2016-01-15 Nr. AB-1636-3-61-3-04678-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-53-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04678-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą: 1) imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, uždrausti nevykdyti (įpareigoti vykdyti) nenutraukiamą elektros energijos tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2) pranešti prokurorui dėl AB LESTO įstatymų pažeidinėjimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal BK 148 str., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d. ir kitų minėtų įstatymų straipsnių, šiurkštaus LR Konstitucijos nuostatų pažeidimo, prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, viešojo intereso apgynimo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą, 3) nutartimi kreiptis į aukštesniąją teismo instanciją su prašymu patikrinti, ar 2013 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų tvirtinimo“ indukciniams vienfaziams elektros apskaitos prietaisams, įrengtiems privačių asmenų buto reikmėms suvartojamai elektros energijai apskaityti, periodinė metrologinė patikra turi būti atliekama kas 16 metų atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus skundą ir išsprendus jo priėmimo teisme klausimą.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 28 d. padavė prašymą: 1) imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, tariamos skolos išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą ir skolos išieškojimo išlaidų sustabdymo; 2) pranešti prokurorui dėl AB LESTO įstatymų pažeidinėjimo, žmogaus laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal BK 148 str., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d. ir kitų minėtų įstatymų straipsnių, šiurkštaus LR Konstitucijos nuostatų pažeidimo, prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, viešojo intereso apgynimo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą, 3) nutartimi kreiptis į aukštesniąją teismo instanciją su prašymu patikrinti, ar 2013 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų tvirtinimo“ indukciniams vienfaziams elektros apskaitos prietaisams, įrengtiems privačių asmenų buto reikmėms suvartojamai elektros energijai apskaityti, periodinė metrologinė patikra turi būti atliekama kas 16 metų atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus skundą ir išsprendus jo priėmimo teisme klausimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymą ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą nutarė laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tiek 2015 m. rugsėjo 24 d. paduotame prašyme, tiek 2015 m. rugsėjo 28 d. paduotame prašyme prašė imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, numatytų ABTĮ 71 straipsnyje. Tačiau pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti administraciniame teisme nagrinėjamas tik tada, kai yra priimtas skundas. ABTĮ nuostatos nenumato galimybės reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti iki skundo administraciniam teismui padavimo. Iš pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. paduoto prašymo ir 2015 m. rugsėjo 28 d. paduoto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas šiuose prašymuose nesuformulavo esminių skundo administraciniam teismui elementų, nurodytų ABTĮ 23 straipsnyje, t. y. nenurodė konkretaus skundžiamo administravimo subjekto veiksmo (neveikimo) ar akto, nesuformulavo dėl jo reikalavimo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nenurodė tokio reikalavimo faktinio pagrindo.

Taigi pareiškėjui nepateikus skundo, administracinis teismas neturėjo įgaliojimų spręsti pareiškėjo prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti pateikto prašymo trūkumus ir pateikti teismui ABTĮ nuostatas atitinkantį skundą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartys, kuriose pareiškėjui išaiškinta prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarka ir sudaryta galimybė pateikti skundą, pareiškėjui buvo įteiktos asmeniškai, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, kad pareiškėjas neištaisė teismo nustatytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų, todėl šie prašymai laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas tiek 2015 m. rugsėjo 24 d. paduotame prašyme, tiek 2015 m. rugsėjo 28 d. paduotame prašyme prašė remiantis ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi pranešti prokurorui dėl AB LESTO galbūt nusikalstamų veikų, taip pat kreiptis į aukštesniąją teismo instanciją su prašymu patikrinti 2013 m. rugpjūčio 29 d.

Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų tvirtinimo“ atitinkamos nuostatos teisėtumą (ištirti norminio teisės akto teisėtumą). Tokie prašymai yra procesinio pobūdžio ir galėtų būti nagrinėjami tik administraciniam teismui priėmus skundą dėl ginčo esmės.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – „pranešti prokurorui dėl VAAT teisėjo Mariaus Bajoro įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (LR BK 30 str. 2., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, dėl ko įstatymų nustatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą, VAAT ir LVAT pirmininkų teisinės atsakomybės bei viešojo intereso apgynimo; LVAT pirmininko teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimui dėl VAAT teisėjo Mariaus Bajoro akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamo aplaidumo, tariamai, nagrinėjus jo 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal CK 6.246 str. 1 d., 6.271, 6.272 str., BK 228 str. 1 d., 229, 294 str. 1, 2 d., ir kitų aukščiau minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, - dėl LR TĮ 83 str. 2 d. 1-2 p. numatytų nusižengimų padarymo.“ (atkartota pažodžiui).

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, kadangi priimta pažeidžiant LR Konstitucijos nuostatas, bendruosius teisės principus, įstatymų nustatymus. Teisėjas M. Bajoras nekritiškai ir akivaizdžiai neteisingai aiškino prašymuose nurodytus nepaneigiamus faktinius duomenis, ne tik neteisingai aiškino įstatymų nustatymus, bet juos ir neteisingai taikė. Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo nutartimi neišspręstas nei vienas pagrindinis jo prašymų reikalavimas, pažeidus ABTĮ 86 straipsnį. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teisėjas M. Bajoras nusikalstamai neįvykdė teisėjo pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymus nutarta laikyti nepaduotais (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo prašymai neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis nustatytas terminas pašalinti teismo nustatytus prašymų trūkumus. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų prašymo trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu.

Iš teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarčių motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduotų prašymų trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka prašymai, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus skundą ir išsprendus jo priėmimo teisme klausimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymuose nesuformulavo esminių skundo administraciniam teismui elementų, nurodytų ABTĮ 23 straipsnyje, t. y. nenurodė konkretaus skundžiamo administravimo subjekto veiksmo (neveikimo) ar akto, nesuformulavo dėl jo reikalavimo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nenurodė tokio reikalavimo faktinio pagrindo. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nepateikus skundo, administracinis teismas neturėjo įgaliojimų spręsti pareiškėjo prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-174/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015).

Kadangi pareiškėjas neištaisė teismo nustatytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų, šie prašymai pagrįstai laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinamu atveju teisėjo, priėmusio skundžiamą teismo nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo, adresuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui M. Bajorui, pažymėtina, jog teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo prašymų reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti teisėjo drausmės bylos iškėlimo klausimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymų priėmimo klausimą. Dėl įvardytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius