2023-05-17 Nr. AB-10165-3-64-3-01845-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-296-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01845-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-01192-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Šiaulių AVPK priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Sprendimas yra grindžiamas tuo, kad 2004 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteisė pareiškėją už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir skyrė 2 metų 6 mėnesių 8 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2003 m. lapkričio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė pareiškėjui 30 parų arešto bausmę už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2004 m. birželio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė pareiškėjui 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Subendrinus Radviliškio rajono apylinkės teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais pareiškėjui paskirtas bausmes, skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 4 dienoms. Dėl šių aplinkybių Šiaulių AVPK nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą (17 straipsnio 1 dalies 2 punktą), taip pat pripažino jį kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei bei sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (17 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pareiškėjas neturi teisės įsigyti ir turėti ginklų.

2.2. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, ši negatyvi uždraudimo sankcija gali būti skiriama neapibrėžtam laikotarpiui, tokiu būdu pažeidžiant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, kuris yra neatsiejama konstitucinio teisinės valstybės principo dalis. Teisinis reguliavimas negali būti toks, kad pareiškėjui būtų taikoma neterminuota sankcija.

2.3. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, laikytina, kad sankcija neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, taikoma neterminuotai (nuolatinai) visą gyvenimą, akivaizdžiai prieštarauja EŽTT praktikai ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį, pagal kurį niekas negali būti kankinamas, patirti nežmoniškų ar žeminantį jo orumų elgesį arba tokiu būdu būti baudžiamas.

2.4. Pareiškėjas atliko nusikalstamas veikas prieš dvidešimt metų, kai jis buvo nepilnametis, nesusiformavusi maištingo amžiaus asmenybė. Baudžiamasis įstatymas numato, kad nepilnamečiui, padariusiam nusikalstamą veiką ir nuteistam už sunkų nusikaltimą, teistumo terminas po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinamas per pusę. BK numato nepilnamečiams ne tik mažesnes bausmes, tačiau ir trumpesnį teistumo terminą, nes baudžiamojo įstatymo požiūriu nusikalstamą veiką padariusiam nepilnamečiui yra numatomas švelnesnis BK taikymas.

2.5. Pareiškėjas atliko bausmę, atlikus bausmę, buvo pasiekta bausmės paskirtis, kad bausmę atlikęs asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes pareiškėjas per 20 metų daugiau nenusikalto, laikėsi įstatymų bei bendrai priimtinų visuomenės normų ir taisyklių, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, gyvena dorą santuokinį gyvenimą, turi įkūręs įmonę ir joje dirba, neturi žalingų įpročių. Pareiškėjas rado patinkančią veiklą – įsiliejo į būrelio kolektyvą, jame atliko 2 metų stažuotę, išlaikė medžiotojo kvalifikacinį egzaminą, tačiau negali tapti pilnateisiu būrelio nariu, nes jam neišduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Būrelio vadovas charakterizuoja pareiškėją kaip draugišką, kruopštų, paslaugų, ramaus ir nekonfliktiško būdo, puikiai sugebantį įsilieti į kolektyvą, nestokojantį humoro jausmo, visada nuoširdžiai išklausantį bei vykdantį pavestas užduotis. Tačiau dėl paauglystėje įvykdyto nusikaltimo pareiškėjas ir dabar yra laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ir tokiu asmeniu jis gali būti laikomas visą gyvenimą. Toks asmens teisių varžymas yra neproporcingas.

2.6. Atsakovas nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas. Pareiškėjas nėra padaręs nusikalstamų veikų nuo bausmės atlikimo iki šios dienos, kolektyviniuose santykiuose yra vertinamas teigiamai, apibūdinamas kaip pareigingas, ramaus būdo, nekonfliktiškas ir draugiškas. Nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kad jis gali būti laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, nes faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, laikosi įstatymų, taisyklių ir visuotinai priimtų visuomenės normų. Sprendimu atsisakius išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra pažeidžiamos pareiškėjo asmens teisės, be to, Sprendimas prieštarauja konstituciniams principams bei EŽTT praktikai.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atliekant patikrinimus Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje, buvo gauta informacija, kad 2001 m. sausio 1 d. dėl įvykdyto plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00001-01 pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. vasario 4 d. perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš plėšimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį į sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisė galutine bausme – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 8 dienoms. Didžiausia bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį numatyta iki 10 metų. Dėl pareiškėjo įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo 2001 m. gegužės 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00486-01 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). 2003 m. lapkričio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė galutinę bausmę – 30 parų areštą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2001 m. birželio 10 d. dėl įvykdyto plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00595-01 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2004 m. birelio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė pareiškėjui 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už šį nusikaltimą. Pareiškėjui skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 4 dienoms. Didžiausia bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį numatyta iki 6 metų laisvės atėmimas. Paminėtos nusikalstamos veikos charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šie faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms, todėl yra pakankamas pagrindas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, nesuteikiant galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.

3.2. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis šia imperatyvia Įstatymo teisės norma, 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas A. G., pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

5. Teismas nurodė, jog iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat pareiškėjui neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) pripažino, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-283, įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 5 d., buvo pakeista Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, ankstesnėje redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pakeista, nurodant, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Analizuojant Įstatymo 18 straipsnį matyti, jog šio straipsnio 2 dalis buvo papildyta 2 punktu, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2001 m. sausio 1 d. pareiškėjo atžvilgiu dėl įvykdyto plėšimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00001-01 pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). 2004 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš plėšimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį į BK 135 straipsnio 1 dalį, pagal kurį didžiausia BK numatyta bausmė buvo laisvės atėmimas iki 10 metų, o pareiškėją nuteisė galutine bausme – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 8 dienoms. Įstatymų leidėjas, priimdamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nenumatė galimybės, jog asmuo, padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, po tam tikro laiko tarpo galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir tokie asmenys galėtų būti vertinami individualiai pagal kiekvieno asmens situaciją, o tokią galimybę įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Pažymėtina, jog tokia įstatymų leidėjo priimta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams, jog, pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai turėti ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikyti tinkamai, pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

10. Dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo teismas pažymėjo, kad Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas nurodė, kad, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus 2001 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00486-01 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2003 m. lapkričio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas pareiškėjui skyrė bausmę – 30 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2001 m. birželio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-00595-01 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2004 m. birelio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas skyrė pareiškėjui 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Teismas pažymėjo, jog, vertinant duomenis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui, yra reikšmingas jų atsiradimo laiko požiūriu aspektas. Kaip matyti, nuo nusikaltimų padarymo yra praėję 20 metų, todėl teismas vertino, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Šiuo atveju pareiškėjo grėsmė visuomenės saugumui siejama su jo nusikalstamomis veikomis, padarytomis 2001 metais, jam būnant nepilnamečiu. Teismas konstatavo, jog tuo metu pagal padarytas nusikalstamas veikas ir jų pobūdį pareiškėjas kėlė grėsmę visuomenės saugumui, tačiau atsakovas Sprendime neišdėstė ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šios aplinkybės nepakito kokybiniu požiūriu ir neprarado aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu, praėjus 20 metų po pareiškėjo neteisėtų veikų padarymo. Atsakovas turėjo nurodyti Sprendime ne tik pareiškėjo atžvilgiu priimtų nuosprendžių motyvus, bet argumentuoti, kokiu būdu prieš 20 metų pareiškėjo atliktos neteisėtos veikos gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui ginčijamo Sprendimo priėmimo metu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog Sprendimo priėmimo metu (praėjus daugiau kaip 20 metų nuo nusikaltimų padarymo dienos ir praėjus apie 18 metų nuo nuosprendžių priėmimo dienos) pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui.

III. 13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

14. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimui, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo nutarimą. Vertinant Įstatymo atitiktį Konstitucinio Teismo nutarimui ir Konstitucijai, yra akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, netinkamai aiškindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, atliko Įstatymo pakeitimus. Įstatymų leidėjas paviršutiniškai įvertino Konstitucinio Teismo nutarimą bei, ignoruodamas viso nutarimo argumentus, priėmė Įstatymo pakeitimus, kurie prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo nutarimui. Įvertinus aktualios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, galima teigti, kad neproporcingas viso gyvenimo draudimas įgyti ginklus yra pritaikytas asmenims, kurie padarė veikas, kurios tikrai nėra priskirtinos itin sunkiems nusikaltimams. Dabartinis reglamentavimas nesudaro galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, šiurkščiai pažeidžia proporcingumo principą. Pareiškėjui nepagrįstai yra užkertamas kelias užsiimti mėgstama veikla ir tapti pilnaverčiu medžiotojų būrelio nariu, nesuteikiant galimybės individualiai įvertinti jo situaciją.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas pažymi, jog Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis imperatyvia Įstatymo norma. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, jog pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl pripažino šią Sprendimo dalį neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl nėra pagrindo naikinti kitos Sprendimo dalies.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Ginčo santykiams aktualus Įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. Įstatymo redakcija) 17 straipsnis, kuriame įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismui skundžiama Sprendimo dalis priimta, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

22. Remiantis bylos duomenimis, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, pareiškėjas nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. nuosprendį, pareiškėjas nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

23. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Taigi šiuo atveju maksimali numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Šiuo atveju maksimali numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nenumatė galimybės, jog asmuo, padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, po tam tikro laiko tarpo galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir tokie asmenys galėtų būti vertinami individualiai pagal kiekvieno asmens situaciją, o tokia galimybė įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685) tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 24 d. redakcija) visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad šis nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. gruodžio 31 d.

27. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvia teisės norma. Nors Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 24 d. redakcija) visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau šis Konstitucinio Teismo nutarimas dar nėra oficialiai paskelbtas ir galiojantis.

28. Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą). Vadinasi, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: pagal atitinkamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant ginčus, kuriems taikytinas teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas dar nėra paskelbtas oficialiai, sprendžiant ginčą paprastai turėtų būti vadovaujamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-556/2023 konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus įsigaliojimas atidėtas, bylos aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo teismui daryti intervenciją į teisinius santykius, kurių susiklostymo metu galiojo teisės aktų konstitucingumo prezumpcija. Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nemato pagrindo kitaip aiškinti nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, nustačius vėlesnę jo oficialaus paskelbimo datą, ir su šia situacija susijusias teisines pasekmes.

30. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog, pagal Konstituciją, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

31. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad jei iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, įstatymų leidėjas nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus nusikaltimus, policijos įstaigos, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims, turės vadovautis inter alia (be kita ko) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) turės priimti atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Taigi, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimui, pareiškėjas turės teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl leidimo išdavimo, prašydamas įvertinti jo individualią situaciją aktualaus teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimo kontekste.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo pakeisti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis