2023-08-10 Nr. BB-5339-1-01-1-11395-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3657/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11395-2016-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. G. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžius bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį ir sušvelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nevertino nuteistojo parodymų, rašytinių bylos duomenų kaip visumos. Be to, teismai priėmė prielaidomis grįstus procesinius sprendimus, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, o vertindami įrodymus, nepadarė išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių ir A. G. kaltės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, buvo šališki, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik A. G. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Teismų išvados dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo nėra tinkamai argumentuotos, nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir neleistinais įrodymais, nepašalinant loginių spragų. Teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, visi neaiškumai byloje aiškinti nuteistojo nenaudai, taip pat pažeisti nekaltumo prezumpcijos, baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) principai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Teismai nepagrįstai pripažino A. G. veikus organizuota grupe, nes nusikalstamos veikos, dėl kurių jis nuteistas, nėra didelės apimties, nesudėtingos, joms realizuoti nereikia didesnių organizuotumo požiūriu pastangų, nei veikiant paprasta bendrininkų grupe, veiksmai, už kuriuos nuteistas A. G., nerodo jokio jo asmenybės pavojingumo, nusikalstamos veikos galėjo būti įvykdytos ir A. G. netarpininkaujant dėl jų padarymo; teismai nepagrįstai sureikšmino A. G. indėlį į bendrą nusikalstamą veiką.

A. G. paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas grįstas A. G. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsniu, nevertintos BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytos aplinkybės kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta, bausmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Nors nuteistasis A. G. savo kasaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotos veikos nepagrįstai pripažintos padarytomis veikiant organizuota grupe, tačiau konkrečių teisinių argumentų dėl to nepateikia. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jo 35–37 lapuose yra išsamiai argumentuotas organizuotos grupės kasatoriui inkriminavimas, o iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, atitinkamai nuosprendžio 53.2–53.5 punktų, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus, pateikė savo išvadas dėl veikų padarymo organizuota grupe nuteistajam inkriminavimo; kasaciniame skunde nuteistasis A. G. neginčija apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepaskyrė švelnesnės, nei sankcijoje nustatyta, bausmės, netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuteistajam A. G. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė, nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmės (6 ir 5 metai laisvės atėmimo) paskirtos, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek A. G. asmenybę, tiek jo veikas apibūdinančias aplinkybes, švelnindamas bausmę atsižvelgė į ilgą baudžiamojo proceso trukmę (46 nuosprendžio lapas), o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, pateikė išsamius motyvus, kodėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo (nuosprendžio 88–91, 94–96 punktai). Kasaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl paskirtos bausmės A. G., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, tinkamumo.

Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nustatytą teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, sprendimą. Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Toks kasatoriaus prašymas neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų.

Kasatorius taip pat pateikia argumentus, susijusius su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo tinkamumu, tam tikrų baudžiamojo proceso principų, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą pažeidimu, tačiau BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus motyvuoja tik bendro pobūdžio teiginiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. G. kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas