cfe63407-a416-47fc-9cdd-3580e66331d0 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-75-907/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05130-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1, 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,atsakovui R. U., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

U. ieÅ¡kinį atsakovui R. U. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. U. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. U. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atidalyti jo ½ dalį iÅ¡ bendro su atsakovu R. U. turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ atsakovo R. U. ieÅ¡kovui A.

U. 12500 Eur kompensacijÄ už visiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo turto dalies atidalinimÄ (iÅ¡pirkimÄ ) iÅ¡ bendro turto, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-3 b. l.). Atsakovas R. U. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko (25-26 b. l.), ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nustatyti tarp bendraturčių tokiÄ naudojimosi butu, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : jam paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 14-4 (7,69 kv. m.), A.

U. paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 14-3 (9,52 kv. m.), bendram naudojimui paskirti: kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 14-2 (17,22 kv. m.), virtuvę, plane pažymėtÄ indeksu 14-5 (6,04 kv. m.), koridorių, plane pažymėtÄ indeksu 14-1 (5,63 kv. m.), vonios ir tualeto kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 14-6 (2,94 kv. m.), priteisti jam 7,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas (75-77 b. l.). IeÅ¡kovo atstovas advokatas Marius Ramanauskas palaikė ieÅ¡kinį, jame ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

PaaiÅ¡kino, jog abu broliai A. U. ir R. U. po motinos A. U. mirties paveldėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y., po ½ dalį. Taip pat po motinos mirties liko piniginės lėšos, esančios bankų sÄ skaitose, po 12855,00 Eur kiekvienam, kurias jie paveldėjo. A. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis negyvena ir juo nesinaudoja, nes kartu su sutuoktine (jie vaikų neturi) jau daugiau kaip 10 metų gyvena ir dirba Å vedijoje, ten nuomoja bÅ«stÄ , nori savo dalį turto Lietuvoje parduoti ir įsigyti bÅ«stÄ Å vedijoje.

Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo brolis R. U., kuris vienintelis minėtu butu naudojasi. IeÅ¡kovui buto dalis nereikalinga, ji nuostolinga, nes kiekvienÄ mėnesį jam pateikiamos sÄ skaitos mokėti už jo turto daliai tenkantį Å¡ildymÄ , karÅ¡tÄ vandenį, techninį aptarnavimÄ . Atsakovas butu naudojasi vienas, tačiau siekia, kad brolis dengtų dalį jo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui buto dalis yra nuostolinga, minėtų paslaugų jis negauna, bet turi apmokėti. Nors atsakovas praÅ¡o nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , tačiau ieÅ¡kovas naudotis butu negali, nes jis gyvena užsienyje, nuomoti savo dalies taip pat negali, nes bute yra kitas bendrasavininkis, ieÅ¡kovo buto dalis nėra izoliuota, nuomininkui didžiÄ ja dalimi buto reikėtų dalintis su kitu bendrasavininkiu, be to, rinkoje yra didelis pasirinkimas nuomojamų butų be savininkų, todėl iÅ¡nuomoti su kitu asmeniu buto dalį kažin ar pavyktų.

Atsakovas serga tam tikromis ligomis, jam pasireiÅ¡kia nuotaikos svyravimai, intelekto sutrikimai, yra impulsyvus, negali valdyti savo emocijų, jam nuolat kartojasi priepuoliai, jis priverstas naudoti vaistus, turi priklausomybę nuo medikamentų, tai rodo įvykis, kai buto apžiÅ«rÄ teko staigiai nutraukti, nes atsakovui skubiai reikėjo iÅ¡gerti vaistus. Todėl buto dalį iÅ¡nuomoti bÅ«tų nerealu vien dėl objektyvių priežasčių, susijusių su atsakovu. Nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinyje pasiÅ«lyta naudojimosi butu tvarka, nes tai naudinga tik atsakovui, ieÅ¡kovas realiai naudotis savo turto dalimi negali, o nuolat ir toliau praÅ¡yti ieÅ¡kovo dengti dalį atsakovo iÅ¡laidų neatitiktų sÄ Å¾iningumo principo.

Buto vertė atitinka realiÄ rinkos kainÄ , greta panaÅ¡aus parduodamo buto kaina yra 28000 Eur, žinoma, perkant jÄ nuleistų. ButÄ reikėtų palikti atsakovui, o ieÅ¡kovui atsakovas galėtų kompensuoti. Jis paveldėjo 12855,00 Eur, todėl gali iÅ¡mokėti kompensacijÄ , nepateikė duomenų, kur minėtus pinigus galėjo bÅ«ti iÅ¡leidęs, jis juos turi. Taip pat sutiktų paimti butÄ ir kompensacijÄ iÅ¡mokėti atsakovui. Taip pat galima parduoti butÄ ir pinigus pasidalinti pusiau. IeÅ¡kovas dirba, turi pajamų, todėl kompensacijÄ atsakovui už jo turto dalį galėtų sumokėti per 3-4 mėnesius, dėl ko kompensacijos mokėjimÄ minėtam laikotarpiui praÅ¡ytų iÅ¡dėstyti.

Minėto buto į du atskirus vienetus padalinti negalima, nes bÅ«tų reikalingos didelės investicijos, patalpėlės mažutės, dviejų kambarių ploto butas, bet padaryti trys kambariai, suformuoti du sanitarinius mazgus, virtuves nerealu. Be to, butas senas, didžioji dalis jo neremontuota gal 20-30 metų. Nors atsakovas nurodo, jog bute atliko remontÄ , tačiau byloje nėra tokio reikalavimo priteisti iÅ¡laidas, patirtas dėl remonto, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas tokias iÅ¡laidas patyrė, kad patirtos iÅ¡laidos pagal pateiktus kvitus bÅ«tų buvusios panaudotos bÅ«tent Å¡iame bute ir minėtu laikotarpiu – po motinos mirties.

Atsakovo paveldėtų 9000 Eur likimas neaiÅ¡kus, mano, jog atsakovas Å¡itaip vengia iÅ¡mokėti kompensacijÄ , nori, kad jam liktų ir butas, ir pinigai. IeÅ¡kovas A. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas R. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti jam ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nesutinka, jog bÅ«tų atidalinta, gyvena bute gal 50 metų ir niekur neis, čia geri kaimynai, pakviečia greitÄ jÄ pagalbÄ , kai pasidaro blogai, paskolina pinigėlių, kai pritrÅ«ksta.

Greitoji pagalba žino, kur važiuoti, žino durų kodus. Po motinos mirties paveldėjo dalį buto ir pinigų, kiek, negali pasakyti. Už paveldėtus pinigus darė virtuvėje remontÄ , tinkavo, dažė sienas, luboms dėjo gipso kartonÄ ir lemputes, tÄ patį darė koridoriuje. Tas kambarėlis, kuriame jis gyvena, buvo iÅ¡dažytas ir sudėti langai dar motinai esant gyvai jos iniciatyva. Jis tvarkė vonios ir tualeto kambarį, klojo grindis plytelėmis, lubas tvarkė, duÅ¡o kabinÄ , kriauklę, klozetÄ , skalbimo maÅ¡inÄ pirko, dėjo duris.

Nusipirko minkÅ¡tÄ jÄ dalį, pastatė savo svetainės dalyje, kad galėtų ilsėtis. Remontui, baldams iÅ¡leido apie 4000 Eur. GrÄ Å¾ino skolÄ privačiam asmeniui, kiek, nepamena. Apie 5000 Lt iÅ¡leido akvariumui įsigyti. Kur kiti pinigai, nežino. MaÅ¾Ä jį kambarį tvarkė motina. Jis su draugais darė remontÄ virtuvėje, koridoriuje, pats irgi dažė. Baldus, buitinę technikÄ galima iÅ¡vežti. Santaupų neturi. Gauna 170 Eur netekto darbingumo pensijÄ , turi antrÄ invalidumo grupę, dirbti dėl epilepsijos niekur nepriima, kompensacijos broliui sumokėti neturi iÅ¡ ko.

Sutinka su ieÅ¡kovo nurodyta 25000 Eur buto verte, su 12500 Eur kompensacijos už dalį buto verte. Jis buto dalies iÅ¡ ieÅ¡kovo nesutinka atpirkti, gauti kompensacijÄ nesutinka, nes niekur nesikels. ApžiÅ«rėti butai jam netiko, nes dauguma bendrabučio tipo, vonia ir tualetas atskirai, durys su dviem kodais, greitoji pagalba nepateks, kitur kainos didelės, pinigų neužteks. Jis gyvena mažiausiame kambaryje, į brolio kambarį nevaikÅ¡to, didįjį kambarį dalino kaimynai, nubrėžė per vidurį linijÄ , ten pastatyta minkÅ¡ta dalis ir televizorius, kita kambario dalimi jis nesinaudoja, sutinka, jog tÄ dalį ieÅ¡kovas iÅ¡nuomotų.

Brolis su šeima virš 20 metų gyvena Švedijoje. Priepuoliai jam būna dažnai, gal 3-4 kartus per mėnesį, tada suleidžia vaistų ir veža į ligoninę. Atsakovo atstovė advokatė Irina Petkienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas Byloje nustatyta, kad A. U. ir R. U. po motinos A. U., mirusios (duomenys neskelbtini) (4 b. l.), mirties pagal Šiaulių miesto 6 – ojo notaro biuro notaro D.

J. 2015-07-01 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ liko turtas: po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB Swedbank, AB Å iaulių banke ir AB SEB banke (7-9 b. l.). IeÅ¡kovÄ su atsakovu sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y., jie butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienas (21-22 b. l.). IeÅ¡kovas nurodo, kad jis minėtame bute negyvena, minėtu turtu nesinaudoja jau daug metų, nes su sutuoktine gyvena ir dirba Å vedijoje, į LietuvÄ neketina grįžti, ketina Å vedijoje įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , minėtu turtu naudojasi ir ten gyvena atsakovas, o jis turi nuolat mokėti dalį jam tenkančių mokesčių, butas jam yra nenaudingas ir nuostolingas, todėl praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turtÄ paliekant atsakovui, o jam iÅ¡mokant kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį, arba turtÄ palikti jam, jis įsipareigoja atsakovui iÅ¡mokėti kompensacijÄ per 3-4 mėnesius.

Atsakovas nesutinka atsidalinti, praÅ¡o nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , iÅ¡ jo iÅ¡sikelti neketina, nes ten gyveno kartu su motina, jam yra pažįstamos kaimynės, kurios jam padeda, kitur tokių kaimynių nebus, sutinka su kompensacijos dydžiu, tačiau gauti jos nesutinka, o jos sumokėti neturi iÅ¡ ko, nes santaupų neturi, jo gaunama netekto darbingumo pensija maža, vos užtenka mokesčiams ir vaistams, iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo siÅ«lomų parduodamų butų variantų jam nei vienas netiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.).

Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, galintis bÅ«ti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra.

Nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteisiama kompensacija pinigais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natÅ«ra Å¡alys nepageidavo. IeÅ¡kovas prašė teismo atidalyti jo dalį buto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui visÄ butÄ , o jam – 12500 Eur kompensacijÄ , jis taip pat sutiko, kad bÅ«tų priteistas visas butas jam, o jis iÅ¡mokėtų atsakovui 12500 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , su atidalijimu jis nesutiko. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta naudojimosi tvarka ieÅ¡kovui neprieÅ¡taraujant Å¡alys naudojosi jau ir anksčiau, tačiau ieÅ¡kovo tai netenkina, nes jis su Å¡eima gyvena ir dirba užsienio valstybėje, joje ketina ir likti, į LietuvÄ grįžti neketina, todėl ginčo butas jam nėra reikalingas. Be to, už savo dalį jis priverstas mokėti mokesčius už Å¡ildymÄ , techninį aptarnavimÄ ir pan., todėl savo buto dalimi jis nesinaudoja, ji jam nėra reikalinga, o tik nuostolinga.

IÅ¡nuomoti savo dalies buto jis neturi galimybių, nes su gyventoju (kitu bendrasavininkiu), kai yra tokia nuomojamų gyvenamųjų bÅ«stų pasiÅ«la, nėra galimybės, atsižvelgiant dar į tai, kad jo brolis turi sveikatos problemų, su kuriomis susidÅ«rę nuomininkai galimai nepanorėtų tęsti nuomos sutarties. Kadangi atsakovo pasiÅ«lyta naudojimosi butu tvarka faktiÅ¡kai egzistuoja Å¡iuo metu, tačiau ieÅ¡kovo ji netenkina, todėl teismui patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nustačius analogiÅ¡kÄ naudojimosi butu tvarkÄ tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nebÅ«tų iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti Å¡alių nesutarimai, konfliktiÅ¡ki santykiai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu atidalijimo bÅ«du, sutinka su 25000 Eur buto verte, su kompensacijos dydžiu, tačiau niekur nesikels, nes nėra tokių gerų kaimynių, o kompensacijos broliui sumokėti negali, nes gauna tik 170,43 Eur netekto darbingumo pensijÄ (29-30 b. l.), kurios vos užtenka mokesčiams ir vaistams, įsidarbinti neturi galimybių, santaupų neturi, paveldėtÄ piniginę sumÄ (apie 13000 Eur) iÅ¡leido buto daliniam remontui, baldams ir buitinei technikai įsigyti (apie 4000 Eur), akvariumui pirkti (apie 5000 Lt), paskolÄ grÄ Å¾ino (negalėjo nurodyti, nei kam, nei kokiÄ sumÄ ), kur likusiÄ sumÄ iÅ¡leido, taip pat teismui atsakyti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl bendro turto kilo konfliktas, kad prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atmestinas ir svarstytinas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natÅ«ra Å¡alys nepageidavo. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡dėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos, konstatuojant, kad:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.). IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 49,04 kv. m., naudingas plotas – 49,04 kv. m., gyvenamasis plotas – 34,43 kv. m. (21-22, 77 b. l.).

Bute yra trys kambariai (didžiausias pereinamas, plane pažymėtas indeksu 14-2 – 17,22 kv. m., plane pažymėtas indeksu 14-4 – 7,69 kv. m., plane pažymėtas indeksu 14-3 – 9,52 kv. m.), virtuvė, plane pažymėta indeksu 14-5 (6,04 kv. m.), tualeto ir vonios kambarys, plane pažymėtas indeksu 14-6 (2,94 kv. m.), koridorius, plane pažymėtas indeksu 14-1 (5,63 kv. m.), vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai, vienas sanitarinis mazgas. Ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 17,215 kv. m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo).

Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo daliai tenkančiame turte turėtų atlikti pertvarkymus, t. y. įsirengti papildomai voniÄ , tualetÄ ir pan. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto vieno kambario minimalus plotas turi bÅ«ti 16 kv. m. Padalinus butÄ natÅ«ra kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tektų po 17,215 kv. m. ploto, t. y. kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančio vieno kambario plotas pažeidžia minėtÄ reikalavimÄ .

Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo bÅ«ti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niÅ¡a) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Be to, Å¡alims tektų įsirengti ne tik virtuvę ar tualetÄ , bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, vienai iÅ¡ Å¡alių – papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ , bei tai, jog kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetÄ papildomai reikėtų įrengti gyvenamųjų kambarių sÄ skaita, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių netektų dalies jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto.

Teismas, įvertinęs, kad, padalijus minėtÄ butÄ Ä¯ du atskirus butus, kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkų turėtų iÅ¡laidų, be to, bÅ«tų paliečiami svarbÅ«s interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad buto padalijimas pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butÄ taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iÅ¡kyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras Å¡ios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų.

Kasacinis teismas Å¡io pobÅ«džio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, kt.).

Todėl atidalijimas yra vienas iÅ¡ optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo bÅ«dų. Nagrinėjamoje byloje buto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensacijÄ už atidalijamÄ dalį. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valios, kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ , paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ . Priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ , nepadarius jam neproporcingos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).

Byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė norÄ atsidalinti: butÄ palikti atsakovui, o jam priteisti kompensacijÄ , arba butÄ palikti jam, o jis atsakovui įsipareigoja iÅ¡mokėti kompensacijÄ per 3-4 mėnesius. Nurodė, jog su jo advokato pagalba aktyviai buvo ieÅ¡komas abiem Å¡alims naudingas sprendimas, atsakovui buvo siÅ«lomi įvairÅ«s atsidalinimo variantai, jam buvo ieÅ¡koma už jo daliai tenkančiÄ kompensacijÄ nupirkti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (butÄ ar namo dalį), tačiau atsakovas su tuo nesutiko, atsisakė su ieÅ¡kovu ir jo atstovu bendradarbiauti.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino nurodytas aplinkybes, nurodė, jog jis iš buto niekur nesikels, nes neras tokių gerų kaimynių, greitoji pagalba atvykusi laiptinės kodų nežinos ir pan., t. y., nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų palikti minėto gyvenamojo būsto. Jis nurodė, kad jo su advokatu apžiūrėti gyvenamieji būstai (butai ir namų dalys) jam netiko, nes buvo be remonto arba be patogumų, t. y., bendrabučio tipo. Tačiau nurodytoms aplinkybėms prieštarauja ieškovo atstovo paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (92-103 b. l.), liudytojos J.

M. G. parodymai, nes ji teismo posėdyje parodė, jog važiavo kartu su atsakovu ir ieÅ¡kovo atstovu apžiÅ«rėti butus, jų buvo visokių, vienas iÅ¡ jų ((duomenys neskelbtini)) kaip ir tiko, ji dar siÅ«lė atsakovui jį pasirinkti, bet atsakovas griežtai atsisakė kitur keltis gyventi. Atsakovas nori likti ginčo bute, tačiau kompensacijos ieÅ¡kovui už jo dalį neturi iÅ¡ ko sumokėti: santaupų neturi, po motinos mirties jam tekusiÄ palikimo - piniginių lėšų dalį (apie 13000 Eur) neturi, kur iÅ¡leido, paaiÅ¡kinti negali, tvirtina, jog apie 4000 Eur iÅ¡leido einamajam buto (savo dalies ir bendrojo naudojimo patalpų) remontui, baldų, buitinės technikos įsigijimui, pirko akvariumÄ , grÄ Å¾ino paskolÄ fiziniam asmeniui, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, sumų įvardinti negalėjo, kur likusi paveldėtų lėšų dalis – paaiÅ¡kinti taip pat negalėjo.

Atsakovas gauna 170,43 Eur netekto darbingumo pensijÄ (29-30 b. l.), jam nustatytas 35 procentų netektas darbingumas (28 b. l.), jo teigimu, įsidarbinti negali, nes niekas nepriima į darbÄ , taigi ir gauti papildomų lėšų kompensacijai sumokėti neturi galimybės. Akivaizdu, jog butas reikalingesnis atsakovui, tačiau jam jis yra per didelis ir jis vienas jo iÅ¡laikyti (nepadedant broliui ir jam nesumokant savo dalies mokesčių) negalės, todėl butas anksčiau ar vėliau už susidariusias skolas gali bÅ«ti parduotas priverstinai antstolio iÅ¡ varžytynių.

Tokiu atveju atsakovas liktų be bÅ«sto ir be pinigų. Kadangi atsakovas neturi galimybės iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už jam tenkančiÄ buto dalį, todėl spręstina, jog butas turi atitekti ieÅ¡kovui, o Å¡is įpareigojamas atsakovui per 4 mėnesius iÅ¡mokėti kompensacijÄ už atsakovo buto dalį, už kuriÄ atsakovas turi galimybę įsigyti mažesnio ploto gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Manytina, kad Å¡ioje situacijoje, kuri neiÅ¡vengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieÅ¡kovo siekis atidalyti jam tenkančiÄ dalį, iÅ¡mokant kitam bendraturčiui kompensacijÄ , laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«du ir, nutraukiant bendrÄ nuosavybės valdymÄ , labiau pagrįsta kompensacijÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, nes ieÅ¡kovas turi tam lėšų ir sutinka jÄ sumokėti per 3-4 mėnesius.

Kad tokiu atidalijimo bÅ«du nebÅ«tų pažeistos bendraturčio, kuriam iÅ¡mokama kompensacija, nuosavybės teisės, kompensacija pinigais turi bÅ«ti teisinga, t. y. ji turi atitikti atidalijimo metu buvusiÄ jo turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis. Dėl turto vertės (25000 Eur) ir kompensacijos dydžio (12500 Eur) byloje ginčo nėra. Teismas mano, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų ir ieÅ¡kovo atstovo pateiktų skelbimų apie parduodamus toje vietovėje butus, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo nurodyta turto vertė atitinka realiÄ buto rinkos kainÄ , todėl atsakovui mokėtina kompensacija 12500 Eur laikytina teisinga, beje, su kuo sutiko ir atsakovas.

Nors atsakovas nurodė, jog jis darė einamÄ jį remontÄ bendro naudojimo patalpose (virtuvėje, koridoriuje ir vonioje bei tualete), pirko baldus (minkÅ¡tÄ jÄ dalį), buitinę technikÄ (skalbimo maÅ¡inÄ , orkaitę ir pan.), tačiau byloje minėtų aplinkybių neįrodinėjo, neįvardino, kokiems remonto darbams, kiek pinigų iÅ¡leido, iÅ¡laidų nedetalizavo, įvertinti tai priteisiant kompensacijÄ teismo neprašė, o kilnojamuosius daiktus, kaip pats ir nurodė teismo posėdyje, jis gali pasiimti ir iÅ¡sivežti be žalos minėtiems daiktams, nes jie yra atskiriami, todėl teismas minėto klausimo priteisdamas kompensacijÄ nesprendžia.

Tai pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovo atstovas nurodė ir pateikė įrodymus, jog su atsakovu buvo bandoma ieÅ¡koti abiem Å¡alims priimtino varianto: siÅ«loma atsakovui nupirkti kitÄ butÄ (važiavo ir atsakovo advokatė bei kaimynė apžiÅ«rėti butų ar namo dalių), parduoti butÄ ir pinigus pasidalinti, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir tik pasyviai neigė ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl ginčo buto atidalijimo, prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo atstovo siÅ«lomiems variantams – sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ arba gauti kompensacijÄ , tačiau nepateikė jokių pasiÅ«lymų arba konkrečių duomenų dėl buto atidalijimo, tik nuolat kartojo, jog niekur nesikels.

Tai patvirtino atsakovo atstovė ir apklausta liudytoja J. M. G.. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nesiÅ«lė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo bÅ«do, pageidavo, kad iÅ¡liktų bendroji nuosavybė, praÅ¡ydamas nustatyti buto naudojimosi tvarkÄ . Tačiau ieÅ¡kovas, kaip ir kiekvienas bendraturtis, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalyti patalpų natÅ«ra Å¡alys nepageidavo, be to, buto kambarių dydis skirtingas, bet kuriuo atveju kiltų klausimas dėl kompensacijos mokėjimo; vienas kambarys pereinamas, liktų bendro naudojimo patalpų, Å¡alių konfliktinė situacija iki galo nebÅ«tų iÅ¡spręsta.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiÅ¡kintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikrÄ iÅ¡imtinį atvejį apibÅ«dinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensacijÄ pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ .

Priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai iÅ¡naudotos visos galimybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neturi piniginių lėšų sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui, jos gauti ir keltis į kitÄ butÄ , kurį įsigis už jam tenkančio turto dalį iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ , nesutinka, butas jam yra aiÅ¡kiai per didelis, jis gyvena vienas ir dalimi jo nesinaudoja, gauna nedidelę pensijÄ ir be ieÅ¡kovo pagalbos neturėtų galimybės sumokėti visų mokesčių ir iÅ¡laikyti minėto turto, už jam tenkančiÄ kompensacijÄ yra galimybė įsigyti vieno kambario butÄ su visais patogumais ir net atliktu remontu, tačiau jis minėtos galimybės net nesvarsto, nenurodydamas jokių objektyvių, tai pateisinančių priežasčių, ieÅ¡kovas gyvena užsienyje ir grįžti neketina, jam minėtas turtas nėra reikalingas ir naudingas, jis dar ir nuostolingas, be to, užsienio valstybėje jis pagaliau ketina įsigyti savo nuosavybėn gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir jis turi tokiÄ teisę, taip pat kaip ir teisę – atsidalinti.

Todėl manytina, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡naudotos visos galimybės, kai reikia atidalyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, todėl bendraturčiui (atsakovui) priteistina kompensacija pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Vertinant, ar priteisiant kompensacijÄ atsakovui, nėra esmingai pažeidžiamos, jo kaip savininko teisės, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepakankamai bendradarbiavo ir aktyviai neieÅ¡kojo abiem bendraturčiams priimtino buto atidalijimo varianto.

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

Tai taikytina ir sprendžiant klausimÄ , kuriam iÅ¡ bendraturčių priteisti kompensacijÄ . Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovas pareiÅ¡kė, kad jis nesutinka dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, o iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui neturi finansinių galimybių. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovui tiktų bet koks atsidalijimo variantas, t. y. ir toks, jei ieÅ¡kovas iÅ¡mokėtų atsakovui kompensacijÄ . Toks atsakovo procesinis elgesys rodo, kad jis su bendraturčiu nebendradarbiavo, nesikooperavo ir aktyviai neieÅ¡kojo abiem bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do.

Tai taip pat rodo, kad Å¡i nuosavybės dalis atsakovui nėra itin aktuali, jis tiesiog iÅ¡ principo nenori kitur keltis gyventi ir ieÅ¡koti kompromiso, todėl esant nurodytoms aplinkybėms manytina, kad kompensacijos priteisimas atsakovui Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia esminio savininko teisių pažeidimo, nes jis turi galimybę už jÄ Ä¯sigyti mažesnio ploto gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant galimybės atidalyti butÄ natÅ«ra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiÅ«lymų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, atidalintina ieÅ¡kovo A.

U. ½ dalis buto iÅ¡ bendro turto, jam paliekant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iÅ¡ jo priteisiant 12500 Eur kompensacijÄ , įpareigojant ieÅ¡kovÄ jÄ iÅ¡mokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 375,00 Eur žyminis mokestis (12, 20 b. l.). IeÅ¡kovo interesams byloje atstovavo advokatas (11 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 800,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su konsultacijomis, dalyvavimu derybose dėl taikos sutarties sudarymo, ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose (104-106 b. l.), priteisimu.

Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), 2016 m. III ketvirtį tai sudarė 793,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 1983,25 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 317,32 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 79,33 Eur).

IeÅ¡kovo atstovas ruošė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, konsultavo, atstovavo atsakovÄ teisme (parengiamajame teismo posėdyje ir 4 teismo posėdžiuose), dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo (ieÅ¡kojo ir siÅ«lė atsakovui parduodamų butų ir namo dalių variantus, kuriuos jis galėtų įgyti, važiavo su juo kartu juos apžiÅ«rėti ir pan.). Atsakovas neginčija ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo atstovas pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismÄ ir ginčo su atsakovu, kuris nedėjo jokių pastangų iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, ieÅ¡kovas patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kiekviena Å¡alis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas ji gali sau leisti patirti, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog visas jas privalo apmokėti pralaimėjusi Å¡alis. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , teisinių žinių, reikalingų ieÅ¡kiniui ir atsiliepimui į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡yti bei ieÅ¡kovÄ konsultuoti, tarpininkauti derybose dėl taikos sutarties ir atstovauti byloje, pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra neproporcingai didelė, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (32-33 b. l.), todėl, ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, jos (antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.Atidalinti ieškovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į atsakovo R.

U., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti atsakovui R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) už atsakovo R. U. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 12500,00 Eur (dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų, 00 euro centų) piniginę kompensacijÄ .IÅ¡dėstyti Å iaulių apylinkės teismo 2017-03-02 sprendimu priteistos 12500,00 Eur kompensacijos mokėjimo vykdymÄ ieÅ¡kovui A.

U. lygiomis dalimis po 3125,00 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus, 00 euro centų) mokant kas mėnesį 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas: 375,00 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų, 00 euro centų) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų, 00 euro centų) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Asta Čebatoriūtė