AS-444-556-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-556/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00164-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-950-142-2012 pagal pareiškėjo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ (toliau – ir pareiškėjas), padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-2, 11-12), kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (7.9.)-2D-16892 (toliau – ir Sprendimas, Raštas).

Paaiškina, kad su 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydami:

1) išsamiai patikrinti ir išnagrinėti skunde nurodytus pažeidimus bei nustatyti visus kitus pažeidimus, kurie nėra paminėti skunde, nors objektyviai yra;

2) ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T1-610, kuriuo patvirtintas 40 MW VEJ parko (duomenys neskelbtini) detalusis planas, bei išduoto statybos leidimo ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (9.14.5.)-LV-4-2702 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo;

3) skubiai sudaryti komisiją ir nuvykti į statybvietę patikrinti vietoje nurodytus įstatymų pažeidimus ir, pasitvirtinus bent daliai nurodytų esminių pažeidimų, prašė surašyti neteisėtos statybos aktą ir pagal savo kompetenciją, esant pagrindui, priimti sprendimą stabdyti statybas, kol mastas nepadidėjo, nes statybos vykdomos intensyviai. Atsakovas pareiškėjui pateikė 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (7.9.)-2D-16892, kuriame nurodė, kad atsakovas su kitomis institucijoms atliko vėjo jėgainių parko statybos leidimo ir statybos vykdymo patikrinimą.

Taip pat nurodė, kad į atsakovą kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, prašydama atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą dėl jėgainių statybos techninio projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir kt. Atlikusi patikrinimą, apie jo rezultatus pranešė prokuratūrai 2011 m. gruodžio 12 d. raštu. Nurodė, kad prokuratūroje vyksta tyrimas dėl tų pačių klausimų, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde. Pareiškėja nesutinka su sprendimu. Pareiškėjo nuomone, šis sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 12 dalyje.

Mano, kad vyko pareiškėjų skundo nagrinėjimo administracinė procedūra. Remiasi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nėra paminėta nei viena faktinė aplinkybė, nepateiktas faktinių aplinkybių vertinimas pagal teisės aktus. Nenurodyta, koks tyrimas atliekamas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, nepridėta išvada, kuri teikta prokuratūrai. Iš atsakymo neįmanoma nustatyti, ar visi pareiškėjo kelti klausimai buvo išnagrinėti, kokios skundo nagrinėjimo išvados yra padarytos, kas dėl skundo nuspręsta – nėra rezoliucinės dalies ir neaišku, ar skundas patenkintas, ar atmestas.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nėra informatyvus, todėl yra naikintinas. Skundu inspekcijai buvo siekiama apginti vietos gyventojų interesą, t. y. viešąjį interesą (remiasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 35–37) nesutinka su skundu.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 24 d. skunde Inspekcijos prašė patikrinti skunde nurodytus pažeidimus ir nustatyti visus kitus pažeidimus, susijusius su vėjo jėgainių parko (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, statyba, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T1-610, 2008 m. spalio 6 d. statybos leidimo Nr. 08(1)-156 ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (9.14.5.)-LV4-2702 panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo, skubiai sudaryti komisiją ir atlikti faktinių aplinkybių nustatymą vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimą Inspekcija kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūra išnagrinėjo Lankupių ir aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą, kuriame minimos aplinkybės ir pažeidimai iš esmės analogiški 2011 m. rugpjūčio 24 d. skunde nurodytiems. 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundo nagrinėjimo rezultatai buvo pateikti Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašte Nr. (24-1)-D8-9335, kuris adresuotas ir Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininkui, atsižvelgiant į 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma Lankupių ir aplinkinių kaimų gyventojų skundo nagrinėjimo ir visą kitą informaciją siųsti ir Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių ir pavaldžių įstaigų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išvadomis, pateiktas išsamus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (9.14.5.)-LV4-2702 bei Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 patvirtinto detaliojo plano įvertinimas.

Inspekcija 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. (6.5)-2D-13981 atsakydama į Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą minėto Aplinkos ministerijos rašto kopiją dar kartą pateikė pareiškėjui. Inspekcija 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. (6.5)-2D-13981 nurodė, kad ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T1-610 ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (9.14.5.)-LV4-2702 panaikinimo nėra pagrindo, tai pat pažymėjo, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kartu su kitomis institucijomis atlieka statybos leidimo, išduoto vėjo jėgainių parkui statyti, ir statybos vykdymo patikrinimą, tačiau patikrinimas dar nėra baigtas.

Skundžiamu Inspekcijos 2011 m. gruodžio 15 d. raštu pareiškėjas informuojamas, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje vyksta tyrimas dėl tų pačių su minėto vėjo jėgainių parko statyba susijusių klausimų, nurodytų pareiškėjų 2011 m. rugpjūčio 24 d. skunde. Skundžiamame rašte taip pat nurodoma, kad sprendimą, ar buvo pažeistas viešasis interesas 2008 m. spalio 6 d. išduodant statybos leidimą Nr. 08(1)-156 vėjo jėgainių parko statybai, ir dėl galimo kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą priims prokuratūra.

Inspekcija 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 7-(1.15)-2D-514 Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininką informavo, kad Inspekcija 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 7-(1.15)-2D-16664 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadas dėl vėjo jėgainių parko (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, statybos techninio projekto sprendinių atitikties žemės sklypų Šilutės r. sav. (duomenys neskelbtini) 40 MW vėjo jėgainių parko detaliojo plano sprendiniams, leidimo statyti vėjo jėgaines išdavimo procedūros atitikties teisės aktų reikalavimams, statybos patikrinimo atlikimo ir kitais klausimais.

Prokuratūrai adresuoto rašto su Inspekcijos išvadomis kopija Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“ pateikta kartu su 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 7-(1.15)-2D-514. Būtent prie šio rašto pridėtoje išvadoje apibendrinamos Inspekcijos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiamas faktinių aplinkybių vertinimas pagal teisės aktus bei išvados, susijusios su 2008 m. spalio 6 d. statybos leidimo Nr. 08(1)-156 išdavimo procedūromis. Taigi į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą buvo išsamiai atsakyta Inspekcijos 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (6.5)-2D-13981, 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (7.9)-2D-16892, 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 7-(1.15)-2D-514.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (administracinės bylos Nr. A03-750, A444-203/2005, A63-994/2008). Skundžiamo Inspekcijos 2011 m. gruodžio 15 d. rašto negalima vertinti kaip galutinio, be to jame nesuformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, minėtas raštas neįtakoja pareiškėjų teisių ir pareigų. Minėtas Inspekcijos raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjams pranešama apie Klaipėdos apygardos prokuratūroje vykstantį tyrimą dėl tų pačių su vėjo jėgainių parko statyba susijusių klausimų, nurodytų pareiškėjų 2011 m. rugpjūčio 24 d. skunde, ir kad galutinį sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir kreipimosi į teismą priims prokuratūra.

Skundžiamas Inspekcijos raštas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia jų materialinių teisių ir pareigų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Pareiškėjas nepagrindžia, kaip minėtu sprendimu yra pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, todėl jie neturi pagrindo kreiptis į teismą. Be to, Inspekcijos 2011 m. gruodžio 15 d. rašto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi, kaip minėta, šis raštas tėra informacinio pobūdžio dokumentas, o galutinis Inspekcijos sprendimas, nagrinėjant pareiškėjų 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo dalį dėl 2008 m. spalio 6 d. statybos leidimo Nr. 08(1)-156, priimtas 2012 m. sausio 11 d. raštu Nr. 7-(1.15)-2D-514, kurio pareiškėjai neginčija.

Todėl mano, kad byla pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Jei vis dėl to teismas nuspręstų, kad minėtas Inspekcijos raštas laikytinas sprendimu, įtakojančiu pareiškėjų teises ir pareigas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (7.9.)-2D-16892 panaikinimo atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai, nutraukė.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundžia teismui raštą, kuriuo Inspekcija papildomai informavo pareiškėją apie jo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo išnagrinėjimą. Inspekcija 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. (7.9)-2D-16892 informuoja, kad 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. (6.5)-2D-13981 atsakydama į pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą jau nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius kartu su kitomis institucijomis atlieka statybos leidimo, išduoto vėjo jėgainių parkui statyti, ir statybos vykdymo patikrinimą. Ginčo rašte informuojama ir apie tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Inspekciją 2011 m. rugpjūčio 22d. raštu, prašydama atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą dėl vėjo jėgainių parko (duomenys neskelbtini), Šilutės r., statybos dokumentų teisėtumo. Nurodoma, kad Inspekcija išnagrinėjo dokumentus ir pateikė prokuratūrai išvadas 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 7-(1.15)-2D-16664. Inspekcija nurodė, kad prokuratūroje vyksta tyrimas dėl tų pačių su vėjo jėgainių parko statyba susijusių klausimų, kurie nurodyti ir pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skunde.

Šiame rašte teisingai nurodyta, kad į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą atsakyta 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (6.5)-2D-13981 (t. I, b. l. 65). Pareiškėjo atstovas neneigia, kad nurodytas atsakymas nebuvo laiku gautas dėl vidinių organizacinių nesklandumų bendruomenės centre. Todėl atsakymas, t. y. administracinės procedūros sprendimas į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą, teismui nebuvo apskųstas. Prie šio Inspekcijos sprendimo dėl pareiškėjo skundo buvo pridėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašto Nr. (24-1)-D8-9335 nuorašas (t. I, b. l. 58-64). Šis raštas buvo skirtas ir VO Lankupių kaimo bendruomenei, ir Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“. Todėl pareiškėjo atstovas nepagrįstai aiškina, kad šis atsakymas iš viso neturi nieko bendro su Vilkyčių bendruomenės centru. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte buvo nurodyta, kad Šilutės savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. TI-610, kuriuo patvirtintas detalusis planas, yra teisėtas, išdėstyta išsami motyvacija dėl to. Iš esmės pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundas visas susijęs su nurodytojo detaliojo plano neteisėtumu. Teismas šioje byloje nesprendžia dėl Inspekcijos individualaus administracinio akto, kuriuo jau buvo išspręstas pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, nes, kaip minėta, pareiškėjas jo neskundė. Todėl nesprendžiama ir tai, ar administracinės procedūros sprendimas gali susidėti iš keleto dokumentų, kurie pareiškėjui buvo pateikti kaip sprendimas dėl jų skundo.

Skundžiamame rašte Inspekcija informavo apie išvadą, kurią pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tokia informacija nelaikytina sprendimu dėl pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo.

Pabrėžė, jog pareiškėjas Šilutės rajono Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ tas pačias savo teises ir teisėtus interesus gina teismuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2130-121/2012 ir Šilutės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-107-204/2012). Dėl to pareiškėjo paaiškinimai, kad nepripažinus pareiškėjui teisės ginčyti Inspekcijos 2011 m. gruodžio 15 d. raštą, pareiškėjas praranda galimybę apginti teises, kurias pareiškėjas siekė ginti 2011 m. rugpjūčio 24 d., yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju byla nutraukiama, padarius išvadą, kad pareiškėjas ginčija informacinį raštą, kuris pareiškėjui nesukuria jokių teisinių padarinių. Tai, kad rašte nurodoma, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nereiškia, jog byla negali būti nutraukiama, teismui nustačius, kad skundžiamas informacinis raštas.

IV. Pareiškėjas Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1950-142/2012 ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.(7.9)-2D-16892.

Pabrėžia, jog bylos įrodymais nustatyta, kad skundžiamas aktas - 2011 m. gruodžio 15 d. Nr.(7.9)-2D-16892 yra atsakymas į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą.

Pažymi tai, kad skundžiamame 2011 m. gruodžio 15 d. akte Nr.(7.9)-2D-16892 yra net įvardinta, kad tai sprendimas. Pareiškėjo vertinimu, yra akivaizdu, kad juo yra įformintas valstybės institucijos atsisakymas atlikti veiksmus, tai yra valstybės institucijos veiksmų rezultatas, kuriame yra išreikšta valstybės institucijos valia. Todėl mano, kad byloje skundžiamas 2011 m. gruodžio 15 d. aktas Nr.(7.9)-2D-16892 yra administracinis aktas, priimtas vykdant valstybinį viešąjį administravimą, todėl tokio akto teisėtumas gali, o esant suinteresuoto subjekto kreipimuisi privalo – būti patikrintas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą buvo atsakyta neva 2011 m. spalio 27 d. Inspekcijos raštu Nr.(6.5)-2D-13981, nes tai yra tik tarpinis raštas, kuriuo iš esmės nebuvo atsakyta į skundą. Nors šiame rašte ir nurodė Inspekcija, kad nėra pagrindo ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą, tačiau tai tik tarpinė (ne galutinė) nuomonė tarpinėje skundo nagrinėjimo stadijoje, nes Inspekcija rašte nurodė, kad tyrimas dėl statybos ir statybos leidimo teisėtumo nebaigtas, o yra tęsiamas. Pažymi, kad Inspekcija išvadas dėl statybos teisėtumo, jog statybos leidimo Šilutės rajono savivaldybė negalėjo išduoti, padarė tik 2011 m. gruodžio 12 d., t. y. po 2011 m. spalio 27 d. Inspekcijos rašto Nr.(6.5)-2D-13981. Būtent ši 2011 m. gruodžio 12 d. išvada įrodo, kad pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo tyrimas Inspekcijoje buvo baigtas tik 2011 m. gruodžio 12 d., todėl galutinis atsisakymas ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą kai jau 2011 m. gruodžio 12 d. nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai buvo įformintas ne teismo minimu tarpiniu 2011 m. spalio 27 d. raštu, o būtent 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr.(7.9)-2D-16892, kuriuo Inspekcija savo pareigas be jokio pagrindo perkelia prokuratūrai, nurodydama, kad dėl Inspekcijai pateikto konkretaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo reikalavimo neva galutinį sprendimą priims prokuratūra. Mano, kad Inspekcija neturėjo teisės savo funkcijų ir pareigų perkelti prokuratūrai. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog į Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą neva buvo atsakyta 2011 m. spalio 27 d. Inspekcijos raštu Nr.(6.5)-2D-13981 yra nepagrįsta.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr.(24-l)-D8-9335 buvo skirtas būtent Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“. Jis yra skirtas išimtinai kitai bendruomenei - Lankupių kaimo bendruomenei ir jo materialinis pagrindas yra ne 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ skundas, o kolektyvinis Lankupių bendruomenės ir aplinkinių kaimų pavienių gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundas. Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr.(24-l)-D8-9335 pareiškėjui buvo pateiktas tik informacijai, o ne kaip atsakymas į jo skundą, nes tuo raštu nebuvo įforminti 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ skundo nagrinėjimo rezultatai, jame nėra paminėti 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo reikalavimai ir iškelti klausimai, aplinkybės, argumentai ir kt., kaip numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8straipsnyje. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr.(24-l)-D8-9335 buvo skirtas neva Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“, kaip atsakymas į 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundą yra laikytina nepagrįsta.

Pabrėžia, jog skundo reikalavimais prašoma nustatyti ir įvertinti ne tik skunde įvardintus, bet ir kitus pažeidimus, kurie objektyviai yra (neabejotinai gali būti nustatyti atliekant išsamų, objektyvų ir skrupulingą tyrimą) bei yra prašoma tirti statybos ir ją leidžiančio dokumento teisėtumą. Akivaizdu, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. skundo dalyku yra apibrėžta žymiai platesnė tyrimo apimtis, o pirmos instancijos teismas darydamas savo išvadą apsiribojo tik skundo turinio vertinimu, todėl pirmos instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Pabrėžia, jog pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 16 straipsnyje įtvirtintą bylų, nenagrinėtinų administraciniuose teismuose sąrašą. Pažymi tai, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme (ABTĮ 17 str. 2d.). Taigi, teismas gavęs savo teises ginančio asmens kreipimąsi dėl teisminės gynybos privalo vykdyti teisingumą- perduotą ginčą išspręsti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. l d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr.(7.9)-2D-16892 teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas yra informacinis raštas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėtas Sprendimas nesukelia jam teisinių pasekmių ir mano, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad jis negali būti skundžiamas administracinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundą Inspekcijai (I t., b. l. 51–57), kuriuo prašė: 1) išsamiai patikrinti ir išnagrinėti nurodytus pažeidimus bei nustatyti visus kitus pažeidimus, kurie nėra paminėti skunde, nors objektyviai yra; 2) ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. TI-610, kuriuo patvirtintas 40 MW VEJ parko Šilutės raj. sav., (duomenys neskelbtini) detalusis planas, bei išduoto statybos leidimo ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (9.14.5.)-LV4-2702 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo; 3) skubiai sudaryti komisiją ir nuvykti į statybvietę patikrinti vietoje nurodytus įstatymų pažeidimus ir, pasitvirtinus bent daliai nurodytų esminių pažeidimų, surašyti neteisėtos statybos aktą ir pagal savo kompetenciją, esant pagrindui, priimti sprendimą stabdyti statybas, kol jų mastas nepadidėjo, nes statybos vykdomos intensyviai.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (6.5)-2D-13981 pateikė pareiškėjui atsakymą, pareiškėjo vertinimu šis raštas laikytinas tarpiniu administracinės procedūros dokumentu.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pranešimas pareiškėjui apie priimtą sprendimą, kuris išdėstytas Inspekcijos 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. (6.5)-2D-13981, nėra individualus administracinis aktas, kadangi šiuo pranešimu jokios teisinės pasekmės pareiškėjui nesukeliamos, pareiškėjas šiuo raštu tik pakartotinai informuojamas apie priimtą sprendimą, taip pat pateikiama informacija apie kitus Inspekcijoje atliekamus veiksmus. Atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl informacinio pobūdžio raštų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimą pripažino nepagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustačius, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla turi būti nutraukiama. Tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575- 145/11, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ginčijame rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nereiškia, kad pareiškėjui apskundus aktą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pobūdžio ir galimybės jį nagrinėti administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad pareiškėjo minima ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis taikoma sprendžiant dėl ginčo rūšinio teismingumo, dėl kurio nagrinėjamoje byloje klausimas nekilo. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nagrinėjamoje byloje netaikytina.

Kiti pareiškėjo argumentai yra susiję su 2011 m. spalio 27 d. rašto Nr. (6.5)-2D-13981, kuris šioje byloje nėra skundžiamas, vertinimu, todėl jie paliekami nenagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir todėl nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė