2022-12-07 Nr. AB-29890-3-61-3-04265-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-825-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04265-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternative Payments“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternative Payments“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alternative Payments“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Alternative Payments“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko valdybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 03-126 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Alternative Payments“ (toliau – ir Nutarimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskiru prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad Nutarimas nuo pat jo priėmimo ir paskelbimo momento sukelia pareiškėjui ypatingai didelio masto neigiamas pasekmes – uždraudžia vykdyti jo iki šiol vykdytą mokėjimo įstaigos veiklą, reiškia visišką pareiškėjo kaip mokėjimo įstaigos veiklos sustabdymą. Pareiškėjas nurodė, kad skunde pateikė detalius argumentus, įrodančius Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei jo pagrindu paskirtos poveikio priemonės neproporcingumą.

Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas ne tik sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai ir finansinei padėčiai, bet apskritai lemtų pareiškėjo kaip juridinio asmens veiklos pabaigą ir jo likvidavimą (vos per 2 mėnesių laikotarpį nuo Nutarimo priėmimo) dar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos; atsiradusios ypatingai didelės žalos pareiškėjui panaikinti būtų praktiškai neįmanoma; pareiškėjo negalėjimas vykdyti tolesnės veiklos (nuo pat įsisteigimo pareiškėjas Lietuvoje veiklą vykdė tik kaip mokėjimo įstaiga) sukeltų pareiškėjui ir jo akcininkams didžiulius nuostolius; pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo vykdė veiklą, kuri jam generavo didelės apimties pajamas, netekus galimybės toliau vykdyti veiklą, pareiškėjas neteko galimybės gauti pajamų; Nutarimo galiojimas reiškia absoliutų draudimą pareiškėjui toliau vykdyti bet kokią mokėjimo įstaigos veiklą, tai reiškia, jog jau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nebegalėtų teikti paslaugų savo klientams, o tai reikštų negrįžtamą šių klientų ir visų kontaktų su jais praradimą; pareiškėjas turėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) klientų, kuriems teikė mokėjimo paslaugas, daugeliui klientų šios paslaugos apėmė kasdienį einamųjų mokėjimo operacijų atlikimą; taigi, negalėjimas šių paslaugų teikti viso bylos nagrinėjimo teisme metu reikštų, jog pareiškėjas netektų iš esmės visų savo turėtų klientų ir kontaktų su jais, o susigrąžinti juos ir įtikinti vėl savo mokėjimų paslaugų teikimui pasirinkti būtent pareiškėją būtų iš esmės neįmanoma. Absoliuti dauguma pareiškėjo klientų yra užsienio juridiniai asmenys, kurie pasirinko pareiškėją kaip savo paslaugų teikėją, pasitikėdami Lietuva kaip stabilia jurisdikcija; dėl Lietuvos banko veiksmų pareiškėjo klientams esant priverstiems ieškoti kito paslaugų teikėjo, būtų padaryta nepataisoma reputacinė žala Lietuvos kaip finansinių technologijų centro įvaizdžiui.

Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus bei viešąjį interesą.

Lietuvos bankas prašė pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos bankas, be kita ko, privalo užtikrinti viešąjį interesą, kad finansų rinkos dalyviams (ir mokėjimo įstaigoms), neatitinkantiems teisinio reguliavimo, nebūtų leidžiama teikti finansines paslaugas ir likti finansų rinkos dalyvių sistemoje.

Nors Nutarimu panaikinama pareiškėjo teisė teikti mokėjimo paslaugas, tačiau pareiškėjui nedraudžiama užsiimti kitos rūšies ūkine-komercine veikla iki išsispręs ginčas šioje byloje. Nutarimu pareiškėjui panaikintas jam išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimas ne dėl vieno ar kelių jos padarytų teisės aktų pažeidimų, o už Nutarime konstatuotus reikšmingus teisės aktų pažeidimus, susijusius su pagrindiniais ir esminiais mokėjimo įstaigos valdymo, vidaus kontrolės ir veiklos reikalavimais, taip pat už šiurkščius ir sistemingus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus.

Iš Lietuvos Respublikos mokėjimų įstaigų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatų matyti, pareiškėjas gali ne tik likviduoti, bet ir reorganizuoti mokėjimo įstaigą, taip pat gali pakeisti savo veiklos rūšį (užsiimti kita, nei finansinių paslaugų teikimo, veikla). Pareiškėjas jau yra sustabdęs savo paslaugų teikimą klientams. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad turėjo (duomenys neskelbtini) klientų, kuriems teikė mokėjimo paslaugas; pagal 2022 m. spalio 14 d. pateiktą Lietuvos bankui pareiškėjos informaciją jis šiuo metu beturi tik (duomenys neskelbtini) klientus; todėl nėra jokios garantijos, kad ir pritaikius Nutarimo galiojimo sustabdymą, klientai ir toliau naudosis jo teikiamomis paslaugomis, nes, kaip matyti, dalis ir taip nebesinaudoja, o kiti taip pat dėl įvairių priežasčių (nebūtinai susijusių su šia byla) gali nelikti pareiškėjo klientais.

Pareiškėjas privalėtų įrodyti tariamą žalą, kurią, jis kildintų iš negautų pajamų; nei žalos faktas, nei jos dydis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka; šios pajamos turi būti realios; negautos pajamos kaip žala yra asmens negautas grynasis pelnas. Nutarimo galiojimo sustabdymas sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nes pažeistų viešąjį interesą, leidžiant pareiškėjui veikti Lietuvoje licencijuotų mokėjimo įstaigų sektoriuje, kai byloje yra sprendžiama dėl jo padarytų reikšmingų ir ne vieno (ar kelių) teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų teisėtumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Alternative Payments“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, į tai, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, be kita ko, finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kuriai būdinga ir tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui, atsižvelgdamas į viešąjį interesą (kad finansines paslaugas būtų leidžiama teikti mokėjimo įstaigoms, kurios laikosi teisės aktų reikalavimų), į tai, kad įvertinus pareiškėjo ir atsakovo pozicijas nėra galimybės šioje stadijoje daryti išvados, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju negali būti pažeista teisinga pusiausvyra tarp pareiškėjo intereso ir viešojo intereso, konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo pageidaujamą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių, pareiškėjo vykdytą mokėjimo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės normų specifikos ir neatsižvelgė į tai, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teises apginti ir sugrąžinti jam Lietuvos banko neteisėtai panaikintą mokėjimo įstaigos licenciją būtų praktiškai neįmanoma.

Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra vienintelis būdas, siekiant užtikrinti, kad išliktų galimybė realiai įvykdyti byloje būsimą teismo sprendimą, grąžinti pareiškėjui Lietuvos banko panaikintą jo turėtą mokėjimo įstaigos licenciją bei taip apginti pažeistas pareiškėjo teises. Šios priemonės nepritaikius, būsimas teismo sprendimas byloje taptų tik deklaratyviu ir faktiškai negalinčiu atkurti pareiškėjo teisinės padėties, kuri buvo iki skundžiamo Nutarimo priėmimo.

Pareiškėjas dėl Nutarimo galiojimo praranda ne tik klientus, bet ir didelės apimties pajamas (iki 2022 metų pabaigos pareiškėjo negautos pajamos siektų (duomenys neskelbtini), o per 2023 metus – dar papildomai apie (duomenys neskelbtini)). Jei Nutarimo galiojimas nebūtų sustabdytas, patirtų nuostolių kompensavimo pareiga tektų valstybei, o prarastų pareiškėjo klientų sugrąžinti daugeliu atveju apskritai nebebūtų įmanoma.

Pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo, vykdydamas mokėjimo įstaigos veiklą, per metus atlikdavo mokėjimų, kurių suma viršydavo (duomenys neskelbtini). Planuota metinė mokėjimų suma 2022 metais sudarė daugiau kaip (duomenys neskelbtini). Iš viso per metus atliktų klientų mokėjimo operacijų skaičius viršydavo (duomenys neskelbtini), o per 2022 metus (t. y. iki 2022 metų pabaigos) buvo planuojama, kad šis skaičius išaugs iki daugiau kaip (duomenys neskelbtini), tačiau po Nutarimo priėmimo visa ši veikla sustojo. Taigi, dėl Nutarimo galiojimo didelę žalą patiria ne tik pats pareiškėjas, bet ir jo klientai, kurių mokėjimo operacijas jis aptarnaudavo.

Nutarimo galiojimas, net nesant išspręsto klausimo dėl jo teisėtumo, visiškai sustabdo pareiškėjo teiktas mokėjimo paslaugas ir taip daro didžiulę žalą tiek pareiškėjui, tiek jo klientams, tiek šių klientų klientams, kurių skaičius bei pareiškėjo aptarnautų mokėjimo operacijų apimtis yra labai dideli. Todėl siekiant išvengti šios didelės žalos labai plačiam asmenų ratui, būtų visiškai proporcinga ir protinga byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Nutarimo galiojimo sustabdymo – pritaikymas nepažeistų nei teisės normų, nei viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo tikėtiną (prima facie) pagrįstumą, kaip numatyta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju egzistuoja tiek pareiškėjo skundo, tiek ir prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prima facie pagrįstumas.

Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.

Lietuvos bankas nurodo, kad Nutarimu pareiškėjui panaikintas jam išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimas, ne dėl vieno ar kelių jo padarytų teisės aktų pažeidimų, o už Nutarime konstatuotus reikšmingus teisės aktų pažeidimus, susijusius su pagrindiniais ir esminiais mokėjimo įstaigos valdymo, vidaus kontrolės ir veiklos reikalavimais, taip pat – už šiurkščius ir sistemingus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, užsiimdamas tokios specifinės rūšies veikla, kaip profesionalus finansinių paslaugų teikėjas, privalėjo būti itin rūpestingas ir atidus tam, kad visapusiškai užtikrintų savo pareigą – visą savo veiklos laikotarpį tinkamai vykdyti ir atitikti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Priešingai elgiantis pareiškėjui negalėjo ir negali kilti teisėtas lūkestis toliau verstis mokėjimo paslaugų veikla, kuriai taikomi griežti teisės aktų reikalavimai ir jos vykdymui privaloma mokėjimo įstaigos licencija, net ir dabar – teisme kilus ginčui dėl jam išduotos licencijos galiojimo panaikinimo.

Atsakovo nuomone, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama naudotis ne pagal paskirtį, nes tokį prašymą teismui tenkinus, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp pareiškėjo privataus intereso lyg niekur nieko tęsti mokėjimo įstaigos veiklą, kol nagrinėjamas teisme ginčas dėl jo padarytų finansinių įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų teisėtumo, ir viešojo intereso, privalančio užtikrinti, kad mokėjimo įstaigų (tarp, jų ir pareiškėjo) veikla būtų saugi ir patikima, atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas pareiškėjui suteikia teisę ne tik likviduotis, bet ir reorganizuotis, pakeisti savo veiklos rūšį (užsiimti kita, nei finansinių paslaugų teikimo, veikla). Kurią iš šių alternatyvų pasirinks pareiškėjas yra jo valia ir verslo sprendimas. Už verslo sprendimus ir jų teisines pasekmes yra atsakingi juridinio asmens vadovai ir akcininkai. Be to, pasirinkdamas tokį veiklos modelį, pareiškėjas turėjo įsivertinti ir su juo susijusias rizikas, taip pat ir pasitraukimo iš rinkos.

Pareiškėjos argumentai, kad, jam nusprendus reorganizuotis, ir tuo atveju, jei teismas priims jam palankų sprendimą, jis bus priversta iš naujo atlikti tam tikrus savo struktūros ir veiklos pokyčius vėl juos pritaikant mokėjimo įstaigos veiklai, t. y. susidurs su tam tikrais nepatogumais, nepagrindžia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas taps tik deklaratyviu ir realiai neįgyvendinamu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir pritaikius Nutarimo galiojimo sustabdymą, klientai nenutrauks su pareiškėju sutartinių santykių dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kiek yra tokių klientų, kurie dar nenutraukę su pareiškėju sutartinių santykių ir ketina juos tęsti, nepaisant šio ginčo teisme.

Nors pareiškėjas nurodė, kokius nuostolius galimai patirtų, jei Nutarimo galiojimas nebus sustabdytas, o vėliau byloje jis būtų pripažintas neteisėtu, tačiau jis niekaip nepagrindė, kodėl ši žala galėtų būti laikytina tokia didele ir išskirtine, kurios neįmanoma būtų atitaisyti. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šis argumentas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, o su neigiamo pobūdžio aplinkybėmis galinčiomis galbūt kilti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas privalėtų įrodyti tariamą žalą, kurią, jis nurodo, kildintų iš negautų pajamų. Pažymėtina, kad nei žalos faktas, nei jos dydis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Negautos pajamos turi būti realiai tikėtinos. Be to, negautos pajamos kaip žala yra tik asmens negautas grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų ir mokesčių. Taigi, netgi teismo palankaus sprendimo pareiškėjui atveju jo nuostolius galimai sudarytų apie (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjo nurodomi (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia jokiomis konkrečiomis sutartimis su klientais, jog jis ir šiuo metu generuotų tokias pačias ar bent panašias pajamas kaip anksčiau iki Nutarimo priėmimo, nes dabar situacija yra iš esmės pasikeitusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, net jei ir pareiškėjas galimai generuotų jo nurodomas pajamas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negautos pajamos neturėtų būti laikytinos ta didele žala, kurios, tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, nebūtų galima atitaisyti ir (ar) pašalinti. Analogiškai pasakytina apie pareiškėjo nurodomą aplinkybę, susijusią su jo papildomomis išlaidomis, patiriamomis dėl mokėjimo paslaugų nutraukimo, lėšų klientams grąžinimo, šioms operacijoms reikalingos įrangos ir operacijų palaikymo.

Tuo atveju, jei Nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, pareiškėjas turi teisę ginti savo teises žalos atlyginimo tvarka.

Nors pareiškėjas taip pat nurodė, kad didelę žalą patiria ne tik jis, bet ir jo klientai – verslininkai bei klientų klientai, kurių mokėjimo operacijas jis vykdydavo, pareiškėjos nurodytos trečiosios šalys nėra šioje byloje dalyvaujantys asmenys ir nereiškia jokių reikalavimų atsakovui. Taigi šie pareiškėjo argumentai neturėtų turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo 39 punkte nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nei karto nebuvo konstatuota būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai administraciniu aktu buvo nutraukta pareiškėjų komercinė veikla ar apribotos galimybės toliau ją tęsti.

Pareiškėjo vykdytos veiklos apimtys yra didelės ir reikšmingos Lietuvos mokėjimo įstaigų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai bei į Nutarime konstatuotų pažeidimų apimtį ir rimtumą, kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo metu pareiškėjas gali užtikrinti patikimą, saugią ir apdairią mokėjimo įstaigos veiklą.

Lietuvos banko vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neįrodė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą, nepagrindė šio prašymo, kad skundžiamo Nutarimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) bus neįmanomas. Papildomai pažymėtina, kad vėliausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu byloje, kurioje pareiškėjas ginčija Lietuvos banko sprendimu pritaikytas poveikio priemones, yra išaiškinta, kad finansų sektoriaus vientisumas, stabilumas, reputacija bei pasitikėjimas finansų sistema yra viešasis interesas, kuriam šiuo atveju yra teiktinas prioritetas prieš privatų pareiškėjo interesą – gauti pelną iš vykdomos veiklos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas ne tik sukeltų neigiamas pasekmes jo veiklai ir finansinei padėčiai, bet apskritai lemtų pareiškėjo kaip juridinio asmens veiklos pabaigą ir jo likvidavimą. Be to, būtų padaryta nepataisoma reputacinė žala Lietuvos kaip finansinių technologijų centro įvaizdžiui.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į viešojo intereso svarbą šioje byloje. Lietuvos bankas pareiškėjo veikloje, be kita ko, nustatė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas yra priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, be kita ko, 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177. Minėtos direktyvos tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais (Direktyvos 1 str. 1 d.). Direktyvos preambulėje yra nurodoma, kad neteisėti pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę Sąjungos vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi <...>; dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų nuslėpti pajamų iš nusikaltimų kilmę arba neteisėtai gautas lėšas skirti terorizmo tikslams galėtų kilti rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui bei stabilumui ir pasitikėjimui visa finansų sistema. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansų sektoriaus vientisumas, stabilumas, reputacija bei pasitikėjimas finansų sistema yra viešasis interesas, kuriam šiuo atveju yra teiktinas prioritetas prieš privatų pareiškėjo interesą – gauti pelną iš vykdomos veiklos, todėl prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje nebūtų proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti Lietuvos banko Nutarimo galiojimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternative Payments“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius