cfd6d146-5ac9-4caa-9c76-e3a69af45b9b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-2046-324/2010;

(Proceso Nr. 2-05-3-14367-2010-4);

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė;

 Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo

P. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20564-375/2010 pagal P. R. R. ir V. S.

R. ieÅ¡kinį atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-20564-375/2010 uždraudė matytis atsakovui P. D. su sÅ«numi J. D. LaikinÄ jÄ apsaugos priemonę pritaikė įvertinęs tai, jog vaikas atsakovo, kaip tėvo, kol kas visiÅ¡kai nepažįsta, su juo nėra bendravęs nuo pat savo gimimo, tarp jų per tokį trumpÄ laikotarpį nesusiformavo ir negalėjo susiformuoti įprastiniai vidiniai tėvo ir vaiko emociniai ryÅ¡iai, vaikas dėl vos prieÅ¡ mėnesį įvykusios savo motinos mirties bei dėl baimės bÅ«ti iÅ¡plėštam iÅ¡ savo įprastinės aplinkos, kurioje juo rÅ«pinamasi, kurioje jis jaučiasi saugus, neabejotinai yra patyręs didelį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus, atsakovo vaiko akivaizdoje iÅ¡sakyti neigiami atsiliepimai apie mirusiÄ mamÄ taip pat įtakoja vaiko psichologinės bÅ«senos pablogėjimÄ (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, CPK 144, 145 straipsniai).

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Byla neteisminga Kauno miesto apylinkės teismui. Nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus J. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinio priėmimo rezoliucijos data yra 2010 m. rugpjūčio 27 d., globa tuo metu atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui nebuvo paskirta, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 401 straipsnio 1 dalis). Teismingumas pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ negalėjo bÅ«ti taikomas, nes ieÅ¡kinio priėmimo dienÄ ieÅ¡kovas nėjo globėjo pareigų.

Atsakovui nepraneÅ¡ta apie jo atžvilgiu pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Ieškovai, žinodami apie atsakovo mokėtus 1300 Lt alimentus, siekia atsakovo nepilnamečio sūnaus globos tikėdamiesi iš jos pasipelnyti.

Nepagrįstai vadovautasi santuokos nutraukimo teisenos pagrindais pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį. Santuoka tarp P. D. ir pilietės D.

D. nutraukta 2001 m. birželio 5 d. IeÅ¡kovai yra atsakovo nepilnamečio sÅ«naus seneliai, su jais atsakovas santuokoje nebuvo. Teismas, nepilnamečių vaikų valdžios atžvilgiu suteikdamas prioritetines teises seneliams, o ne tėvui, neteisėtai traktuoja giminystės sampratÄ .

Neatsižvelgta, kad teismas nebuvo nustatęs atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl motinai geranoriškai neleidžiant sūnui bendrauti su tėvu, ryšys tarp jų nutrūko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba dešimt metų negynė atsakovo nepilnamečio sūnaus teisės bendrauti su tėvu.

Neįvertinta, kad apie nepilnamečio sÅ«naus motinos ligÄ , jos mirtį kartu gyvenę seneliai R. atsakovui, kaip nepilnamečio sÅ«naus tėvui, nepranešė, bandydami tai nuslėpti. IeÅ¡kovai pradėję atsakovo sÅ«nų vadinti M. ir siekdami pakeisti jo pavardę į senelio pavardę „R.“, nori sunaikinti atsakovo nepilnamečio sÅ«naus kilmės iÅ¡takas. Tai yra atsakovo nepilnamečio sÅ«naus ir atsakovo, kaip tėvo, teisių pažeidimas. Mirus motinai, Kauno m. apylinkės teismo 2001 m. liepos 18 d. nutarimas (civilinė byla Nr. 2-10306) tapo įvykdytas, o visos teisės ir pareigos į sÅ«nų J. D. atiteko tėvui (CK 3.155-3.160 straipsniai).

Neatsižvelgta, kad atsakovas yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, naÅ¡lys, neteistas, turi pastovų gerai apmokamÄ darbÄ (dirba VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninėje neurochirurgu ir chirurgu), gyvenamÄ vietÄ Å iauliuose (keturių kambarių butÄ , 87 kv. m.) ir Vilniuje (trijų kambarių butÄ , 64 kv. m.), neturi žalingų įpročių, yra sveikas. Dėl to atsakovas turi puikias sÄ lygas pasirÅ«pinti sÅ«numi, mirus motinai. Savo norÄ rÅ«pintis nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡reiÅ¡kė 2010 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kimuose Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Žiobienei ir Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai pagal mirusios motinos deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko senelius R. nepagrįstai nukreipė psichologo konsultacijoms, nes psichologo konsultacijoms reikia siųsti sÅ«nų ir tėvÄ . Psichologo konsultacijų metu atsakovas dalyvavo kaip stebėtojas ir pastebėjo,

jog sūnus su juo nebendrauja, tačiau vykdo bet kokius senelio R. nurodymus. Tai parodo senelių R. iš anksto

tendencingai kuriamÄ neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui tėvo atžvilgiu.

Atsakovas buvo apšmeižtas, nurodant, kad jis visiškai ignoruoja atitinkamų institucijų rekomendacijas. Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendime Nr. 19-2-2776 nurodyta, kad atsakovas ateityje turi visas galimybes perimti savo globon nepilnametį sūnų. Byloje nėra duomenų, kad kitos institucijos būtų išreiškusios savo nuomonę.

Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jau sukėlė teisines pasekmes atsakovo atžvilgiu. Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad atsakovo nepilnametis sÅ«nus liko be abiejų tėvų globos ir nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nustatė jam laikinÄ jÄ globÄ . Dėl to nukentėjo atsakovo ir jo nepilnamečio sÅ«naus teisėti interesai.

PraÅ¡o nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o nutarties nekeisti. Nurodo, jog byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui, nes Kauno m. savivaldybės administracijos Aleksoto seniÅ«nijos pažyma patvirtina, jog J.

D. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Čia jis gyvena daugiau nei 10 metų. Be to, Kauno m. savivaldybės administracijos

direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu likusiam be tėvų globos J. D. nustatyta laikinoji globa ir ieškovai yra paskirti jo

globėjais. IeÅ¡kovai prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepraneÅ¡us atsakovui, atsižvelgę į paties nepilnamečio vaiko praÅ¡ymÄ apsaugoti jį nuo tėvo ir nuo jam visiÅ¡kai nesuprantamų tėvo galimų veiksmų bei gindami vaiko interesus. Teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimÄ , atsižvelgė iÅ¡imtinai į vaiko interesus bei bÅ«tinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę aplinkÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti laikino materialinio iÅ¡laikymo priteisimas ar laikinųjų apribojimų nustatymas. Atsakovas CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdė daugiau nei 10 metų. Jei vaiko motina ar kitas asmuo pažeidė jo teises ir trukdė jam tinkamai vykdyti tėvo pareigas, atsakovas turėjo kreiptis į teismÄ . Atsakovo pareigos, numatytos CK 3.165 straipsnyje, perkėlimas Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriui neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų, prieÅ¡tarauja

įstatymams. Atsakovas neturi buto Vilniuje. Šis butas įregistruotas jo tėvo J. D. vardu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina,

kad vaikų interesus ginančios institucijos siūlė tėvui atsižvelgti į vaiko norus, jo interesus, į tai, kad vaikas gedi po mamos mirties, kad nėra jokio tarpusavio ryšio tarp tėvo ir sūnaus, siūlė atsižvelgti į šias aplinkybes ir tėvui neskubėti, tačiau atsakovas to nepadarė.

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kuriÄ teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimÄ jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiÅ«rima nutartimi uždrausdamas atsakovui matytis su sÅ«numi, netinkamai pritaikė CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , reikalavimus. Dėl to galėjo bÅ«ti pažeistos nurodytosios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos.

CPK 148 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėjimo tvarka, pagal kuriÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ nepranešęs atsakovui ir to nemotyvuodamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ nuspręsdamas tik ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių pagrindu, nesant atsakovo atsikirtimų dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vados nagrinėjamu klausimu, negalėjo iÅ¡samiai įvertinti, ar, atsakovui matantis su vaiku, pastarojo interesai yra pažeidžiami (CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 1 dalis). Dėl netinkamo CPK 148 straipsnio nuostatų taikymo laikinųjų apsaugos priemonių parinkimo ir paskyrimo klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai.

P. R. R. ir V. S. R. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas – tėvystės teisių apribojimas, J. D. nuolatinės globos ieÅ¡kovams nustatymas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovas 10 metų nevykdė tėvo pareigų auklėti vaikÄ , tarp atsakovo ir jo sÅ«naus nėra susiformavę jokie tėvo ir sÅ«naus santykiai. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ ieÅ¡kovui palankios bylos baigties atveju ( CPK

144 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kiniu pripažįstama, kad pagal CK 3.195 str., 3.180 str. 3 dalies nuostatas ieÅ¡kovų reikalavimo patenkinimo atveju atsakovui iÅ¡liktų teisė matytis su vaiku. Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas atsakovui matytis su sÅ«numi yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikytina, tik nustačius ypatingai žalingÄ tėvo elgesio poveikį vaikui. Vien ta aplinkybė, kad, tėvams gyvenant skyrium, atsakovas ilgÄ laikÄ vengė auklėti vaikÄ , savaime nesudaro pagrindo uždrausti jam matytis su vaiku.

Pirmosios instancijos teismas laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pritaikė įvertinęs tai, jog vaikas atsakovo, kaip tėvo, kol kas visiÅ¡kai nepažįsta, su juo nėra bendravęs nuo pat gimimo, tarp jų per tokį trumpÄ laikotarpį nesusiformavo ir negalėjo susiformuoti įprastiniai vidiniai tėvo ir vaiko emociniai ryÅ¡iai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tuose Nr. 19-2-2772, Nr. 19-2-2776 (b. l. 24, 60) konstatuota, kad su psichologo pagalba bÅ«tina sukurti tėvo ir sÅ«naus ryšį.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. pažymoje dėl P. D. skundų tyrimo Nr. 25-2010/1-170/1-201 (b. l. 102-109)

taip pat rekomenduota tėvui neskubėti pasiimti sÅ«nų pas save gyventi, o pirmiausiai sukurti ryšį su sÅ«numi konsultuojantis pas psichologÄ , pažinti savo sÅ«nų, po truputį supažindinti jį su gyvenamÄ ja vieta Å iauliuose. Ä®vertinus Å¡ias vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui matytis su vaiku – trukdytų formuotis tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡iui.

Apylinkės teismas bÅ«tinybę uždrausti atsakovui matytis su sÅ«numi motyvavo ir tuo, kad vaikas dėl vos prieÅ¡ mėnesį įvykusios savo motinos mirties bei dėl baimės bÅ«ti iÅ¡plėštam iÅ¡ savo įprastinės aplinkos, kurioje juo rÅ«pinamasi, kurioje jis jaučiasi saugus, neabejotinai yra patyręs didelį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodytos psichologės R. P. konsultacijos matyti, kad motinos mirtis vaikÄ labai traumavo, reikia laiko iÅ¡gyventi Å¡iÄ netektį, o tam reikia suaugusio žmogaus, kuris bÅ«tų jam artimas, pagalbos. Anot psichologės, vaiko gedėjimo procesas yra natÅ«rali bÅ«sena, kuri gali tęsti metus laiko ir ilgiau, reikia žiÅ«rėti, koks bus tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryÅ¡ys, todėl klausimo dėl vaiko perkėlimo į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ sprendimas atidėtinas ilgesniam laikui (b. l. 103). Å ios rekomendacijos neduoda pagrindo manyti, kad draudimas atsakovui matytis su sÅ«numi yra bÅ«tina vaiko baimės likvidavimo sÄ lyga, o atsakovo nesimatymas su sÅ«numi gali padėti vaikui susitaikyti su motinos mirtimi ir sumažinti dėl to patirtÄ stresÄ . PrieÅ¡ingai – psichologė siÅ«lo stebėti tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryšį.

IeÅ¡kovai savo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be kitų aplinkybių, motyvavo tuo, kad vaiko akivaizdoje atsakovo iÅ¡sakyti neigiami atsiliepimai apie mirusiÄ mamÄ Ä¯takoja vaiko psichologinės bÅ«senos pablogėjimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nurodomÄ faktÄ laikydamas vienu iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, turėjo vertinti Å¡ios aplinkybės įrodymo pakankamumÄ .

CK 3.157 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, tėvų teisės ir pareigos vaikams yra iÅ¡imtinės. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte ir 11 straipsnyje įtvirtinta principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad bÅ«tent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡skirti vaikÄ su tėvais prieÅ¡ vaiko, taip pat tėvų valiÄ galima tik iÅ¡imtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks iÅ¡skyrimas vaikui yra bÅ«tinas (siekiama iÅ¡vengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, bÅ«tina pasirÅ«pinti jo priežiÅ«ra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog iki galutinio teismo sprendimo priėmimo yra tikslinga uždrausti atsakovui matytis su sÅ«numi, nenurodė, kokius vaiko interesus apsaugotų pritaikytoji laikinoji apsaugos priemonė.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas, skirdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ dalies nepagrįstai vadovavosi CK 3.65 straipsniu. Å iame straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo nuspręsti dėl ginčo klausimu priimtos nutarties neteisingumo. Teismui nutarus taikyti vaiko interesus atitinkančiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, ji parinktina iÅ¡ CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡o, pagal analogijÄ taikant ir CK trečiojoje knygoje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Kaip nepagrįstÄ teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentÄ dėl bylos neteismingumo Kauno miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 401 straipsnio 1 dalį bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžiÄ siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniÅ«nijos 2010 m. rugsėjo 16 d. pažymos

apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (2010-47746-PD)-1270 matyti, jog J. D. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini),

čia jis gyveno visÄ laikÄ nuo gimimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti bylos teismingumo taisyklių pažeidimÄ .

Kiti atskirojo skundo argumentai susiję su šalių ginčo išsprendimu iš esmės, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Ä®vertinusi apeliacine tvarka peržiÅ«rėto klausimo iÅ¡sprendimui aktualias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant maksimalios vaiko interesų apsaugos, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, apie tai praneÅ¡us byloje dalyvaujantiems asmenims ir turint vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ ginčo klausimu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto apylinkės teismui netinkamai pritaikius pastarÄ jÄ procesinės teisės normÄ , 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, nutaria:

atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos

pirmininkė                                                                          Virginija

Gudynienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                Galina

Blaževič

                                                                                                          Â

                                                                                                           Nijolia

Indreikienė