2020-07-29 Nr. AB-14257-3-62-3-02203-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1677-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02203-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. Z. (I. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus 5, 12, 20 būriuose netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferio lakštais, t. y. asbestcementine danga, dėl ko pareiškėjui buvo sudarytos nesaugios ir pavojingos kalinimo sąlygos, kilo pavojus susirgti onkologine liga. Gyvenamosiose patalpose neįrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, todėl kilus konfliktui nėra galimybės išsikviesti pareigūnų. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus ir orumo pažeminimą.

2.2. Pareiškėjas prašė netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, kadangi jis negalėjo ir neturėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN-AK nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Bendrabučių, kuriuose yra 12 būrys, stogai dengti bitumine danga.

3.2. Iškvietimo mygtuko įrengimas privalomas tik kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje. Teisės aktai nenumato pareigūnų iškvietimo signalo įrengimo lengvai ir paprastai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

3.3. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpius, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad neturtinė žala jam kilo dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastatų stogų dangose, nurodė, jog atsakovo atstovas neneigė, kad Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus bendrabučių stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastatų stogų dangose.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK patalpose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo signalas, teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.10, 16.11 punktus pareigūnų iškvietimo sistema turi būti įrengta tik kamerų tipo patalpose bei drausmės grupėje. Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis (ne kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje), teismas argumentus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

8. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino.

10. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. raštą, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2019 m. vasario mėn. raštą, el. laiško kopiją, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 8 d. raštą), taip pat prašymą išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento visus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu vykdytais statybos / rekonstrukciniais darbais Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje.

11. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nedetalizavo aplinkybių dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, vadovavosi neakredituotų specialistų išvadomis dėl asbesto poveikio aplinkai. Atsakovo atstovas visą laiką žinojo, kad Pravieniškių PN-AK stogo danga yra asbestcementis ir nesiėmė jokių apsaugos priemonių, neatliko reikiamų tyrimų gyvenamojoje aplinkoje, tokiu būdu sąmoningai sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. S-20054, kuriame nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK buvo atliekami rekonstrukciniai darbai, kurių metu buvo šalinamas asbestas. Atliekami darbai buvo netoli pareiškėjo gyvenamosios zonos ir kiek iš kitų nuteistųjų sužinojo pats pareiškėjas, jokių papildomų apsaugos priemonių šalinant asbestcemenčio stogo dangą nebuvo naudojama. Nuteistieji buvo iškeliami iš pastatų dėl nuo 2011 m. balandžio 5 d. vykdomų kapitalinių rekonstrukcinių gyvenamųjų pastatų remonto pagal pasirašytą susitarimo memorandumą tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės.

11.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes teismas nenustatė momento, nuo kada pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti, kad jo gyvenamojoje aplinkoje yra laikoma uždrausta pavojinga kancerogeninė medžiaga, kuri pavojinga jo gyvybei. Pareiškėjas negalėjo ir net neturėjo galimybių žinoti apie savo teisių masto pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamas įstatymas, nes neturėjo reikiamų duomenų, žinių, priemonių, įgaliojimų ir kompetencijos minėtiems pažeidimams nustatyti. Teismas nenustatė, nuo kada pareiškėjas turėjo (turėtų) sužinoti apie šį pažeidimą, todėl šiuo atveju, siekiant nustatyti pažeidimo momento laiką, turėtų būti įvertintos aplinkybės, nuo kada pareiškėjas pasijuto dar blogiau, negu įprastai savaime turėjo patirti tam tikrą kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas apie galimai pavojingą gyvenamąją aplinką, kurioje jis buvo laikomas ne savo valia, sužinojo iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. S-20054.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

12.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

12.2. Pareiškėjo pateikiami nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai turėtų būti atmesti ir nevertinti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, daliai skundo reikalavimų pritaikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir apribojęs ginčo laikotarpį bei pasisakydamas tik dėl pareiškėjo argumentų dėl kalinimo sąlygų 2015 m. spalio 3 d. – 2016 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo skundo reikalavimams netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, išreikalauti į bylą papildomus įrodymus bei priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, neišreikalavus visų ginčui išspręsti reikšmingų duomenų. Pareiškėjo teigimu, asbestas sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir prašymą išreikalauti į bylą papildomus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

18. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ir prašymą išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje vykdytais statybos / rekonstrukcijos darbais (žr. nutarties 10 p.), tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai ir tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ir netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

20. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Taigi, pareiga pateikti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų paneigiančius įrodymus tenka būtent atsakovui.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 5-ame, 9-ame, 12-ame, 20-ame būriuose ir karantino patalpose 2014 m. balandžio 13 – 2016 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu nebuvo vykdomi kapitaliniai statybos darbai pagal Norvegijos Karalystės finansinį mechanizmą. Pareiškėjas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu neginčijo šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų, aplinkybes apie galbūt ginčo laikotarpiu atliktus statybos darbus ir prašymą išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje vykdytais statybos / rekonstrukcijos darbais, pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. S-20054 nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie atliktus rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo šalinamas asbestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, remdamasis ginčo šalių pateiktais paaiškinimais ir duomenimis.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvados taikyti sutrumpintą ieškinio senatį pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; kt.).

24. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

25. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ginčo šaliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

26. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną.

27. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, t. y. jis buvo kalinamas, jo nuomone, asbesto, esančio Pravieniškių PN-AK pastatų stogo konstrukcijoje, sukeliamo pavojaus sveikatai sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, ribojančiais asbesto naudojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau 1998 m. rusėjo 28 d. priėmė nutarimą „Dėl asbesto ir turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriuo, siekdama sumažinti asbesto bei jo turinčių gaminių keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, be kita ko, uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus dirbinius iš asbestcemenčio. Akcentuotina ir tai, jog teisės aktai nenustato pareigos Pravieniškių PN-AK supažindinti jame laikomų asmenų su viešai skelbiamais teisės aktais.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas galėjo sužinoti, kai teisiniu reglamentavimu tikslu apsaugoti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų aplinkai buvo uždrausta naudoti asbesto dirbinius. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad jo teisės į sveiką aplinką, visą ginčo laikotarpį asbestui esant Pravieniškių PN-AK pastato stogo konstrukcijoje, buvo pažeidžiamos. Be to, pats pareiškėjas skunde buvo nurodęs apie tai, kad jo nurodomu laikotarpiu jis patyrė nuolatinius išgyvenimus dėl nesaugios aplinkos, nuolatinį stresą, dvasinį išsekimą ir kt. Tai reiškia, kad pareiškėjas apie esantį asbestą sužinojo ne tada, kai gavo atsakovo atstovo 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. S-20054, o žinojo per visą jo nurodomą kalinimo laikotarpį.

29. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 3 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 2 d., atlyginimo priteisimo pareikšti.

30. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

32. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties dėl ko senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl asbesto buvimo Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teisėjų komisija pažymi, kad ginčo dėl šios aplinkybė nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

34. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad vien asbesto 2 lokalinio sektoriaus pastatų stoge buvimo faktas nepažeidžia pareiškėjo teisių.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., buvo atliekami 2-ojo sektoriaus pastato ar šalia jo esančių pastatų rekonstrukcijos darbai. Akcentuotina ir tai, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas turėtų pagrįsti realiais jam padarytą žalą pagrindžiančiais įrodymais. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad žala dėl asbesto gyvenamojoje aplinkoje gali kilti ateityje, tačiau to nepagrindžia. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

36. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pastate buvusio asbesto, jis patyrė neturtinę žalą. Taigi nenustačius žalos atsiradimo fakto, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė