2022-02-23 Nr. AB-4835-3-61-3-02409-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1051-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic transline transport“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. SP9-7 „Dėl Kirgizijos Respublikos piliečio R. S. grąžinimo į Kirgizijos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas, įvertinęs tai, jog pareiškėjui Lietuvos Respublikos viza „D“ Nr. 004398424 (toliau – ir Viza) buvo išduota darbo pagrindu, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Baltic transline transport“ (toliau – ir Bendrovė1) ir pareiškėjas kitose bendrovėse nedirba, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Vizą ir nurodė per 20 dienų geranoriškai palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjo nuomone Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių ir neišklausius pareiškėją. Pareiškėjas iš tiesų dirba pagal darbo sutartį ir nežinojo, kad Bendrovė1 nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) apie jo įdarbinimą. Šiuo atveju pareiškėjas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sudaryti pagrindą priimti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui sukelto neigiamos pasekmės. Nurodė, kad turi reikiamas kvalifikacijas, dirbdamas nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo, o darbo sutartis yra sudaryta ir galiojanti. Bendrovė1 su pareiškėju darbo santykių nenutraukė. Pažymėjo, kad šiuo metu negali dirbti jokioje kitoje Lietuvos įmonėje, kadangi, dirbdamas kitoje įmonėje nei Bendrovė1, pažeistų teises aktų reikalavimus. Be to, tam reikia gauti leidimą iš Departamento dėl darbo vietos keitimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, juo pritaikytos priemonės motyvuotos, motyvai išdėstyti, neapsiribojant vien nuorodomis į teisės aktus, faktines aplinkybes aptarus pakankamai išsamiai, nustačius ne pavienes aplinkybes, o juridinių faktų visumą, kuri susieta su teisės normomis. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai.

5. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjui darbo pagrindu (priėmėjas – UAB „Baltic transline“ (toliau – ir Bendrovė2)) buvo išduota Viza, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. Bendrovė1 ir Bendrovė2 nėra tapačios bendrovės. Pareiškėjui Viza išduota darbui Bendrovėje2, o ne Bendrovėje1. Tai reiškia, kad pareiškėjas negalėjo dirbti Bendrovėje1 su Viza. Pagal Sodros duomenis, pareiškėjas jokioje bendrovėje Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įdarbintas, vadinasi – ir Bendrovėje2.

6. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui išduota Viza panaikinta, nes Departamentas 2021 m. liepos 1 d. gavo iš Bendrovės2 pranešimą, jog pareiškėjas joje nebuvo įdarbintas. Viza panaikinta priėmus Departamento 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 44U-3989 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“, kurio pareiškėjas neapskundė. Kadangi pareiškėjui išduota Viza panaikinta, teisėta ir pagrįsta Departamento išvada, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes neturi galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje. Dėl to, teisėtas ir pagrįstas šios išvados pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas.

7. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. buvo apklaustas, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti.

8. Departamentas akcentavo, kad Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Išvykęs iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas galės vėl atvykti ar kreiptis dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė1 atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

11.1. Pareiškėjui darbo pagrindu (priėmėjas – Bendrovė2) buvo išduota Viza, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d.

11.2. Departamentas 2021 m. liepos 1 d. gavo Bendrovės2 pranešimą, kad pareiškėjas joje nebuvo įdarbintas.

11.3. Pagal Sodros duomenis, pareiškėjas nei Bendrovėje2, nei jokioje kitoje bendrovėje Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas.

11.4. Pareiškėjui išduota Viza, kuri buvo išduota darbui Bendrovėje2, panaikinta Departamentui priėmus 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 44U-3989 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

11.5. Pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. buvo apklaustas.

11.6. Pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – dirbti, o pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje – jo santaupos, kartu, atsakydamas į klausimą, ar pageidauja sugrįžti į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti ar kuri sutinka jį priimti, nurodė, kad „TAIP“.

11.7. Įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją, Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir įspėjo pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies. Sprendime konstatuota, kad: pareiškėjui darbo pagrindu buvo išduota Viza, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. balandžio 25 d., tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl Viza buvo panaikinta, ir pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje su panaikinta Viza, nuo 2021 m. liepos 15 d. šalyje yra neteisėtai; nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Kirgizijos Respubliką.

12. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad pareiškėjas į bylą pateikė tarp jo ir Bendrovės1 sudarytą 2021 m. birželio 21 d. darbo sutartį, o byloje esantys duomenys patvirtino, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės1 vyksta ginčas dėl atsiskaitymo, teismas padarė išvadą, kad visgi byloje oficialių duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą, darbo santykių pradžią ar tęstinumą nurodytos darbo sutarties pagrindu nėra.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, padarė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjas grąžinamas į Kirgizijos Respubliką, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus. Teismas nenustatė Įstatymo 130 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, jog sugrąžinus pareiškėją į Kirgizijos Respubliką, kiltų pavojus jo gyvybei arba jis būtų persekiojamas, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teismas, nenustatęs pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad socialiniai, ekonominiai ir kiti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika bei buvimo laikas Lietuvos Respublikoje nėra tokie, kurie galėtų nulemti pareiškėjo neįpareigojimą išvykti.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje2, dėl ko pareiškėjui ir buvo išduota Viza. Taip pat teismas nenustatė ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas dirbo Bendrovėje1. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad, nenustačius pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvoje pagrindo, Departamentas, detaliai ir išsamiai ištyręs aplinkybes, papildomai išsikvietęs ir apklausęs pareiškėją, pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamame Sprendime nurodytas teisės normas. Sprendimo tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai aiškūs ir nurodyti detaliai, pareiškėjas turėjo suprasti, kodėl priimtas toks sprendimas, o jo subjektyvus kitoks teisės aktų nuostatų ar faktinės situacijos vertinimas nesudarė pagrindo naikinti Sprendimo.

15. Teismas pripažino, kad Sprendimas atitiko visus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jį priimdamas, Departamentas laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskirtus ir privalomus veiksmus.

16. Teismas konstatavo, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu).

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Bendrovės1 verslo partneris Bendrovė2 būtent ir pasiūlė pareiškėjui 2021 metų pavasarį tolimųjų reisų vairuotojo darbą Lietuvos Respublikoje. Bendrovės1 nuolatinis ir patikimas partneris Bendrovė2 pareiškėjui suteikė organizacinio pobūdžio pagalbą, skubos tvarka gaunant Vizą, įsigyjant lėktuvo bilietus, susirandant nuomai bendrabučio klasės būstą Kaune, padėjo atsidaryti banko sąskaitą. Bendrovė1 suteikė pareiškėjui vilčių būtent dėl nuolatinės darbo sutarties sudarymo, priešingu atveju pareiškėjas net nebūtų svarstęs kelionės į toli nuo Kirgizijos esančią Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju net iš Departamento atsiliepimo aišku, kad Bendrovė1 pažeidė Departamento nustatytą tvarką, nes pareiškėją galėjo įdarbinti Bendrovės1 verslo partneris Bendrovė2.

18.2. Išnagrinėjus bylą iš esmės lieka neaišku, kodėl Bendrovė1 pasirašė darbo sutartį ir kodėl pirmosios instancijos teismas traktavo, jog jokia darbo sutartis niekada sudaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su Bendrove1, grindžiama subjektyviu faktų vertinimu. Dėl to teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jog teismo vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos skirtingos versijos.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nepagrįstai neįpareigojo Bendrovės1 pateikti į bylą visas dėl pareiškėjo įdarbinimo jai žinomas aplinkybes ir pakomentuoti savo poziciją.

18.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė skubotai, nes teismas, pats pripažinęs, kad dėl darbo santykių tarp pareiškėjo ir Bendrovės1 yra kilęs ir kitas teisminis ginčas, dėl kurio galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, priėmė ginčijamą sprendimą, neįvertinęs pareiškėjo ir Bendrovės1 galimų darbo santykių su Bendrove2 ir nesulaukęs kilusio kito teisminio ginčo išnagrinėjimo.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tačiau jokių šį prašymą pagrindžiančių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) netenkinamas.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (Departamentas) 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. SP9-7 „Dėl Kirgizijos Respublikos piliečio R. S. grąžinimo į Kirgizijos Respubliką“, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Kirgizijos Respubliką per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2021 m. rugpjūčio 4 d.) ir įspėtas, kad per nustatytą laiką neišvykus, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Įstatymo 23 straipsnio 3 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 20 d.) buvo numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą.

25. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus skyriaus 2021 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 44U-3989 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“ buvo panaikinta pareiškėjui išduota Viza, nes pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovė1. Byloje nėra duomenų, kad šis administracinis sprendimas panaikintas.

26. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2011 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-1786 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 20 d.) nustatė, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikinta viza.

27. Nustačius, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo panaikinta viza ir jis buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, numatytų Įstatymo 128 straipsnyje, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad yra pagrindai, numatyti Įstatymo 130 straipsnyje, kuriems esant draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį.

29. Esant galiojančiam administraciniam sprendimui dėl pareiškėjui išduotos Vizos panaikinimo, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įdarbinimu nėra reikšmingos sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

30. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys