cfe512f0-58c0-4cd3-8e13-bb4ef78fdf82 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-468/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47605-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.2.27.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nuteistajam A.

R. (A. R.), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui, nukentėjusiajam J. V., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-25 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. IÅ¡ A. R. J. V. naudai priteista 1 Eur neturtinės žalos.

IÅ¡ A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 38,88 Eur turtinės žalos. IÅ¡ A. R. valstybės naudai priteista 457,56 Eur už patirtas iÅ¡laidas teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. R. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir jį panaudodamas, pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: 2019-10-29 laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.20 val. prie statomo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė valstybės tarnautojo – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (toliau – VDI) J.

V. – teisėtų reikalavimų bei norėdamas iÅ¡vengti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atliekamo patikrinimo, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius J. V. atžvilgiu, rankomis stumdė J. V., taip jam sugadindamas ant kaklo kabėjusį tarnybinio pažymėjimo dėklÄ , į daugkartinius perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei laikytis atstumo, nereagavo, nemažiau keturių kartų trenkė per J. V. prieÅ¡ais save iÅ¡tiestÄ rankÄ , po ko, laikydamas rankoje kastuvÄ , užsimojo juo į J.

V. pusę, sakydamas: „Eik iÅ¡ čia“, rankomis stumdė J. V., traukė jį už drabužių, keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, mosikuodamas prieÅ¡ais save laikomu rankose kastuvu, sakė J. V.: „aÅ¡ galiu tau kastuvu duoti – nori? Duosiu“, tuo grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , po ko, J. V. apžiÅ«rint namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato vidų, kastuvu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inio Å¡ono Å¡onkaulių sritį, sukeldamas J. V. fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Å iais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-25 nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba perkvalifikuoti padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 286 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, numatyta BK 28 straipsnyje, ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

3. Nurodo, kad pagal BK 286 straipsnį asmuo traukiamas atsakomybėn tik už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuris vykdo teisėtus veiksmus, atitinkančius jam suteiktus įgaliojimus, tuo tarpu, jeigu kaltinamojo veiksmai yra atsakas į neteisėtus veiksmus, veika pagal šį straipsnį negali bÅ«ti kvalifikuojama. Pažymi, kad VDI inspektoriai jam pateikė tik tarnybinius pažymėjimus, tuo tarpu, remiantis VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bei VDI nuostatų 10 punktu, privaloma pateikti tarnybinį pažymėjimÄ ir įgaliojimÄ , o pagal VDI Å«kio subjektų veiklos tikrinimų taisyklių 31 punktÄ â€“ valstybės tarnautojo pažymėjimÄ , įgaliojimÄ bei pavedimÄ atlikti Å«kio subjekto patikrinimÄ .

Apelianto teigimu, jeigu VDI inspektoriai atlieka patikrinimÄ tik pateikus tarnybinį pažymėjimÄ , toks patikrinimas yra neteisėtas ir bausti asmenį pasiprieÅ¡inusiam tokiam patikrinimui pagal BK 286 straipsnį negalima, todėl jo veiksmus butų teisinga kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4. Pažymi, kad apylinkės teismas, įvertinęs įvykių eigÄ , pripažino, kad iÅ¡ pradžių A. R. elgėsi ramiai, kad buvo laiko, kai jam buvo galima pateikti visus reikiamus dokumentus, ir konfliktas prasidėjo tik po to, kai nuteistasis pastebėjo iÅ¡bėgantį iÅ¡ jo namo jam nepažįstamÄ R. T., kuris tuo momentu buvo patekęs į namÄ neteisėtai. Apelianto teigimu, nors be A. R. buvo ir kitų asmenų, prieÅ¡ pradedant patikrinimÄ VDI inspektoriai niekam įgaliojimo bei pavedimo atlikti patikrinimÄ nerodė, konfliktas u vyko pakankamai ilgÄ laikÄ , per kurį VDI inspektoriai galėjo parodyti Å¡iuos dokumentus, bet jie to nepadarė.

Apelianto manymu, inspektoriai ir neketino parodyti reikalaujamų dokumentų. Nurodo, kad J. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pradedant patikrinimÄ VDI inspektoriai pateikia pažymėjimus ir, jeigu reikalauja savininkas, teikia kitus dokumentus, R. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pavedimo niekas neprašė pateikti, pagal situacijÄ pateikia pavedimÄ , įgaliojimÄ . Apelianto vertinimu, tokiais parodymais VDI inspektoriai pripažino, kad patikrinimus atlieka nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad vien tai, jog VDI inspektoriai pateikė savo pažymėjimus bei vilkėjo vienoda specialia VDI apranga su ryÅ¡kiu VDI logotipu ant nugaros, tai neatleidžia jų nuo pareigos pateikti visus bÅ«tinus dokumentus.

5. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog A. R. VDI inspektoriams neprisistatė, tačiau vaizdo įraÅ¡uose aiÅ¡kiai girdisi, kad A. R. ne vienÄ kartÄ sako VDI inspektoriams, kad jis yra Å¡eimininkas, nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai A. R. prie jo priėjo, jis prisistatė pastato Å¡eimininku, o teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad prie namo dirbantys darbininkai jam nurodė, kad A. R. yra Å¡eimininkas, ikiteisminio tyrimo metu R. T. paaiÅ¡kino, kad bėgant paskui galimÄ pažeidėjÄ , iÅ¡girdo, kaip kolega pasakė, kad atėjo Å¡eimininkas, o teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai A.

R. buvo papraÅ¡ytas prisistatyti, jis nurodė, kad yra Å¡eimininkas. Apelianto teigimu, inspektoriai žinojo, kad kalba su tikrinamo pastato Å¡eimininku, nepaisant to, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , visų bÅ«tinų dokumentų jam nerodė. Nurodo, kad valstybės tarnautojai gali reikalauti iÅ¡ asmenų pasakyti savo vardÄ , pavardę, parodyti asmens dokumentus ir t. t., tik po to kai patys prisistatė ir parodė visus dokumentus, kuriuos turi pateikti pagal galiojančius teisės aktus.

6. Apelianto vertinimu, jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose. Pažymi, kad VDI inspektoriai nesilaikydami teisės aktų reikalavimų atliko patikrinimÄ jam priklausančiame name ir sklype, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, nuo kurių gindamasis jis reikalavo, kad asmenys paliktų jam priklausantį sklypÄ ir lauktų kol atvyks policijos pareigÅ«nai už sklypo ribų, VDI inspektoriai nenorėjo to daryti tuo provokuodami konfliktÄ , tai lėmė susistumdymus. Nurodo, kad vėliau, nors jau buvo iÅ¡kviesta policija, jos nelaukdamas J.

V. nerodydamas įgaliojimo bei pavedimo ir negavęs A. R. leidimo, įėjo į jam priklausantį namÄ . Pažymi, kad iÅ¡ vaizdo įrašų matosi, kad VDI inspektoriai provokavo konfliktÄ , pavyzdžiui, J. V. atsakydamas į A. R. žodžius, kad tai jo teritorija, atsakė, kad čia ne jo teritorija, į A. R. reikalavimus laukti už sklypo ribų kol atvažiuos policijos pareigÅ«nai, atsisakė tai daryti, nors sklypo tvora neturi tik vartų ir vieno ar dviejų segmentų, kažkodėl sakoma, kad sklypas neaptvertas.

7. Pažymi, kad J. V. bÅ«damas garaže nukrito pats, jokio smÅ«gio kastuvu suduota nebuvo. Apelianto teigimu, nors teismas priimdamas nuosprendį nusprendė, kad A. R. parodymus dėl namo apdailos apgadinimo paneigia vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ tiesų iÅ¡ jų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai pasakyti, kad apgadinimų nebuvo, nes į tas vietas, kur buvo apgadinimai, vaizdo registratoriai buvo nukreipiami labai trumpai ir nepakankamai arti. Nurodo, kad tiksliai pasakyti, ar buvo padaryti apgadinimai, galima tik įvykio vietos apžiÅ«ros metu, tačiau dėl policijos pareigÅ«no A.K. klaidos, kuris 2019-11-08 atvyko daryti apžiÅ«rÄ neteisingu adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra padaryta nebuvo, Å¡i klaida ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡taisyta nebuvo, A. R. paprašė atlikti įvykio vietos apžiÅ«rÄ , tačiau prokurorė nutarė praÅ¡ymÄ dėl įvykio vietos apžiÅ«ros atmesti, kaip nepagrįstÄ .

8. Nurodo, kad J. V. duodamas parodymus tvirtino, kad policijos pareigūnų atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai, grasinimai, pravardžiavimai, tačiau policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose, o vėliau duodami parodymus tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, liudytojas policijos pareigūnas Š.V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad A. R. prie jo elgėsi ramiai. Pažymi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad vaizdo įraše „J.

V.2“ 05.47 val. (11.25.00 filmavimo laiku) yra užfiksuota kaip A. R. suduoda jam smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , tačiau vaizdo įraÅ¡e smÅ«gio nesimato. Teismo posėdžio metu J. V. paaiÅ¡kino, kad atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams buvo pasakyta, kad buvo suduota su kastuvu, tačiau liudytojai policijos pareigÅ«nai V.A. ir Å .V. nei teismo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, to nepatvirtino. Policijos pareigÅ«nė V.A. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio vietoje jokių nusikaltimo požymių nustatyta nebuvo, tapačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigÅ«nas Å .V.

9. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu J. V. tvirtino, kad sumuÅ¡imo vieta buvo pageltusi, tačiau specialistės, 2020-01-13 apžiÅ«rėjusios J. V. medicininius dokumentus, iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. V. diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos pavirÅ¡inis sužalojimas, tačiau nepagrįstas objektyviais iÅ¡oriniais trauminio požymiais bei klinikinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymui. Apeliantas kelia klausimÄ , kodėl medikai nepamatė mėlynės, apie kuriÄ kalbėjo J. V., nors į poliklinikÄ jis kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio. Nurodo, kad teismas nusprendė, kad J. V. ir R. T. neturėjo tikslo apkalbėti A. R., tačiau, apelianto manymu, kadangi A. R. galėjo pasiskusti inspektorių vadovybei dėl neteisėtų veiksmų atliekant patikrinimÄ , jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados A. R. skundas atmetamas 11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jį pripažinti kaltu dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad VDI inspektorių veiksmai buvo neteisėti, todėl jis pagrįstai jų nevykdė, o jo smÅ«giai J. V. sukeliant jam fizinį skausmÄ turėtų bÅ«ti pripažįstami bÅ«tinÄ ja gintimi.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai tinkamai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. A. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, o jo veiksmai, atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, negali bÅ«ti pripažįstami bÅ«tinÄ ja gintimi, o tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl A. R. veiksmų kvalifikavimo 14. IÅ¡ bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. R. VDI inspektorių atliekamo patikrinimo metu J. V. stumdė, trankė per nukentėjusiojo prieÅ¡ais save iÅ¡tiestÄ rankÄ , laikydamas rankoje kastuvÄ , užsimojo juo į J. V. pusę, sakydamas: „Eik iÅ¡ čia“, atliko kitus smurtinius veiksmus, to neginčija ir pats A. R., tačiau teigia, kad elgėsi taip todėl, kadangi inspektorių veiksmai tikrinant jo teritorijÄ buvo neteisėti, jis neprivalėjo jų vykdyti, todėl atsakomybėn galėtų bÅ«ti traukiamas tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už atliktais smurtiniais veiksmais J.

V. sukeltÄ fizinį skausmÄ .

15. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å io straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . PasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi, smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

BK 286 straipsnis yra specialioji norma BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatų atžvilgiu, fizinis smurtas yra pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui būdas, todėl sukelti padariniai atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami.

16. Asmuo traukiamas atsakomybėn pagal BK 286 straipsnį tik už pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuris vykdo teisėtus veiksmus, atitinkančius jam suteiktus įgaliojimus. Siekiant nustatyti, pagal kurį straipsnį nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti kvalifikuojami A. R. veiksmai prieÅ¡ VDI inspektorius, bÅ«tina nustatyti, ar inspektorių veiksmai buvo teisėti ir nuteistojo smurtinių tokių veiksmų kryptingumÄ â€“ ar tai buvo pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ar tyčinis fizinio skausmo sukėlimas.

17. BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialÅ«s kandidatai į Å¡ias pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J.

V. įvykių metu buvo VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdė jam pavestas tarnybos pareigas, taigi, buvo laikomas valstybės tarnautoju BK 230 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste. VDI pateiktame 2019-10-23 potvarkyje „Dėl vienkartinės ypatingos svarbos užduoties“ nurodyta, kad 2019-10-23 – 2019-11-06 dienomis buvo organizuojamas ūkio subjektų įdarbinimo tvarkos pažeidimų tikrinimas, inspektoriams J. V. ir R. T. buvo pavesta tikrinti (duomenys neskelbtini) teritorijas (t. 2, b. l. 102-105).

Apklausiami teismo posėdžio metu J. V. ir R. T. nurodė, kad jų patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, tiek su vyr. inspektoriaus įsakymu, tiek su tiesioginio vadovo pavedimu.

18. Nuteistasis skunde nurodo, kad inspektorių atliktas patikrinimas buvo neteisėtas, kadangi asmenys jam nepateikė visų reikalingų dokumentų – tarnybinių pažymėjimų, įgaliojimo, pavedimo atlikti Å«kio subjekto patikrinimÄ , todėl negalima bausti asmenį pasiprieÅ¡inusiam tokiam patikrinimui, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis suvokė, jog J. V. ir R. T. yra inspektoriai ir veikia pagal turimus įgaliojimus. Nukentėjusysis J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėdami patikrinimÄ priėjo prie dirbančių asmenų, prisistatė, nurodė savo pareigas, paprašė pateikti dokumentus, pasakė, kad atliekamas patikrinimas, pažymėjimas kabėjo nuo pat pradžios ant kaklo, yra apraÅ¡as, kaip atlikinėti patikrinimus, jie pateikia pažymėjimus ir, jeigu reikalauja savininkas, teikia kitus dokumentus.

Nuteistasis iÅ¡ pradžių kultÅ«ringai bendravo, sakė, kad jau buvo patikrinimai atliekami anksčiau. Kitas patikrinimÄ atlikęs inspektorius liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nuteistajam prisistatė, pateikė pažymėjimÄ , pavedimo niekas neprašė pateikti, pagal situacijÄ pateikia pavedimÄ , įgaliojimÄ .

19. Bylos medžiagoje esantys vaizdo įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad inspektoriai ne vienÄ kartÄ prisistatė įvykio vietoje buvusiems asmenims, tiek savo iniciatyva, tiek praÅ¡omi rodė tarnybinius pažymėjimus, taip pat tai, kad inspektoriai dėvėjo aprangÄ su VDI simbolika (t.1, b. l. 35-42). Vaizdo įraÅ¡e „Medvėgalio, Justas V1“ matyti, kaip J. V. ateina į statybų aikÅ¡telę, pasisveikina, asmenims nurodo, kad yra iÅ¡ darbo inspekcijos, praÅ¡o pateikti patentus, verslo liudijimus, jie pateikia.

IÅ¡ tolo ateina A. R., J. V. jam nurodo, kad yra iÅ¡ darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, kad atliekamas patikrinimas, parodo darbo pažymėjimÄ , į kÄ A. R. jam atsako, kad juk jie (inspekcija) čia buvo neseniai, paklausia, ar kas paskambino. 06.59 min., A. R. iÅ¡sitraukia telefonÄ , liepia parodyti pažymėjimÄ , J. V. parodo. Vaizdo įraÅ¡e „Medvėgalio, Justas V2“ 01.47 min. matyti, kaip J. V. prieina prie darbininko, jam sako: „laba diena, iÅ¡ darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, Valaskevičius, galite prisistatyt vardu, kokioje įmonėje dirbat čia, kas jus samdo?", tuo tarpu A.

R. vaikÅ¡to Å¡alia (t.1, b. l. 35-42). 20. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nurodė, jog nežinojo, kad asmenys yra inspektoriai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, jog prie namo atėję asmenys Å¡aukė jo statybininkams „stokit, čia statybos inspekcija, niekur nebėkit“, priėjo, tada asmenys jam prisistatė, kad jie yra statybos inspektoriai ir jie atlieka patikrinimÄ . Pamatė, jog statybininkai pateikė inspektoriams visus savo turimus verslo liudijimus, po ko jis pasakė statybos inspektoriams, kad viskas, patikrinimÄ jie atliko, todėl, praÅ¡o palikti jo teritorijÄ .

Jo namÄ statybos inspekcija tikrino jau trečiÄ Â kartÄ per pastarÄ jį mėnesį (t. 1, b. l. 56-59, 125-128, 169-173). Vaizdo įraÅ¡e „Medvėgalio, Rimantas T2“ 04.53 min. matyti A. R. kalbantis telefonu: „čia statybos inspekcija kažkokia tai, nežinau, aÅ¡ jam draugiÅ¡kai sakau – iÅ¡eikit, bet jis naglas, eina“ (t.1, b. l. 35-42). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistasis A. R. aiÅ¡kiai suvokė, jog J. V. ir R. T. yra valstybės tarnautojai, atliekantys patikrinimÄ jo teritorijoje, todėl formalÅ«s patikrinimo tvarkos pažeidimai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti inspektorių veiksmus neteisėtais.

21. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. R. inspektorių atžvilgiu elgėsi itin agresyviai – juos stumdė, keikė, ragino palikti teritorijÄ , mojavo kastuvu ir juo J. V. sudavė smÅ«gį. Nukentėjusysis J. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuteistasis iÅ¡ pradžių kultÅ«ringai bendravo, sakė, kad jau buvo patikrinimai atliekami anksčiau, konfliktas prasidėjo nuo to momento, kai kolega iÅ¡bėgo paskui nelegaliai dirbantį asmenį, nuteistasis pradėjo vyti iÅ¡ teritorijos, grasinti suduoti į veidÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius, daužė per rankas, vos planÅ¡etės jam iÅ¡ rankų neiÅ¡metė, buvo nuspręsta kviesti policijÄ .

Laikė prieÅ¡ save iÅ¡tiesęs rankÄ , kad nuteistasis neprieitų arčiau, tÄ rankÄ vis numuÅ¡davo, buvo ir stumdymas į kÅ«nÄ . Å alia buvo dar vienas namas, kuriame dirbo traktorininkas, priėjo prie jo patikrinti, ar legaliai dirba, nuteistasis buvo su kastuvu, pradėjo grasinti, ėjo su kastuvu rankose link jo. Liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nuteistasis pradėjo jį stumdyti, į jį artėti ir praktiÅ¡kai iki tvoros nustÅ«mė, pradėjo necenzÅ«riÅ¡kai Å¡nekėti, grasinti, sakė, kad „į dÅ«dÄ duos“, kolegai sudavė per rankas, sulaužė pažymėjimÄ , kuris nukrito ir sulūžo, kolega prašė laikytis atstumo, tačiau nuteistasis prieidavo prie pat veido.

Tokius inspektorių parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „M., R. T2“, iš kurio matyti, kad A. R. stovi su kastuvu rankoje, nustumia šalia jo stovintį J. V., ranka paima už drabužių rankovės J. V., mėgina išvaryti iš savo teritorijos, mojuoja kastuvu (t.1, b. l. 35-42).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad savo veiksmų netinkamumÄ inspektorių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats A. R., nurodė tokio savo elgesio priežastis. 2019-12-04, 2020-04-29 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. paaiÅ¡kino, kad, jo vertinimu, inspektoriai elgėsi labai agresyviai ir įžūliai, be jo leidimo ėjo į jo namus, gadino jo turtÄ , todėl jis labai susinervino ir pareikalavo nutraukti savo neleistinus veiksmus, vartojo necenzÅ«rinius žodžius statybos inspektorių atžvilgiu, rankomis stumdė juos iÅ¡ savo teritorijos, grasino trenkti kastuvu bei traukė juos už drabužių tik todėl, kad buvo labai susinervinęs, iÅ¡provokuotas jų įžūliaus elgesio, jį užvaldė emocijos, todėl pasikarščiavo, dabar supranta, kad jam taip nereikėjo karščiuotis (t. 1, b. l. 56-59, 125-128).

24. Apeliantas A. R. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu padaryta iÅ¡vada, kad jis sudavė J. V. į Å¡onÄ su kastuvu, nurodo, kad nukentėjusysis bÅ«damas garaže nukrito pats. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, kadangi juos paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. Nukentėjusysis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad užėjo į namo vidų, koridoriaus gale pamatė nuteistÄ jį su kastuvu, prašė laikytis atstumo, buvo grasinimas ir prieÅ¡ tai, ar prie traktoriaus, ar jau viduje.

Eidamas atbulom, traukėsi link garažo, tada nuteistasis užsimojo ir su kastuvo rankena vožė jam į deÅ¡inės pusės Å¡onkaulius (t. 1, b. l. 10-12). Liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad einant link garažo, iÅ¡girdo kolegos Å¡Å«ksnį „Baikit!“, greitai pravėrė garažo vartus ir pamatė kolegÄ , kuris paÅ¡okdamas per laiptelį iÅ¡bėgo susiėmęs už Å¡ono, J. V. pasakė, kad nuteistasis jam trenkė į Å¡onÄ , A. R. iÅ¡ to paaukÅ¡tinimo išėjo su kastuvu.

Nors, nuteistojo teigimu, nukentėjusysis ir liudytojas buvo suinteresuoti bylos baigtimi dėl galimai gresiančios tarnybinės atsakomybės, pažymėtna, kad abu asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys bÅ«tų turėję bent kokį pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti parodymų patikimumu.

25. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus apie suduotÄ smÅ«gį kastuvu patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai. Vaizdo įraÅ¡e „M., R. T2“ 04.12 min., girdimas garsas: „aaaaa...“, filmuojantis prieina prie garažo durų, užeina į vidų, A. R. stovi su kastuvu rankoje, R. T. J. V. klausia „su kastuvu?“, į kÄ J. V. atsako, kad taip, laikosi sau už deÅ¡inio Å¡ono, klausia R. T., ar jis filmuoja įvykį. Vaizdo įraÅ¡e „M., J. V2“ matyti, kaip 05.38 min. į namÄ užeina A.

R. ir eina prie J. V. laikydamas rankoje kastuvÄ ir sako: „kÄ jÅ«s čia darot? čia yra mano namas“ . 05.45 min., J. V. apsisuka ir eina link išėjimo, po ko girdėti „aaaaaa...“, J. V. iÅ¡bėga į kitas patalpas bei patraukia už pastolių, R. T. jo klausia „su kastuvu?“, J. V. atsako „su kastuvu vožė“. (t.1, b. l. 35-42). IÅ¡ 2019-10-30 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad J. V. nustatytas kitas krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos pavirÅ¡inis sužalojimas.

Grafoje „BÅ«klės įvertinimas objektyviai“ nurodyta, kad nukentėjusiajam skauda krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį iÅ¡ deÅ¡inės. Judesiai ribotos amplitudės, kvėpavimo ekskursija pilna, skausminga (t. 1, b. l. 14). Apeliantas skundu kelia klausimÄ , kodėl medikai nepamatė mėlynės, apie kuriÄ kalbėjo J. V., nors į poliklinikÄ jis kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio, tačiau pažymėtina, kad kraujosruvos gali atsirasti skirtingu metu, ir praėjus tam tikram laikui po įvykio, kadangi priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip smÅ«gio stiprumas, individualios nukentėjusiojo kÅ«no savybės, nukentėjusiojo vilkimi drabužiai ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog atliko tam tikrus veiksmus su kastuvu J. V. atžvilgiu – užėjo į namÄ rankoje laikydamas kastuvÄ , pradėjo reikalauti, kad inspektoriai paliktų jo namus, po ko priėjo prie J. V. ir laikomo rankoje kastuvo rankena jis pastÅ«mė J. V. į Å¡onÄ , kad jis greičiau iÅ¡eitų iÅ¡Â jo namo (t. 1, b. l. 56-59, 125-128), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo sužalojimo faktas yra įrodytas.

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su atliktu patikrinimu, konstatuoja, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra visiÅ¡kai įrodyta. Dėl bÅ«tinosios ginties 27. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. nurodo, kad veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojas R. T. elgėsi netinkamai, vaikščiojo jo namų teritorijoje be leidimo, gadino turtÄ , todėl gynė savo nuosavybę.

28. Pagal teismų praktikÄ , bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. BÅ«tinosios ginties aplinkybių konstatavimui bÅ«tina nustatyti du pagrindinius Å¡io instituto elementus – pavojingÄ kėsinimÄ si ir gynybÄ .

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

29. IÅ¡ įvykių eigos matyti, kad tarp A. R. ir nukentėjusiojo bei liudytojo R. T. vykęs tarpusavio žodinis konfliktas dėl, nuteistojo vertinimu, neteisėtai atliekamo patikrinimo ir jo metu inspektorių daromų veiksmų, peraugo į A. R. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo ir liudytojo atžvilgiu – stumdymÄ , mojavimÄ kastuvu, sudavimÄ juo. Tokie nuteistojo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik, kad nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, tačiau ir neatitinka bÅ«tinosios ginties bÅ«tinų sÄ lygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Ä®vertinus asmenų veiksmus konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir liudytojo R. T. atlikti veiksmai – vaikščiojimas po teritorijÄ , turto apgadinimas kilo jau po nuteistojo pradėto agresyvaus elgesio, taigi A. R. veiksmus lėmė ne bÅ«tinybė gintis nuo inspektorių, kadangi jie nebuvo atlikę jokių veiksmų, kėlusių tiesioginę, realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę nuteistojo sveikatai, gyvybei ar turtui, bet pyktis dėl inspektorių atliekamo tikrinimo, todėl konstatuoti, jog inspektoriai bÅ«tų pradėję puolamuosius veiksmus A.

R. atžvilgiu ar kad toks puolimas buvo tiesiogiai gresiantis ir nuteistasis neturėjo kito pasirinkimo tik gintis, nėra, todėl teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. R. tyčia konflikto su inspektoriais metu jiems pasiprieÅ¡ino ir sukėlė J. V. fizinį skausmÄ .

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė