cfe1a2c2-90c5-4311-bef8-3df7a72cabcf · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1881-864/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37014-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas NPC“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir ADB) „Gjensidige“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Mano Būstas NPC“ 568,94 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad yra sudariusi turto draudimo sutartį, kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2978599). Nurodė, kad draudimo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė buvo informuota apie 2020 m. gegužės 11 d. įvykį, kurio metu buvo užlietas ieÅ¡kovės draustas turtas. Draudikė dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. 2020/065715 administravimÄ . PaaiÅ¡kino, kad dėl įvykio draudikė iÅ¡mokėjo 568,94 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (2020 m. gegužės 26 d. buvo iÅ¡mokėta 235,48 Eur, 2020 m. birželio 8 d.

– 333,46 Eur) ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimÄ asmenis. Nurodė, kad žalos bylos administravimo metu draudikė kreipėsi į įmonę UAB ,,Smart Claims“ dėl užlieto turto apžiÅ«ros, kurios metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡ Å¡io buto esančio kitam butui ((duomenys neskelbtini)) priklausančio balkono. VirÅ¡utinio buto savininkai taip pat nurodė, kad užliejimas įvyko iÅ¡ balkono. Ä®vykio priežastis – nesandari balkono perdanga, už kurios priežiÅ«rÄ yra atsakinga namo administratorė, t. y. atsakovė UAB „Mano BÅ«stas NPC“.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, prižiÅ«rinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti, kad namo balkonų perdangos neturėtų trÅ«kumų, galinčių lemti žalos padarymÄ namo butų savininkų turtui. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę. Pažymėjo, kad atsakovė neatsakė į jai ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo.

3. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas NPC“ (toliau ir atsakovė) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neįrodinėjo bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, ieÅ¡kovė nepateikė visų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Teigė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, tačiau jie nelaikytini ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir reikiamas specifines žinias.

Akcentavo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Minėtų subjektų pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo ir jos negalima pakeisti ar eliminuoti. Atsakovės manymu tai suponuoja, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybės dėl žalos kilimo grėsmė negali bÅ«ti perkeliama namo administratorei.

Nurodė, kad vertinant pateiktÄ lokalinę patalpų remonto sÄ matÄ , nesutiktina joje nurodytais atskirais paskaičiavimais. SÄ matoje yra įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip: papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės iÅ¡laidos 9 proc. ir netiesioginės iÅ¡laidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Nurodytos iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl praÅ¡omos priteisti žalos dydis mažintinas minėtų iÅ¡laidų suma.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė K. U. paaiÅ¡kino, kad už bÅ«sto užliejimo metu padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga atsakovė, nes ji yra namo administratorė. Atsakovės pateikti dokumentai nesusiję su minimu įvykiu, taigi ji netinkamai vykdė administratoriaus pareigas, o taip pat ir balkonų priežiÅ«rÄ . SÄ matoje nurodyti skaičiavimai yra atlikti naudojant numatytÄ programÄ , todėl iÅ¡mokos dydis yra teisingas. Pažymėjo, kad virÅ¡utiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra du balkonai, o vanduo skverbėsi pro vieno balkono konstrukcijas. Teigė, kad balkone, kuriame nesiskverbė vanduo, už jį ir nebuvo mokėta draudimo iÅ¡moka. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sÄ matoje nurodytas įvairių pavirÅ¡ių valymas buvo atliekamas po remonto darbų, tuo tarpu pavirÅ¡iai buvo valomi ir prieÅ¡ remonto darbus, taip paruoÅ¡iant juos dažymui.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog minėtas užliejimas įvyko dėl neva netinkamos stogo perdangos. Pagal buto planÄ apgadinimai yra visai kitoje buto dalyje nei balkonas, todėl kyla abejonių ar užliejimas yra susijęs su nurodytu įvykiu. Teigė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalavimÄ nukreipė tik į atsakovę, kuriai apie minėtÄ Ä¯vykį nebuvo praneÅ¡ta. Nurodė, kad atsakovė administravimo pareigas atsakovė vykdė tinkamai, 2017 m. balkonai buvo apžiÅ«rėti ir užsandarintos galimo vandens pratekėjimo vietos, gyventojų skundų nebuvo gauta.

Teigė, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, kaip butas atrodė iki užliejimo, todėl neaiÅ¡ku ar pelėsis (jo Å¡alinimas) yra susijęs su įvykiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 568,94 Eur ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (568,94 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktÄ Nr. V17-46057-2, kuriame užfiksuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono bÅ«klė ir atlikti balkono kraÅ¡tų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kiti.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog už namo administravimÄ yra atsakinga atsakovė, nes bÅ«tent administratorė priima sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir remontu.

9. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad atsakomybę už žalos atsiradimÄ turi prisiimti ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso balkonas, savininkai, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatoms (toliau ir Nuostatai), numatančioms, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

10. Teismas pripažino, kad atsakovė, kaip namo administratorė, privalėjo organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , rengti ir vykdyti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrų namo sistemų bei bendro naudojimo patalpų priežiÅ«rÄ ir kitų, su administruojamu namu susijusių pareigų vykdymÄ . Pažymėjo, kad nors administratorei nenumatyta galimybė savo nuožiÅ«ra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto, tačiau Nuostatuose yra numatyta iÅ¡imtis, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klei kyla grėsmė jų iÅ¡likimui, taip pat žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis).

11. Sprendime pažymima, kad atsakovė yra atsakinga už balkono, bendro naudojimo objekto priežiÅ«rÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pačios atsakovės į bylÄ pateiktas 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktas bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas atkreipė dėmesį į nurodytų aktų datas Nr. V20 (2017 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. kuris suraÅ¡ytas praėjus po 9 dienoms po įvykio), iÅ¡ kurių akivaizdu, kad objekto apžiÅ«ra atlikta tik po trejų metų.

Teismas sprendė, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiÅ«rÄ , dėl ko laiku nepastebėjo bendro naudojimo objekto konstrukcijų (Å¡iuo atveju balkono) trÅ«kumų ir jų nepaÅ¡alino. BÅ«tent atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas turto sugadinimui ir su tuo susijusiai žalai atsirasti, juolab, kad atsakovė nepaneigė balkono perdangos nesandarumo fakto. Teismo vertinimu, po kelių dienų nuo įvykio parengtame turto apžiÅ«ros akte esantis įraÅ¡as, kad vandens požymių nėra, nepaneigia užpylimo fakto tikrumo.

12. Teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju, ieÅ¡kovė, draudėjui iÅ¡mokėjusi 568,94 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl turto užliejimo atsiradusiai žalai atlyginti, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės kompensuoti nurodytÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , tuo tarpu atsakovė turi prievolę nurodytÄ sumÄ sumokėti ieÅ¡kovei. Teismui neturint pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės pateiktu žalos dydžio apskaičiavimu (lokaline sÄ mata), kurių dydį atsakovė iÅ¡ esmės neigia tik deklaratyviais samprotavimais, nepagrįstais leistinais įrodymais, ieÅ¡kovės reikalavimÄ 568,94 Eur atlyginimo teismas laikė pagrįstu, todėl tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano BÅ«stas NPC“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 13.1. Tiksli įvykio priežastis, sukėlusi tariamÄ Å¾alÄ , nėra nustatyta bei įrodyta. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia tikrosios įvykio priežasties, dėl kurios kilo tariama žala draudėjos turtui.

IeÅ¡kovė turėjo atlikti iÅ¡samius tyrimo veiksmus ir tik tada spręsti dėl galimos atsakomybės daugiabučio namo administratorei. Teigia, kad atsakovei, kaip namo administratorei, buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo naÅ¡ta, jog ji nėra atsakinga už tariamÄ Ä¯vykį. 13.2. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog galimos vandentiekio avarijos pasekmė atsispindi tiek draudėjos buto lubose, tiek ant buto sienų. Nurodo, kad byloje yra pateiktas virÅ¡utinio buto savininko el. laiÅ¡kas, kur jis neigė atsakomybę, todėl spręstina, jog ieÅ¡kovė pirmiausiai pretenzijas reiÅ¡kė virÅ¡utinio buto savininkui (pagal įprastÄ praktikÄ nustačius lubų apliejimo faktÄ ), tačiau jam nurodžius, jog problema neva yra susijusi su balkonu, už kurio priežiÅ«rÄ neva yra atsakinga namo administratorė, subrogacinis reikalavimas buvo perkeltas atsakovei.

Apeliantės vertinimu, vien tik virÅ¡utinio buto savininko deklaratyvÅ«s argumentai, nepagrįsti jokiais įrodymais, neÅ¡alina jo atsakomybės. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovė posėdžio metu patvirtino, kad net nebuvo patekusi į virÅ¡utinio buto savininko patalpas, jog galėtų įsitikinti nurodytų aplinkybių teisingumu. Teigia, kad dėl Å¡ių priežasčių byloje ir nebuvo nustatyta ar apliejimo priežastis, pavyzdžiui, nėra susijusi su vartotojui priklausančios inžinerinės sistemos trÅ«kumais, kuri ir galėjo sukelti tikrÄ jÄ avarijos priežastį bei aplieti draudėjo bÅ«tÄ . 13.3.

Atmetus virÅ¡utinio buto savininko pateikus paaiÅ¡kinimus kaip įrodymÄ , byloje iÅ¡ esmės liktų tik turto apžiÅ«ros aktas bei fotonuotraukos, kurios tariamai pagrindžiÄ objektyviÄ bei tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės apdrausto buto apliejimo priežastį. Apeliantės teigimu, vertinant pateiktas fotonuotraukas, pabrėžtina tai, kad nei vienoje nėra užfiksuota apliejimo priežastis: nesimato, jog balkono perdangos turėtų trÅ«kumų, be to, fotonuotraukos patvirtina nebent tariamo užliejimo pasekmes, tačiau ne priežastis. 13.4.

Byloje pateiktas turto apžiūros aktas taip pat nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės, t. y. tai, jog virš apdrausto buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra neįstiklintas balkonas, o taip pat matoma, jog per lubas ir sienas lašėjo vanduo bei, kad draudėjos balkone buvo rasta nuo lubų nukritusi tinko dalis. Papildomai nurodo, kad apžiūros akte buvo užfiksuota ir tai, jog nebuvo nustatyti vandens drėgmės požymiai, be to, apeliantės manymu, iš apdrausto buto neįmanoma objektyviai nustatyti balkono perdangos trūkumų. 13.5.

Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, nes byloje nėra pateikto nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris galėtų patvirtinti tikrÄ jÄ avarijos priežastį. Teigia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė atliko tariamus remonto darbus, nes atsakovė apie tariamÄ Ä¯vykį jokių praneÅ¡imų nebuvo gavusi. Nurodo, kad tariamas balkono perdangos trÅ«kumas savaime iÅ¡sispręsti negalėjo, todėl kyla abejonių, jog tikroji avarijos priežastis negalėjo bÅ«ti susijusi su balkono perdangos trÅ«kumais. 13.6.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namo administratorei taip pat kaip ir virÅ¡utinio buto savininkui yra taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, tačiau apeliantė teigia, kad teismų praktikoje yra nurodoma prieÅ¡ingai, jog draudikė negali perkelti įrodinėjimo naÅ¡tos namo administratorei. Pažymi, kad atsakovė yra pateikusi įrodymus, kurie patvirtina, jog ji iki avarijos buvo atlikusi veiksmus, kurie užtikrintų balkonų eksploatavimo tinkamumÄ , todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiÅ«rÄ . 13.7.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl aplieto buto bÅ«klės iki avarijos, tačiau ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė ir tik formaliai nurodė, jog ne visais atvejais draudimo poliso sudarymo metu yra fiksuojama buto bÅ«klė, tačiau objektyvių argumentų, kodėl nebuvo fiksuota bÅ«klė, ieÅ¡kovė nenurodė. Pažymi, kad virÅ¡utinio buto savininkas buvo nurodęs, jog tariama problema yra įsisenėjusi, todėl kyla abejonių, ar kilusi žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir byloje Å¡iuo atveju nebuvo objektyvios galimybės nustatyti tikrÄ jÄ buto bÅ«klę.

Pabrėžia, kad ieÅ¡kovė ginčijo žalos dydį bei įrodinėjo, jog darbų kainos yra iÅ¡aukÅ¡tintos, tačiau teismas, atmesdamas minėtus įrodymus, pažeidė motyvavimo pareigÄ , nes turėjo nurodyti motyvus, kodėl jie yra nepagrįsti. 13.8. Apeliantei kilo abejonės dėl žalos apskaičiavimo sÄ matos pagrįstumo, teismo posėdžiuose buvo nurodyti iÅ¡samÅ«s argumentai dėl dalies tokių iÅ¡laidų nepagrįstumo, tačiau sprendime jokie motyvai, kodėl atsakovės argumentai yra atmestini, nenurodyti.

Atsakovė kėlė abejones, kodėl 8 punkte yra paskaičiuotos dvigubos iÅ¡laidos už įvairių pavirÅ¡ių nuvalymÄ , jeigu tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra įtraukos į 1 bei 4 punktus, o ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti, tačiau teismas tenkino žalos reikalavimÄ visoje apimtyje. Atsakovei taip pat kėlė abejones ir tai, kodėl skaičiuojamos iÅ¡laidos už pelėsio naikinimÄ (9 punktas), kadangi pelėsis apskritai negalėjo bÅ«ti įvykio pasekmė, nes tai yra ilgalaikė pasekmė.

Pelėsio buvimas patvirtina galimai patvirtina, jog kilusi žala buvo ankstesnių įvykių pasekmė, tačiau ieškovei nepateikus fotonuotraukų sudarant draudimo poliso, to neįmanoma nustatyti. 13.9. Byloje buvo keliamos abejonės ir dėl neapskaičiuoto nusidėvėjimo, nes daugiabučio namo statybos metai yra 2004 m., tuo tarpu, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento.

Nurodo, jog nepateikus objektyvių įrodymų apie apdrausto buto remonto darbų atlikimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į daugiabučio namo statybos metus, kaip į objektyvų nusidėvėjimo apskaičiavimo pagrindÄ .

14. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad: 14.1. Draudikė iÅ¡samiai tyrė šį įvykį, nes žalos administravimo metu buvo surinkti dokumentai iÅ¡ buto savininkų, suorganizuota apdrausto turto apžiÅ«ra, suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas, pažeidimai fiksuoti nuotraukose, kreiptasi į virÅ¡utinio buto savininkus, remiantis apžiÅ«rų rezultatais apskaičiuotas žalos dydis ir kita.

Pažymi, kad atsakovė nedetalizuoja, kÄ draudikė turėjo atlikti papildomai. Tuo tarpu įvykio priežastį (nesandari balkono perdanga) pagrindžia turto apžiÅ«ros aktas, nuotraukos, butų planai, savininkų paaiÅ¡kinimai, tačiau atsakovė nei vieno iÅ¡ Å¡ių dokumentų nepaneigė. 14.2. Turto apžiÅ«ros akte fiksuota, kad virÅ¡ užlietų patalpų yra bÅ«tent virÅ¡utinio buto balkonas, o ne virÅ¡utinio buto patalpos, tai aiÅ¡kiai matyti ir butų planuose, todėl nepagrįsti apeliantės svarstymai dėl virÅ¡utinio buto savininkų atsakomybės. Nurodo, kad vandens nutekėjimo žymės ir yra bÅ«tent tose apatinio buto vietose, virÅ¡ kurių yra virÅ¡utinio buto balkonas, tačiau natÅ«ralu, kad vanduo nesikaupė vien lubose, o nutekėjo ir sienomis, tačiau tai lemia fizikos dėsniai (vanduo teka iÅ¡ virÅ¡aus žemyn) ir Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovės atsakomybės. 14.3.

Abejodama virÅ¡utinio buto savininkų paaiÅ¡kinimų teisingumu, apeliantė turėjo teisę praÅ¡yti apklausti byloje kaip liudytojus virÅ¡utinio buto savininkus, tačiau tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė. Be to, apeliantė, nesutikdama su įvykio priežastimi, turėjo organizuoti butų apžiÅ«rÄ , juolab, kad jai buvo praneÅ¡ta apie problemÄ . Nurodo, kad ginčo atveju nustačius, kad patalpos užlietos dėl per bendrÄ sias konstrukcijas patekusio vandens, pareiga paneigti Å¡iÄ aplinkybę tenka atsakovei. 14.4.

Å ioje byloje svarbu tai, kad byla pirmosios instancijos teismui buvo grÄ Å¾inta nagrinėti tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar namo administratorė savo pareigas vykdė tinkamai. Nesutikdama su apeliantės argumentais dėl žalos dydžio ieÅ¡kovė nurodo, kad pirma, teismas neturi pareigos už atsakovę rinkti įrodymus, antra, gyventojų turto draudimo taisyklės yra vieÅ¡ai skelbiamos internete ir atsakovė turėjo galimybę su jomis susipažinti. Pažymi, kad taisyklėse numatyta, jog prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiÅ«rėti arba įvertinti draudžiamÄ objektÄ .

Nurodo, kad turto apžiÅ«rÄ atliko UAB Smart Claims atstovai, be to, apžiÅ«ros organizuojamos gavus praneÅ¡imÄ apie įvykį, todėl natÅ«ralu, kad jų metu yra fiksuojami ne bet kokie defektai, o susiję su konkrečiu įvykiu. 14.5. Nors atsakovė ginčija draudikės pateiktos sÄ matos pagrįstumÄ , tačiau joje nurodomi skaičiai yra pagrįsti apžiÅ«ros rezultatais ir skaičiavimais, tuo tarpu turtui padarytos žalos dydis ir remonto apimtis atsispindi byloje esančiose nuotraukose, apžiÅ«ros akte.

IeÅ¡kovės teigimu apeliantė, tvirtindama, kad sÄ matoje nurodomi nepagrįstai dideli įkainiai, remiasi privačių įmonių puslapiuose randama informacija, nors tokios kainos yra tik orientacinės. Nurodo, kad atsakovė nesitikslino su paslaugų teikėjais dėl įkainių, neprašė paskaičiuoti bent preliminarių sÄ matų Å¡iam konkrečiam objektui. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovės svarstymai dėl pelėsio naikinimo neturi jokio pagrindimo: turtas buvo užlietas, kas sÄ lygojo didesnį nei įprastÄ drėgmės kiekį bute ir tuo pačiu sÄ lygas pelėsiui atsirasti, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pelėsis bÅ«tų galėjęs atsirasti dėl kitų priežasčių. 14.6.

Butas buvo draustas nauja verte, todėl nusidėvėjimas neturi būti taikomas. Teigia, kad butas geros būklės, tvarkingas, todėl nusidėvėjimo ginčo atveju nereikėjo taikyti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atsakovė nepateikė alternatyvių skaičiavimų su nusidėvėjimu. Nurodo, kad nusidėvėjimas negali būti taikomas darbams. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys dėl žalos butui atlyginimo (po vandens užliejimo) tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės, kaip draudikės, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokÄ , teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo 18. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2978599) yra apdraudusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas NPC“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. gegužės 11 d. apdraustas butas buvo užpiltas vandeniu. IeÅ¡kovė atliko žalos administravimo veiksmus ir iÅ¡mokėjo draudėjams 568,94 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . 2020 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei UAB „Mano BÅ«stas NPC“ dėl iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo, tuo pačiu informuodama, kad apdraustas turtas buvo aplietas dėl per balkono perdangÄ prasiskverbusio vandens, tačiau atsakovė neatsakė į jai pateiktÄ pretenzijÄ .

Tarp ginčo Å¡alių kilo teisminis ginčas dėl to, kas yra atsakingas už butui padarytÄ Å¾alÄ , o taip pat dėl ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo.

19. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4302-1080/2021, ieÅ¡kinį atmetė, tačiau nurodytas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 2639-1012/2021, buvo panaikintas ir byla iÅ¡ naujo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad balkonų konstrukcijos, balkono įstiklinimas ir jo atitvaras yra namo fasado elementai, kurie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas akcentavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi bÅ«ti gilinamasi į tai, kaip ji vykdė namo balkono konstrukcijų priežiÅ«rÄ , ar kėlė klausimÄ apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.

20. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, atsakovė UAB „Mano BÅ«stas NPC“ į bylÄ pateikė 2017 m. gegužės 3 d. atliktų darbų aktÄ Nr. V17-46057-2, kuriame užfiksuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono bÅ«klė ir atlikti balkono kraÅ¡tų sujungimo sandarinimo hermetikais darbai (su fotofiksacija) ir 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. V20-231410 (su fotofiksacijomis), kuriame užfiksuoti stogo dangos ir įlajų valymo darbai ir kiti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė detalizuotÄ sÄ matÄ , patvirtinančiÄ Å¾alos dydį bei virÅ¡utinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio galimai ir buvo aplietas apdraustas butas, planÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, vertino, kad iÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų akivaizdu, kad objekto apžiÅ«ra po balkono kraÅ¡tų sandarinimo darbų atlikta tik po trejų metų. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovė nenuosekliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiÅ«rÄ , dėl ko laiku nepastebėjo bendro naudojimo objekto konstrukcijų trÅ«kumų ir jų nepaÅ¡alino. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas apdrausto buto sugadinimui.

22. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniame skunde teigia, kad tiksli įvykio priežastis nenustatyta. Apeliantė laikosi pozicijos, kad byloje pateiktas viršutinio buto savininko el. laiškas, kur jis neigia atsakomybę, nešalina pastarojo atsakomybės, juolab, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nebuvo patekusi į viršutinio buto patalpas. Pasisakydama dėl byloje pateiktų aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad jose neatsispindi apliejimo priežastis, taip pat nurodė, kad byloje pateiktas turto apžiūros aktas nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

24. Apeliantei tvirtinant, kad ieÅ¡kovė, nustatinėdama įvykio priežastį, turėjo atlikti iÅ¡samius tyrimo veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiÅ¡kia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iÅ¡ draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , jÄ tikrinti ir tinkamai iÅ¡tirti reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (draudikė) surinko dokumentus iÅ¡ butų savininkų, ieÅ¡kovės pavedimu nepriklausomų žalų sureguliavimo įmonė UAB „Smart Claims“ apžiÅ«rėjo apdraustÄ butÄ bei surašė apžiÅ«ros aktÄ , nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, apskaičiuotas žalos dydis naudojant specialiÄ programÄ . Nors apeliantė akcentuoja, kad ieÅ¡kovė nebuvo patekusi į virÅ¡utinio buto patalpas, jog galėtų įsitikinti nustatytų aplinkybių teisingumu, tačiau verta pažymėti, kad 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė patvirtino, jog ieÅ¡kovė (jos atstovai) mėgino patekti į virÅ¡utinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, tačiau nebuvo įleisti.

Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę teismas vertina, kad draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nelaikytina kaip nustatanti jai prievolę, atliekant žalų administravimÄ , savo sprendimÄ grįsti iÅ¡imtinai tik faktine vietos, iÅ¡ kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiÅ«ra, kadangi, viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetÄ turimų duomenų (įrodymų). Å iuo atveju vien ta aplinkybė, kad draudikei nepavyko apžiÅ«rėti ir įvertinti situacijos virÅ¡utiniame bute, iÅ¡ kurio įvyko užliejimas, nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡io buto savininko atsakomybę dėl įvykio.

25. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų apdraustojo ir viršutinio buto planų ir byloje pateiktų fotografijų, virš užlietų patalpų yra būtent viršutinio buto balkonas, tuo tarpu vandens nutekėjimo žymės, matomos fotografijose, yra tose apdraustojo buto vietose, virš kurių yra viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad tikroji įvykio priežastis yra, kaip ir nurodė ieškovė, nesandari viršutinio buto balkono perdanga.

Pastebėtina, kad pasisakydama dėl aplieto buto fotonuotraukų apeliantė nurodo, kad jose neatsispindi apliejimo priežastis, taip pat nurodė, kad byloje pateiktas turto apžiūros aktas nepatvirtina avarijos priežasčių, nes jame yra užfiksuoti tik matomi sugadinimai bei įvykio aplinkybės. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl to, kad byloje nėra užfiksuota tiek viršutinio, tiek apatinio (aplieto) buto būklė iki įvykio. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamasis įvykis įvyksta staiga ir netikėtai, todėl akivaizdu, jog reikalavimas užfiksuoti objekto būklę iki įvykio, faktiškai negalėtų būti įgyvendintas.

26. Savo ruožtu apeliantė, tvirtindama, kad tikroji apdraustojo buto apliejimo priežastis nėra nustatyta, nepateikė jokių ieÅ¡kovės nustatytas ir užfiksuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieÅ¡kove, teigiančia, kad abejodama virÅ¡utinio buto savininkų paaiÅ¡kinimų teisingumu, apeliantė turėjo teisę praÅ¡yti apklausti byloje kaip liudytojus virÅ¡utinio buto savininkus, be to, apeliantė, kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieÅ¡kovės nurodomÄ apliejimo priežastį, galėjo organizuoti butų apžiÅ«rÄ , tačiau to nepadarė. Taigi Å¡iuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo prieÅ¡ingoms, nei pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vadoms apie apliejimo priežastį.

27. Kaip nurodyta nagrinėjamai bylai aktualioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, namo administratorė neturi teisės pats savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, iÅ¡skyrus bÅ«tinuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi bÅ«ti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė balkono konstrukcijų priežiÅ«rÄ , ar kėlė klausimÄ apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas).

29. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Kai techninis prižiÅ«rėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį (Reglamento 84 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiÅ«rėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiÅ«ros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo bÅ«klei iÅ¡saugoti, kad bÅ«tų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas).

Pagal namo bÅ«klės vertinimo iÅ¡vadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir/ar naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės apdraustas butas buvo užlietas dėl per balkono perdangÄ , kuri priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, prasiskverbusio vandens, todėl bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiÅ«rėti namo techninę įrangÄ , apie gedimus iÅ¡ karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir panaÅ¡iai.

32. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Mano BÅ«stas NPC“ yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamÄ pastatÄ prižiÅ«rėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

33. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2017 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktas Nr. V17-460157-2 patvirtina apie namo administratorės iniciatyva atliktus balkono Nr. (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tų sujungimo sandarinimo ir hidroizoliavimo darbus, atsakovė taip pat į bylÄ pateikė 2020 m. gegužės 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. V20-231410, kuris patvirtina apie nurodyta data atliktus objekto apžiÅ«ros, stogo valymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos atsakovės pateiktus įrodymus, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog įvertinus atsakovės pateiktų dokumentų datas (2017 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gegužės 20 d.), akivaizdu, kad atsakovės administruojamo objekto apžiÅ«ra nuo paskutinių balkono perdangos darbų atlikta tik praėjus trejiems metams, be to, pakartotinė objekto apžiÅ«ra (jÄ fiksuojantis apžiÅ«ros aktas) suraÅ¡ytas praėjus 9 dienoms po įvykio, kurio metu buvo aplietas ieÅ¡kovės apdraustas butas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiÅ«rÄ , dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo balkono pertvarų trÅ«kumų ir jų nepaÅ¡alino. Nors apeliantė teigia, kad iki avarijos buvo atlikusi veiksmus, kurie užtikrintų balkonų eksploatavimo tinkamumÄ , tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės nurodomi veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ tris metus iki ginčo įvykio, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad apeliantės, kaip namo administratorės, neveikimas, pasireiÅ¡kė nepateisinamai ilgu delsimu, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryÅ¡yje su draudėjai padaryta žala.

Be to, nors apeliantė teigia, kad tariamas balkono perdangos trÅ«kumas savaime iÅ¡sispręsti negalėjo, todėl tikroji avarijos priežastis negalėjo bÅ«ti susijusi su balkono perdangos trÅ«kumais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia namo administratorės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumÄ vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl namo priežiÅ«ros.

34. Apeliantė taip pat ginčija nustatytÄ Å¾alos dydį, nurodydama, kad žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais. Atsakovė kėlė abejones, jog žalos apskaičiavimo sÄ matos 8 punkte yra paskaičiuotos dvigubos iÅ¡laidos už įvairių pavirÅ¡ių nuvalymÄ , jeigu tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra įtrauktos į 1 bei 4 punktus, o ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su Å¡iuo atsakovės argumentu, kadangi 2022 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad dalis už valymo darbus paskaičiuotų iÅ¡laidų yra susiję su pavirÅ¡ių nuvalymu prieÅ¡ remonto darbus, o likusi dalis valymo iÅ¡laidų susiję su patalpų sutvarkymu po atliktų remonto darbų.

Be to, apeliantei keliant abejones dėl to, kodėl skaičiuojamos iÅ¡laidos už pelėsio naikinimÄ , kadangi, apeliantės teigimu, pelėsis apskritai negalėjo bÅ«ti įvykio pasekmė, nes tai yra ilgalaikė pasekmė, pažymėtina, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog visuotinai žinomais paprastai pripažįstami faktai, kuriuos žino visi žmonės iÅ¡ savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas vidutinio iÅ¡prusimo žmogus, arba kuriuos žino tam tikri žmonės tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).

Aplinkybė, kad užlietame bute padidėjęs drėgmės kiekis sÄ lygojo bei sudarė prielaidas pelėsio atsiradimui yra kiekvieno protingo asmens objektyviai suvokiama aplinkybė, todėl atmestinas argumentas, kad, pasak apeliantės, pelėsis apskritai negalėjo bÅ«ti ginčo įvykio pasekmė. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad pelėsis yra ilgalaikė pasekmė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pabrėžtina ir tai, kad pelėsio, kaip ilgalaikės pasekmės, nepatvirtina ir atsakovės pateikti apžiÅ«ros aktai, nes juose apskritai nėra užfiksuotas pelėsio reiÅ¡kinys.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, taip pat žalos dydį patikslinančius dokumentus, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumÄ pagrindžiančių argumentų ir įrodymų.

36. Apeliantė taip pat reiškė abejones dėl neapskaičiuoto nusidėvėjimo, nes daugiabučio namo statybos metai yra 2004 m., tuo tarpu, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento.

37. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ turto draudimo sutarčių ypatumų – draudimo vertės kategorijos (tipo) nustatymas draudimo liudijime. Remiantis ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ vieÅ¡ai prieinamomis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 60 (toliau ir Taisyklės), pastatai, butai draudžiami nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) verte (iÅ¡laidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti) arba likutine verte (iÅ¡laidos, kuriÄ sudaro turto atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimo sumÄ ). Kokia verte apdraudžiami pastatai, butai, nurodoma draudimo sutartyje (draudimo liudijime ar jo prieduose) (Taisyklių 90.4 punktas). Skirtingų draudimo vertės kategorijų apibrėžtys ir nustatymo principai įtvirtinami draudimo taisyklėse, kurios yra Å¡alių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 straipsniai).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad butas buvo apdraustas nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) verte. Kaip jau minėta, pagal Taisyklių 90.1 punktÄ nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) vertė – tai iÅ¡laidos tokios pat paskirties, konstrukcijos, matmenų, apdailos standarto, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangÄ , bÅ«dingas tai vietovei naujam pastatui, butui pastatyti, įsigyti ar suremontuoti, naudojant naujas statybines medžiagas, įskaitant iÅ¡laidas transportavimui ir (ar) montavimui, konstravimui bei projektavimui ir kitus bÅ«tinus kaÅ¡tus.

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtinis interesas yra apdraustas nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) verte, draudimo iÅ¡moka, mokama įvykus draudžiamajam įvykiui, nepaneigia turto draudimo kaip nuostolių draudimo sutarties esmės. Draudžiant turtÄ nauja verte draudimo suma nustatoma draudikui įvertinus maksimalų nuostolį, kurį gali patirti draudėjas. Taigi bÅ«tent draudikui tenka pareiga užtikrinti, kad draudžiant turtÄ nauja verte draudimo suma bÅ«tų reali, atitiktų esamas rinkos kainas, o įvykus draudžiamajam įvykiui – iÅ¡mokėti draudimo sumos nevirÅ¡ijančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) verte, suponuoja iÅ¡ esmės gerÄ patalpų bÅ«klę, tuo tarpu apeliantė Å¡iuo atveju neįrodė pagrindų skaičiuoti nusidėvėjimo vertę. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į konkrečiÄ draudimo vertės kategorijÄ , nustatoma draudimo suma (įvertinamas maksimalus nuostolis, kurį gali patirti draudėjas įvykus draudžiamajam įvykiui) ir atitinkamai draudimo įmoka bei draudimo iÅ¡moka.

Atitinkamai draudėjas, kuriam siÅ«loma drausti turtÄ nauja (atkÅ«rimo kaÅ¡tų) verte, sumokėjęs didesnę draudimo įmokÄ , pagrįstai tikisi gauti didesnę draudimo iÅ¡mokÄ , kuri nebus nepagrįstai sumažinta draudikui pritaikius kitÄ , nei nurodyta draudimo liudijime, draudimo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2021). Taigi Å¡iuo atveju pripažintina, kad nusidėvėjimo apskaičiavimas ir žalos sumažinimas, viena vertus, pažeistų turto draudėjų draudimo sutartimi sukurtÄ lÅ«kestį gauti didesnę draudimo iÅ¡mokÄ , kita vertus, nepagrįstai apribotų ieÅ¡kovės teisę subrogacijos tvarka susigrÄ Å¾inti dėl įvykio atlygintÄ nuostolių sumÄ .

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 41. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, savo ruožtu apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau pastarajai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė