2016-03-15 Nr. AB-5665-3-63-3-01752-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2734-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01752-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–6), prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, atsakovas) Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-159-15 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikė VGTPT Klaipėdos skyriui Prašymą (reg. Nr. ATP-1390) suteikti 100 proc. valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą byloje su AB „Klaipėdos energija“ dėl skolų panaikinimo. VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-159-15 (toliau – ir Sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-159-15) nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad antrinė teisinė pagalba jau teikiama 2 bylose. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neįrodė, kad negali paskirti jai advokato daugiau nė 2 bylose arba atsižvelgti į tai, kad 2 bylose pareiškėją atstovauja tarnybos advokatė ir teismo procesai nėra užbaigti ne dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėja pažymėjo, kad advokato pagalba jai reikalinga skubiai, nes kitaip jos padėtis gali pasunkėti negrįžtamai, o pasisamdyti advokato ji negali dėl savo sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės ir amžiaus.

Pareiškėja teigė, kad dėl minėtų VGTPT Klaipėdos skyrius veiksmų ji patyrė neturtinę žalą: gaišta laiką, susigadino sveikatą, neturi pinigų vaistams, gydymui, maistui, patyrė fizinius skausmus, nemigą, jaučiasi moraliai sumenkinta ir pažeminta.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 13–14) paaiškino, kad VGTPT Klaipėdos skyriuje 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už UAB „Klaipėdos energija“ paslaugas panaikinimo. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, nustatė, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 bylose pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1213-15 civilinėje byloje dėl antstolio Aleksandro Selezniovo neteisėto prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPTĮ) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu, vadovaujantis VGTPTĮ 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Remiantis VGTPTĮ 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, todėl pareiškėjai Sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-159-15 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat atsakovas prašė netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą, kadangi ji nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 31–34) pareiškėjos I. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-159-15, kuriuo I. Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir prisiteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėdamas kilusį administracinį ginčą teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. VGTPTĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

VGTPTĮ 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį Įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus.

VGTPTĮ 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, VGTPTĮ yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama arba nutraukiama. Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra nurodyti VGTPTĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus nurodyto straipsnio 7 dalies 9 punktas, numatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad I. Ž. 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymu (reg. Nr. ATP-1390) kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydama kuo skubiau paskirti jai advokatą paruošti ieškinį byloje su AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos panaikinimo. Pildydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-124 redakcija) patvirtintą Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, eilutėje „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ pareiškėja pažymėjo atsakymą „Nesutinku“. VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (1.31.)TPB-159-15 atsisakė teikti I. Ž. antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis inter alia VGTPTĮ 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu.

Pagal VGTPTĮ 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį Įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas pažymėjo, kad sutikimas apmokėti likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį turi būti aiškiai išreikštas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbą asmens prašyme (VGTPTĮ 19 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti pareiškėjui VGTPTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.

Įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad ginčijamo Sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-159-15 priėmimo metu galiojo atsakovo 2015 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-898-15 ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-1213-15, kuriais pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sutiko su VGTPT nustatyta aplinkybe, kad pareiškėja siekia gauti antrinę teisinę pagalbą trečioje byloje, pažymėdamas, kad jos teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą VGTPTĮ riboja dviem bylomis. Vadovaujantis VGTPTĮ 4 straipsnio 5 punktu, pareiškėjas privalo, laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesutinka pati apmokėti 50 ar 75 procentų būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas konstatavo, kad VGTPT, nenustačiusi vienos privalomų antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymo. Teismas pabrėžė, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPTĮ apibrėžtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygų ir akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams (VGTPTĮ 3 straipsnis). Nustatęs, kad VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-159-15 pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1390) ir nėra teisinių prielaidų šio administracinio akto panaikinimui, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Spręsdamas pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti , teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kuris reglamentuoja žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šią CK normą, būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Remiantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti), įstatymai numato būtinų sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų, civilinė atsakomybė negalima.

Teismas byloje nenustatė, kad atsakovas VGTPT veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėjo prie išvadų, kad šiuo atveju nėra visų privalomų elementų valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

Nepatenkinęs pareiškėjos skundo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 38–39) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei tenkinti skundą.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartojo argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad atsakovas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-159-15, nepagrįstai neatsižvelgė į amžių, fizinę negalią, ribotas galimybes judėti, gintis ir dalyvauti teismo procese.

Apeliantės nuomone, teismas neteisėtai ir nepagristai išnagrinėjo jos skundą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei jos, nei atsakovo atstovams. Teismas nepranešė pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką ir nebuvo suinteresuotas įteikti jai procesinius dokumentus, įskaitant atsakovo atsiliepimą, todėl ji negalėjo paruošti atsikirtimų, samdyti advokatą, tinkamai pasiruošti bylai ir apginti savo pažeistas teises. Remdamasi šiais argumentais apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jos teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 46) atsakovas palaiko savo poziciją ir argumentus, išdėstytus pirmos instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-159-15, kuriuo atsakovas atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą civilinio ieškinio teismui prieš AB „Klaipėdos energija“ dėl skolų panaikinimo parengimui. Pareiškėja prašė teismo, panaikinus Sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-159-15, įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą. Be to, prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neužtikrino pareiškėjos teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą,

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, teisėjų kolegija patikrino, ar nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnyje numatytais pagrindais.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai. Vienas iš tokių pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.). Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Pagal ABTĮ 73 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Asmeniui šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę (ABTĮ 73 str. 3 d.). ABTĮ 75 straipsnis nustato šaukimų pristatymo paštu ar per kurjerius ir įteikimo tvarką. Šaukimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (1 d.).

Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (4 d.).Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas.

Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui (6 d.). Tikrinamos administracinės bylos dokumentuose yra teismo šaukimo šioje byloje (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01752-2015-8, bylos Nr. I-2566-386/2015) grąžinamoji dalis (b. l. 29), kurioje yra įrašas, kad 2015 m. spalio 23 d.17.20 val. Klaipėdos centriniame pašte pagal įgaliojimą T. Ž. buvo įteiktas teismo šaukimas I. Ž. atvykti 2015 m. lapkričio 19 d.08.30 val.

į teismo posėdį Klaipėdos apygardos administraciniame teisme Galinio Pylimo g. 9, Klaipėdoje. Teismo šaukimo grąžinamojoje dalyje yra šaukimą priėmusio asmens parašas, taip pat Lietuvos pašto brūkšninis kodas ir du pašto spaudai („Klaipėda 2010-10-23 Lietuva“, „Klaipėda 2010-10-26 Lietuva“), kurie suteikia informaciją apie tai, kad šaukimas buvo įteiktas naudojantis pašto paslaugomis, o paštas teismo šaukimo grąžinamąją šaknelę 2010 m. spalio 26 d. grąžino teismui. Minėti bylos duomenys yra pakankami išvadoms, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešė nepažeisdamas pirmiau minėtų ABTĮ 75 straipsnio nuostatų ir iki teismo posėdžio žymiai anksčiau nė reikalaujama pagal ABTĮ 73 straipsnio 3 dalį.

Byloje nustatyta, kad atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą taip pat buvo pranešta aptartose ABTĮ normose nustatyta tvarka (b. l. 12). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad bylos šalys į paskirtą teismo posėdį neatvyko, joms apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d.). Pagal bylos duomenis bylos proceso šalys teismui iki paskirto 2015 m. lapkričio 19 d. 08.30 val. teismo posėdžio procesinių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė.

Pirmiau aptarti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka įsitikinęs, kad bylos proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta pagal ABTĮ reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, ABTĮ 78 ir 79 straipsnių reikalavimų nepažeidė, todėl taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai esą teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. išsiuntė pareiškėjai jos skunde nurodytu adresu atsakovo atsiliepimo kopiją ir 8 lapus šio procesinio dokumento priedų (b. l. 28). Pagal ABTĮ 72 straipsnį atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas pareiškėjui nusiunčiamas jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios. Teismas atsakovo atsiliepimą gavo 2016 m. spalio 26 d. (b. l. 13-14), t. y. likus pakankamai laiko iki paskirto 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio, ir tą pačią dieną kopiją išsiuntė pareiškėjai jos nurodytu adresu procesiniams dokumentams Malūnininkų g. 1-24, Klaipėda (b. l. 5-6).

Apeliacinio skundo argumentai esą teismas neužtikrino pareiškėjos teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą siejami su pirmiau minėtais apeliacinio skundo teiginiais (teismas nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nebuvo suinteresuotas išsiųsti pareiškėjai procesinius dokumentus ir dėl to ji negalėjo tinkamai pasiruošti savo teisių gynimui), kurie paneigti byloje nustatytais ir pirmiau aptartais bylos duomenimis.

Duomenų, kad teismas būtų netinkamai pritaikęs ar pažeidęs procesinės teisės normas, tuo labiau, kad būtų padaręs tokias pažaidas dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat nėra. Todėl taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 punktą taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų. Prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo susijęs su pirmiau aptartais pareiškėjos teiginiais esą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neužtikrino pareiškėjos teisės į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą, tačiau nustatyta, kad šie apeliantės teiginiai nepagrįsti.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Byloje nustatyta, kad teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi priimdamas pareiškėjos skundą, šia nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti visą medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-159-15. Šį teismo pavedimą atsakovas įvykdė.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Iš VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-159-15 matyti, kad pareiškėja atitiko turto ir pajamų teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą antrąjį lygį (VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo aspektu pareiškėja ginčo nekėlė. Pagal VGTPĮ (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1149 redakcija) 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pagal VGTPĮ 14 straipsnio 8 dalį pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Aptariamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad pareiškėja savo 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dalyje, į kurią prašymą teikiantis asmuo pagal VGTPĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus turi pažymėti, ar jis sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitrinamai 50 ar 75 proc.), jei pagal VGTPĮ 14 straipsnio nuostatas valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba sudarys atitinkamai 50 ar 25 proc., pažymėjo, kad apmokėti nesutinka, prašo suteikti 100 proc. apmokamą pagalbą. Pareiškėjai nurodžius, kad ji nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), VGTPT Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-159-15 taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą ir atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kadangi nustatė, jog pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama 2 bylose (pagal Klaipėdos VGTPT 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1213-15 civilinėje byloje), todėl valstybės garantuota antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama valstybei apmokant tik 25 proc. išlaidų. Pareiškėja savo skunde teismui neneigė, kad antrinė teisinė pagalba jai yra teikiama dviejose bylose, tačiau teigė, kad procesai šiose bylose nėra pasibaigę ne dėl jos (pareiškėjos) kaltės. Pažymėtina, kad VGTĮ 14 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies nuostatų taikymui reikšminga aplinkybė yra ne teisinės pagalbos teikimo trukmė, o faktas keliose bylose yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba tuo metu, kai asmuo pateikia naują prašymą suteikti valstybės garantuojamai antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pirmiau minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai (ABTĮ 81 str.), netenkindamas pareiškėjo skundo dėl atsakovo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-159-15 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vieno iš šių elementų, civilinė atsakomybė negalima. Nustatęs, kad Sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-159-15 teisėtas (nėra esminės CK 6.271 str. taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų), teismas neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kas tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė