cfde044d-7cec-4915-b737-ddd7005ca60f · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-898/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05930-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.1.1.4; 2.1.15.3; 2.4.7; 2.4.6.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J.

Ž. ir jos gynėjai advokatei Renatai JanuÅ¡ytei, nukentėjusiajam A. I. ir jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, laiduotojui S. D. (S. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. I. skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ .

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. Ž. nukentėjusiajam, ir civiliniam ieÅ¡kovui A. I. priteista 200 Eur (du Å¡imtai) turtinei žalai atlyginti. Procesas pagal nukentėjusiojo A. I. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 122,50 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt dviejų eurų ir 50 centų) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus praÅ¡ymas priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajam A. I. advokato teisinei pagalbai apmokėti iÅ¡ J. Ž. priteista 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. Ž. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl to, kad ji, 2022 m. vasario 19 d., apie 19.55 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 ‰ girtumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinio tėvÄ A.

I. ? vienÄ kartÄ ranka tyčia sudavė jam į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ su žaizda veido kairėje pusėje, t. y. sužalojimÄ vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nukentėjusysis A. I. skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti: paskirti J. Ž. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisti iÅ¡ J.

Ž. nukentėjusiojo naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, advokato atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas pirmos instancijos teisme – 1 089 Eur, bei advokato atstovavimo iÅ¡laidas ? 290, 40 Eur suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ . 2.1. Nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad J. Ž. prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis yra nuoÅ¡irdus. Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. savo kaltės nepripažino, t. y. kaltę pripažino tik tuomet, kuomet įsitikino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, pakankamumu.

Teismų praktikoje konstatuota, kad prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vedamas, o pats savanoriÅ¡kai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. pats savanoriÅ¡kai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. 2.2. Skunde nurodoma, kad iÅ¡samiai vertinant visų J. Ž. parodymų turinį negalima daryti iÅ¡vados, jog ji kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ teisme duotų parodymų matyti, jog J. Ž. pastangos buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. J. Ž. pozicijÄ , jog ji gynėsi nuo nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio, paneigė ji pati į nukentėjusiojo atstovo klausimÄ pateikdama nedviprasmiÅ¡kÄ atsakymÄ , jog ji smÅ«giavo Å¡iam į veidÄ po to, kai nukentėjusysis pasakė, kad daugiau pas jį nesilankytų. Tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti priežastimi gintis – tuo metu jau nebuvo nuo ko gintis, tai paprasčiausia kerÅ¡to akcija. 2.3.

Apeliantas pažymi, kad J. Ž. nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle visiÅ¡kai nesidomėjo, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios jokių pastangų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nerodė ir atsiprašė tik spaudžiama teismo, kÄ ji padarė formaliai, t. y. tik dėl to, kad siekė suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, atsipraÅ¡ymÄ lėmė atitinkami veiksniai, susiję su galimybe teismui priimti sprendimÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.4. Pažymi, jog nusikalstamÄ veikÄ J.

Ž. padarė apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 % girtumas), tai pažymėta nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėjo įtakoti teismo sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimÄ . Teismas, spręsdamas J. Ž. veiksmų pavojingumo bei ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumo klausimus, nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dėl ko yra lengviau pažeidžiamas fiziÅ¡kai, sunkiau iÅ¡gyvena dvasinį skausmÄ , patirtÄ emocinį sukrėtimÄ . 2.5.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino S. D. tinkamu laiduotoju. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, su J. Ž. gyvena atskirai, bendrauja telefonu, susitinka retsykiais. S. D. gyvena J. Ž. priklausančiame bute, t. y. materialiai nuo jos priklausomas bei yra baustas administracine tvarka. Nors administracinis nusižengimas nėra susijęs su smurtu ar girtavimu, pats faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Abejojama dėl S. D. realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ J.

Ž., jog Å¡i ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, nes pastarasis teismui taip ir nesugebėjo suformuluoti, kokių priemonių imsis, kaip įtakos J. Ž., kad ateityje Å¡i nenusikalstų. 2.6. Skunde nesutinkama ir su sumažintu neturtinės žalos dydžiu, t. y. apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ praÅ¡omos priteisti 500 Eur sumos, priteisė tik 200 Eur. J. Ž. pavartotas smurtas sukėlė visai kitokio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepalyginamai stipresnius ir sÄ lygotus atitinkamų pasekmių, pasireiÅ¡kusių ne tik fiziniu skausmu, bet ir dvasiniais, emociniais iÅ¡gyvenimais, kurie persekioja apeliantÄ iki dabar.

J. Ž. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, smÅ«gio sudavimas buvo kerÅ¡to iÅ¡raiÅ¡ka, noras jį įskaudinti ir pažeminti. Å is konfliktas komplikavo ir nukentėjusiojo santykius su sÅ«numi, ko teismas tinkamai neįvertino. 2.7. Apelianto vertinimu, nepagrįstas ir atstovavimo iÅ¡laidų mažinimas, motyvuojant ieÅ¡kinio priteistos sumos dydžio mažinimu. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ , į tai, kad ji iÅ¡nagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, į civilinio ieÅ¡kovo atstovo byloje atliktus veiksmus, pateiktuose iÅ¡laidų dydį patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta suma – 1 089 Eur nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų suteiktoms paslaugoms apmokėti atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių“, todėl advokato atstovavimo išlaidos sumažintos nepagrįstai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. nurodo, kad nukentėjusiojo A. I. teiginiai, jog S. D. yra netinkamas laiduotojas, nes jis per kalendorinius metus yra baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ ir gyvena jai priklausančiame bute, niekaip neprieÅ¡tarauja BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pabrėžiama, kad nukentėjusiojo skundo motyvai yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. 3.1. Nurodo, kad ji po teismo sprendimo yra iÅ¡klausiusi pozityvios tėvystės kursus bei yra priversta lankytis pas psichologÄ dėl nukentėjusiojo daromo moralinio spaudimo.

Teigiama, kad santykiai tarp nukentėjusiojo ir jo sÅ«naus komplikavosi dėl aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjamos bylos įvykiais. 3.2. Atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡oma palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1050-834/2022 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakeistÄ ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo netenkinti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. I. ir jo atstovas advokatas A. Martinkevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti visa apimtimi. Prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , nurodydama, kad baudžiamojoje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos ir pagrindai. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. ir jos gynėja advokatė R. JanuÅ¡ytė taip pat prašė atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu.

Nuosprendyje objektyviai iÅ¡irtos teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti J. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Teismas, priimdamas sprendimÄ , taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido J. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi jos prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis nebuvo nuoÅ¡irdus, buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų ir siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , asmens prisipažinimas kaltu neapima jo pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikta padarytos veikos kvalifikacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485-788/2015).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, faktines veikos padarymo aplinkybes J. Ž. pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. T. y., ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. pripažino faktines aplinkybes dėl vienÄ kartÄ Â ranka tyčia suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam į kairę veido pusę, nurodė, jog tai padarė gindamasi, nesutiko su veikos kvalifikavimu (1 t., b. l. 71-72). IÅ¡ esmės tokios pačios pozicijos ji laikėsi ir papildomos apklausos metu, atsisakydama duoti parodymus, nurodydama, jog kaltės nepripažįsta, tačiau palaiko savo pirmiau duotus parodymus visa apimtimi (1 t., b. l. 86). 2022 m. birželio 20 d. paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokole J.

Ž. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (1 t., b. l. 107). Tokias pačias faktines veikos padarymo aplinkybes ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, pripažįstanti kaltę bei atsipraÅ¡anti nukentėjusiojo nurodė taip pat ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakyta pozicija, jog ji smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė gindamasi nuo jo, ir bÅ«tent tai lėmė jos kaltės dalinį pripažinimÄ , nereiÅ¡kia to, jog ji nepripažino savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Tai, kad tokie J. Ž. argumentai nebuvo iÅ¡galvoti, patvirtina nustatytos aplinkybės, jog A. I. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog jo paties veiksmai J. Ž. atžvilgiu buvo mažareikÅ¡miai (1 t., b. l. 144-147). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

8. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad laiduotojas S. D. nėra tinkamas laiduotojas, nes baustas administracine tvarka bei materialiai priklausomas nuo J. Ž. – gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teisėjų kolegija, pažymi, jog sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, praÅ¡ančio perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ , asmenines savybes ir gebėjimÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. D. su visa atsakomybe prisiima laiduoti už savo motinÄ J. Ž. S. D. neteistas (1 t., b. l. 153), per vienerius metus baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (įvažiavimas į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui), tačiau bauda sumokėta (1 t., b. l. 150). Duomenų apie kitus S. D. administracinius nusižengimus byloje nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien tai, kad S. D. buvo baustas administracine tvarka už vienÄ administracinį nusižengimÄ , nereiÅ¡kia, kad jis ateityje elgsis netinkamai ir negalės daryti teigiamos įtakos J. Ž. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. D. dirba treneriu UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas kaip nuoÅ¡irdus, darbÅ¡tus, atkaklus, profesionalus, geras pedagogas ir treneris, sugebantis kritiÅ¡kai vertinti situacijas, yra imlus naujovėms (1 t., b. l. 152).

Taip pat atsižvelgtina tiek į S. D., tiek į pačios J. Ž. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, jog S. D. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo motinai, jų ryÅ¡is stiprus, ir nors matosi tik savaitgaliais, tačiau dažnai bendrauja telefonu. Laiduotojas S. D. kritiÅ¡kai vertina motinos alkoholio pavartojimÄ ir jos smurto panaudojimo faktÄ prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrÄ . Jo vertinimu, mama pasielgė neteisingai ir turi pripažinti savo kaltę. S. D. pažymėjo, jog jo ir mamos santykiai tamprÅ«s bei, kad gali užtikrinti, jog J.

Ž. daugiau tokių veiksmų nedarys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. D. yra tinkamas laiduotojas, to nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, jog sūnus gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės taikydamas BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto nuostatas. J. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, dėl nusikalstamos veikos padarymo ji nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nusikalto pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J.

Ž. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio ir nesuteikia pagrindo teigti, jog ji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, o J. Ž. asmenybės pavojingumas nėra didelis, todėl tokios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo 11. Apeliaciniame skunde ginčijama tai, jog nuosprendyje pažymėta, kad J. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 % girtumas), tačiau konstatuota, kad J.

Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais skundo argumentais. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. Ž. įvykio dienÄ buvo nustatytas 2,47 % girtumas (1 t., b. l. 62). Apklausta pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu J. Ž. nurodė, jog nusikalstamos veikos nebÅ«tų padariusi, jeigu nebÅ«tų vartojusi alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 174). Nukentėjusysis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad J.

Ž. įvykio metu buvo neblaivi. Tokios aplinkybės patvirtina, jog J. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos jos veiksmams. Taigi, pirmosios instancijos teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau Å¡ios aplinkybės nustatymas nekeičia nuosprendžio esmės. T. y., baudžiamasis įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei nustatoma jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes turi bÅ«ti vertinamos visos tokį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kas ir buvo padaryta Å¡iuo atveju.

Be to, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies, J. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė nurodyta apraÅ¡ant jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip jau paminėta, teismas jÄ aiÅ¡kinosi ir teismo posėdžio metu, tad toks vėliau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas sakinys, jog nenustatyta J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau atspindi padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nei iÅ¡ tiesų nenustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis patikslintina Å¡alinant teismo nurodytÄ aplinkybę, jog J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nurodant, kad J. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė esant jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl neturtinės žalos dydžio.

12. Byloje nukentėjusysis A. I. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 122,50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinei žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ J. Ž. (1 t., b. l. 127-131). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įvertinęs tai, jog J. Ž. nukentėjusiajam atlygino 122,50 Eur turtinę žalÄ (dėl sugadintų akinių) (1 t., b. l. 170), Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį nutraukė, atsižvelgęs į formuojamÄ teisminę praktikÄ , byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 Eur. Nukentėjusysis nesutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o priteisti 500 Eur sumÄ .

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

14. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi bÅ«ti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

15. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. I. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tinkamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę ir kitas aplinkybes. Kaip nustatyta byloje, J. Ž. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ ? ranka vienÄ kartÄ sudavė A.

I. į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ su žaizda veido kairėje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas A. I. buvo padarytas sudavimo metu Å¡iam bÅ«nant su akiniais, kurie taip pat buvo sugadinti. Sutiktina, kad dėl J. Ž. veiksmų A. I. neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, tačiau pažymėtina, kad, kaip jau paminėta, A. I. taip pat smurtavo prieÅ¡ J. Ž. (jo veiksmai jos atžvilgiu buvo pripažinti mažareikÅ¡miais), dėl patirtų sužalojimų A.

I. į gydymo įstaigÄ nesikreipė, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo bÅ«tų kokių nors liekamųjų reiÅ¡kinių, tokių reiÅ¡kinių nenurodoma ir nukentėjusiojo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis nepatyrė sunkių padarinių, o jo nurodomi iÅ¡gyvenimai ir jaučiamas tam tikras diskomfortas dėl to, jog J. Ž. gyvena artimoje kaimynystėje, jog konfliktas komplikavo jo santykius su sÅ«numi, yra nulemti ne tik iÅ¡skirtinai J. Ž. veiksmų, bet ir paties nukentėjusiojo A.

I. pakankamai konfliktiško elgesio.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam A. I. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 200 Eur, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Å is dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus ir, kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo A.

I. patirtus iÅ¡gyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. interesų pusiausvyros. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nukentėjusiajam A. I. priteistos neturtinės žalos dydžio. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

17. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su priteista 600 Eur proceso iÅ¡laidų suma ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 140). Taip pat praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ â€“ 290,40 Eur. Prie apeliacinio skundo pridėta iÅ¡ankstinė sÄ skaita, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo paruoÅ¡imo iÅ¡laidos sudaro 290,40 Eur ( 1 t., b. l. 206), o suteiktų paslaugų trukmė – 3 valandos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas proceso iÅ¡laidų nukentėjusiajam sumÄ nuo 1 089 Eur iki 600 Eur, įvertino atstovo atliktus veiksmus, tenkinamÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį, tai kad byla nebuvo sudėtinga, jÄ sudarė tik vienas tomas, byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, kurių vieno trukmė 13 minučių (2022 m. rugsėjo 5 d.), kito (2022 m. rugsėjo 26 d.) trukmė ? 2 val. 2 min., atstovo susipažinimui su byla teisme laikas sudarė 2 val. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

IÅ¡ tiesų byla nėra sudėtinga nei dėl nagrinėjamų klausimų, nei dėl savo apimties, byloje nebuvo atliekami sudėtingi veiksmai ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji iÅ¡nagrinėta per du posėdžius. Teisėjų kolegija sutinka, jog 1 089 Eur proceso iÅ¡laidų suma už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , kurį sudaro 2 lapai su 3 priedais („Fielmann“ kvito kopija už akinius ir nukentėjusiojo žmonos (duomenys neskelbtini) pažymėjimo kopija) bei už aptartÄ atstovavimÄ byloje, yra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sumÄ sumažino pagrįstai.

Priteista 600 Eur proceso išlaidų suma yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl proceso išlaidų paliekamas nepakeistas.

20. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo – 290,40 Eur. Prie apeliacinio skundo pridėta iÅ¡ankstinė sÄ skaita, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo paruoÅ¡imo iÅ¡laidos sudaro 290,40 Eur (1 t., b. l. 206), o suteiktų paslaugų trukmė – 3 valandos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios galimybę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015).

Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ netenkinamas. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

21. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 188,33 Eur už atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

22. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai, kaip jau paminėta, sprendžiami vadovaujantis BPK 103 – 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę J. Ž. skirti gynėjÄ numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti asmens, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės teisę į gynybÄ , bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo J.

Ž. valios. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas netenkinamas, proceso iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ J. Ž. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. I. apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį nurodant, jog J. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė