2025-08-13 Nr. AB-12569-3-64-3-01471-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-08-13 Nr. AB-12569-3-64-3-01471-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui P. V. termino skundui (pareiškimui) paduoti ir skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-918-520/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01471-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui P. V. termino skundui (pareiškimui) paduoti ir skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido Rašto apskundimo teismui terminą. Teismas nenustatė svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitinka rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, ir dėl to atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025-07-01 nutartį ir grąžinti pareiš-kėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (07-09 yra paskirti trys, 07-16 – du kolegijų posė-džiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas. Teismo nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų. Terminas skundui nebuvo praleistas, pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure aplinkybės. Teismo nutartį priėmusi teisėja galėjo būti šališka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti, ir nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš šių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), kuriuo ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Tačiau taip pat pažymėtina, kad skundą atsisakoma priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, bei nesant pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, jog terminas skundui dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta nuostata.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą (pareiškimą) padavė 2025 m. liepos 1 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo procesinis dokumentas, kurį pareiškėjas pavadino patikslintu pareiškimu, atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo pareiškėjas prašo: „patenkinti pareiškimą, panaikinti atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą“.
Pareiškėjas procesiniame dokumente, pavadintame pareiškimu, prašo: „Pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimą [netinkamą veikimą]/vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą, panaikinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovę vykdyti (ABTĮ 88 str. 1 d. 2-4 p.) teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą.“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą ir administracinės bylos Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, konstatuoja, kad šiuo atveju bylos yra dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pareiškėjo procesinis dokumentas, pavadintas patikslintu pareiškimu, minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 2025 m. kovo 24 d. nutartimi yra priimtas, t. y. iškelta administracinė byla.
Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši išvada lemia, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl praleisto termino šiuo konkrečiu atveju nėra aktualūs ir todėl nenagrinėtini.
Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, tačiau šiuo atveju turėjo būti nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumu, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), suformuluoto atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 10 d. prašyme nurodyto prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė