A-662-1771-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1771/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00650-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. E. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. E. skundu (b. l. 4-5, I t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) viršininko 2011 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 1P-531 K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Paaiškino, kad skundžiamą įsakymą atsakovas priėmė remdamasis 2011 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kuri, pareiškėjos manymu, yra neobjektyvi, neteisingai vertintos aplinkybės ir jos padaryti veiksmai. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėja nesilaikė Muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 29 punkto nuostatų, nes neinformavo savo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota pėsčioji. Atkreipė dėmesį, kad administracinė nuobauda už padarytą administracinio teisės pažeidimą įsiteisėjo tik 2011 m. birželio 30 d., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Darė išvadą, kad tik nuo šios datos jai atsirado pareiga pagal Etikos kodeksą apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą. Kadangi pareiškėjos tiesioginiam vadovui jau seniai buvo žinomas šitas faktas (sukeltas eismo įvykis), pareiškėjos manymu, jai neliko pareigos jo informuoti ir tokiu būdu ji nepažeidė Etikos kodekso nuostatų. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodyta, jog pareiškėja beveik 8 darbo dienas iš eilės nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties. Paaiškino, jog 2011 m. birželio 1 d. Kauno teritorinės muitinės įsakymu pareiškėja buvo siunčiama atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą. Vykdydama minėtą įsakymą pareiškėja nebuvo savo darbo vietoje. Teigė, kad visus dokumentus, kurie patvirtina jos lankymąsi pas gydytojus, pateikė atsakovui, todėl darė išvadą, kad buvo klaidingai konstatuota, jog ji be pateisinamos priežasties nebuvo darbe. Kadangi pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, darė išvadą, jog jos atžvilgiu negalėjo būti atliekamas ir tarnybinis patikrinimas. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada neteisėta, laikė, kad yra nepagrįstas ir atleidimas iš užimamų pareigų.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 24-29, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. birželio 3 d. įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkės A. E. 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sužalota pėsčioji, o A. E., nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį Etikos kodekso 20 ir 29 punktų nustatyta tvarka neinformavo savo tiesioginių vadovų bei neatvykimo į darbą 2011 m. birželio 2, 3, 6-10 d. ir 13 d. iki 16 val. be pateisinamos priežasties.

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog A. E. 2010 m. gruodžio 6 d. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38, 231 punktų reikalavimus, dėl to, įvykus eismo įvykiui, buvo nežymiai sužalota pėsčioji, o A. E., nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu pareiškėja yra nubausta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Nurodė Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pažymėjo, kad A. E., nebūdama tarnybos vietoje beveik 8 darbo dienas iš eilės, nesilaikė 2010 m. birželio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu teritorinės muitinės administracijai nustatyto darbo laiko nuo 8 iki 17 val. režimo. Teigė, kad 2011 m. birželio 2, 9 dienomis A. E. nebuvo darbe visą darbo dieną, priežastys įrodymais nepateisintos. 2011 m. birželio 3, 6-8 dienomis, o 13 d. (iki 16 val.) A.

E. lankėsi arba gydymo įstaigose, arba teisme, tačiau darbo metu išvykti iš darbo (neatvykti į darbą visą darbo dieną) teisės neturėjo, be to, iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kiek konkrečiai truko apsilankymas gydymo įstaigose, dalis vizitų į gydymo įstaigas niekaip nesusiję su neeiliniu sveikatos patikrinimu. Nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. teisme A. E. užtruko nuo 13 val. iki 13.25 val., tačiau darbe pasirodė tik 15.58 val. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 1 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo nustatytu terminu neįvykdė, t. y.

į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2011 m. birželio 3 d., neeilinį sveikatos patikrinimą atliko netinkamai. Darė išvadą, kad pareiškėja, netinkamai vykdydama 2011 m. birželio 1 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymą ir neinformuodama Kauno teritorinės muitinės viršininko apie tai, jog negali tinkamai ir laiku įvykdyti paminėto įsakymo, nesilaikė 2009 m. spalio 29 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu patvirtinto Kauno teritorinės muitinės darbo reglamento 25 punkto, tuo pažeisdama Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 31 punkto nuostatas - vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas ir kitas vadovo užduotis, susijusias su muitinės veikla.

Nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių - tiesioginis, pasekmės - pareigūnė 7 darbo dienas, o 8 darbo dieną iki 16 val., iš eilės be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą, patekusi į autoįvykį iš jo pasišalino, nepranešė policijai, nepasirūpino nukentėjusiąja, melavo siekdama nukentėjusiosios palankumo, apie eismo įvykį ir paskirtą nuobaudą neinformavo nustatyta tvarka tiesioginio vadovo. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog būtų padaryta materialinė žala valstybei.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Statuto 33 straipsnio 1 dalį, finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 3, 4, 21 punktus, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011, A143-956/2010, A146-1459/2010 ir darė išvadą, kad teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Nurodė Statuto 8 straipsnio 3 dalį, Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-753, 9, 18, 19, 25 punktus, nustatė, jog pareiškėja 2011 m. birželio 1 d. pateikė prašymą Muitinės viršininkui, prašydama leisti išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą 2011 m. birželio 2 d., atsižvelgiant į 2011 m. birželio 1 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. 3B-383 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“, kuriuo siunčiama atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 1P-420K pareiškėjai buvo leista 2011 m. birželio 2 d. išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, už tai jai buvo skaičiuojamas nustatytas darbo užmokestis ir tą dieną jai buvo garantuojamos einamos pareigos.

Nurodė Statuto 1 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 265 straipsnį, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnį ir darė išvadą, kad abiejų šalių bendru sutarimu buvo susitarta, jog pareiškėjai dėl neeilinio sveikatos patikrinimo leista į darbą neatvykti 2011 m. birželio 2 d. Nurodė DK 143 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Darbo kodekso komentaro 168 puslapį, kuriame paaiškinta, kad privalomos medicinos apžiūros sąvoka laikoma tik kaip su darbu susijęs medicininis patikrinimas. Pažymėjo, kad neatvykimą į darbą dėl ligos gali pateisinti nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sveikatos priežiūros specialisto. Nurodė sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/Al-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių 4 punktą, pagal kurį pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra iš Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui apie nedarbingumą, ir patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu). Nustatė, kad tokio dokumento A. E. Muitinei nepateikė, o Personalo ir mokymo skyriui 2011 m. birželio 8 d. patikrinus nedarbingumo pažymėjimų duomenis SODROS EDAS sistemoje laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. birželio 8 d. duomenų apie pareiškėjai išduotą nedarbingumo pažymėjimą nebuvo.

Nurodė, kad, vadovaujantis 2010 m. birželio 30 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. lB-449 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir muitinės įstaigų darbo laiko ir režimo nustatymo" 1.1. punktu, teritorinės muitinės administracijai nustatytas darbo laikas nuo 8 iki 17 valandos. Darė išvadą, kad tokio darbo režimo laiko privalėjo laikytis ir Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkė A. E.. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, viršininko pavaduotojo A. R., Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pavaduotojos R. Č., šio skyriaus vyriausiosios referentės A. Č. tarnybinius pranešimus, 2011 m. birželio mėnesio Bendrųjų reikalų skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, 2011 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą, darė išvadą, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog A. E. nebuvo darbe nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. birželio 13 d., 16 val., imtinai. Atkreipė dėmesį, jog šio fakto neneigė ir pati pareiškėja.

Pažymėjo, kad pareiškėjos paaiškinimą, jog ji visas dienas tikrinosi sveikatą, norėdama tinkamai įvykdyti 2011 m. birželio 1 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. 3B-383 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo", paneigia byloje esantys įrodymai. Nustatė, kad iš 2011 m. lapkričio 10 d. VšĮ Kauno Šančių poliklinikos pateikto rašto Nr. 6-1-766 matyti, jog pareiškėja minėtoje poliklinikoje 2011 m. birželio 2, 3, 6-10, 13 dienomis nesilankė. UAB „Panemunės šeimos sveikatos centro“ išduotoje pažymoje nurodyta, jog pareiškėjai 2011 m. birželio 3 d. duotas siuntimas gydytojo psichiatro konsultacijai, taip pat nurodoma jos apsilankymų pas gydytojus datos ir laikas, kurie paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji visas dienas (t. y. birželio 2- 10 dienomis ir tai, jog užtrukdavo visą darbo dieną) lankėsi gydymo įstaigoje. Pažymėjo, kad iš VšĮ Kauno Šančių poliklinikos 2011 m. birželio 23 d. rašte Nr. 6-1-475 pateiktos informacijos matyti, jog A. E. nesilankė ir Psichikos sveikatos centre. Įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos apsilankymą pas psichiatrą, nepateikta ir teismo posėdžio metu. Teismas darė išvadą, kad A. E. 2011 m. birželio 3, 7, 8 d. galėjo lankytis Santariškių klinikose, tačiau šio apsilankymo negalima sieti su atliekamu neeiliniu sveikatos patikrinimu. Konstatavo, jog pareiškėja neįvykdė Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatų, patvirtintų 2003 m. gruodžio 22 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-753, reikalavimų.

Dėl pareiškėjos paaiškinimo, jog birželio 13 d. nebuvo darbe, kadangi dalyvavo Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos nagrinėjime, teismas pažymėjo, jog apie tai, kad pareiškėja turės dalyvauti teismo posėdyje, jai buvo žinoma iš anksto, nes apie paskirtus teismo posėdžius proceso dalyviai informuojami iš anksto, kad galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Darė išvadą, kad, veikdama rūpestingai, A. E. turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko pasirūpinti tuo, jog Muitinės vadovas turėtų pagrindą (teismo šaukimo originalą) išleisti pareiškėją į teismą Statuto 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu arba savo asmeninius klausimus (skyrybų byla nesusijusi su Muitinės veikla ir jos tiesioginių darbinių funkcijų vykdymu) spręsti kitais teisės aktų numatytais būdais (pvz., atostogų, leidimo sutrumpinti darbo dieną sąskaita). Pažymėjo, kad iš teismo šaukimo matyti, jog pareiškėja 2011 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-5095-748/2011 nagrinėjime dalyvavo nuo 13.00 val. iki 13.25 val., be to, lankėsi UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ dėl įrašo Asmens medicininėje knygelėje (Forma 048/a) padarymo ir į darbovietę atvyko tik 15.58 val.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad apie eismo įvykį pranešti tiesioginiam vadovui ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui pareiga atsirado tik 2011 m. birželio 30 d., kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kadangi Etikos kodekso 20 punktas įpareigoja, jog pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamojoje byloje arba kuriems yra paskirta administracinė nuobauda, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą.

Atkreipė dėmesį, jog skundžiamo Įsakymo rezoliucinėje dalyje nurodytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra Statuto 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas (už nebuvimą tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties), tačiau pačiame Įsakyme (ir tarnybinio patikrinimo išvadoje) nurodoma, jog pareiškėja šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 29 punkto reikalavimus, nors jis, kaip atleidimo pagrindas, Įsakyme nenurodomas. Teismas darė išvadą, jog išanalizuotų aplinkybių pagrindu galima teigti, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte, ir tai yra pakankamas pagrindas jai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

III. Pareiškėja A. E. apeliaciniu skundu (b. l. 201-205, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti, grąžinti ją į ankstesnes pareigas ir priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teigia, kad teismas nesiaiškino dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytų aplinkybių, kuriomis ji pažeidė Etikos kodekso nuostatas, šiurkščiai nusižengdama muitinės pareigūno etikai, nevykdydama Pareigybės aprašymo 29 punkto. Pabrėžia, kad administracinė nuobauda įsigalioja nuo jos įsiteisėjimo dienos (2011 m. birželio 30 d.), todėl mano, kad nuo šios datos jai atsirado pareiga pagal Etikos kodeksą apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą. Pažymi, kad jos tiesioginiam vadovui šis faktas buvo žinomas, nes nuo 2011 m. birželio 3 d. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, todėl, pareiškėjos manymu, nebeliko pareigos informuoti.

Paaiškina, kad UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. birželio 21 d. rašte Nr. 15 nurodė, jog pareiškėja 2011 m. birželio 3 d. kreipėsi dėl neeilinio sveikatos patikrinimo ir jai buvo duoti siuntimai psichiatro bei kitų specialistų konsultacijoms. Nurodo, kad gautus atsakymus pristatė gydytojai, kuri nukreipė į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį. 2011 m. birželio 13 d. gydytojai formoje F048/a padarė įrašą „dirbti gali“. Teigia, kad šią formą pristatė darbdaviui, todėl mano, kad tinkamai įvykdė nurodymą, priimtą Muitinės viršininko 2011 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 3B-383. Teigia, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos lankymąsi gydymo įstaigose. Pažymi, kad apie neatvykimo priežastis nuolat informavo tiesioginį vadovą. Daro išvadą, kad neatvykimas į darbą buvo sąlygotas paties atsakovo, kaip pareiškėjos darbdavio, o neeilinio sveikatos patikrinimo tvarkos tinkamą atlikimą, taip pat ir visus medicininius tyrimus ir patikrinimus, atliko gydytojai, kurių nurodymus pareiškėja privalėjo vykdyti, norėdama gauti galutinę išvadą. Atkreipia dėmesį, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis, pasekmes, pareigūno kaltę, asmenybę.

Mano, kad teismas privalėjo patikrinti, ar darbdavys tyrė jos kaltę, ar kaltę nustatė teisingai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2011 m. birželio 1 d. Muitinės viršininko įsakyme Nr. 3B-383 tiksliai neapibrėžė neeilinio sveikatos patikrinimo atlikimo datos. Teigia, kad minėtame įsakyme pateiktus nurodymus atliko tinkamai. Nurodo DK 230 straipsnį ir pažymi, kad atsakovo priimti teisės aktai (Darbo tvarkos taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės, Muitinės darbo reglamentas) nebuvo suderinti su darbuotojų atstovais, todėl yra negaliojantys, jais negalima vadovautis.

Atkreipia dėmesį, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta negavus Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) renkamojo organo sutikimo. Pažymi, kad teismas nevertino 2011 m. birželio 6 ir 10 d. pranešimų dėl tarnybinių nusižengimų, kuriuose, pareiškėjos nuomone, nenurodoma, kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus ji yra įtariama padariusi, kada juos padarė, kokiais įrodymais grindžiama jos kaltė. Atkreipia dėmesį, kad buvo nustatytas neprotingai trumpas terminas paaiškinimui pateikti – viena darbo diena.

Pabrėžia, kad nei atsakovas, nei teismas neprašė pasiaiškinti dėl šiurkštaus Etikos kodekso pažeidimo.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-4, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo Etikos kodekso 20, 29 punktus ir daro išvadą, kad pareiškėjai pareiga pranešti atsirado po to, kai ji pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus (2010 m. gruodžio 6 d.), tačiau ji to nepadarė. Teigia, kad toks faktas Muitinėje tapo žinomas tik 2011 m. balandžio 29 d., kai vyriausiasis inspektorius tarnybiniu pranešimu pateikė informaciją Muitinės viršininkui, jog yra kviečiamas į administracinės bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos padaryto eismo įvykio. Nurodo, kad administracinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2011 m. gegužės 9 d., todėl nuo šios dienos, atsakovo manymu, pareiškėjai atsirado pareiga raštu apie tai informuoti tiesioginį vadovą arba aukštesnes pareigas einantį vadovą, tačiau pareiškėja šios pareigos neįvykdė.

Sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėja darbe nebuvo be pateisinamos priežasties, neeilinį sveikatos patikrinimą atliko netinkamai. Paaiškina, kad Muitinėje darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2003 m. spalio 2 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-614, nustatyta tvarka suderintos su profesine sąjunga. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja kelia naujus reikalavimus dėl vadovavimosi negaliojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbuotojų darbo tvarką. Nurodo, kad Muitinė 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1B-2.7-13387 informavo Profesinę sąjungą apie tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjai siūlomą skirti tarnybinę nuobaudą, 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 1P-128 Profesinė sąjunga neprieštaravo dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Nurodo, kad 2011 m. birželio 6 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėja informuota apie tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl jos padaryto eismo įvykio, paprašyta pateikti informaciją, kada ir kas Muitinėje buvo informuotas apie tai, jog ji buvo patekusi į eismo įvykį. 2011 m. birželio 10 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėja informuota apie tarnybinį patikrinimą dėl nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties. Nurodo, kad apie tarnybinio patikrinimo eigoje iškilusius klausimus ir nustatytas naujas aplinkybes pareiškėja buvo informuojama pasirašytinai, 2011 m. birželio 14 d. komisija informavo pareiškėją apie pareigos įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir svarbą.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių – tiesioginis, nurodytos pasekmės. Nurodo Muitinės įstatymo 7 straipsnį, Statuto 37 straipsnio 1 dalį ir mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, atitinka pažeidimo pobūdį, pareiškėjos kaltę, atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas grąžinti ją į ankstesnes pareigas negali būti tenkinamas, kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d.

Muitinėje nebėra Bendrųjų reikalų skyriaus, taigi ir šio skyriaus viršininko pareigybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1P-531 K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (b. l. 14-15, I t.) teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, už Etikos kodekso, Pareigybės aprašymo, kitų teisės aktų pažeidimus, pasireiškusius tuo, kad pareiškėja apie tai, jog pateko į eismo įvykį ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda, neinformavo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo, be to, iš eismo įvykio pasišalino, nepranešė policijai, nepasirūpino nukentėjusiąja, melavo, siekdama nukentėjusiosios palankumo, taip pat beveik aštuonias darbo dienas iš eilės neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių, netinkamai vykdė Muitinės viršininko 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 1P-420 K.

Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punkte įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už nebuvimą tarnybos vietoje vieną arba daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (Statuto 37 str. 2 d. 7 p.).

Statuto 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys (DK 265 str. 6 d.). Į darbo laiką įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas (DK 143 str. 1 d. 5 p.). Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/Al-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra iš Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui apie nedarbingumą, ir patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu).

Muitinės viršininko 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 313-658 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės darbo reglamento (b. l. 127-131, I t.) 25 punkte įtvirtinta, kad skyrių ir postų viršininkai užtikrina pavedimų įvykdymą nustatytais terminais. Jeigu įvykdyti pavedimo per nustatytą terminą negalima dėl objektyvių priežasčių, nepasibaigus įvykdymo terminui, apie tai turi būti pranešta pavedimą davusiam muitinės viršininkui ar muitinės viršininko pavaduotojui. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-449 (b. l. 132-133, I t.) nustatytas teritorinių muitinių administracijų bei posto viršininkų (jų pavaduotojų) darbo laikas pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o penktadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val., nustatant pietų pertrauką nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1B-6.5-11690 (b. l. 80, I t.) buvo pranešta apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl to, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 38, 231 punktų reikalavimus, ko pasekoje, įvykus eismo įvykiui, buvo nežymiai sužalota pėsčioji, o pareiškėja, nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei apie padarytą pažeidimą neinformavo tiesioginio vadovo. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog yra atliekamas patikrinimas ir dėl to, kad pareiškėjos nuo 2011 m. birželio 3 d. be pateisinamos priežasties nėra darbe. Pareiškėja su šiuo pranešimu susipažino 2011 m. birželio 13 dieną.

Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 3B-383 (b. l. 19, I t.) įsakė siųsti A. E. atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą ir įpareigojo pareiškėją, atlikus tokį patikrinimą, pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvadą Personalo ir mokymo skyriui. Atsižvelgiant į A. E. prašymą leisti išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą 2011 m. birželio 2 d. (b. l. 88, I t.), Muitinės viršininko 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1P-420 K pareiškėjai buvo leista 2011 m. birželio 2 d. neatvykti į darbą dėl išvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą (b. l. 88, I t.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2011 m. birželio 2 d. neatvyko į darbą, be to, iš Muitinės viršininko pavaduotojo 2011 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 83, I t.) matyti, jog pareiškėjos nėra darbe ir nuo 2011 m. birželio 3 d., o susisiekus su ja teigiama, kad tikrinasi sveikatą, tačiau nenurodomas joks dokumentinis pagrindimas.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad nesiaiškino, ar galės patekti pas gydytoją 2011 m. birželio 2 d., nors jai buvo žinomos aplinkybės, kad pas gydytoją registruotis reikia iš anksto (b. l. 157, II t.). Pareiškėja nurodė 2011 m. birželio 2 d. nuvykusi į šeimos sveikatos centrą apie 13.00 val., tačiau gydytojai baigėsi darbo valandos, nepamena, ar tą dieną kalbėjosi su gydytoja (b. l. 157, 158, II t.). Kaip matyti, liudytoja N. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė neprisimenanti, ar pareiškėja kreipėsi į ją 2011 m. birželio 2 d., nurodė, kad, jeigu būtų kreipusis, būtų pažymėta asmens sveikatos istorijoje (b. l. 181, I t.). UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. birželio 21 d. rašte Nr. 15 nurodyta, kad A. E. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl neeilinio sveikatos patikrinimo tik 2011 m. birželio 3 dieną. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos vykimą į sveikatos priežiūros įstaigą 2011 m. birželio 2 dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja patvirtino, jog 2011 m. birželio 2 d. likus laisvam pusdieniui atgal į darbą nevyko, nes, jos manymu, buvo laisva pagal 2011 m. birželio 1 d. įsakymą (b. l. 157, I t.). Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pareiškėjai neįvykdžius atsakovo patvirtintame jos prašyme neatvykti į darbą nurodytų sąlygų, t. y. vykimo į sveikatos priežiūros įstaigą 2011 m. birželio 2 d., neatvykimas į tarnybą, nesant kitų tai pateisinančių aplinkybių, net ir atsakovo įsakymu leidus neatvykti į darbą, tačiau neįvykdžius tokio leidimo suteikimo sąlygos (vykimo į sveikatos priežiūros įstaigą), pagrįstai atsakovo vertintas kaip nebuvimas tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties. Pažymėtina, kad tokio fakto nustatymas laikytinas pakankamu pagrindu spręsti dėl Statuto 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, skyrimo.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2011 m. birželio 3 d. buvo pas gydytoją, tačiau užtruko ne visą dieną, likusį pusdienį pagal gydytojos siuntimą vyko į Santariškių kliniką pas gastroenterologą, po pietų pas gydytoją užtruko apie dvi valandas, taip pat nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. buvo Panemunės poliklinikoje pas psichiatrę (b. l. 158, I t.). Iš UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. rašto (b. l. 170-171, I t.) matyti, kad A. E. 2011 m. birželio 3 d. buvo duotas siuntimas gydytojo psichiatro konsultacijai, nurodyta, kad gydytojo priėmimo laikas tą dieną buvo 8.00-13.00, pažymėta, kad paciento konsultacijai skiriama 20 min.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. lankėsi Panemunės šeimos sveikatos centre, užtruko apie 3 val., po to nevyko į darbą, nes norėjo įvykdyti įsakymą (b. l. 158, I t.). Iš UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. rašto (b. l. 170, 171, I t.) matyti, kad 2011 m. birželio 6 d. pareiškėja kreipėsi į gydytoją dėl gerklės skausmų, jai buvo išduotas siuntimas pas specialistą, gydytojos priėmimo laikas buvo 8.00-13.00. N. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. pareiškėja lankėsi pas gydytoją, tačiau tai nebuvo susiję su neeiliniu sveikatos patikrinimu (b. l. 182, I t.).

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė buvusi pas gydytoją 2011 m. birželio 7 d., stengėsi įvykdyti 2011 m. birželio 1 d. įsakymą, stengėsi, kad kuo greičiau jai būtų išduota pažyma (b. l. 158, I t.). Iš UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. rašto (b. l. 170-171, I t.) matyti, kad 2011 m. birželio 7 d. pareiškėją gydytoja nukreipė Gydytojų konsultacinei komisijai, gydytojo darbo laikas buvo 14.00-19.00 val. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė 2011 m. birželio 8, 9 dienomis vykusi į Santariškių kliniką pas gastroenterologą (turėjo siuntimą), apie 1,5 val. buvo aiškinamasi, kodėl dingo pareiškėjos balsas, 2011 m. birželio 9 d. nurodė lankiusis dar ir pas loristą (b. l. 158, I t.).

Teigė 2011 m. birželio 10 d. buvusi pas gydytoją, kuri išdavė pažymą, taip pat buvo pas psichiatrą apie 2,5 val. (b. l. 158, I t.). Pažymėtina, kad VĮ Kauno Šančių poliklinika 2011 m. birželio 23 d. rašte Nr. 6-1-475 nurodė, jog duomenų apie A. E. kreipimąsi į Psichikos sveikatos centrą nėra. Be to, pareiškėja nepateikė jokio dokumento apie apsilankymą pas psichiatrą. Iš UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. rašto (b. l. 170-171, I t.) matyti, kad 2011 m. birželio 10 d. pareiškėja dalyvavo Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje, vykusiame 13.00-14.00 val.

UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. raštas (b. l. 170-171, I t.) patvirtina, jog pareiškėja 2011 m. birželio 13 d. buvo atvykusi pas gydytoją dėl įrašo į Asmens medicininę knygelę, kad gali dirbti, gydytojos priėmimo laikas buvo 8.00-13.00 val. Pažymėtina, kad UAB „Panemunės šeimos sveikatos centras“ 2011 m. lapkričio 15 d. rašte (b. l. 170-171, I t.) nurodyta, jog pareiškėja 2011 m. birželio 3, 7 ir 8 dienomis lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje pas ausų-nosies-gerklės ligų bei gastroenterologijos gydytojus, tačiau šios konsultacijos tiesiogiai su neeiliniu sveikatos patikrinimo nebuvo susijusios.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. birželio 9 d. atsakovui nuvykus į pareiškėjos namus jos tarnybos metu, A. E. buvo namuose. Kaip matyti, pareiškėja tik 2011 m. birželio 13 d., 08.02 val., informavo viršininką, jog 2011 m. birželio 13 d. neatvyks į tarnybą, nes vyks į Kauno miesto apylinkės teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tik 2011 m. birželio 13 d. pateikė Muitinės viršininkei prašymą suteikti nemokamą dieną dėl vykimo į Kauno miesto apylinkės teismą (b. l. 79, II t.), tačiau buvo informuota, jog Muitinės viršininkė pareiškėjos prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo netenkino (b. l. 78, I t.).

Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo šaukimo (b. l. 76, I t.) matyti, jog 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdis, kuriame A. E. buvo ieškovė, prasidėjo 13.00 val. ir baigėsi 13.25 val. Tai paneigia pareiškėjos teiginius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdis vyko apie valandą, gal pusantros (b. l. 158, I t.).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja su atsakovu sutartu laiku nevykdė Muitinės 2011 m. birželio 1 d. įsakymo atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, be to, nesuderinus su darbdaviu tarnybos metu atliko sveikatos tikrinimosi veiksmus, nesusijusius su įsakymo dėl neeilinio sveikatos patikrinimo vykdymu. Dėl to pareiškėjos teiginys, kad ji visas dienas tikrinosi sveikatą, vykdydama Muitinės 2011 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 3B-383, todėl negalėjo daryti pravaikštų (b. l. 156, I t.) atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas teisingai konstatavo, jog tokiu savo elgesiu pareiškėja iškėlė asmeninius interesus virš jai pavestų funkcijų vykdymo, nebuvo pareiginga, šiurkščiai pažeidė galiojančią darbo tvarką Muitinėje. Be to, pareiškėja tinkamai neįvykdė atsakovo 2011 m. birželio 1 d. įsakymo atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, kadangi byloje nėra duomenų apie A. E. lankymąsi pas psichiatrą, o, gavusi reikiamą formą, pareiškėja neatliko reikiamų veiksmų, t. y. nesumokėjo už suteiktą paslaugą, dėl ko formoje nebuvo uždėtas reikiamas antspaudas. Tokios išvados nepaneigia pareiškėjos teiginys, jog, jei gydytoja būtų pasakiusi, kad dar reikia susimokėti, ji būtų tai padariusi (b. l. 158, I t.). Pažymėtina, kad liudytoja N. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje pabrėžė, jog ligoniai yra nukreipiami į registratūrą užsidėti spaudo, jiems yra pasakoma, kad reikia nueiti ir užsidėti. Taip pat nurodė, jog nebuvo gauta pažyma iš psichiatro, todėl buvo nuspręsta nelaukiant psichiatro atsakymo padaryti įrašą asmens medicininėje knygelėje (b. l. 182, I t.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priėjo teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėja beveik 8 darbo dienas iš eilės be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą, kas, kaip minėta, yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, pagal Statuto 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir už tai, kad, patekusi į autoįvykį, iš jo pasišalino, nepranešė policijai, nepasirūpino nukentėjusiąja, melavo, siekdama nukentėjusiosios palankumo, apie eismo įvykį ir paskirtą nuobaudą neinformavo tiesioginio vadovo.

Pareigybės aprašymo (b. l. 116-117, I t.) 29, 31 punktuose įtvirtintos pareiškėjos pareigos laikytis Etikos kodekso reikalavimų, vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas ir kitas vadovo užduotis, susijusias su muitinės veikla. Etikos kodekso 25 punkte įtvirtinta, kad laikytis Etikos kodekso reikalavimų yra kiekvieno pareigūno pareiga ir garbės reikalas. Etikos kodekso 7.1.1, 7.1.3 punktuose įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, pasireiškiantis pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti teismų sprendimus. Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (Etikos kodekso 7.4.1 p.). Vadovaudamasis pavyzdingumo principu, pareigūnas privalo tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo (Etikos kodekso 7.8.3 p.). Etikos kodekso 23.1, 23.3 punktuose nurodyta, jog ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija. Etikos kodekso 20 punkte įtvirtinta, jog pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamojoje byloje arba kuriems yra paskirta administracinė nuobauda, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą.

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-210-397/2011 paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. A2.6-2047-634/2011, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei jai paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pažymėtina, kad A. E. pateikė 2011 m. gegužės 30 d. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo, siekdama ne jai inkriminuoto pažeidimo paneigimo, bet paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo, t. y. prašė skirti nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties A. E. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios, taigi, iš esmės pripažino pažeidimo padarymą, tik nesutiko su paskirtos nuobaudos individualizavimu. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pareiškėjai kilo Etikos kodekso 20 punkte įtvirtinta pareiga raštu informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą apie paskirtą administracinę nuobaudą, kai ji sužinojo apie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarimu jai paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėja neneigia, kad apie minėtu teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą raštu neinformavo savo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo.

Etikos kodekso 29 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas, pastebėjęs ar kitu būdu gavęs informaciją, jog yra pažeidęs Etikos kodeksą, turi kuo skubiau pats apie tai pranešti savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui. Pareiškėjos teigimu, atsakovui jau seniai buvo žinoma apie eismo įvykį, todėl jai nebuvo būtinybės informuoti apie paskirtą administracinę nuobaudą dar kartą (b. l. 156, I t.). Pažymėtina, kad pareiškėja, vadovaudamasi Etikos kodekso 29 punktu, turėjo iškart pranešti savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui apie padarytus Etikos kodekso pažeidimus pasišalinant iš sukelto eismo įvykio vietos, nepranešant apie eismo įvykį policijai, nepasirūpinant nukentėjusiąja.

Tai, kad pareiškėja sutinka su tokiu Etikos kodekso 29 punkto aiškinimu, matyti iš jos teiginio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad A. R. žodžiu pranešė apie 2010 m. gruodžio 6 d. eismo įvykį tą pačią dieną (b. l. 157, I t.). Vis tik, pastarąją pareiškėjos nurodytą faktinę aplinkybę paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš Muitinės viršininko pavaduotojo A. R. 2011 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 110, I t.) matyti, jog jis tuo metu nebuvo informuotas apie pareiškėjos sukeltą eismo įvykį.

Nors pareiškėja 2011 m. gegužės 30 d. paaiškinime (b. l. 111) pažymėjo, kad apie incidentą ant perėjos informavo A. R., iš pastarojo 2011 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 92, I t.) matyti, jog A. R. apie 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje pareiškėjos sukeltą eismo įvykį sužinojo tik 2011 m. balandžio pradžioje ir ne iš pareiškėjos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 20-10-S-4617 (b. l. 108, I t.) informavo atsakovą apie A.

E. sukeltą eismo įvykį ir jos atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. A. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo informuotas apie eismo įvykį nei žodžiu, nei raštu (b. l. 183, I t.). Kaip matyti, Muitinės viršininko 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3B-312 (b. l. 112, I t.) buvo sudaryta komisija atlikti tarnybinį tyrimą dėl A. E. 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje sukelto eismo įvykio, kurio metu pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta pėsčioji. Tačiau šis faktas neeliminuoja Etikos kodekso 20 punkte įtvirtintos pareiškėjos pareigos raštu informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą apie paskirtą administracinę nuobaudą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja, neinformavusi tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo apie sukeltą eismo įvykį, taip apie paskirtą administracinę nuobaudą, nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta pažeidusia Etikos kodekso nuostatas.

Iš byloje esančio Muitinės 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 1B-2.7-13387 (b. l. 36, I t.) matyti, jog atsakovas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, gavimo. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė 2011 m. liepos 18 d. raštu Nr. 1P-128 (b. l. 35, I t.) nurodė neprieštaraujanti dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimo. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta negavus Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.

Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 22 punkte įtvirtinta, kad tikrinamas pareigūnas per vieną darbo dieną nuo tarnybinio patikrinimo išvados susipažinimo pasirašytinai turi teisę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pateikti papildomą pasiaiškinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2011 m. liepos 5 d. buvo informuota apie savo teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei teikti papildomą paaiškinimą (b. l. 38, I t.). Pareiškėja 2011 m. liepos 7 d. susipažino su tarnybinio patikrinimo išvada, pažymėjo su ja nesutinkanti (b. l. 48, I t.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl neprotingai trumpo termino paaiškinimų pateikimui, kadangi atsakovas nepažeidė teisės akte įtvirtintų terminų, pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos pateikti pasiaiškinimą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ir jos atstovas advokato padėjėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus dėl nustatytų pareiškėjos Etikos kodekso pažeidimų, susijusių su jos sukeltu eismo įvykiu ir neinformavimu apie šį įvykį bei paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, prašymus, pateikti klausimus atsakovui, liudytojams. Dėl šių priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad jai nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl šiurkštaus Etikos kodekso pažeidimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė