2022-04-21 Nr. AB-11391-4-45-3-00019-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2221-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00019-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam N. A. R. H.,

jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio N. A. R. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. A. R. H. skundą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. A. R. H. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58293 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn. Nuo to laiko jis yra faktiškai sulaikytas, negali laisvai judėti, nors nėra padaręs jokių nusikaltimų. Jis yra prieglobsčio prašytojas, apgyvendinimo vietoje yra sudarytos blogos gyvenimo sąlygos, todėl prašė suteikti jam galimybę laisvai judėti.

3. Suinteresuotas asmuo prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, ir tik būdamas sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39990, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo nutarė netenkinti.

5. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu N. A. R. H. prisistatęs asmuo grupėje asmenų, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos 16 d. pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39990, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2236, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė apygardos administraciniam teismui, sprendimai nėra įsiteisėję. Pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo: įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje ( MIGRIS ) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendino Užsienietį VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Pareiškėjas su šiuo Sprendimu iš dalies nesutinka ir prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Departamentas Sprendime nurodė, kad prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

8. Tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, būdamas apklaustas teikė nenuoseklią informaciją, rodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

9. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus nusprendė, kad Departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, Užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu ( jo dalimi ) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

10. Teismas pakartojo, kad Užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, egzistuoja pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl Užsieniečio prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti paskirta.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.

12. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas pagal Įstatymo 115 straipsnį, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo 2 įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Būtent tokios alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjas ir prašė apylinkės teismo, nes atitiko Įstatymo 115 straipsnyje nustatytas sąlygas.

13. Suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

14. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę tais atvejais, kai užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną, taip pat pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. Sprendimas dėl jo išsiuntimo nebus įvykdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. 15. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečio skundą, kuriuo jis prašė pakeisti jam šiuo metu taikomą apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę judėjimo laisvę ribojančią priemonę - apgyvendinti Užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, atsisakė tenkinti Užsieniečio skundą, padaręs išvadą kad Užsienietis pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, į tai, kad jo tapatybė nenustatyta.

17. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jo paties teigimu, jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas priemonę.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. ( esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio). Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. liepos 18 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21S39990 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį, šis sprendimas buvo apskųstas ir įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2022 atmetus Užsieniečio skundą.

19. Departamentas 2022 m. sausio 18 d., priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teisiniu tokio sprendimo pagrindu nurodytos Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalys bei 113 straipsnio 5 dalis.

20. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir dėl kurių Departamentas priėmė sprendimą įleisti užsieniečius į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu sprendimu yra apgyvendinami Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Darytina išvada, kad Departamentas neturėjo kito pasirinkimo ir pagrįstai bei teisėtai Užsieniečio atžvilgiu taikė Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalis.

21. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

23. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2022 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, 2022 m. kovo 31 d. administracinėje byloje Nr.A-1918-415/2022) teismas nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydamos kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegijos nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos. Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir paminėtose bylose iš esmės nesiskiria.

24. Vertindama šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes: prieglobsčio prašytojo tapatybė nėra tinkamai patvirtinta, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepakankamai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių ryšių ar pragyvenimo šaltinių Lietuvos Respublikoje, taigi yra realus nelegalios migracijos pavojus, o kokių nors svarbių/reikšmingų aplinkybių, susijusių su Užsieniečio sveikata, šeiminiais santykiais ar kitais asmenybės aspektais, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui taikytas judėjimo laisvės ribojimas pažeidžia proporcingumo principą, nenustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra galutinai išspręstas, o tai irgi sudaro prielaidą, kad vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis, neribojant jo judėjimo laisvės, gali bėgti ir slėptis, taip apsunkindamas Departamento sprendimo tolesnį vykdymą.

26. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-07-19, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Taigi nuo šios dienos Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama minėto apylinkės teismo sprendimo pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio N. A. R. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė