cfdbcf68-0e10-4dc1-a45f-546beb4d4c30 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1980-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00990-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. F. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. F. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-9, 14-20). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 18 kv. m. ir kurioje buvo laikoma iki 9 nuteistųjų bei Bendrojo skyriaus kamerose Nr. 2, 3, 4, kurių plotas nuo 8 iki 18 kv. m., jose laikoma nuo 8 iki 12 nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Å ių patalpų plotÄ dar labiau mažino jose įrengtų baldų užimamas plotas. Patalpose buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo ir vėdinimo, kaupėsi pelėsis, nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge buvo įrengtas tupimas tualetas, nuo patalpos atskirtas 90 cm aukščio pertvara. Pažymėjo, jog turėjo naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje. Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo tik 1 ritinėlį mėnesiui, tačiau pareiÅ¡kėjui to nepakako.

Papildomas popierius nebuvo iÅ¡duodamas. Kalinamiesiems nuolat trÅ«ko Å¡alto ir karÅ¡to vandens, kamerose karÅ¡to vandens nebuvo. Naudotis duÅ¡u leidžiama tik kartÄ per savaitę, dušų patalpoje įrengti du dušų purkÅ¡tukai, todėl pareiÅ¡kėjas dažnai nespėdavo nusiprausti. Pažymėjo, kad nerÅ«ko, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nes atskiros patalpos rÅ«kantiems asmenims nebuvo įrengtos. Pasivaikščioti buvo vedamas į maÅ¾Ä kiemelį 1 valandÄ per parÄ .

Patalynė buvo blogos bÅ«klės ir neÅ¡vari, drabužius skalbė rankomis kriauklėje Å¡altu vandeniu. Kamerose nebuvo drabužių džioviklių. Ligoninės pastatai seni, baldai sulūžę, čiužiniai netinkami naudojimui, maistas blogas. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pablogėjo sveikata, pasidarė dirglus, jaučia psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, depresijÄ , baimę, kančiÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi ir pan. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 23-26) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Bendrojo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 29 ir Chirurginio skyriaus palatoje Nr.

4. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo gydomas ne režimo palatoje, todėl galėjo laisvai judėti savo gydomojo skyriaus lokalinio sektoriaus ir jam skirto pasivaikščiojimo kiemelio teritorijos ribose. Ligoninėje patalpos vėdinamos laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Oro temperatÅ«ra ir drėgmė patalpose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Šiltuoju metų periodu oro temperatūra buvo nuo 18 °C iki 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35%-65%; šaltuoju - nuo 18 °C iki 22 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35% iki 60%. Nuteistųjų ar suimtųjų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Chirurginiame ligų skyriuje sanitarinis mazgas buvo įrengtas šio skyriaus bendrojo naudojimo patalpose (ne palatose). Lietuvos teisės aktuose pataisos įstaigoms nėra nustatyta prievolė, jog sanitariniuose mazguose tualetas būtų sukonstruotas naudotis tik sėdint.

Kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo vietos buvo įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Ligoninės patalpose dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šį faktÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti Visuomenės sveikatos centro specialistų atlikti patikrinimai, kurių metu Å¡io pobÅ«džio pažeidimų nenustatyta. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu, buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose Ligoninės kamerose: nuo 2015 m. lapkričio 26 d. ik 2015 m. gruodžio 10 d. - Bendrojo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 29 (režiminis korpusas), kurios plotas 15,45 kv. m., įrengtos 4 dviejų aukÅ¡tų lovos, taigi vienam asmeniui teko 1,93 kv. m. (15,45/8) ploto, nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. - Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 kv. m., įrengtos 8 vieno aukÅ¡to lovos, t. y., vienam asmeniui teko 4,25 kv. m. (34,06/8) ploto (b. l. 23-26, 33, 34).

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Ligoninės kamerose nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi Bendrojo skyriaus režiminio korpuso kamerų tipo patalpoje 14 parų pareiškėjui trūko 3,17 kv. m. (5,1-1,93), Chirurginio skyriaus bendrabučio tipo patalpoje 14 parų - 0,85 kv. m. ploto (5,1-4,25).Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, Bendrojo skyriaus kamerose Nr. 2, 3, 4.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad Bendrojo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 29 ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo paskyrimus į kameras neatitinka tikrovės. Tačiau, teismas pažymi, kad įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas aukščiau nurodytose kamerose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo paskyrimo į kameras iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad didelę kamerų gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Teismas pažymi, kad į Taisyklių 111.4 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad palatos baldai ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pripažinus, kad patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto vertintinos Taisyklių 111.4. punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad sanitarinis mazgas nuo kameros patalpos buvo atskirtas 90 cm aukščio pertvara be durų.

Teigė, kad sanitariniu mazgu turėjo naudotis kitų asmenų akivaizdoje.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Chirurginiame skyriuje sanitarinis mazgas buvo įrengtas šio skyriaus bendro naudojimo patalpose (ne palatose). Kamerų tipo patalpose (Bendrasis skyrius) sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kuriame numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad atsakovo atstovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, aiškiai nenurodė, ar sanitarinio mazgo kabinoje buvo įrengtos durys.

Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, kameros sanitarinio mazgo atskyrimas sienele neįrengiant durų, nėra tinkamas minėtų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog sanitariniame mazge vietoje klozeto buvo įrengtas unitazas (tupimas tualetas).

Tačiau, teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.), sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Daroma išvada, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas pažymėjo, kad nerūko, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nes patalpos rūkantiems asmenims nebuvo įrengtos.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Taigi Å¡iuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , pirmiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ , draudžiama rÅ«kyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (žr.

LVAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).Atsakovo atstovas atsiliepime nepateikė duomenų apie tai, kaip Ligoninėje laikomasi pirmiau paminėto teisinio reguliavimo. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti Ligoninės patalpose (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , jog kiti nuteistieji Ligoninėje rÅ«ko, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta.Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis nuteistųjų aprÅ«pinimo normomis (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), per mėnesį vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Akcentuotina, kad esant sveikatos sutrikimams ar kitoms iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, papildomas tualetinio popieriaus iÅ¡davimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas individualiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo klausimu kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administracijÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi atmestini ir negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atsirasti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo ir vėdinimo, kaupėsi pelėsis, nemalonus kvapas.Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. (14 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Ligoninėje patalpos vėdinamos laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Oro temperatÅ«ra ir drėgmė gyvenamosiose patalpose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 numatytas normas. Gyvenamosiose patalpose Å¡iltuoju metų periodu oro temperatÅ«ra buvo nuo 18 °C iki 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35%-65%; Å¡altuoju - nuo 18 °C iki 22 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35% iki 60%. Nuteistųjų ar suimtųjų praÅ¡ymu iÅ¡duodamos papildomos antklodės bei elektriniai Å¡ildytuvai. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose dirbtinis apÅ¡vietimas taip pat atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, šį faktÄ patvirtina Visuomenės sveikatos centro specialistų atlikti patikrinimai.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akto bei palatų fotonuotraukų (b. l. 27, 28-30) matyti, kad Å¡ios kameros vėdinamos natÅ«raliai per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar neÅ¡varos gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, kvapas, apÅ¡vietimas ir pan.) bÅ«tų kreipęsis į ligoninės administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per parÄ Ä¯ maÅ¾Ä pasivaikščiojimo kiemelį. Tačiau, teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Pagal BVK 146 straipsnio 2 dalį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščiojimui.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad drabužius skalbė rankomis, o kamerose nebuvo džiovyklų. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl nepatogumų skalbiant ar džiovinant asmeninius drabužius, ar, kad jam bÅ«tų atsisakyta iÅ¡duoti tam skirtas priemones. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog maudytis leidžiama tik kartÄ per savaitę, o Å¡iltas vanduo į kamerÄ netiekiamas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens atskiro įrengimo kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog turėjo laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, kad 1 valandos maudymosi laiko jam nepakako ir pan. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar duÅ¡inės. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar duÅ¡ine, dėl vietos trÅ«kumo prausiantis duÅ¡e. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į ligoninės administracijÄ dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo pagrindo.

Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.Pareiškėjas tai pat nurodė, kad nuteistiesiems trūko vandens, patalynė buvo blogos būklės ir nešvari, ligoninės pastatai seni, baldai sulūžę, čiužiniai netinkami naudojimui, maistas blogas ir pan.

Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Ligoninės patalpose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė iÅ¡ viso 28 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bei tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pablogėjusia sveikata, dirglumu, sukrėtimu, nepatogumais, depresija ir pan.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastÄ (14 parų bendrabučio tipo palatoje pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,85 kv. m. ploto, 14 parų režiminio korpuso kameroje - 3,17 kv. m. ploto), įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus sanitariniame mazge (neužtikrintas privatumas), darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. F. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Audrius Grauželis