cfdd59b0-df2c-45e9-92bf-8d02f8d80148 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-913-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00238-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. J. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas M. J. nurodė, kad jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. liepos 21 d. d. iki 2017 m. sausio 31 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas.

Kamerose, kur buvo laikomas su dar 2-4 suimtaisiais, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tokiose kamerose reikėjo didžiÄ jÄ dienos dalį sėdėti ar gulėti, kas ilgainiui sukelia fizinę kančiÄ , psichologinę įtampÄ , kyla ginčai ir konfliktai. Jo sveikatai buvo sukelta reali grėsmė, kadangi į kamerÄ buvo patalpintas asmuo, kuriam buvo įtarta, jog jis serga tuberkulioze, tai A. L., ir jis, atvykęs į kamerÄ , sakė, kad serga.

Kamerose nepakankamas apÅ¡vietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, ji galima tik per langus, didelė santykinė oro drėgmė, ant sienų pelėsis, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo kameros, tad sklinda smarvė. Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, ar iÅ¡ jo iÅ¡vykstant, jis buvo talpinamas į trumpalaikio sulaikymo kameras, po 8-10 asmenų, kameros be ventiliacijos, įrengtos rÅ«syje, žiemÄ Å¡altos, be langų, sienos padengtos aÅ¡triabriauniu tinku, dulkėtos, sanitarinis mazgas neatskirtas, vandens čiaupas virÅ¡ sanitarinio mazgo, drėgna.

Kratos atliekamos Å¡altoje, purvinoje patalpoje, esant žemai temperatÅ«rai, skersvėjui, rÅ«bai dedami į neÅ¡varias dėžes, po to asmenys vedami į paskirstymo kameras, kur taip pat drėgna, Å¡alta, sanitarinis mazgas neatskirtas, sienos nelygios. PrieÅ¡ jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, verčiant laikytis dienotvarkės. Dėl to jis patyrė fizinius nepatogumus, dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus pažymos „Dėl M. J.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2016-07-22 ir įstaigoje laikytas iki 2017-01-31.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 99,62,87, kameroje bÅ«davo 1-4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 4,06 kv. m iki 19,6 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas.

Kamera Nr. 87 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo suremontuota, nuvalytas pelėsis, ji išdažyta. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus.

Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du. Pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, organizuojamas kalinių užimtumas. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kameros nelaikomos gyvenamosiomis kameromis, tad joms nėra taikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms. 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. Å¡ios kameros buvo iÅ¡dažytos, sanitariniai mazgai atitverti. Nuo kitų kalinių atskirai laikomi asmenys, sergantys aktyvia tuberkuliozės forma, tokie asmenys kartu su pareiÅ¡kėju laikomi nebuvo.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo M. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, higienos normos kamerose.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-02-10 pažymos Nr. 69/06-5611 „Dėl M. J.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas  nuo 2016-07-22 iki 2017-01-31. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 99,62,87 kalinamas 193 dienas, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,05 kv. m iki 19,6 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 193 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-02-09 pažymoje Nr. 62/04-295 nurodyta, kad nuo 2016-07-21 iki 2017-01-31 pareiÅ¡kėjas M. J. nesikreipė su skundais į Å iaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017-02-09 pažymoje Nr. 76/10 nurodyta, kad asmenys, kurie įtariami sergantys plaučių tuberkulioze, yra siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, persirgę plaučių tuberkulioze laikomi atskirose kamerose.

Tai patvirtina ir teismui pateiktas „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras“ aprašas.Teismui pateikti suimtųjų laisvalaikio užimtumo grafikai, iš kurių matyti, jog kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, užimtumo programose dalyvavo.Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62-08-8 matyti, jog laikino sulaikymo ir paskirstymo kameros 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo suremontuotos, dažytos sienos, lubos, grotos, atitverti sanitariniai mazgai, kamera Nr. 87 remontuota 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., nuvalytas pelėsis, dažyta.

IÅ¡ teismui pateiktų laikino sulaikymo kamerų Nr. 4,5 kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų matyti, jog jos yra iÅ¡dažytos, sanitariniai mazgai atskirti.Duomenų, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose, nėra, taip pat nėra duomenų, jog bÅ«tų pateikti skundai dėl netinkamų sÄ lygų kamerose.Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog jie nebÅ«tų vykdomi, nėra.

Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi dėl dantų skausmo, apžiÅ«rimas psichiatro, nusiskundimų neturėjo. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kÄ nurodo pareiÅ¡kėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiÅ¡kėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai yra paneigta bylos medžiaga. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo gana ilgai, 193 dienas, iÅ¡ Å¡ių dienų pažeidimai nėra nustatyti nė vienÄ dienÄ , pareiÅ¡kėjui teko mažiausia 4,05 kv. m kameros ploto.

Atkreiptinas dėmesys, jog iki 5 kv. m kameros ploto pareiÅ¡kėjui teko 59 dienas, visas kitas dienas tekdavo daugiau nei 5 kv. m kameros ploto. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga paneigtas nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Atmestinas argumentas dėl psichologinės prievartos, verčiant laikytis dienotvarkės. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti vykdomas suėmimo vykdymo režimas, o Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas kaip suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonę numato dienotvarkę.

Teismui nepateikta jokių įrodymų, jog dienotvarkė, esanti Å iaulių tardymo izoliatoriuje neatitinka įstatymo reikalavimų, ar kad ji bÅ«tų netinkamai vykdoma. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerų netinkamo įrengimo yra iÅ¡ dalies paneigti, pateikiant įrodymus apie atitvertus sanitarinius mazgus, atliktus remontus, iÅ¡ dalies ne, tad abejonės yra traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai, bet atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas per 193 dienas Å¡iose kamerose buvo 4 kartus, tad toks buvimas negali bÅ«ti laikomas ilgalaikiu poveikiu.Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ , jog jis buvo laikomas kameroje kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, pažymėtina, jog duomenų, kad A.

L. sirgo tuberkulioze, teismui nepateikta, nurodomas tik įtarimas, jog jis serga. Pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, Å iaulių apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-775-362/2017 pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Å ioje byloje teismo sprendime, priimtame 2017 m. kovo 16 d., konstatuota, kad „teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2017-02-07 pažymoje Nr. 76/10-98 nurodoma, jog atvykus pareiÅ¡kėjas (A.

L.) buvo konsultuojamas gydytojo pulmonologo 2016-10-19, konsultacijos metu nurodė, jog jam prieÅ¡ tris savaites daryti tyrimai, ir jis yra sveikas, rentgenograma atvykus daroma nebuvo, dėl sugedusio rentgeno aparato, padarius rentgenogramÄ 2016-12-20 ir nustačius plaučių pakitimus, pareiÅ¡kėjas diagnozės patikslinimui buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pas gydytojus kreipėsi 2012-12-12, nurodydamas, jog rÅ«ko, yra infekuotas ŽIV, bet bijo, jog gali susirgti tuberkulioze.

Nurodoma, jog rentgeno aparatas sugedęs, tad, kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė, jog iÅ¡vyksta į Klaipėdos PK areÅ¡tinę, grįš gruodžio 16 d., jis užregistruotas rentgenogramai gruodžio 19 d. 2016-12-21 nustatyta diagnozė, kad galima tuberkuliozė, pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta vykti į ligoninę. KitÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam diagnozuota tuberkuliozė.“ Taip pat nurodoma, jog „pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuberkuliozė jam buvo nustatyta tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tai patvirtinama ir bylos medžiaga.“Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis numato, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, < .. >, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; < ... > .

Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis Å¡ių izoliavimo reikalavimų - asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Tokiu bÅ«du, teisės aktai nereikalauja laikyti atskirai asmenų, kuriems yra tik įtariama tuberkuliozė, atskirai laikomi tik asmenys, kuriems yra jau nustatyta aktyvi plaučių tuberkuliozė, tad Å¡is argumentas dėl laikymo vienoje kameroje su tuberkulioze sergančiu asmeniu yra atmestinasLietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas higienos normų neatitinkančiose kamerose) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, o didesnę laiko dalį ir didesnis, nei tai numato teisės aktai, padaryti pažeidimai dėl higienos sÄ lygų kamerose nėra žymÅ«s, skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės dėl netinkamų sÄ lygų nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos jo teisės dėl higienos sÄ lygų kamerose, buvo nors ir gana ilgas, 193 dienos, bet visiÅ¡kai neapibrėžtas, nes pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nedetalizuoja konkrečių higienos sÄ lygų pažeidimo, apsiriboja tik jų iÅ¡vardijimu, pažymint, jog dalis Å¡ių teiginių bylos medžiaga yra paneigti (kaip sanitarinių mazgų neatitvėrimas laikino sulaikymo kamerose), įvertinant visus pateiktus į bylÄ argumentus bei atsikirtimus į juos, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius