Legislator Case Law & Legislation
cfe2c882-bb11-4f69-b9fe-5af2df6b904b AI generated

cfe2c882-bb11-4f69-b9fe-5af2df6b904b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cfe2c882-bb11-4f69-b9fe-5af2df6b904b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento įgaliojimÄ , kurį ji 2005-06-14 iÅ¡davė atsakovui A. A. ir kurio pagrindu Å¡is įgijo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais; Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2005-06-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. A. A. tapo skolinga 30 000 Lt ir 2005-03-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. E. D. tapo skolinga 25 000 Lt;

Legislator headnote

AI generated

cfe2c882-bb11-4f69-b9fe-5af2df6b904b · Lietuvos apeliacinis teismas: nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, atsakovui M. D. iÅ¡ atsakovo S. N. priteisė 2 000 Lt, atsakovui S. N. iÅ¡ atsakovės E. D. – 20 000 Lt, o atsakovui S. V. iÅ¡ atsakovo A. A. – 200 000 Lt. Priteisė ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ atsakovo A. A. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Paskirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisė ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ atsakovų S. V., E. D., S. N., M. D. ir A. A. po 160 Lt iÅ¡ kiekvieno kuratoriaus iÅ¡laidoms atlyginti, valstybei – iÅ¡ atsakovų S. V., E. D., S. N., M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-291/2012                                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 30.10; 41; 44.5.2.17; 44.2.4.2; 45.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. B., atsakovų M. D., S. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-919-253/2010 pagal ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. A. (A. A.), M. D., S. N., S. V., E. D., uždarajai akcinei bendrovei „Viloradis“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4–ojo notarų biuro notarei I.

M., antstolei V. D., notarei A. K., T. B. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė G. B. 2009-11-03 pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams A. A., M. D., S. N., S. V., E. D., UAB „Viloradis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu atsakovas A. A. buvo pripažintas kaltu už veikas, tarp kurių BK 182 straipsnio 2 dalis dėl ieÅ¡kovės 0,80 ha ploto sklypo įgijimo apgaule, BK 22 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 2 dalis dėl pasikėsinimo įgyti ieÅ¡kovės 0,27 ha ploto sklypÄ apgaule (baudžiamoji byla Nr. 1-94-380/2007).

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paliko nepakeistÄ minėtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. A. įvykdytų nusikalstamų veikų, o jo dalį, kuriuo buvo atmestas G. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, pakeitė ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstė taip: „Pripažinti G. B. teisę į ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“ (baudžiamoji byla Nr. 1A-94-300-107/2007).IeÅ¡kovė G.

B. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė ne tik priteisti minimÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , bet taip pat pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu ji prarado nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. paminėtus žemės sklypus, bei taikyti restitucijÄ . Taigi ieÅ¡kovė prašė:

1. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento įgaliojimÄ , kurį ji 2005-06-14 iÅ¡davė atsakovui A. A. ir kurio pagrindu Å¡is įgijo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais;

2. Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2005-06-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. A. A. tapo skolinga 30 000 Lt ir 2005-03-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. E. D. tapo skolinga 25 000 Lt;

3. Pripažinti negaliojančiais 2005-07-13 notarės I. M. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 30 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. B. A. A. naudai ir 2005-08-04 notarės A. K. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 25 134 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės E. D. naudai;

4. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2005-08-01 antstolės V. D. suraÅ¡ytÄ pardavimo aktÄ (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01437) dėl 0,80 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. B., pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui – S. V., ir 2005-08-31 antstolės V. D. suraÅ¡ytÄ pardavimo aktÄ (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01507) dėl 0,27 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. B., pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui S. N.;

5. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-10-14 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. A., veikdamas S. N. interesais, 0,27 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavė M. D.;

6. Taikyti restitucijÄ , atstatant ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į 0,80 ha ploto (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir 0,27 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus;

7. Solidariai priteisti ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ atsakovų A. A., E. D. ir UAB „Viloradis“ 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies –pripažino negaliojančiais ieÅ¡kovės ginčijamus pirmiau paminėtÄ Ä¯galiojimÄ , vekselius, vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , turto pardavimo skolininko pasirinktiems pirkėjams aktus, pirkimo – pardavimo sutartį, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir atstatė ieÅ¡kovei G.

B. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, atsakovui M. D. iÅ¡ atsakovo S. N. priteisė 2 000 Lt, atsakovui S. N. iÅ¡ atsakovės E. D. – 20 000 Lt, o atsakovui S. V. iÅ¡ atsakovo A. A. – 200 000 Lt. Priteisė ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ atsakovo A. A. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Paskirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas priteisė ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ atsakovų S. V., E. D., S. N., M. D. ir A. A. po 160 Lt iÅ¡ kiekvieno kuratoriaus iÅ¡laidoms atlyginti, valstybei – iÅ¡ atsakovų S. V., E. D., S. N., M.

D. po 1 080 Lt o iÅ¡ atsakovo A. A. – 1 093 Lt žyminio mokesčio. Iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Å¡io teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A.

A., siekdamas sau naudos, nusikalstamu bÅ«du įvykdė tokias veikas: 2005-06-14 Klaipėdos miesto 3–jame notarų biure (notarė I. M.) įformino įgaliojimÄ , kurio pagrindu įgijo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (0,80 ha, 0,27 ha), esančiais Klaipėdoje; 2005-06-01 atgaline data, padedant T. B., jis įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. tapo skolinga 30 000 Lt A. A.; 2005-03-01 atgaline data, padedant T. B., jis įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G.

B. tapo skolinga 25 000 Lt A. D.; 2005-07-13 notarė I. M. pagal jo praÅ¡ymÄ , fiktyvaus vekselio pagrindu padarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. B. 30 000 Lt jo naudai; 2005-08-01 antstolės V. D. kontoroje pagal notarės I. M. įraÅ¡Ä , buvo suraÅ¡ytas G. B. priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. V. aktas, kurį 2005-08-22 patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas; 2005-08-04 notarė A. K. E. D. praÅ¡ymu iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 25 134 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G.

B.; 2005-08-31 antstolės V. D. kontoroje buvo suraÅ¡ytas 0,27 ha ploto žemės sklypo, priklausančio G. B., pardavimo aktas skolininko nurodytam pirkėjui – S. N.; 2005-10-14 A. A., veikdamas S. N. interesais, pagal įgaliojimÄ 0,27 ha ploto žemės sklypÄ pardavė M. D.; preliminariÄ jÄ sutartį dėl žemės pirkimo-pardavimo su M. D. buvo sudaręs UAB „Viloradis“, kuriam buvo žinoma fiktyvių sandorių schema, eiga; A. A., T. B. sandorių dėl žemės pirkimo-pardavimo sudarymo metu buvo UAB „Viloradis“ darbuotojai.

Spręsdamas dėl ginčijamo ieÅ¡kovės G. B. atsakovui A. A. 2005-06-14 iÅ¡duoto įgaliojimo negaliojimo, teismas nurodė, jog tokiu bÅ«du atsakovui A. A. buvo suteikta teisė disponuoti pirmiau paminėtu turtu, tai yra paruoÅ¡ti pardavimÄ ir parduoti žemės sklypus, nuosavybės teisė į kuriuos buvo įgyta 2005-07-27 Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, su sÄ lyga neperleisti Å¡io turto trečiajam asmeniui iki 2010-07-27, kas nurodyta ir VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų, galiojusių nuo 2005-08-01, apie nekilnojamuosius daiktus 8.2 punkte.

Teismas sprendė, jog sutartyje esant sÄ lygai, draudžiančiai asmenims pagal Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį perleisti žemę kitiems asmenims nepasibaigus penkerių metų terminui nuo Å¡ios žemės įsigijimo dienos, tokios žemės pardavimas yra negalimas, o ginčijamas įgaliojimas kitam asmeniui atlikti veiksmus, kurių pati ieÅ¡kovė tuo metu neturėjo teisės atlikti, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 2.132 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų vekselių negaliojimo, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi piniginių prievolių A. A. ir E. D., jog ieškovės teiginius apie tariamai išduotus vekselius nuosekliai patvirtino atsakovė E. D., paaiškinusi, kad atsakovas A. A. tam prašė jos asmeninių duomenų, kad tuo buvo suinteresuota pati ieškovė, siekdama pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš valstybės pirktos žemės. Laikė, jog vekseliai buvo sudaryti dėl akių, neketinant sukurti ieškovės piniginės prievolės vekselio gavėjams, todėl yra niekiniai – negaliojantys nuo sudarymo momento (CK 1.86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008) (baudžiamoji byla 13 t., 105 b. l.).Spręsdamas dėl negaliojimo notaro vykdomųjų įrašų, kaip vekselio pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų išieškoti lėšas atsakovų A.

A. ir E. D. naudai, teismas, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsniu, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 2 ir 3 punktais bei CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pripažinus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento minėtus vekselius, laikytina, kad vykdomieji įrašai atlikti be teisinio pagrindo ir naikintini.Spręsdamas dėl negaliojimo antstolio 2005-08-01 ir 2005-08-31 aktų, kurių pagrindu šie žemės sklypai buvo parduoti atsakovams S. V. (0,80 ha) bei S. N. (0,27 ha), kaip skolininko pasirinktiems pirkėjams, negaliojimo, teismas konstatavo, jog vykdomosiose bylose yra išrašai iš VĮ Registrų centro su duomenimis apie pirmiau minėtus galiojančius apribojimus, dėl kurių šios žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas, tarp jų vykdymo proceso metu skolininko pasiūlytam pirkėjui, negalimas, todėl aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantys nuo sudarymo momento (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 6 d., CK 1.80 str. 1 d., CPK 704 str. 1 ir 4 d., 725 str. 4 d.) (vykdomosios bylos Nr. 0004/05/01437, Nr. 0004/05/01507).Spręsdamas dėl pripažinimo negaliojančia 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas A.

A., veikdamas atsakovo S. N. interesais, pardavė Å¡iam nuosavybės teise priklausantį 0,27 ha ploto žemės sklypÄ atsakovui M. D., konstatavo, jog atsakovas S. N. nuosavybės teisę į šį turtÄ Ä¯gijo antstolės suraÅ¡yto pardavimo akto pagrindu neteisėtai, be to neturėjo teisės juo disponuoti, todėl Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 2 d. 6.307 str. 1 d., Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 6 d.) (b. l. 129-130).Spręsdamas dėl teisinių pasekmių, kylančių pripažinus sandorius negaliojančias, tai yra dėl ieÅ¡kovės reikalavimo taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , teismas nurodė, jog tokiu atveju Å¡i pasekmė atsiranda ab initio, jog vykdant restitucijÄ daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, tarp tokių sandorių Å¡alių netaikomos, todėl taikant dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei G.

B. grÄ Å¾intina nuosavybės teisė į 0,80 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,27 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, o atsakovams grÄ Å¾intini pinigai, kuriuos jie perdavė negaliojančių sandorių pagrindu (CK 1.80 str. 2, 3, 4 d.). Tuo remdamasis, teismas dalyje dėl atsiskaitymo už 0,27 ha ploto žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovo S. N. atsakovui M. D. priteisė sumokėtus 2 000 Lt (baudžiamoji byla 12 t., 54, 64, 66 b. l., 1 t., 130-139 b. l., 3 t., 115-116, 138-140 b. l.), o į antstolės depozitų sÄ skaitÄ atsakovo S. N. pagal antstolės suraÅ¡ytÄ pardavimo aktÄ sumokėtus 20 000 Lt, kurie buvo atitinkamai paskirstyti (17 477 Lt pervesta iÅ¡ieÅ¡kotojai pagal vekselį E. D., vykdymo iÅ¡laidos), priteisė iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos atsakovės E. D., nurodęs, jog prieÅ¡ingu atveju, kai ieÅ¡kovė E. B. pinigų už parduotÄ turtÄ negavo, E. D. nebuvo skolinga, o vekselis bei atitinkamas notaro vykdomasis įraÅ¡as yra niekiniai – ji bus praturtėjusi be teisėto pagrindo (CK 6.145 str. 1 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010), (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01507, baudžiamoji byla 12 t., 54 b. l.).

Dalyje dėl atsiskaitymo už 0,80 ha ploto žemės sklypÄ teismas nustatė, jog atsakovas S. V., kaip skolininko pasiÅ«lytas pirkėjas, už šį ieÅ¡kovės G. B. žemės sklypÄ Ä¯ antstolės depozitų sÄ skaitÄ sumokėjo jo kainÄ 30 000 Lt pagal turto pardavimo aktÄ , suraÅ¡ytÄ pirmiau paminėtų negaliojančių vekselio bei notaro vykdomojo įraÅ¡o pagrindu, ir kurie buvo atitinkamai paskirstyti (25 813,52 Lt pervesta iÅ¡ieÅ¡kotojui pagal vekselį A. A., vykdymo iÅ¡laidos). Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje priimtais teismų nuosprendžiais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas A.

A. už šį ieÅ¡kovės G. B. žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovo S. V. UAB „Viloradis“ patalpose 2005-08-01 neteisėtai gavo 200 000 Lt. Tuo pagrindu atsakovui S. V. iÅ¡ atsakovo A. A. teismas priteisė 200 000 Lt (CPK 182 str. 2 p., CK 6.145 str. 1 d.), (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01437, baudžiamoji byla 12 t., 43-67, 13 t., 91-122 b. l.).Nagrinėdamas ieÅ¡kovės G. B. reikalavimÄ solidariai priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų A. A., E. D. ir UAB „Viloradis“, motyvuojamÄ ilgai besitęsiančiais teisiniais santykiais, sukeliančiais jai, kaip senyvo amžiaus žmogui, neigiamas pasekmes, įvykdytu nusikaltimu, kuris jai sukelia gyvenimo diskomfortÄ , psichologinį, emocinį stresÄ ir nerimÄ , dėl ko vartoja raminančius vaistus, kitus preparatus, tuo, kad ji negalėjo naudotis savo nuosavybe, tuo tarpu žemės kaina rinkoje pakito – teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažino G.

B. teisę į A. A. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl sprendė tik dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Be kita ko, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė parduoti Å¡ios žemės tretiesiems asmenims negalėjo ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl įstatymo, tai yra Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyto apribojimo, bei valstybinės žemės sklypo 2005-07-27 pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sÄ lygos, draudžiančios jai parduoti iÅ¡ valstybės įgytus žemės sklypus kitiems asmenims iki 2010-07-27, apie kuriuos ji žinojo.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypus jai yra atstatytina, turto ji neprarado, o negautų pajamų neįrodinėjo ir neprašė priteisti. Ä®vertinęs tiek baudžiamojoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, aktualias sprendžiant šį klausimÄ , atsižvelgęs į visus ieÅ¡kovės ir jos atstovų nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo A. A. neteisėtais veiksmais, dydžio, teismas konstatavo, kad neturtinė žala minimali, paprastai tokio pobÅ«džio žalÄ patyrusiems asmenims pakanka konstatavimo, jog žala padaryta.

Todėl piniginė kompensacija ieÅ¡kovei už jos iÅ¡gyvenimus dėl prarastos gyvenimo kokybės ir kt. parinko, atsižvelgdamasį jos pačios veiksmus dėl susidariusios situacijos ir minimalų, simboliÅ¡kÄ jos interesų pakenkimÄ , ir jai iÅ¡ atsakovo A. A. priteisė 100 Lt (BPK 115 str. 2 d., CK 6.250 str. 1 d.) (7 t., 201-202, 207 b. l., 12 t., 47, 109-110 b. l., 13 t., 102, 104, 121 b. l., 2 t., 159, 169 b. l., 4 t., 73-74, 76 b. l., 8 t., 160-161 b. l.). Dėl ieÅ¡kovės G. B. reikalavimo kitų atsakovų atžvilgiu, teismas nurodė, kad sprendžiant šį klausimÄ ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti visas bÅ«tinas atsakovų E. D. ir UAB „Viloradis“ civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Sprendė, kad byloje nėra duomenų, apie atsakovo UAB „Viloradis“ neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos, apie priežastinį ryšį tarp dėl atsakovės E. D. veiksmų bei ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų ir kt., todėl jos ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė, kaip neįrodytÄ (CPK 178 str., CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247, 6.250 str.).Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atitinkamus atsakovų praÅ¡ymus atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymÄ , todėl 5 400 Lt žyminį mokestį už patenkintus ieÅ¡kovės reikalavimus (200 000 Lt+20 000 Lt) priteisė valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ niekinių sandorių Å¡alių – atsakovų S. V., E. D., S. N., M.

D. ir A. A., iÅ¡ kurio dar priteisė 13 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kovei priteistÄ 100 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., 83 str. 1 d. 4 p., 96 str. 1 d.). Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidas, turėtas dėl jos atstovavimo, ir priteisė jai iÅ¡ aukščiau nurodytų atsakovų 800 Lt atsakovo S. N. kuratoriui sumokėtas lėšas, t. y. po 160 Lt iÅ¡ kiekvieno jų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliacinius skundus dėl Å¡io Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo pateikė ieÅ¡kovė G.

B. bei atsakovai M. D. ir S. V. IeÅ¡kovė G. B. praÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo A. A. jai priteistas 100 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ir Å¡iuo klausimu priėmus naujÄ sprendimÄ priteisti jai 80 000 Lt žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A. A., E. D. ir UAB ,,Viloradis“. Atsakovas M. D. praÅ¡o panaikinti minimÄ teismo sprendimÄ dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį dėl G. B. priklausiusio 0,27 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Apeliantas S. V. praÅ¡o panaikinti šį teismo sprendimÄ dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu 2005-08-01 antstolės V. D. suraÅ¡ytas pardavimo aktas dėl G. B. priklausiusio 0,80 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo jam, kaip skolininko pasirinktam pirkėjui, taikyta dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra ir ieÅ¡kovei G. B. atstatytos nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ , o jam iÅ¡ atsakovo A. A. priteista 200 000 Lt – ir atmesti Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus.Apeliantė G.

B. teigia, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir neturtinę žalÄ , bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir dėl to Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Skunde teigiama, kad:Apeliacinės instancijos teismui 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažinus jos teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas daugiau nei du metus nesprendė dėl civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo, tuo pažeisdamas proceso koncentruotumo principÄ , bei Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir laisvių gynimo konvencijoje įtvirtinto teisingo teisminio proceso principÄ , o nagrinėdamas šį ieÅ¡kinį be pagrindo atmetė jos motyvus dėl užsitęsusio teismo proceso, kaip pagrindo neturtinei žalai kilti bei jos dydžiui pagrįsti.Nagrinėdamas atsakovų A.

A., E. D., UAB ,,Viloradis“ atsakomybės klausimÄ , teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias teisės normas ir nepagrįstai atmetė reikalavimÄ taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.279 str. 1 d., 6.280 str., 6.6 str. 3, 4 d.). Be pagrindo nevertino baudžiamojoje byloje nustatytų faktų, turinčių prejudicinę reikÅ¡mę: nustatytos A. A. nusikalstamos veikos įgyjant ieÅ¡kovės turtÄ ar pasikėsinant jį įgyti, konkrečių nustatytų atsakovės E. D. neteisėtų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182, 300 straipsniuose, požymių, ir tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susieti su ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į 0,27 ha žemės sklypÄ praradimu ir žalos atsiradimu.

Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Viloradis“ dalyvavo nusikalstomoje schemoje, dėl kurios ieÅ¡kovė prarado nuosavybės teises į žemės sklypus: fiktyvÅ«s vekseliai pagaminti atsakovo kompiuterine technika, Å¡i bendrovė sudarė sutartį su atsakovu tarpininkaudama jam parduodant ieÅ¡kovės 0,80 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ sandorio gavo 4 000 Lt naudos. Teismas, be pagrindo netaikęs CPK 300 straipsnio, padarė iÅ¡vadÄ , prieÅ¡ingÄ nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad E. D. neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti ieÅ¡kovei nuostolius, nevertino akivaizdžių prejudicinių faktų, patvirtinančių įmonės solidarios civilinės atsakomybės pagrindus.Teismas suklydo spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir dydžio: nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu, sumenkino nusikalstama veika ieÅ¡kovei sukeltas pasekmes, nepagrįstai sureikÅ¡mino jos vaidmenį žalos atsiradimo procese pažeidė bendruosius teisės principus, be to, pažeidė įrodinėjimo taisykles, Å¡iÄ pareigÄ perkeldamas įrodyti tik jai.

Atsakovas M. D. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, patenkindamas su juo susijusius ieÅ¡kovės G. B. reikalavimus – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jis iÅ¡ S. N. nusipirko 0,27 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nukrypo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos ir dėl to Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Skunde teigiama, kadTeismas, priimdamas ir nagrinėdamas ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį, pažeidė CPK 135 straipsnio reikalavimus, nes už savarankiÅ¡kus turtinius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 80, 296 str.).Teismas be pagrindo taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies, o spręsdamas dėl restitucijos taikymo – 0,27 ha ploto žemės sklypo grÄ Å¾inimo, be pagrindo jo atžvilgiu netaikė CK 1.80 straipsnio 2, 4 dalių, 6.145 - 6.153 straipsnių, 6.307 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurių tikslas ginti sÄ Å¾iningÄ sandorio Å¡alį (turto įgijėjÄ ) ir apgynė nesÄ Å¾iningÄ sandorių Å¡alį – ieÅ¡kovę G.

B., siekusiÄ patenkinti savo neteisėtus interesus, t. y. parduoti turimus žemės sklypus, kurių parduoti neturėjo teisės, ir gauti lėšas. Be to, restitucija natÅ«ra negalėjo bÅ«ti taikoma ir pagal CK 6.153 straipsnio 1 dalį, nes jis nei su ieÅ¡kove, nei su atsakovu A. A. nėra susijęs sutartiniais santykiais. Restitucija natÅ«ra negalima taip pat ir CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį nusikalstamos veikos dalykas buvo ne žemės sklypas, o piniginės lėšos, kurias A.

A. gavo už jo pardavimÄ , todėl Å¡i žemė nelaikytina gauta nusikalstamu bÅ«du.Teismas, neteisėtai taikydamas restitucijÄ natÅ«ra, be pagrindo jam priteisė tik 2 000 Lt, nes pagal ginčo sandorį buvo sumokėta 19 000 Lt. Teismas neturėjo pagrindo byloje taikyti restitucijÄ natÅ«ra, nes nėra paneigta prezumpcija, kad jis sÄ Å¾iningas Å¡io žemės sklypo įgijėjas (CK 1.5 str., 4.96 str. 1 d., 4.26 str. 2 d.).Teismas be pagrindo ieÅ¡kovei G. B. iÅ¡ jo priteisė 1 080 Lt žyminio mokesčio, nes ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl deliktinės civilinės atsakomybės ir teismui tokius reikalavimus patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ asmens, atsakingo už žalÄ .

Taip pat neteisėta priteistos kuratoriaus atlyginimo iÅ¡laidos, nes Å¡is asmuo nedalyvavo procese, neatliko jokių veiksmų, be to, Å¡is atlyginimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (CPK 98 str. 2 d., 88 str. 1 d. 5 p.). Apeliantas S. V. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, spręsdamas dėl pripažinimo negaliojančiu 2005-08-01 pardavimo akto skolininko pasirinktam pirkėjui bei taikydamas dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, priėmė neteisėtÄ , nepagrįstÄ sprendimÄ , nes pažeidė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika (CPK 4 str.).

Nurodo, jog palikus galioti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį, bÅ«tų apginti nesÄ Å¾iningos ieÅ¡kovės G. B. interesai, kuri ketino realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , pasinaudodama įstatymo spragomis, pažeidžiant jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, interesus (CK 1.5 str.). Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, nurodo, kad:1.             Teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, nes visiÅ¡kai nevertino jo atsiliepime iÅ¡dėstytų atsikirtimų, kuriais paneigiamas minėtų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas, kad ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovui A.

A. (CK 6.242 str.), kad ji nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo, kaip Å¡io turto įgijėjo, sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ (CK 4.26 str. 2 d.), tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintÄ pareigÄ , įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ (CPK 329 str. 1 d.).2.             Teismas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiÅ¡kino bei taikė materialiosios teisės normas: apeliantas žemės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai, t. y. sÄ Å¾iningai (CK 4.47 str.), ieÅ¡kovė G.

B. suprato, jog iÅ¡sipirktai iÅ¡ valstybės žemei parduoti taikomi suvaržymai, tačiau norėjo jÄ parduoti, elgdamasi nesÄ Å¾iningai kartu su A. A. suklastojo vekselius, suprato, jog jų pasiraÅ¡ymas padės tai padaryti; jis, įsigydamas Å¡iÄ Å¾emę, neįtarė tokio jų susitarimo; atsakovas A. A. siekė užvaldyti ne žemės sklypÄ , o pinigus, tačiau ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė Å¡iam reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), o pasirinko keliÄ neva pažeistas teises ginti sÄ Å¾iningų jos turto įgijėjų sÄ skaitÄ .

Dėl to ieÅ¡kovės atžvilgiu CK 4.96 straipsnio 2 dalis netaikytina (CPK 182 str. 3 d.).3.             Teismas neteisingai aiÅ¡kino prejudicinę galiÄ turinčius teismo nuosprendžius, nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė G. B. žemės sklypÄ prarado dėl kito asmens – atsakovo A. A. padaryto nusikaltimo, todėl CK 4.96 straipsnio 2 dalis jai netaikytina, o žemės sklypas iÅ¡ apelianto S. V., nesant jokių duomenų, kad jis yra nesÄ Å¾iningas, – negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (CPK 178 str.).4.             Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė normas, reglamentuojančias restitucijÄ : jis yra sÄ Å¾iningas ginčo turto įgijėjas (CK 4.96 str. 2 d.); taikant restitucijÄ ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra gali bÅ«ti iÅ¡laikyta, tuo pačiu apginant jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, teises – ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ atsakovui A.

A., arba taikant restitucijÄ ne natÅ«ra, o sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.145 str. 2 d., 6.242, 6.146 str.).5.             Teismas neteisingai aiÅ¡kino bei taikė specialias teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui 2005-08-01 aktas nepagrįstai pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, nes CPK 602 straipsnyje numatytas Å¡ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o nagrinėjamoje byloje toks iÅ¡imtinis pagrindas nenustatytas.6.             Teismas neteisėtai apgynė nesÄ Å¾iningos ieÅ¡kovės G.

B. teises. Ä®statymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, o teismas tokiu atveju gali atsisakyti jÄ ginti, net jei ji ir pažeista, toks asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos, iÅ¡ to negali kilti teisėtos pasekmės (CK 1.137 str. 3 d.). Tuo tarpu ieÅ¡kovė G. B. kartu su atsakovu A. A. dalyvavo plane, kuriuo ketino „apeiti“ įstatymus ir realizuoti jai priklausančius žemės sklypus, taigi suprato, jog tokiu bÅ«du jos žemės sklypÄ Ä¯sigysiantis asmuo bus laikytinas sÄ Å¾iningų turto įgijėju.

Elgesys, kuriuo buvo siekiama realizuoti jai priklausančiÄ nuosavybę, pasinaudojant įstatymų spragomis, klaidinat kitus asmenis (antstoliai, sÄ Å¾iningi įgijėjai), laikytinas akivaizdžiai nesÄ Å¾iningu, nerÅ«pestingu ir prieÅ¡ingu CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Jis bÅ«tų priverstas inicijuoti papildomus teisminius ginčus dėl pinigų, sumokėtų už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , susigrÄ Å¾inimo, be to, nėra aiÅ¡ku, ar pavyktų iÅ¡sieÅ¡koti pinigus iÅ¡ atsakovo A.

A..             Atsakovas M. D. atsiliepime į ieÅ¡kovės G. B. bei atsakovo S. V. apeliacinius skundus, nurodė, jog pastarojo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo nepasisakė, nurodęs, jog Å¡is skundas nesusijęs su jo asmeniu. IeÅ¡kovė G. B. atsiliepimuose į atsakovų M. D. ir S. V. apeliacinius skundus prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimus ji kildino iÅ¡ baudžiamojo nusikaltimo padarymo, dėl kurio ji prarado savo turtÄ , o teisingai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius privalo teismas ex officio; kad pripažinus turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktÄ negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, kai sandoris negali sukelti pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡alių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų, o sÄ Å¾iningumo principas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų balanso, bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sÄ lygas ir aplinkybes (CK 6.145 str.); kad taip pat egzistuoja CK 4.96 straipsnio 2 dalies sÄ lygos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263, 320 str.).

Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina ieÅ¡kovės G. B. bei atsakovų M. D. ir S. V. apeliacinių skundų bei jų atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).Atmesdama atsakovo M.

D. skundo argumentus, susijusius su paduoto ieÅ¡kinio apmokėjimu žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjant šį klausimÄ esminę reikÅ¡mę turi aplinkybės, nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo, be kita ko, buvo patenkintas UAB ,,Viloradis“ vadovo A. R. apeliacinis skundas ir jis buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau buvo atmestas nuteistojo A.

A. apeliacinis skundas. Taigi Å¡ių teismo procesinių sprendimų pagrindu A. A. vienas buvo pripažintas kaltu už veikas, tarp kurių BK 182 straipsnio 2 dalis – lėšų už ieÅ¡kovės G. B. 0,80 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, įgijimas apgaule, o taip pat BK 22 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 2 dalis – pasikėsinimas apgaule savo naudai įsigyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra lėšas už Å¡iai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį 0,27 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Klaipėdoje (baudžiamoji byla Nr. 1-94-380/2007, 1A-360-107/2007).

Nuosprendžiuose aiÅ¡kiai ir kruopščiai iÅ¡nagrinėtos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios A. A. veiksmus, kaip, siekdamas užvaldyti G. B. turtÄ , 2005 m. vasarÄ piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, jÄ Ä¯tikinęs ir tokiu bÅ«du gavęs jos įgaliojimÄ , savo nuožiÅ«ra disponuoti jai priklausančiu pirmiau paminėtu turtu, pateikė jai pasiraÅ¡yti atgaline data paprastuosius vekselius dėl fiktyvių skolų, kaip jis pateikė praÅ¡ymus dėl Å¡ių fiktyvių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, gautus vykdomuosius įraÅ¡us pateikė iÅ¡ieÅ¡kojimui, o jų pagrindu antstolė surašė aktus dėl Å¡ių sklypų pardavimo tariamos skolininkės pasiÅ«lytiems pirkėjams atsakovams S. V. bei S. N., kurio nuosavybės įregistruotas žemės sklypas (0,27 ha ploto) buvo perparduotas A.

A. surastam pirkėjui atsakovui M. D.. Nuosprendyje nurodyta, kad Å¡ioje dalyje A. A. pinigų iÅ¡ M. D. negavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas M. D., teismas, priimdamas ir nagrinėdamas ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį, kurio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo apmokėti žyminiu mokesčiu, turėjo pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo turtÄ buvo pažeistos iÅ¡ esmės dėl nusikalstamų veiksmų, o baigęs nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , mokėtinÄ Å¾yminį mokestį pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo.Atmesdama kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės G. B. bei atsakovų M. D. ir S. V. skundų teiginius, kuriais argumentuojami pirmosios instancijos teismo padaryti kiti civilinio proceso teisės pažeidimai – aiÅ¡kinant bei taikant įrodinėjimÄ , tesimo sprendimo motyvavimÄ reglamentuojančias proceso taisykles, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Dėl to nustatęs Å¡iai bylai aktualias esmines aplinkybes bei jas iÅ¡nagrinėjęs, teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovės G. B. pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 str.). Kaip minėta anksčiau, teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. A., bÅ«damas UAB ,,Viloradis“ darbuotojas, siekdamas sau naudos, nusikalstamu bÅ«du įvykdė sekančias veikas – Klaipėdos miesto 3–jame notarų biure (notarė I.

M.) 2005-06-14 įformino įgaliojimÄ , kurio pagrindu įgijo teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais Klaipėdoje esančiais žemės sklypais (0,80 ha, 0,27 ha); 2005-06-01 atgaline data, padedant UAB ,,Viloradis“ darbuotojai T. B., įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. jam tapo skolinga 30 000 Lt; 2005-03-01 atgaline data, padedant T. B., įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. A. D. tapo skolinga 25 000 Lt; pagal jo praÅ¡ymÄ , fiktyvaus vekselio pagrindu notarė I.

M. 2005-07-13 atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. B. 30 000 Lt jo naudai; pagal šį įraÅ¡Ä antstolės V. D. kontoroje 2005-08-01 buvo suraÅ¡ytas minėto 0,80 ha žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. V. aktas, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas patvirtino 2005-08-22; E. D. praÅ¡ymu fiktyvaus vekselio pagrindu notarė A. K. 2005-08-04 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G. B. 25 134 Lt; pagal šį įraÅ¡Ä antstolės V.

D. kontoroje 2005-08-31 buvo suraÅ¡ytas minėto 0,27 ha žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. N. aktas; veikdamas pagal S. N. įgaliojimÄ 2005-10-14 jis šį 0,27 ha ploto žemės sklypÄ pardavė M. D., su kuriuo preliminariÄ jÄ sutartį buvo sudariusi UAB ,,Viloradis“, kuriai buvo žinoma fiktyvių sandorių schema ir eiga. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindÄ pripažinti, jog bylos esmė iÅ¡ tikrųjų atskleista, o jÄ atskleidus tinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu, CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi 1.86 straipsniu, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 2 ir 3 punktais bei CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai pripažino negaliojančiais ieškovės G.

B. ginčytus pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus įgaliojimÄ , vekselius, notaro vykdomuosius įraÅ¡us bei antstolio aktus dėl turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui, nes, kaip minėta, Å¡ie veiksmai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatytų nuostatas ir fiktyvių, tai yra niekinių. dokumentų (vekselių) pagrindu, – todėl Å¡iais klausimais plačiau nepasisako. Tuo remiantis taip pat atmetami apelianto S. V. teiginiai, grindžiami CPK 602 straipsnio, reglamentuojančio, be kita ko, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nuostatomis.Kartu teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliantų atsakovų M.

D. ir S. V. argumentus dėl teismo sprendimo dalies, kuria pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, žemės sklypai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G. B., sprendžia, kad Å¡ie teiginiai taip pat nesuteikia pagrindo naikinti Å¡iÄ skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).  Minėta, jog Å¡ie apeliantai savo reikalavimus grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad ieÅ¡kovė nepaneigė jų, kaip sÄ Å¾iningų Å¡io turto įgijėjų, prezumpcijos, kad patenkinus tokius ieÅ¡kovės reikalavimus, pažeidžiant jų teises buvo apginti ieÅ¡kovės, kaip nesÄ Å¾iningos teisinių santykių Å¡alies, interesai.Kaip žinia, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Civilinėje teisėje galioja bendras sÄ Å¾iningumo principas, kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningu arba kaltu. Tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija, t. y. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl asmens sÄ Å¾iningumo gali bÅ«ti įrodoma kitaip.

Å alių sÄ Å¾iningumas, padėties pagerėjimas ar pablogėjimas, galimas nepatogumų sukėlimas ir jų mastas yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo aspektÄ . Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutÄ kiekviena sutarties Å¡alis visada privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.). SÄ Å¾iningas elgesys turi bÅ«ti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2008.).

Pažymėtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliÅ«tis. Dėl to įgijėjo nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nustatytas įgyjant teisių į turtÄ , kuriam įgyti nėra nustatyta perleidimo apribojimų ar suvaržymų.Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmiau paminėtais apeliantų motyvais, remdamasi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, o pirmiau nurodyta baudžiamoji byla prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, taigi yra jos sudėtinė dalis, nurodo, jog Å¡iais klausimais, visų pirma, pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė G.

B., kaip teigė teismui jos atstovas K. V., yra garbaus amžiaus moteris (gimusi 1935-07-21), baigusi 3 klases. Tiesa, duomenų apie jos darbinę veiklÄ byloje nėra, tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių jos apklausos protokolų matyti, kad ji iÅ¡ tiesų neneigė norėjusi parduoti vienÄ iÅ¡ jai priklausančių žemės sklypų, žinojo apie žemės pardavimui taikomus suvaržymus, žinojo, kad nėra skolinga nei A. A., nei E. D. tačiau nei baudžiamojoje byloje, nei vykdomosiose bylose, nei, pagaliau nagrinėjamoje civilinėje byloje, esantys duomenys neleidžia spręsti, kad ji visiÅ¡kai ir tiksliai suprato Å¡ių apribojimų, vekselių, vykdomųjų įrašų ir kt. esmę bei turinį.

PrieÅ¡ingai, baudžiamojoje byloje esančiuose protokoluose užfiksuoti bei teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti jos paaiÅ¡kinimai leidžia spręsti, kad kiti asmenys, tai yra R. P. jos teiravosi apie žemės pardavimÄ , jis į ieÅ¡kovės namus atvedė A. A., kuris ėmėsi veiksmų iÅ¡pirkti ginčo žemės Å«kio paskirties žemę iÅ¡ valstybės ir parduoti jÄ kitiems asmenims. Apklausiama liudytoja ji parodė, jog visus žemės pirkimo-pardavimo reikalus tvarkė A. A., kad ji kartu su juo važiavo į notaro kontorÄ , kur pasiraÅ¡iusi ,,kokius tai dokumentus“, kad vėliau bÅ«tent A.

A. jai pasakęs, jog, jei ji norinti parduoti žemę, turi pasiraÅ¡yti skolos bei jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dokumentus, kad dokumentai liko pas šį asmenį. IÅ¡ jos apklausos protokolų taip pat matyti, kad atsakydama į STT pareigÅ«no klausimÄ , kokiu bÅ«du ji pasiraÅ¡inėjo dokumentus, ji aiÅ¡kino, kad A. A. atsiveždavo prie dokumentų priklijuotus lapelius, ant kurių buvo užraÅ¡ytas tekstas, kurį ji turėdavusi perraÅ¡yti ant dokumentų tose vietose, kur jis parodydavo, o lapelius su dokumentais jis iÅ¡siveždavo ir jai nepalikdavo.

Apklausiama teismo, ji patvirtino tokius savo paaiÅ¡kinimus. Beje, apklausiamas įtariamuoju bei kaltinamuoju A. A. visiÅ¡kai patvirtino Å¡ias aplinkybes ir paaiÅ¡kino nežinÄ s, ar G. B. iÅ¡ esmės suprato jai pateikiamų pasiraÅ¡yti dokumentų ir kt. (baudžiamoji byla 4 t., 72-76 b. l., 6 t., 99-170 b. l., 8 t., 165-187 b. l., 9 t., 5-35, 108-140 b. l., 11 t., 16-32 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ,,G. B. reikalai buvo žinomi ir jos dukrai liudytojai A.

R., todėl G. B. žemės reikalų tvarkyme nebuvo vien tik nuteistųjų įtakoje“, vertinant su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ne ieškovės valia buvo atlikti išvardyti teisiniai veiksmai. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo pripažinti negaliojančiais sandoriai buvo ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvardytos aplinkybės minimus sandorius leidžia apibūdinti, taip pat kaip prieštaraujančius gerai moralei.      Nagrinėjant pirmiau nurodytus apeliantų atsakovų M.

D. ir S. V. argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbios civilinėje byloje bei baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose užfiksuotos aplinkybės, apibÅ«dinančios jų pačių veiksmus, dalyvaujant minėtuose sandoriuose. Visų pirma, tai – jauni, aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus turintys asmenys, kurie iÅ¡ anksčiau pažinojo A. A. (pagal bylos medžiagÄ S. N. A. A. įvardijo Å¡eimos draugu). Taigi turint omenyje baudžiamojoje byloje atskleistas nusikaltimo, daromo keletÄ metų ir kurį sudaro daug epizodų, nukreipto prieÅ¡ vyresnio amžiaus žmones, nuosavybe turinčius žemės sklypus, aplinkybes, jie turėjo galimybes nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir suvokti visas su Å¡iais sandoriais susijusias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas S. V., pardavimo akte įvardijamas skolininkės G. B. pasiÅ«lytu pirkėju, matė arba turėjo matyti dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl bÅ«damas apdairiu, atidžiu, sÄ Å¾iningu teisinio santykio dalyviu, atitinkamai turėjo galimybę su pačia žemės savininke iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias skolos atsiradimo bei turto pardavimo aplinkybes. Pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ M. D. dėl S. N. vardu įforminto ginčo žemės sklypo (0,27 ha ploto) pirkimo tarėsi su jam pažįstamu A.

A., tarėsi dėl sandorio sumos didesnės nei turėtų bÅ«ti nurodyta sutartyje, kad po sandorio įforminimo telefonu kalbėjosi su A. A. dėl pilno atsiskaitymo, kaip teigia pats M. D., jam nebuvo žinoma, kad Å¡is turtas iÅ¡ G. B. įgytas neteisėtai, tačiau, pajutęs, kad su Å¡iuo sklypu kažkas negerai, teigė nenorįs rizikuoti pinigais, ,,pradėjo tempti laikÄ â€œ, kad A. A. prašė sklypÄ ,,perraÅ¡yti atgal“, kad telefoninio pokalbio su Å¡iuo asmeniu metu pripažino už sklypÄ sumokėjęs tik 2 000 Lt (baudžiamoji byla 4 t., 153-162 b. l., 12 t., 43-67, 61 b. l., 13 t. 91-122 b. l.).

Taigi vien Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas M. D., suteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog jo kaip sÄ Å¾iningo Å¡io turto įgijėjo statusas yra paneigiamas (CPK 185 str.).Taigi remdamasi tuo, kas pasakyta, papildant pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti ir atmestini apeliantų teiginiai, grindžiami tuo, jog yra nepaneigtas jų sÄ Å¾iningumas dalyvaujant Å¡iuose sandoriuose ir įsigyjant turtÄ , kurį ieÅ¡kovė G. B. prarado, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės dėl nusikalstamų A.

A. veiksmų, dėl ieÅ¡kovės G. B. elgesio vertinimo, kaip akivaizdžiai nesÄ Å¾iningo, nerÅ«pestingo ir, vienareikÅ¡miai, prieÅ¡ingo CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams (siekimas realizuoti jai priklausančiÄ nuosavybę, pasinaudojant įstatymų spragomis, klaidinat kitus asmenis (antstoliai, sÄ Å¾iningi įgijėjai), dėl interesų pusiausvyros pažeidimo, negalimumo jų atžvilgiu taikyti CK 1.80 straipsnio, 4.96 straipsnio normas, dėl G. B. interesų gynimo naudojantis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , turto gavimÄ reglamentuojančiais teisiniais pagrindais, ir kt.Kaip minėta, apeliantas M.

D., be kita ko, nurodo, kad teismas, neteisėtai taikydamas restitucijÄ natÅ«ra, jÄ taikė neteisingai, apeliantui priteisdamas tik 2 000 Lt, kai pagal ginčo sandorį buvo sumokėta 19 000 Lt. Teisėjų kolegija atmeta ir Å¡iuos apelianto teiginius, nes skundžiamame teismo sprendime nurodyti tokio sprendimo motyvai, kurie pagrįsti bylos medžiaga (CPK 185 str.). Kartu teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės G. B. apeliacinį skundÄ dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su jos patirtos neturtinės žalos atlyginimu.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, iÅ¡ jų aktualias Å¡io ieÅ¡kininio reikalavimo teisingam iÅ¡sprendimui, baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, turinčius prejudicinę galiÄ , ir nagrinėdamas jos argumentus dėl per ilgai užsitęsusio teisminio proceso, dėl pasikeitusių kainų žemės rinkoje, dėl atsakovų UAB ,,Viloradis“ bei E. D. neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl jų solidariosios atsakomybės su atsakovu A.

A., teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡ių atsakovų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų (CPK 178 str., CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247, 6.250 str.), o nustatydamas iÅ¡ atsakovo A. A. priteistinos žalos dydį, turėjo pagrindÄ spręsti, kad esant tokioms aplinkybėms, tai yra jos pačios veiksmus dėl susidariusios situacijos ir minimalų, simboliÅ¡kÄ jos interesų pakenkimÄ , iÅ¡ atsakovo A. A. priteistinas 100 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas (BPK 115 str. 2 d., CK 6.250 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl Å¡ių motyvų pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, svarbiÄ reikÅ¡mę, turi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau paminėtu bÅ«du bei aplinkybėmis ieÅ¡kovės G. B. prarastas turtas jai sugrÄ Å¾inamas (CPK 185 str.). Apeliantės motyvai, grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintais principais, įrodinėjimo taisyklių pažeidimu ir kt., nesuteikia pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto M.

D. argumentus, kad teismas be pagrindo iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisė 160 Lt kuratoriaus iÅ¡laidų atlyginimo, nes, anot apelianto, Å¡is asmuo neatliko jokių veiksmų ir procese nedalyvavo. Teigia, jog kuratoriumi buvo paskirtas advokato padėjėjas, todėl jo turėtos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti nustatytos pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

CPK 39 straipsnio (redakcija iki 2011-10-01) numato kuratoriaus skyrimo sÄ lygas, įskaitant ir tai, kad Å¡alis, kuri praÅ¡o skirti kuratorių, jo atstovavimo iÅ¡laidas sumoka iÅ¡ anksto (CPK 39 str. 2 d.). Å ios iÅ¡laidos yra priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 5 p.), kurios iÅ¡nagrinėjus bylÄ kartu su kitomis iÅ¡laidomis paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jų dydis yra nustatomas ne apelianto nurodyto teisės akto pagrindu, bet pagal Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d.

įsakymu Nr. 344 patvirtintÄ IÅ¡laidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ . Byloje pateikti įrodymai, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų vienam iÅ¡ atsakovų S. N., tam, jog bÅ«tų galima tęsti civilinės bylos nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovė prašė teismo paskirti Å¡io asmens kuratorių bei teismo paskirtam S. N. kuratoriui K. V. iÅ¡ anksto sumokėjo 800 Lt, o teismas iÅ¡siuntė jam procesinius dokumentus (1 t., 133, 134, 150, 158 b. l.).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog kuratorius Å¡ių dokumentų nepriėmė, jam, be kita ko, buvo iÅ¡siųstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog jis nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, t. y. aktyviai negynė atsakovo S. N. interesų. Tačiau, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdama į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , teisėjų kolegija laiko, jog teismas minėtas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, sumokėtas atsakovo kuratoriui, pagrįstai laikė jos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir iÅ¡ esmės patenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, paskirstė jas atsakovams lygiomis dalimis (CPK 3 str. 1 d., 185 str., CK 1.5 str.).

Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nespręstinas (CPK 93 str.). IeÅ¡kovė G. B. (apeliantė) už apeliacinį skundÄ , kuriuo ji ginčijo teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Dėl to netenkinus jos apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų (CPK 79, 96 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                                Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis                                                                                                                    Â