Legislator Case Law & Legislation
cfe1bedd-4f2e-4172-a66f-455cb12f9161 AI generated

cfe1bedd-4f2e-4172-a66f-455cb12f9161 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cfe1bedd-4f2e-4172-a66f-455cb12f9161
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., V. P. atstovo advokato Petro Žekio apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. B., J. B., A. S. ieÅ¡kinį atsakovams L. P., V. P. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. P. ir V. P. 6386,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovų G. B. ir J. B. naudai, 7341,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovo A. S. naudai, priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat grÄ Å¾inti dalį žyminio mokesčio.

Legislator headnote

AI generated

cfe1bedd-4f2e-4172-a66f-455cb12f9161 · Klaipėdos apygardos teismas: Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-488-730/2015Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                                              (Proceso Nr. 2-10-3-00253-2013-2)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                       44.5.2.; 121.18                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovų L.

P., V. P. atstovo advokato Petro Žekio apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. B., J. B., A. S. ieÅ¡kinį atsakovams L. P., V. P. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. P. ir V. P. 6386,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovų G. B. ir J. B. naudai, 7341,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovo A. S. naudai, priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat grÄ Å¾inti dalį žyminio mokesčio.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovai G. B., J. B. ir A. S. bei atsakovai V. P. ir L. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. A. S. priklauso pirmo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-9 ir 1/2 dalis patalpos 1-8. G. ir J. B. priklauso kitos pirmo aukšto patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5 ir II-6. Atsakovams L. ir V. P. priklauso visos mansardos patalpos ir dalis laiptinės pirmame aukšte: ½ dalis patalpos 1-8, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir 1-7, bei balkonas virš patalpos II-6. 2013-02-07 atsakovams priklausančiose patalpose įvyko santechninės įrangos gedimas, dėl kurio išsiliejęs vanduo atsakovų patalpose užpylė ieškovams priklausančias patalpas pirmame aukšte.

Kadangi ieÅ¡kovų turto sugadinimas įvyko dėl santechninės įrangos gedimo atsakovų valdomoje namo dalyje, ko neneigia ir patys atsakovai, kad vamzdis trÅ«ko po kriaukle, po vandens apskaitos prietaisu, t. y. jų naudojamoje patalpų dalyje, todėl žalÄ , padarytÄ dėl užliejimo, turi atlyginti atsakovai.Palangos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. P. ir L. P. 6386,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovams G. B. ir J. B. bei 7341,00 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovui A.

S., priteisė iÅ¡ atsakovų V. P. ir L. P. po 3356,00 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovams G. B. ir J. B. bei A. S., grÄ Å¾ino UAB „Baltijos paslaugų agentÅ«ra“ 370,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė iÅ¡ atsakovų V. P. ir L. P. po 49,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybių, kad ieÅ¡kovų pirmame aukÅ¡te esančios patalpos buvo užlietos iÅ¡ antrame aukÅ¡te esančių atsakovams priklausančių patalpų, Å¡alys neginčija, tačiau atsakovai nesutiko su tuo, kad patalpos buvo aplietos dėl jų kaltės, motyvuodami tuo, kad užpylimas įvyko dėl ieÅ¡kovo A.

S. kaltės, nes jis piktybiÅ¡kai atidarė jo patalpose esančiÄ sklendę, kuri rudenį, t. y. 2012 m. spalio mėnesį, buvo uždaryta, todėl vanduo, esantis vamzdyne, suÅ¡alo ir dėl Å¡ios priežasties atsakovų patalpose esanti sklendė trÅ«ko, dėl ko iÅ¡siliejęs vanduo apliejo pirmo aukÅ¡to patalpas. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, kad sklendė, nors ir įrengta ieÅ¡kovui A. S. priklausančiose patalpose, tačiau ji skirta vandeniui į atsakovų V. P. ir L. P. patalpas paduoti, t. y. atsakovų poreikiams tenkinti, todėl atsakovai privalėjo tinkamai pasirÅ«pinti Å¡ios sklendės uždarymu.

Fakto, kad 2012 m. rudenį sklendė buvo uždaryta, nepatvirtino nė vienas liudytojas, iÅ¡skyrus patį atsakovÄ V. P., nes paties sklendės uždarymo fakto nė vienas iÅ¡ liudytojų nematė. Atsakovų nurodyta UAB „Palangos vandenys“ pažyma Å¡ios aplinkybės taip pat nepatvirtina. Užliejus ieÅ¡kovų patalpas buvo apgadintos lubos, sienos, baldai, kilimai, grindys, atÅ¡oko dažai, todėl tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Padarytos žalos dydį patvirtina nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmo aukÅ¡to užlietų patalpų ekspertizės aktas Nr.E14-08(31).Apeliaciniame skunde atsakovų atstovas praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnį, kadangi nepasisakė dėl statybos techninės teismo ekspertizės akto Nr. 14-08E, eksperto R.

M. apklausos. Nors ekspertizės iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teismo sprendimo esmei, teismas nepasisakė dėl nesutikimo su eksperto iÅ¡vadomis.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės Nr. 14-08-E, kuriÄ atliko ekspertas R. M., iÅ¡vadomis apie ieÅ¡kovų turtui padarytos žalos dydį, bet rėmėsi ekspertizės akto Nr. E14-08(31) iÅ¡vadomis.Teismas tinkamai neiÅ¡tyrė byloje esančios medžiagos, netinkamai vertino faktines aplinkybes, liudytojų parodymus dėl atsakovų atsakomybės, vadovavosi vien ieÅ¡kovų pozicija be jokių įrodymų (CPK 176–185 straipsniai).

Teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovų atstovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 300,00 eurų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ekspertizės akto Nr. 14-08E, motyvuotai pagrįsdamas savo nesutikimÄ su ekspertizės iÅ¡vadomis. Atsakovai nepateikė įrodymų, kodėl vamzdyno dalis su sklende Nr. 2 turėtų bÅ«ti laikoma bendrojo naudojimo vandentiekio dalimi.

Tai, kad teismui nepavyko nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir A. S. tyčinių ar neatsargių veiksmų, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju aplinkybė, kaip savo patalpas eksploatavo ieÅ¡kovas, nereikÅ¡minga, kadangi dėl jam priklausančių patalpų eksploatavimo niekam nepadaryta žalos. Kadangi teismui kilo abejonių dėl A. M. galimybės atsakyti į klausimÄ dėl žalos dydžio, teismas pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos dėl atsakovams priklausančiose patalpose antrame aukÅ¡te įvykusios santechninės įrangos gedimo iÅ¡siliejus vandeniui, kuriuo buvo apipiltos ieÅ¡kovams priklausančios patalpos, esančios pirmajame pastato aukÅ¡te, atlyginimo priteisimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Byloje paduoto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas nevisapusišku ir neobjektyviu įrodymų vertinimu bei netinkamu faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, be to, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo motyvavimo reikalavimus.

Nesutiktina su apeliantų argumentais.Nustatyta, kad G. B., J. B. ir A. S. bei atsakovai V. P. ir L. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b. l. 7–9, I tomas). Ieškovui A. S. priklauso pirmo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-9 ir 1/2 dalis patalpos 1-8. Ieškovams G. ir J. B. priklauso kitos pirmo aukšto patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5 ir II-6. Atsakovams L. ir V. P. priklauso visos mansardos patalpos ir dalis laiptinės pirmame aukšte: ½ dalis patalpos 1-8, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir 1-7, bei balkonas virš patalpos II-6. 2013-02-07 atsakovams priklausančiose patalpose įvyko santechninės įrangos gedimas, dėl ko atsakovų patalpose išsiliejęs vanduo užpylė ieškovams priklausančias patalpas.

Å is faktas užfiksuotas 2014-02-07 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 510 (b. l. 29, I tomas). Antstolės R. V. užfiksuota, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te yra du butai. Įėjimas į vienÄ butÄ yra iÅ¡ gatvės pusės, o į kitÄ â€“ iÅ¡ kiemo pusės. Visas pirmas aukÅ¡tas užlietas vandeniu. Sienos, lubos, grindys, baldai, kilimai visiÅ¡kai Å¡lapi, sienos, lubos patamsėjusios nuo bėgusio vandens, namo sienos iÅ¡ lauko taip pat permerktos vandeniu, lubų ir sienų dažai nukritę, tai užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 30–40, I tomas).CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Apeliantai įrodinėjo, jog užpylimas įvyko dėl ieÅ¡kovo A. S. neteisėtų veiksmų, nes jis piktybiÅ¡kai atidarė jo patalpose esančiÄ sklendę, kuri 2012 m. spalio mėnesį buvo uždaryta, todėl vanduo, esantis vamzdyne, suÅ¡alo ir dėl Å¡ios priežasties atsakovų patalpose esanti sklendė trÅ«ko.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog ekspertizės Nr. 14-08E antrojoje išvadoje konstatuota, jog sklendės atidarymas A. S. sandėliuke galėjo būti užliejimo priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, jog sklendės atidarymas galėjo būti užliejimo priežastimi. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovų nurodomų aplinkybių, jog sklendę, ekspertizės akte 14-08E (eksp. l.

26) pažymėtÄ Nr. 2, atidarė ieÅ¡kovas A. S.. Nė viename iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra nurodyta, jog sklendė Nr. 2, iÅ¡ kurios nuvesti vamzdžiai į antrÄ aukÅ¡tÄ , buvo atsukta (b. l. 29, 98, I tomas). Tas pačias aplinkybes nurodo ir ekspertas ekspertizės akte, teigdamas, jog iÅ¡ faktinių aplinkybių protokolo ir prie jo esančios fotonuotraukos Nr. 7 matyti, jog sklendė yra uždaryta (eksp. l. 7). Liudytojų parodymai apie sklendės uždarymÄ 2012 m. rudenį neįrodo fakto, jog 2012 m. rudenį sklendę, esančiÄ ieÅ¡kovo A.

S. patalpose, atsakovai uždarė, kadangi nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė matęs sklendės užsukimo faktÄ . Liudytojas S. M. taip pat nurodė nematęs sklendės, esančios ieÅ¡kovo A. S. patalpose, uždarymo 2012 m. rudenį, prieÅ¡ingai, nurodė matęs, kaip sklendę užsukinėjo atsakovas V. P. antrajame namo aukÅ¡te, patikrino, ar nebėga vanduo, ir demontavo dalį vandens sistemos. Taip pat yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB „Palangos vandenys“ pažymoje (b. l. 110, I tomas) duomenų apie sklendės uždarymo ar atidarymo faktÄ nėra.

Tai, kad pažymoje nurodyta, jog 2012 m. lapkričio–2013 m. balandžio mėnesiais atsakovai nedeklaravo geriamojo vandens vartojimo, nepagrindžia aplinkybių, jog vanduo patekti į atsakovams priklausančias patalpas negalėjo, nes sklendė buvo uždaryta. Minėta pažyma įrodo tik tai, jog atsakovai vandens arba nenaudojo minėtu laikotarpiu, arba apie vandens sunaudojimÄ neinformavo UAB „Palangos vandenys“. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų dėl patalpų užliejimo nenustatyta.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovų patalpos neÅ¡ildomos, todėl jie kasmet užsuka sklendę, esančiÄ pas ieÅ¡kovÄ A. S.. Minėtos aplinkybės, kaip teisingai padarė iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas, pagrindžia, jog patys atsakovai neÅ¡ildydami savo patalpų nepasirÅ«pino, kad vamzdynas, skirtas jų reikmėms, neužšaltų.Apeliantų teigimu, svarbi yra ekspertizės Nr. 14-08E pirmoji iÅ¡vada, teigianti, jog vandentiekio dalis su sklende, esanti A. S. valdomoje dalyje, yra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, todėl ieÅ¡kovas A.

S., atsukęs sklendę, yra atsakingas už įvykusiÄ vandentiekio avarijÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu argumentu. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sklendė Nr. 2 nėra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, kadangi pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vada, kuri teigia prieÅ¡ingai, nėra. Tačiau faktas, ar sklendė Nr. 2 yra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog ieÅ¡kovų patalpų užliejimas įvyko dėl sklendės Nr. 2 atsukimo ar užsukimo ar jos gedimo, tačiau nustatyta, kad tai įvyko dėl trÅ«kusios sklendės antrajame pastato aukÅ¡te, patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams, virtuvėje, po kriaukle.

Pažymėtina, jog iÅ¡ 2014-11-06 teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, jog ekspertas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sklendė, esanti atsakovų patalpose, yra atsakovų nuosavybė ir atsakovai yra atsakingi už Å¡ios sklendės priežiÅ«rÄ . Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teismo ekspertizės akto Nr. 14-08E bei eksperto apklausos, dėl to pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , iÅ¡ dalies sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ekspertizės iÅ¡vadų.

Tačiau vertinant Å¡io įrodymo atmetimo neargumentavimÄ ir to reikÅ¡mę bylos iÅ¡sprendimui, atsižvelgtina į įrodymo pobÅ«dį, jo reikÅ¡mę nustatinėjant bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.   CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2008).

Kadangi, kaip nurodyta anksčiau, sklendės užsukimo, atsukimo faktas neįrodytas, todėl ekspertizės akto 2 iÅ¡vada, jog vandentiekio avarija galėjo įvykti dėl atsuktos sklendės, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Kadangi apeliantai siekė įrodyti, jog sklendė yra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų dalis, todėl atsakovų atsakomybės dėl atsuktos sklendės ir įvykusio užliejimo, jų kaltės nėra, tačiau nenustačius faktinių aplinkybių nei dėl to, jog atsakovai sklendę užsuko, nei fakto, jog ieÅ¡kovas atsuko sklendę, ekspertizės akto 1 iÅ¡vada, jog sklendė yra bendrojo naudojimo objektas, taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad įstatyme reikalaujama sprendimÄ argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių iÅ¡vadų.

Be to, pagrindas pakeisti teismo sprendimÄ gali bÅ«ti tik esminiai proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai. Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ekspertizės akto kaip įrodymo atmetimo neargumentavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Kaip nustatyta, faktÄ , kad ieÅ¡kovų patalpos buvo aplietos iÅ¡ atsakovams priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to, patvirtina byloje esantis 2013-03-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 512, kuriame nurodyta: „Kol atvyks A. S., einame apžiÅ«rėti, kur įvyko vandentiekio avarija. Antrame aukÅ¡te, virtuvėje, po kriaukle, trÅ«ko vamzdis“ (b. l. 98, I tomas). Minėtas aplinkybes patvirtina fotonuotraukos Nr. 2, Nr. 3 (b. l. 99, 100, I tomas). Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, Å¡alys taip pat neginčija, jog ieÅ¡kovų patalpos užlietos iÅ¡ atsakovams priklausančių patalpų.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; ir kt.).Kadangi užpylimo priežastis yra atsakovams priklausančiose virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių patalpų esančiose patalpose esančios sklendės trÅ«kimas, o atsakovai neįrodė ieÅ¡kovo A.

S. neteisėtų veiksmų, tai yra, aplinkybių juos pagrindžiančių, kad sklendė, esanti ieÅ¡kovui A. S. priklausančiose patalpose, buvo uždaryta 2012 m. rudenį, kuriÄ ieÅ¡kovas A. S. atidarė, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju atsakovams kyla deliktinė atsakomybė dėl užliejimu ieÅ¡kovų turtui padarytos žalos CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginimo.Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės Nr. 14-08-E, kuriÄ atliko ekspertas R.

M., iÅ¡vadomis apie ieÅ¡kovų turtui padarytos žalos dydį, bet rėmėsi ekspertizės akto Nr. E14-08(31) iÅ¡vadomis. Kaip nustatyta faktinių aplinkybių protokole, po vandentiekio avarijos ieÅ¡kovų patalpų sienos, lubos, grindys, baldai, kilimai buvo visiÅ¡kai Å¡lapi, sienos, lubos patamsėjusios nuo bėgusio vandens, namo sienos iÅ¡ lauko pusės taip pat permerktos vandeniu, lubų ir sienų dažai nukritę, tai užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 30–40, I tomas). IeÅ¡kovai, remdamiesi sudarytomis sÄ matomis, prašė priteisti ieÅ¡kovo A.

S. naudai 6131,17 Lt, G. B. ir J. B. naudai 18 717,82 Lt. Atsakovams nesutinkant su ieÅ¡kiniu, paskirta statybos techninė teismo ekspertizė, vienas iÅ¡ ekspertui pateiktų klausimų buvo dėl ieÅ¡kovams padarytos žalos dydžio pagrįstumo. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ bei tuo pagrindu, jog teismui kilo abejonių dėl 2014 m. balandžio mėnesio eksperto iÅ¡vados, kurioje teismo ekspertas atlikdamas statybos techninę ekspertizę atsakė į klausimÄ , kuris priskiriamas nekilnojamojo turto vertinimo eksperto kvalifikacijÄ turinčio eksperto kompetencijai (b. l. 43–44, II tomas).

Eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2014). Ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios.

Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei formuojamÄ teismų praktikÄ , į tai, jog dėl pakartotinės ekspertizės prieÅ¡taravimų atsakovai nereiÅ¡kė, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pakartotinės ekspertizės Nr. E14-08(31) iÅ¡vadomis apie žalos dydį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ skirdamas pakartotinę ekspertizę buvo iÅ¡sakęs savo pozicijÄ dėl 2014 m. statybos techninės teismo ekspertizės trečiuoju klausimu dėl žalos dydžio nepatikimumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo papildomai pasisakyti skundžiamame teismo sprendime nebuvo. Kadangi apeliantai neginčija priteistino žalos atlyginimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija dėl Å¡io klausimo bylos aplinkybių nevertina ir nepasisako. Kadangi teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, jog apeliantams taikytina civilinė atsakomybė, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, taip pat sutinka su iÅ¡vada, jog atsakovai, turėdami pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis jie grindė tai, jog dėl žalos atsiradimo galėjo bÅ«ti kaltas kitas asmuo, Å¡ių aplinkybių neįrodė, todėl nesutinka su apeliantų nuomone, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , nemotyvuotÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis 270 straipsnio 4 dalis).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovai pateikė įrodymus apie turėtas 1000,00 Lt iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ (b. l. 120, II tomas) bei apie 412,00 Lt sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (b. l. 119, II tomas). IeÅ¡kovai pateikė įrodymus apie sumokėtus 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b. l. 124, II tomas).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnis).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IÅ¡ atsakovų L. P. ir V. P. lygiomis dalimis priteistinos 300,00 Eur ieÅ¡kovų patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, nevirÅ¡ija numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktas, kadangi byla užbaigta nagrinėti iÅ¡ esmės iki teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų L. P. ir V. P. lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno po 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams G. B., J. B., A. S.. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Erinija Kazlauskienė Teisėjai                                                                                  Almantas Padvelskis                                            Marius Dobrovolskis