cfe2a407-965e-4f86-b97f-65aeaf36eaa2 · Vilniaus apygardos teismas

Teisejas Stasys LemežisTeisejas Saulius JakaitisSkundas Nr. 1S-636-209-2010 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.6.; 1.2.14.5; 1.2.28.4.; 2.12.3.; 2.2.3.1.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Stasys Lemežis, sekretoriaujant             Vaidai Jurkeviciutei, dalyvaujant pareiškejai G. G. M., teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes pareiškejos G. G. M. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-09-16 nutarties, kuria atmestas kaip nepagristas pareiškejos G.

G. M. skundas del 2010-08-30 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo atsisakyti panaikinti 2010-08-02 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, nustacius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, n u s t a t e:Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2009-07-03 nutarimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS PP Nemencines PN tyrejo 2009-07-02 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Tuo paciu nutarimu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-2-086-09 pagal požymius, numatytus LR BK 183 str. l d.Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras, vadovaudamasi LR BPK 212 str. l p., 3 str. l d. l p., 214 str. l d., 2010-08-02 prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

G. G. M., nesutikdama su minetu nutarimu, 2010-08-13 skundu kreipesi i Vilniaus rajono apylinkes vyriausiaja prokurore. Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. S., vadovaujantis LR BPK 63 str., 64 str. ir 214 str., 2010-08-30 prieme nutarima, kuriuo atsisake panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 57-2-086-09.            Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejo 2010-09-16 nutartimi atmestas pareiškejos G. G. M. skundas del 2010-08-30 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo atsisakyti panaikinti 2010-08-02 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima.Skundu G.

G. M. prašo panaikinti 2010-09-16 nutarti kaip nepagrista ir patraukti baudžiamojon atsakomyben N. B. ir A. C., esant sukciavimo, šantažo, savavaldžiavimo, gyvybei pavojingu gyvenimo salygu sudarymo ir svetimo turto pasisavinimo požymiams. Pareiškejos nuomone skundžiamoje nutartyje nebuvo išsamiai išnagrineti jos pateikti argumenatai del minetu kaltinimu. Nurodo, kad byloje nepaneigti N. B. ketinimai pasisavinti gautus pinigus ir juos panaudoti asmeniniams tikslams, neivertinti liudytoju paaiškinimai, kad derybos ir sutarties priedo pasirašymas buvo vykdomi po to, kai N. B. pasisavino gautus pinigus, bei liudytojo UAB “Medeliuksas” direktoriaus aiškinimas, kad N. B. už gautas iš jo laiptu pakopas jam nesumekejo nei lito.

Teigia, kad turejo buti analizuojama ir teisejo prielaida, kad N. B. galejo laiku neinešti imones vardu gautu pinigu i imones buhalterija siekdamas išvengti mokesciu. Pažymi, kad kategoriškai nesutinka su apylinkes teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad ji ir jos vyras iš pat pradžiu žinojo apie imones bloga finansine padeti. Taip pat teigia, jog teismas neištyre visos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir neivertino fakto, kad buvo palikta išgriauta laiptu I i II namo aukšta šakta, kas yra pavojingu gyvenimo salygu šeimai sudarymas, bei savavaldžiavimas, nes užkertamas kelias naudotis antrame aukšte esanciu ju asmeniniu turtu.

Be to, aplinkybe, kad N. B. išgrioves senus laiptus reikalavo papildomu pinigu, priešingu atveju nieko nedarysias, yra šantažas.  Teismo posedyje skundo pareiškeja praše skunda tenkinti.Skundas atmestinas. Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejo 2010-09-16 nutartis yra teiseta ir pagrista, jos naikinti nera istatyminio pagrindo. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas apgaule savo ar kitu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino.

Teisejas, ivertines pateikta medžiaga: A. M., G.G. M., R. P., N. B. A. C. parodymus, daro išvada, kad apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad N. B. ir A. C. veiksmai negali buti kvalifikuojami kaip sukciavimas, nes butinas sukciavimo nusikaltimo sudeties požymis yra apgaule. Tam, kad butu galima konstatuoti esant sukciavima, nepakanka susitarimo nevykdymo, reikia nustatyti suklaidinima del ketinimu, o suklaidinimas del ketinimu turi buti lydimas apgaules elementu, kurie apsunkintu asmens identifikavima ar paties sandorio fakto irodinejima.

Nukentejusiesiems N. B. ir A. C. asmenybes yra žinomos, del ju nukentejusieji nebuvo suklaidinti. Tiek N. B., tiek A. C. pripažista, kad tarp UAB „Lenmeda“ ir A. M. bei G.G. M. buvo sudaryta 2009-04-14 sutartis del laiptu projektavimo, gamybos ir montavimo, todel teigti, kad yra apgaules elementas, kuris apsunkintu paties sandorio fakto irodinejima, taip pat negalima. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie leistu teigti apie nukentejusiuju suklaidinima, apsunkinanti patenkinti ju interesus civilinio proceso tvarka, todel ši veika negali buti kvalifikuojama kaip sukciavimas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis 2K-293/2002).

G. G. M. tvirtinimas, kad byloje neivertinti liudytoju paaiškinimai, nepaneigti N. B. ketinimai pasisavinti gautus pinigus ir juos panaudoti asmeniniams tikslams, yra taip pat nepagristas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas pasisavino jam patiketa ar jo žinioje buvusi svetima turta ar turtine teise. Teisejas konstatuoja, kad apylinkes teismas pagristai nurode, kad kvalifikuojant asmens veika pagal BK 183 str. yra ypac svarbu nustatyti asmens tiksla pasisavinti svetima turta ar turtine teise.

Nesant tikslo pasisavinti, asmens veiksmai vertinami kaip kitu teises šaku, pavyzdžiui, civilines, normu pažeidimu. Pažymetina, kad sutarties salygu pažeidimas savaime dar nesukelia baudžiamosios atsakomybes, jei nera kliuciu padaryta žala atlyginti civilines teises priemonemis. Pagal sutarti gauto turto negražinimas gali užtraukti baudžiamaja atsakomybe tik tuomet, jei veika turi LR BK numatytus nusikalstamos veikos požymius. Tai gali buti susije su vienos sutarties šalies apgaules panaudojimu sudarant sutarti, del to igyvendinti civilines atsakomybes priemones už sutarties pažeidima be teisesaugos instituciju isikišimo tampa problematiška, arba pagal sutarti gautas turtas pradanginamas ir paaiškeja, kad jau sutarti sudarant sutarties šalis nesirenge vykdyti sutarties salygu, buvo nusprendes jam patiketa turta pasisavinti.

Pateiktoje medžiagoje duomenu, kad N. B. ir A. C. sutarties sudarymo metu naudojo apgaule ar pradangino G. G. M. turta ir jau sutarties sudarymo metu nesiruoše vykdyti sutarties salygu, nera. Priešingai tokios ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybes, kaip: derybos del pasirašytos rangos sutarties salygu, kurios vyko gan ilga laiko tarpa, laiku neivykdžius sutarties buvo pasirašytas jos priedas, pagal kuria darbai buvo pradeti vykdyti, dalis medžiagu buvo pristatyta i darbu vykdymo vieta, taciau tarp šaliu kilo konfliktas, todel sutartis nebuvo ivykdyta, leidžia konstatuoti, kad apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog nera pagrindo teigti, kad N. B. turejo tiksla pasisavinti svetima turta, t.y.

G. G. M. ir jos sutuoktinio pinigines lešas. G. G. M. argumentas, kad turejo buti analizuojama ir teisejo prielaida, kad N. B. galejo laiku neinešti imones vardu gautu pinigu i imones buhalterija, siekdamas išvengti mokesciu, nepagristas, nes ir pasitvirtinus šiai prielaidai, mineti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybes, kadangi neatitinka BK 219 str. itvirtintu nusikalstamu veiku sudeciu. Skunda padavusio asmens tvirtinimas, jog faktas, kad buvo palikta išgriauta laiptu I i II namo aukšta šakta, yra pavojingu gyvenimo salygu šeimai sudarymas, bei savavaldžiavimas, nes užkertamas kelias naudotis antrame aukšte esanciu ju asmeniniu turtu, yra nepagristas ir atmestinas.

Teismas pažymi, kad šioje situacijoje išgriauti laiptai nesudaro jokios baudžiamajame istatyme numatytos nusikalstamos veikos sudeties. Visu pirma, tokia veika kaip pavojingu gyvenimo salygu šeimai sudarymas baudžiamajame istatyme nera itvirtinta, antra,  už savavaldžiavima (BK 294 str.) asmuo atsako tuomet, kai nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdo gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padaro dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams.

Laiptu I i II namo aukšta išgriovimas neatitinka BK 294 straipsnio dispozicijoje nurodytu objektyviuju šio nusikaltimo sudeties požymiu. Skundo argumentas, jog ta aplinkybe, kad N. B., išgrioves senus laiptus, reikalavo papildomu pinigu, priešingu atveju nieko nedarysias, yra šantažas, taip pat nepagrista. BK šantažo sudetis nera itvirtinta, todel asmuo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben už šantaža. Šantažas yra psichine prievarta, kuri gali buti kai kuriu BK numatytu nusikaltimu objektyviuoju požymiu, taciau tam, kad tureti tam tikra BK itvirtinta nusikalstamos veikos sudeti nepakanka nustatyti vien psichine prievarta.

Teismo nutartyje išdestyti argumentai ir motyvai, su kuriais nesutinka viena iš šaliu, nereiškia, kad nutartis yra neteiseta. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieciu teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas, nebutu nuteistas (BPK 1 str.). Žmogaus teises garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijoje.

Be baudžiamuju priemoniu yra numatytos civilines ir administracines priemones apginti pažeistas teises. Civilinius santykius reguliuoja Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso normos. Civiliniai santykiai negali buti perkeliami i baudžiamaji procesa, o nepagristai pradetas tyrimas turi buti nedelsiant nutraukiamas. Atsižvelgiant i išdestyta, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-09-16 nutarties naikinti nera teisinio pagrindo. Teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r e:             atmesti pareiškejos G.

G. M. skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-09-16 nutarti.              Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.              Teisejas                                                                                           Stasys Lemežis