cfdb8edc-ad1d-4b2e-89b1-dfdf56efa1bf · Biržų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-8-857/2014(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00251-2013-5)                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 27.2.; 116.1.(S)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 14 d.Biržai              Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei V.

M., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovei J. L., atsakovių J. L. ir J. C. (V) atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovėms J. L. ir J. C. (V) bei atsakovių J. L. ir J. C. (V) prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. M. ir             Nustatė:                IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti tarp žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ taip, kaip nustatyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ paruoÅ¡tame žemės sklypo plane; uždrausti atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais bÅ«tų trukdoma bendro naudojimosi takais; priteisti jai iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti 0,0765 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ taip:

a) ieÅ¡kovė V. M. į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ â€ž3“, esantį už Å«kinio pastato „MN“, pateks iÅ¡ savo namo pusės bendru keliu – įvažiavimu, einančiu nuo K gatvės iki Å«kinio pastato, pažymėtu 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „4“, pro garažo Å¡iaurinę pusę;

b) atsakovės neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė V. M. patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ â€ž3“, esantį už Å«kinio pastato „MN“, esant bÅ«tinumui bei savo nuožiÅ«ra ir už savo asmenines lėšas, įsirengs tvoroje vartelius;

c) uždrausti ieÅ¡kovei V. M. vaikščioti aplink atsakovėms nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „MN“, iÅ¡skyrus Å¡io pastato Å¡iaurinę pusę, pro kuriÄ galės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ;

d) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti nuosavybės teise priklausančiu takeliu einančiu žemės sklypo plane pažymėtu „1“;

e) kiemÄ Ä¯važiavimÄ 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane pažymėtÄ â€ž4“ palikti Å¡alims naudotis bendrai; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1981 metų rugsėjo mėnesio. 1992 metų sausio mėnesi buvo padaryti žemės sklypo geodeziniai matavimai su bendrasavininkių sutikimais ir paraÅ¡ais. Visi naudojosi bendrais takais ir niekas nesikeitė.

Po sutuoktinio mirties prasidėjo nesutarimai su atsakove, negalėjo patekti nei į savo malkinę, nei į žemę. Jai reikalingas tiesioginis įvažiavimas į jai priklausantį žemės sklypÄ ir malkinę. Atsakovių pasiÅ«lytas naudojimosi variantas pažeidžia jos teises, nes ji negali karučiu parsivežti malkų, nes malkinė stovi Å¡onu, ten yra 30 – 40 cm gylio įduba, anksčiau ten buvo ieÅ¡kovės dėžė anglims laikyti, eidamas gali paslysti ir susižeisti. Ji tik nori laisvai patekti į savo žemės sklypÄ , naudodamasi taku atsakovei nekenkia.

Jai priklauso antras namo aukÅ¡tas. Jei bus nustatyta praÅ¡oma naudojimosi tvarka konfliktų iÅ¡vengs. Ä® teismÄ kreipėsi, nes nebegalėjusi pakęsti susidariusios padėties – riÅ¡ami vartai, pjudomas Å¡uo, statomos įvairios barikados. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės užsakymu paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame yra nurodyta naudojimosi tvarka. Bendrai pažymėtos visos teritorijos indeksu 4.

Å i teritorija apima įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , apėjimÄ aplink gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , ginčo takas, kuris eina aplink 40 kvadratinių metrų  atsakovei priskirta asmeniÅ¡kai naudotis žemės sklypÄ , nuo gyvenamojo namo. IÅ¡ilgai garažo iki pat atsakovei asmeniÅ¡kai paskirto žemės sklypo. Sutartimi Å¡alys yra susitarusios dėl naudojimosi tvarkos raÅ¡tu.1994-02-15 d. buvo paruoÅ¡tas žemės sklypo dalių naudojimosi planas. Tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi ir dar anksčiau, kada buvo namų valda valdoma kelių savininkų.

Ta pati naudojimosi tvarka buvo patvirtinta ir privatizuojant žemės sklypo dalis, kurioje buvo nurodyta kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis bendrai bendrasavininkai.   Šalys nebegali susitarti dėl naudojimosi tvarkos, kuri buvo nustatyta raštu. Notarinio patvirtinimo ir teismo priimto sprendimo dėl tokio susitarimo nėra. Pagrindinis ginčo takelis yra įrengtas stacionarus, seniai nusistovėjęs, seniai ieškovės naudojamas patekimui į jai asmeninės nuosavybės teise naudojamo žemės sklypo dalį.

Tokia tvarka turi bÅ«ti toliau priverstinai vykdoma. Realių pokyčių dėl ko reikėtų keisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ nėra. Aplink Å«kinį pastatÄ , priklausantį 2 bendrasavininkėms, turi teisę vaikščioti ir bendraturčiai. Darant susitarimus Å¡itas ginčo takas ir buvo pažymėtas nes dalis teritorijos turi bÅ«ti bendra ir ji eina aplink statinius kuri yra bendroji nuosavybė. SiÅ«lė pakeisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ atsakovei, neliktų bendro naudojimo tako, bet atsakovė patvirtino, kad yra įrengtas stacionarus takas, nusistovėjusi bendro naudojimo tvarka.

Nenorėdami griauti nusistovėjusios tvarkos reiÅ¡kia ieÅ¡kinį tam, kad nustatyti naudojimosi tvarkÄ kuri yra iÅ¡likusi nuo senų laikų. Civilinių teisių stabilumas, naudojimosi tvarkos stabilumas, kurį reikia užtikrinti teismo sprendimu, kuris bÅ«tų priverstinai vykdomas. Šalys žinos kaip tinkamai naudotis priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovė kito plano nėra parengusi, sako, kad tik iÅ¡laikyti tÄ pačiÄ naudojimosi tvarkÄ , pricipus, plotus, tik neleisti ieÅ¡kovei naudotis dalimi bendro ploto. Reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Jei ieÅ¡kovei bÅ«tų uždrausta naudotis tam tikromis dalimis bendro ploto, kuris Å¡iai dienai yra priskirtas prie bendro naudojimo ploto, kistų jos turimos idealiosios dalies santykis su asmeniÅ¡kai ir bendrai naudojama nuosavybe. Proporcingai idealiajai daliai kiekviena iÅ¡ Å¡alių naudojasi ir asmeniÅ¡kai sklypo dalimi. Tokia pati proporcija iÅ¡laikyta ir bendruose plotuose, tai tokia proporcija sugriÅ«tų. LAT yra pasisakęs, kad naudojimosi tvarka turi maksimaliai atitikti idealiajai nuosavybės daliai. Jei tokia proporcija bÅ«tų pažeista, tai reikÅ¡tų savininko teisių pažeidimÄ ir jei savininkas paėmus negali naudotis tam tikra dalimi kuria įstatymas suteikė, kaip savininkui jam turi bÅ«ti kompensuojama. Atsakovė jokio kompensavimo mechanizmo nesiÅ«lo.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovei nepateikus kitų naudojimosi tvarkos variantų, lieka prie to, kad reikalinga iÅ¡saugoti tÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri yra, kad turėtų teismo galiÄ ir kad ja bÅ«tų galima priverstinai vykdyti, kol Å¡alys ateityje nustatys kitÄ tvarkÄ . PraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              A. J. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ji negali laikyti nei viÅ¡tų, nei Å¡uns, nes ieÅ¡kovė vaikÅ¡to pro jos pastatus ir viskÄ draudžia.

Buvo kilęs konfliktas dėl to, kad ieÅ¡kovei įkando Å¡uo. IeÅ¡kovė pasamdė matininkę, kuri vaikščiojo po kiemÄ , kokiu tai pagaliu iÅ¡matavo takÄ , Å«kinį pastatÄ be jokio leidimo ar sutikimo. Nuotraukose matomos malkos yra jos. Su ieÅ¡kove santykiai yra įtempti. Planus pasirašė, planas yra amžinas. Nesutinka su jokiais pakeitimais, nesutinka sumažinti jai naudojimuisi tenkančios dalies tam, kad ieÅ¡kovei praplatėtų praėjimas. Susitarimas privatizuojant žemę dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tinka, viskas gerai.

Tegu lieka naudojimosi tvarka, kokia buvo anksčiau. KerÅ¡tas prasidėjo anÅ«kui negavus palikimo. Vadovaujasi planu 34 metus, nesutinka su pertvarkymais, nes kai turės nuosavybę nebleis iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Nenori parengti savo naudojimosi žemės sklypu plano.             Atsakovių atstovė teismo posėdyje pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas su 2 kertiniais reikalavimais, nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal paruoÅ¡tÄ ieÅ¡kovės planÄ ir uždrausti laikyti ant bendro naudojimosi takų daiktus, statyti užtvaras ir t.t.  Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ ir jos pasisakymÄ ieÅ¡kovė nori vaikščioti visais bendro naudojimo praėjimais, takais, įvažiavimais.

Plane visi nubrėžti takai, įvažiavimai yra bendro naudojimo, kol kas. Naudotis pagal CK 4.81 str. bendraturčiai nekilnojamaisiais daiktais turi tarpusavio susitarimu pagal nusistatytÄ tvarkÄ , atsižvelgiant į savo turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teise, tačiau jei iÅ¡kilo neaiÅ¡kumas naudojimosi tvarka nustatoma tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta konfliktinių situacijų. Bendrosios dalinės nuosavybės turėtojai negali naudotis tinkamai bendrÄ ja daline nuosavybe ir tinkamai įgyvendinti savo teisių į tÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kovė patvirtino, kad kylančių konfliktų reikia nusistatyti bendrÄ naudojimosi tvarkÄ .

Tai kam ta tvarka, jei ji nori ir toliau taip vaikščioti. Tokia naudojimosi tvarka būtų labai ydinga. Reikia išspręsti ieškinį su priešieškiniu taip, kad šalys mažiau konfliktuotų. Matininkė pasakė, kad takelis dėl kurio naudojimosi kyla konfliktas yra 80 cm. pločio. Matininkė pasakė, kad praėjimas tarp garažo šiaurinio kampo ir V priklauso žemės sklypo 29 kvadratinių metrų yra 80 cm. Vadinasi yra analogija. Tai kodėl ieškovė negali pravažiuoti takeliu tarp ūkinio ir jos malkinės. Ieškovė išėjusi iš namo nuo gatvės pusės, gali bendru įvažiavimu nueiti ir pasukti ties ūkinio pastato dešine puse į šiaurinę pusę, pravažiuoti 80 cm, pravažiavimu 2 m, 1 m pločio.

Tačiau ieÅ¡kovė nori vaikščioti atsakovės takeliu. Ūkinis pastatas priklauso 2 bendrasavininkams, atsakovėms. Atsakovės priÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad norėtų naudotis tik Å¡ituo takeliu kuris praeina pro atsakovės V nuosavybes teise priklausančius žemės sklypelius. Visi takeliai ribojantis su pastatais ir ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu yra 50 cm. Dėl nurodytos duobės ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad negali pravažiuoti. Atsakovė nepateikė savo pasiÅ«lymo plano, nes dėl sklypelio ribų ginčo Å¡iai dienai nekyla, kad nedidinti bylinėjimosi iÅ¡laidų, galima pasinaudoti ieÅ¡kovės planu, kÄ atsakovė ir daro siÅ«lydama kitokį variantÄ .   Kyla ginčai dėl praėjimų.   PrieÅ¡ieÅ¡kinys atitinka Å¡iai dienai faktinę situacijÄ .

Praėjimas pagal Å«kinį pastatÄ nuo Å¡iaurinės dalies yra 2 m, praėjimas tarp malkinės ir Å«kinio pastato- 80-90 cm. Su karučiu visada bus galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Ginčo takelis turi bÅ«ti paliktas naudotis atsakovėms. PraÅ¡o tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl to nesutariama – ginÄÄ sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį.

Ä®statymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iÅ¡ bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams bÅ«du. Bet kuris turto savininkas turi teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, siekdamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ (CPK 5 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; Å¡iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti; kai praÅ¡oma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.B.

N. turto registro duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovės yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –žemės sklypas) ir gyvenamojo namo, esančio Å¡iame žemės sklype, bendrasavininkiai (b.l. 6-7), t.y. minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.1, 2d.). IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 258/765 žemės sklypo dalys, atsakovei J. C. (V) nuosavybės teise priklauso 74/255 žemės sklypo dalys, atsakovei J.

L. nuosavybės teise priklauso 19/51 žemės sklypo dalys.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimųBendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. SÄ lygos lemiančios atidalijimo galimybę natÅ«ra, nustatytos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje ir toks reikalavimas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kiamas. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebÅ«tų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginÄÄ teismas turi siekti, kad bendraturčiai iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ , o tai reiÅ¡kia, kad daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo negali bÅ«ti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų.

Jeigu dėl to nesutariama, kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Å i taisyklė taikytina ir siÅ«lant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus. Kasacinis teismas teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje atkreipė teismų dėmesį, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str. Jo 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu bÅ«du apskritai įmanomas daikto, esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre Å¡alių valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir įregistruota. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi Å¡alių valdomu žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Topkonas“ 2013-03-20 projektÄ . Atsakovės pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ taip:

a) ieÅ¡kovė V. M. į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ â€ž3“, esantį už Å«kinio pastato „MN“, pateks iÅ¡ savo namo pusės bendru keliu – įvažiavimu, einančiu nuo K gatvės iki Å«kinio pastato, pažymėtu 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „4“, pro garažo Å¡iaurinę pusę;

b) atsakovės neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė V. M. patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ â€ž3“, esantį už Å«kinio pastato „MN“, esant bÅ«tinumui bei savo nuožiÅ«ra ir už savo asmenines lėšas, įsirengs tvoroje vartelius;

c) uždrausti ieÅ¡kovei V. M. vaikščioti aplink atsakovėms nuosavybės teise priklausantį Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane „MN“, iÅ¡skyrus Å¡io pastato Å¡iaurinę pusę, pro kuriÄ galės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ;

d) uždrausti ieškovei V. M. vaikščioti nuosavybės teise priklausančiu takeliu einančiu žemės sklypo plane pažymėtu „1“;

e) kiemÄ Ä¯važiavimÄ 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane pažymėtÄ â€ž4“ palikti Å¡alims naudotis bendrai. Tokia atsakovių pasiÅ«lyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka Å¡alių turimų idealiųjų žemės sklypo dalių bendroje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo planas atitinka tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , realiai valdomas žemės sklypo ir jo idealiÄ sias dalis.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė J. L. nepageidauja, kad žemės sklypo dalys bÅ«tų paskirstytos kitaip nei nurodyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo plane (b.l. 19). Atsakovė J. L. pageidauja, kad bÅ«tų nustatyta jos pageidaujama naudojimosi žemės sklypu tvarka, tam, kad ieÅ¡kovė negalėtų vaikščioti takais, einančiais pagal jos langus. Tačiau tai iÅ¡ esmės pažeistų ieÅ¡kovės teisėtÄ interesÄ rÅ«pintis jai nuosavybės teise priklausančia namo dalimi.

Tai yra ieÅ¡kovė negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės teisių ir prižiÅ«rėti gyvenamÄ jį namÄ , jį remontuoti, atlikti kitokius darbus, susijusius su Å¡iuo gyvenamuoju namu. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateiktame projekte realiųjų dalių paskaičiavimo projektas iÅ¡ esmės atitinka idealiÄ sias dalis nuosavybėje. IeÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas nereikalaus iÅ¡ Å¡alių papildomų investicijų į naudojamÄ turtÄ , kad užtikrinti realų ir patogų naudojimÄ si juo, naudojimasis gali bÅ«ti įgyvendinamas neatidėliojant.

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pagal vidinį įsitikinimÄ darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu, pagal 2013-03-20 UAB „Topkonas“ žemės sklypo planÄ yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiÄ sias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo tenkintinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas.             IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o uždrausti atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais bÅ«tų trukdoma naudotis bendro naudoji takais. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, praeityje buvo iÅ¡ atsakovės pusės sudaryta kliūčių naudotis praėjimo takais, kuriais bendrasavininkiai naudojosi pagal tarp jų nusistovėjusiÄ tvarkÄ .

Tačiau tuo metu naudojimosi tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta. Teismas pateiktÄ (b.l.

13) Žemės sklypo ir Å«kio pastatų, esančių Biržų m., KaÅ¡tonų gatvėje Nr. 56, naudojimosi tarp bendrasavininkių L. J. ir L. R. planÄ vertina kritiÅ¡kai, nes aiÅ¡kiai matyti, jog už L. R. pasiraÅ¡o „L“, vardas neįskaitomas. Pažymėtina, kad teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendrasavininkų bendram naudojimuisi skirtus plotus bendrasavininkai naudoja bendru sutarimu, t.y. bendram naudojimui skirtuose žemės sklypo plotuose laiko daiktus, stato kiemo ar kitokius statinius, atlieka požeminių komunikacijų įrengimo darbus.

Šiuo metu pagrindo manyti, kad atsakovės ateityje nesilaikys nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CK 1.5str. 1d., 1. 138 str.).              Dėl bylinėjimosi išlaidųIeškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), 100 Lt plano parengimo išlaidų UAB „Topkonas“ (b.l. 14), 400 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 17-18), fotonuotraukų parengimo išlaidų – 11 Lt (b.l. 89), 200 Lt UAB „Topkonas“ konsultavimo ir atvykimo į teismo posėdį išlaidų (b.l. 19), viso 855 Lt.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti vykimo pas advokatÄ iÅ¡laidas ir pateikia kuro įsigijimo čekius. Kuro įsigijimo čekiuose nurodytos pinigų sumos teismas nelaiko pagrįstomis patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, nes ieÅ¡kovė nenurodo, kokiu atstumu vyko ir kokias kuro sÄ naudas patyrė.Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 50 %, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovių priteistina po 213,75 Lt (855x50%:2) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei (CPK 88 str., 93 str.).A. J. L. patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti: 100 Lt už teisines konsultacijas, 100 Lt už pareiÅ¡kimų notarui paruoÅ¡imÄ , 200 Lt už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , 200 Lt už tripliko parengimÄ , 900 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 300 Lt už advokato dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (b.l. 19).

Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei J. L. nepriteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimo iÅ¡laidos bei žyminis mokestis. Už suteiktas teisines paslaugas, atsiliepimo parengimÄ , tripliko parengimÄ , advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje atsakovei J. L. priteistina 400 Lt ((800 x 50%) CPK 93 str., 98 str.).Atsakovė praÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l.

19) nurodo, kad patyrė 100 Lt pareiÅ¡kimų notarui ruoÅ¡imÄ . Å ie dokumentai teismui nėra pateikti, todėl Å¡ių iÅ¡laidų teismas nelaiko bÅ«tinomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir nepriteisia (CPK 88 str. 1d. 9p.).Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 92, 96 str.). Kadangi atsakovėms tenka mažiau nei po 10 Lt procesinių dokumentų iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos.             Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, LR CK 2.39, 2.40, 2.42 straipsniais, teismas                                       Nusprendė:

             IeÅ¡kinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti.Nustatyti žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ taip, kaip nustatyta 2013-03-20 UAB „Topkonas“ paruoÅ¡tame žemės sklypo plane.IeÅ¡kinį dalyje dėl uždraudimo atsakovėms ant bendro naudojimo praėjimo takų padėti ir/ar laikyti daiktus, statyti užtvaras, atlikti kitus veiksmus, kuriais bÅ«tų trukdoma naudotis bendro naudojimo takais atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovių J.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. C. (V), a.k. (duomenys neskelbtini) po du Å¡imtus trylika litų 75 ct V. M., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturis Å¡imtus litų J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniolika litų 61 ct procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.          Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ .           Teisėjas                                                                                 Dainius StrautininkasÂ