cfdee7a3-6c12-4cf3-ae8f-bdacc18b3d4a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, atsakovo atstovei Kamilei Usavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du per interneto platformÄ â€žZoom“ žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atlyginti 5 328,36 Eur žalÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad „If P&C Insurance AS“ krovinių draudimu yra apdraudusi UAB ,,Mantinga Food“ krovinius: maisto produktus, įskaitant ir Å¡aldytus, žaliavas, prieskonius ir t.t., už kuriuos UAB ,,Mantinga Food“ atsako pagal prekybinius santykius, sutartis arba tiekimo sÄ lygas. Tai patvirtina krovinių draudimo liudijimas (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB ,,Mantinga Food“ pagal užsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-12 į vežėjo UAB „Transport Leader“ transportÄ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovė įvairių sumuÅ¡tinių krovinį, kurio bendras svoris buvo 5 217 kg. Krovinio vertė buvo nurodyta krovinį lydėjusioje sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinio vertė be PVM buvo 6 828,36 EUR. Krovinio transportavimui užsakyme buvo nustatytas +4 - +6 laipsnių pagal Celsijų temperatÅ«ros režimas. Krovinys buvo pristatytas gavėjui suÅ¡aldytas, dėl to sumuÅ¡tiniai negalėjo bÅ«ti parduodami žmonėms, todėl prekių gavėjas jų atsisakė, o prekes lydėjusi sÄ skaita-faktÅ«ra buvo anuliuota.

SugadintÄ krovinį UAB „Mantinga Food“ perdavė utilizavimui. UAB „Mantinga Food“ pateikė pretenzijÄ vežėjui. 2020-10-21 ieÅ¡kovas ir UAB „Mantinga Food“ sudarė susitarimÄ Å¾alos reguliavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti 5 828,36 EUR, o UAB „Mantinga Food“ sumokėtos sumos apimtyje perleido turėtÄ reikalavimÄ Ä¯ vežėjÄ ir/ar jo civilinės atsakomybės draudikÄ . Atlikus įskaitymÄ minėtas susitarimas buvo įvykdytas ir jo pagrindu ieÅ¡kovas įgijo reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl žalos atlyginimo ir gavo atsakymÄ , kad atsakovas 2020-07-21 sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl draudimo iÅ¡moka mokama nebus. Atsakovas pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsisakė teikti vežėjo atsakomybės draudimo polisÄ , tik nurodė, kad pagal polisÄ yra numatyta 500 EUR franÅ¡izė. IeÅ¡kovas pateikė teisinius argumentus rodančius atsakovo sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nepagrįstumÄ , tačiau Å¡ie argumentai buvo atmesti.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ADB „Gjensidige“ su įmone UAB „Transport Leader“ (toliau – Draudėjas) buvo sudariusi vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-03-17 draudikas gavo praneÅ¡imÄ apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas Draudėjo pervežtas reguliuojamos temperatÅ«ros (sumuÅ¡tinių) krovinys.

Kaip pažymima praneÅ¡ime: „<...> pristatyta su kardinaliai netinkama temperatÅ«ra, turėjo gabenti +6, vežė su -20“. Atsižvelgiant į gautÄ praneÅ¡imÄ , buvo pradėtas žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimas. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad 2020-03-11 apie 17.30 val. Draudėjo transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta prie Mantingos centrinio sandėlio pakrovimui. Draudėjo vairuotojas V. S. paaiÅ¡kino, kad nustatė +2 laipsnių pagal Celsijų temperatÅ«ros rėžimÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ transporto priemonė buvo pakrauta. 2020-03-11 vairuotojas-ekspeditorius E. P., kad atlaisvinti vietÄ , pervarė transporto priemonę su pakrautu kroviniu prie kitos rampos. Kaip paaiÅ¡kino, E. P.: „2020.03.11 pervarydamas a/m (duomenys neskelbtini) prie kitos rampos pastebėjau, kad nustatyta temperatÅ«ra +2°. Paklausiau sandėlininko, kas pakrauta toje maÅ¡inoje. Man pasakė, kad ji naudojama, kaip produkcijos sandėlis, nes Å¡aldiklyje trÅ«ksta vietos. Todėl perstačiau temperatÅ«rÄ -21°, nes supratau, kad pakrauta Å¡aldyti produktai.“ 2020-03-12 atvykęs į darbÄ ir radęs pakeistÄ temperatÅ«ros rėžimÄ , vairuotojas V.

S. paklausė sandėlininkės V. B., kas pervarė maÅ¡inÄ ir perjungė temperatÅ«rÄ . Pastarajai paaiÅ¡kinus, kad jos nurodymu viskÄ padarė E. P., vairuotojas iÅ¡vyko. 2020-03-12 7 val. krovinys buvo pristatytas į Lidl sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. su vairuotoju susisiekė vadybininkas ir liepė pristatytÄ produkcijÄ paimti ir parvežti atgal. Kaip paaiÅ¡kėjo, krovinys buvo sugadintas – suÅ¡aldytas, dėl netinkamai nustatyto temperatÅ«ros režimo. 2020-07-21 sprendimu ADB „Gjensidige“ nutarė užbaigti žalos bylos administravimÄ nemokant draudimo iÅ¡mokos.

IÅ¡ draudimo taisyklių nuostatų akivaizdu, kad Draudėjui keliama pareiga elgtis itin atidžiai ir rÅ«pestingai, gabenant reguliuojamos temperatÅ«ros krovinius, bei užtikrinti, kad bÅ«tų palaikoma tinkama temperatÅ«ra. Tačiau Draudėjas Å¡ių pareigų nevykdė. Visų pirma, transportavimo temperatÅ«ra buvo nurodyta važtaraÅ¡tyje, kuris buvo įteiktas vairuotojui. Antra, kaip paaiÅ¡kino Draudėjo atstovė, dar prieÅ¡ pakraunant krovinį, vairuotojai žino apie tinkamÄ krovinio transportavimo ir laikymo temperatÅ«rÄ , kadangi turi prieigÄ prie EXCEL transportavimo lentelės, kurioje tokie duomenys yra nurodomi.

Trečia, vairuotojas V. S. pažymėjo, kad 2020-03-11 baigęs darbÄ paliko dokumentus maÅ¡inoje. Taigi vairuotojas E. P., pervarydamas transporto priemonę su kroviniu, turėjo galimybę pasitikrinti, koks tai krovinys ir kokioje temperatÅ«roje jis privalo bÅ«ti laikomas. Taip pat vairuotojas E. P. galėjo pasiskambinti už krovinį atsakingam vairuotojui V. S. pasiteirauti dėl krovinio laikymo sÄ lygų, šį užsakymÄ kuravusiam vadybininkui ar, galiausiai, pasižiÅ«rėti informacijÄ , esančiÄ EXCEL lentelėje ar važtaraÅ¡tyje.

Atsakovo teigimu, vairuotojas jokių pastangų iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl tinkamo temperatÅ«ros režimo apskritai nedėjo. Nei vienu iÅ¡ paminėtų informacijos Å¡altinių nebuvo pasinaudota. TemperatÅ«ra buvo kardinaliai pakeista nesant tam jokio pagrindo. Taigi vairuotojo veiksmuose matomas akivaizdus neveikimas ir minimalių dėmesingumo bei atsargumo reikalavimų nepaisymas, kuris pripažintinas dideliu neatsargumu Taisyklių 3.6. p. prasme. Pažymėjo, kad pagal bendrÄ taisyklę draudikas nedraudžia atsakomybės dėl praradimo ar žalos reguliuojamos temperatÅ«ros kroviniams (Taisyklių 2.4.5. p.), tačiau draudimo sutartimi buvo sulygta dėl Å¡io punkto taikymo iÅ¡imties.

Tuo tarpu dėl Taisyklių 3.6. p. taikymo draudimo sutarties Å¡alys jokių iÅ¡imčių nenumatė, taigi draudikas Å¡ios rizikos neprisiėmė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Mantinga Food“ pagal UžsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-12 į vežėjo UAB „Transport Leader“ transportÄ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovė įvairių sumuÅ¡tinių krovinį, kurio bendras svoris buvo 5 217 kg. Krovinio vertė buvo nurodyta krovinį lydėjusioje sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinio vertė be PVM buvo 6 828,36 EUR. Krovinio transportavimui užsakyme buvo nustatytas +4 - +6 laipsnių pagal Celsijų temperatÅ«ros režimas. Krovinys buvo pristatytas gavėjui suÅ¡aldytas, dėl to sumuÅ¡tiniai negalėjo bÅ«ti parduodami žmonėms, todėl prekių gavėjas jų atsisakė, o prekes lydėjusi sÄ skaita-faktÅ«ra buvo anuliuota.

SugadintÄ krovinį UAB „Mantinga Food“ perdavė utilizavimui. Byloje nėra ginčo, kad krovinys sugadintas vežėjo vairuotojui pakeitus netinkamÄ krovinio temperatÅ«ros režimÄ . CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį.

Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Å alių atstovai nesutinka dėl vairuotojo elgesio, pakeitus į netinkamÄ krovinio temperatÅ«ros režimÄ ir dėl to krovinį sugadinus, vertinimo. IeÅ¡kovo manymu, tai turi bÅ«ti kaip klaida, kuri draudžiama draudiko, atsakovo teigimu – tai didelis neatsargumas, atleidžiantis draudikÄ nuo žalos atlyginimo.

Atsakovas praÅ¡o taikyti draudimo rizikos iÅ¡imtį ir nurodo vairuotojo didelį neatsargumÄ . IeÅ¡kovo teigimu, vairuotojas teiravosi sandėlio darbuotojos dėl krovinio temperatÅ«ros ir tai turi bÅ«ti laikyta minimaliomis pastangomis, siekiant vykdyti sutartį. Draudimo sutartimi siekiama vežėjÄ apsaugoti nuo klaidų ar netinkamų veiksmų krovinio vežimo procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2011-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2015-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia bÅ«ti jį ypač pareigingÄ , t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Nagrinėjamoje byloje vertinant vežėjo vairuotojo-ekspeditoriaus E. P. elgesį objektyvaus kriterijaus aspektu, t. y. pagal pakankamai atidaus ir rÅ«pestingo vairuotojo-ekspeditoriaus matÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovo elgesys neatitiko nurodyto kriterijaus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad krovinys buvo pateiktas tinkamai. Gabenęs vežėjas V. S. tinkamai nustatė krovinio temperatÅ«rÄ , tačiau kito vairuotojo E. P. veiksmai negali bÅ«ti laikoma klaida ar suklydimu. Pirmiausia, krovinio gabenimo važtaraÅ¡tyje buvo nurodyta krovinio laikymo temperatÅ«ra. Antra, transportavimo EXCEL lentelėje tokie patys duomenys taip pat nurodyti. Trečia, vairuotojas, prieÅ¡ pakeisdamas temperatÅ«ros režimÄ , turėjo galimybę susisiekti su pradiniu vairuotoju, norėdamas pasitikslinti dėl krovinio tinkamos temperatÅ«ros.

Sandėlininkai nelaikomi profesionaliais darbuotojais ar ekspertais, turinčiais žinių ir galinčiais konsultuoti vairuotojus dėl krovinių laikymo režimo. Atsakovo vairuotojas yra profesionalus vairuotojas-ekspeditorius, todėl jam taikomi didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo, priimant vežti ir vežant krovinį, reikalavimai. Tuo labiau, Å¡iai bylai svarbu pažymėti, kad krovinys vairuotojo V. S. buvo paliktas saugoti tinkamu temperatÅ«ros režimu. Jokių aplinkybių, kad vairuotojas E. P. galėjo įtarti kokį gedimÄ (Å¡aldiklyje sugedus termostatui ar pan.) nenustatyta.

Vien sandėlininko paaiÅ¡kinimai dėl laikomų prekių rÅ«Å¡ies negali bÅ«ti laikomi pateisinamu neatsargumu ar ieÅ¡kovo praÅ¡omomis pripažinti minimaliomis vairuotojo pastangomis. Taigi vežėjas pažeidė savo pareigÄ tinkamai užtikrinti krovinio gabenimÄ (krovinio bÅ«klės ir kokybės aspektu). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, vairuotojų paaiÅ¡kinimus bei kitÄ bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltės forma yra neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taigi iÅ¡ esmės nustatyta, kad vežėjas kaltas dėl krovinio sugadinimo ir turi bÅ«ti atlyginti krovinio siuntėjui žala. Kita vertus, atsakovas praÅ¡o jį atleisti nuo atsakomybės taikymo remdamasis Draudimo taisyklių 3.6 p. dėl nuostolių atsiradimo dėl didelio vairuotojo neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

IÅ¡ tiesų kaip anksčiau sprendime konstatuota, vairuotojo E. P. veiksmai pripažinti nerÅ«pestingais ir neatsargumu. Viena vertus, draudikas su vežėju buvo sutaręs apdrausti reguliuojamos temperatÅ«ros krovinius. Kita vertus, individualiai nebuvo sutarta apdrausti vežėjo neatsargumÄ . Draudimo apsaugÄ pervežant reguliuojamos temperatÅ«ros krovinius galima bÅ«tų taikyti, pavyzdžiui, įvykus Å¡aldytuvo (Å¡aldiklio) gedimams, sutrikimams ar pan. Tačiau tyčinis sÄ moningas vairuotojo-ekspeditoriaus temperatÅ«ros pakeitimas iÅ¡ tinkamos į netinkamÄ negali sukelti draudikui pareigos atlyginti dėl didelio neatsargumo padarytÄ Å¾alÄ .

TokiÄ Å¾alÄ turėtų kompensuoti vežėjas arba kaltas asmuo – vairuotojas (jei su juo bÅ«tų sudaryta sutartis dėl tokios padarytos žalos atlyginimo). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vežėjo didelis neatsargumas, kuris, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ , suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas, taip pat tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti, taip pat tokie sÄ moningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rhenus Svoris“ v.

„Uno Transport A/S“, bylos Nr. 3K-3-127- 378/2015). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie draudimo sutartyje turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas.

Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktÄ ).

CK 6.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sÄ lygos, t. y. tokios, kurių kita Å¡alis negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje; netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sÄ lygos, su kuriomis Å¡alis aiÅ¡kiai sutiko, kai jos tai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai yra dvi sÄ lygos: pirma, standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai Å¡aliai susipažinti su standartinėmis sÄ lygomis; antra, sÄ lygos, su kuriomis prisijungusi Å¡alis aiÅ¡kiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

Kadangi Å¡alys netgi sutarė dėl individualių draudimo sÄ lygų, nedraudžiamuoju įvykiu sutartÄ laikyti neatsargumÄ negalima laikyti siurprizine sÄ lyga ar jÄ aiÅ¡kinti siauriau ieÅ¡kovui palankesne prasme. Å iuo atveju, įvertinus teismui pateiktus įrodymus ir Å¡alių pasisakymus teismo posėdžio metu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo įvykio (temperatÅ«ros režimo pakeitimÄ ir dėl to krivinio visiÅ¡kÄ sugadinimÄ ) pripažinti draudžiamuoju ir įpareigoti atsakovÄ atlyginti žalÄ (atskaičius franÅ¡izę), todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestinas.

Be to, atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ , nėra teisinio pagrindo Å¡ioje byloje priteisti procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

Ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimÄ nuo bendrųjų iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, kiekvienÄ kartÄ individualiai pagal faktinę situacijÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių iÅ¡imties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepažeisti teisingos Å¡alių interesų pusiausvyros.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai, jam nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neprašė atlyginti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir nepateikė tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios atsakovui nėra atlyginamos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, iš ieškovo pastarosios valstybei nėra priteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu), CPK 92, 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo If P&C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P&C Insurance AS“ filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui ADB Gjensidige dėl žalos atlyginimo atmesti visiÅ¡kai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis