Legislator Case Law & Legislation
2021-06-30 Nr. AB-13714-3-63-3-00207-2020-8 AI generated

2021-06-30 Nr. AB-13714-3-63-3-00207-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-06-30 Nr. AB-13714-3-63-3-00207-2020-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-06-30 Nr. AB-13714-3-63-3-00207-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saulėgauda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 258,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1573-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00207-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulėgauda“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saulėgauda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 258,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. UAB „Saulėgauda“ yra administracinės paskirties pastato ir pastato-garažo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininke yra Lietuvos Respublika, nuomininke. Turint tikslą administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą, 2018 m. gegužės 8 d. buvo parengti šio objekto projektiniai pasiūlymai, kuriems 2018 m. birželio 4 d. buvo pritarta. Priėmus sprendimą pakeisti statinio siluetą, jo architektūrinę išraišką ir estetiką, siekiant labiau su aplinka derančios architektūrinės būsimo statinio išraiškos, 2019 m. liepos 16 d. buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai, kuriems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (4.39.)-R2-1909 nepritarė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, atliekantį Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2019 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-111 (AG2-89/16-2019), kuriuo skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (4.39.)-R2-1909 panaikino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Dėl išlaidų, kurias UAB „Saulėgauda“ patyrė ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, atlyginimo ji kreipėsi į teismą, kuriame iškelta administracinė byla Nr. eI2-2300-342/2020 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. priėmė galutinę nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3984-968/2020).

2.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo nepritarta naujiems projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, atliekantį savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 31 d. prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908. Išnagrinėjusi nurodytą skundą Komisija 2020 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019), kuriuo skundą patenkino: panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. spalio 31 d. prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908.

2.3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai išnagrinėjo 2019 m. spalio 31 d. prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Dėl neteisėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas buvo priverstas teikti skundą Komisijai, dėl ko patyrė 1 258,40 Eur išlaidų, kurias prašo atlyginti kaip turtinę žalą.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog atsakovas įvykdė Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjo atžvilgiu neveikia priešiškai, nes net du kartus jo projektiniams pasiūlymams buvo pritarta. Pareiškėjo nepasitenkinimas reiškiamas ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kaip institucijai, iš esmės, o konkretaus jos valstybės tarnautojo atžvilgiu, todėl būtina atskirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kaip institucijos, veikimą nuo joje dirbančių valstybės tarnautojų veikos. Siekiant didesnio skaidrumo ir asmeninės atsakomybės, buvo parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. AD1-88 „Dėl atstovavimo“, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai įpareigoti ir asmeniškai ginti savo poziciją / sprendimus specifinėje srityje – galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

3.2. Atsakovas Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) neginčijo, siekdamas detaliau įsigilinti į pareiškėjo pretenzijų turinį. Pareiškėjo patirtos skundo rengimo Komisijai išlaidos negali būti laikytinos su bylos nagrinėjimu teisme susijusiomis išlaidomis.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo 860 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) nustatytomis aplinkybėmis, vertino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo įformintas nepritarimas UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. spalio 31 d. prašymui pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908, laikytinas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme.

6. Nustatęs, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, inicijavo ginčo Komisijoje nagrinėjimą ir dėl to patyrė išlaidas, teismas sprendė, kad esant visoms viešosios civilinės atsakomybės sąlygoms – Klaipėdos miesto savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

7. Vertindamas pareiškėjo prašymą atlyginti 1 258,40 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 943,80 Eur už skundo Komisijai parengimą ir 314,60 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą Komisijos posėdyje, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 7–9 punktais.

8. Teismas, įvertinęs, kad prašoma priteisti 943,80 Eur už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendė, jog ji pareiškėjui priteistina. Nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą Komisijos posėdyje 314,60 Eur suma viršija Rekomendacijų 9 punkte nustatytą maksimalų dydį, teismas vertino, kad pareiškėjui priteistina 131,76 Eur išlaidų suma, sudariusi už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą Komisijos posėdyje.

9. Atsižvelgdamas į ankstesnį to paties pareiškėjo atstovo dalyvavimą analogiško pobūdžio ginče, į tai, kad skundų aplinkybės, motyvai ir argumentai iš dalies sutapo, teismas vertino, jog šio skundo parengimas nepareikalavo itin didelių pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudų, nes tam nebuvo reikalinga papildoma ginčui aktualių teisės aktų analizė, byla buvo išnagrinėta pirmame Komisijos posėdyje, todėl pareiškėjui priteistina turtinės žalos atlyginimo suma mažintina ir priteistina 860 Eur turtinės žalos atlyginimo suma.

10. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16 punktų nuostatomis, teismas pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisė 252 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo sujungti šią administracinę bylą su bylomis Nr. eI2-3404-609/2020 ir Nr. eI2-2300-342/2020.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas, skundžiamame sprendime vertindamas pareiškėjo tariamą žalą, rėmėsi Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019), kuriuo buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl atsakovo nepritarimo projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas šioje byloje yra pateikęs identišką skundą dėl žalos atlyginimo, kaip ir administracinėje byloje Nr. eI2-2300-342/2020.

12.2. Teismas įvertino tik tariamą pareiškėjo žalą, tačiau neįvertino ir neišskaičiavo pareiškėjo gautos tiesioginės naudos. Teismas neįvertino Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo esmės, pagal kurį atsakovo nepritarimas projektiniams pasiūlymams buvo priimtas ne savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas vykdančio asmens, t. y. nederinimas buvo priimtas netinkamo subjekto. Teismas neįvertino visumos – paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog netgi du kartus jis gavo atsakovo pritarimus projektiniams pasiūlymams, kurie buvo priimti ne savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas vykdančio asmens (to paties netinkamo subjekto).

12.3. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas 2018 m. birželio 4 d. pritarė jo projektiniams pasiūlymams. Vėliau pareiškėjas nusprendė vėl pakeisti projektinius pasiūlymus, kuriems atsakovas 2019 m. birželio 14 d. vėlgi pritarė. Pareiškėjui nusprendus trečiąjį kartą keisti projektinius pasiūlymus, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu jiems nepritarė. Komisija tik iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nepritarimo, motyvuodama, jog nederinimas buvo priimtas ne savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas vykdančio asmens, t. y. nederinimas buvo priimtas netinkamo subjekto.

12.4. Pagal kitą pareiškėjo skundą teisme buvo pradėta administracinė byla Nr. eI3-3257-386/2020, kurios ginčo dalykas ir yra sprendimą / nederinimą priėmusio subjekto tinkamumas (dėl tų pačių projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)). Jeigu pareiškėjas dirbtinai neskaidytų to paties ginčo į atskiras administracines bylas, minėtoje byloje Nr. eI3-3257-386/2020 išsprendus klausimą, koks vis tik subjektas turi / turėjo priimti sprendimus dėl pareiškėjo projektinių pasiūlymų, būtų aiškus ir pareiškėjo žalos (bylinėjimo išlaidų) klausimas. Pareiškėjo pasirinkta taktika nedideliais laiko intervalais pradėti atskiras administracines bylas sukūrė situaciją, jog atsakovas negalėjo savalaikiai įvertinti pareiškėjo procesinių veiksmų visumos ir teikti atitinkamų prašymų, pvz. sujungti bylas.

12.5. Pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje Nr. eI3-3257-386/2020 jis atsiėmė skundą (dėl nepritarimo projektiniams pasiūlymus (duomenys neskelbtini)) ir byla buvo nutraukta, kai tie patys atsakovo darbuotojai, nurodyti kaip netinkami subjektai vertinti projektinius pasiūlymus, pritarė projektiniams pasiūlymams (duomenys neskelbtini).

12.6. Nesąžiningi pareiškėjo procesiniai veiksmai – ginčo esmę išskaidyti į atskiras bylas – sudaro sąlygas išvengti „ginčo vaizdo visumos“ ir klausimų dėl paties pareiškėjo veiksmų pagrįstumo. Pareiškėjo žala (advokato atstovavimo išlaidos) susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės – nesinaudojo jau turimais resursais, t. y. spręsti ginčą (ieškoti kompromisų) dėl architektūrinių sprendinių pavedė ne architektūrinius sprendinius rengusiam architektui, o naujam teisininkui (nors patys siekia architektūrinių žinių turinčio atsakovo subjekto dalyvavimo bylose). Tuo tarpu atsakovas neskundė Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019), siekdamas kuo operatyvesnio (dalinio) aiškumo pareiškėjo pretenzijose.

12.7. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė suformuotą teismų praktiką, nes ginčo persikėlimą į teismą siejo ne su konkrečiu Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) ginčijimu teismine tvarka, o su atskiro ginčo atsiradimu teisme, kuris (ginčo reikalavimas) tik motyvuojamas Komisijos sprendimu.

13. Pareiškėjas UAB „Saulėgauda“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentų visuma nesusijusi su teismo sprendimo esme, t.y. šie argumentai nepaneigia sprendime nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų.

13.2. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, jog asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas buvo grindžiamas ir teismo patenkintas remiantis tuo, kad nagrinėjant ginčą Komisijoje pareiškėjo patirtos išlaidos laikytinos jo žala, atsakovo nurodoma teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali. Šioje byloje pareiškėjas reikalavo priteisti žalos atlyginimą, o ne bylinėjimosi išlaidas, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kaip išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad įsiteisėjusiu Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo įformintas nepritarimas UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. spalio 31 d. prašymui pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-191031-02908 pripažintas neteisėtu, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindė turtinės žalos atsiradimą, bei proceso šalių paaiškinimus, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 860 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė 252 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, nes išlaidos susidarė dėl paties pareiškėjo kaltės, pareiškėjas, skaidydamas ginčą į atskiras bylas ir įgaliodamas atstovauti jį ne architektą, o teisininką, elgėsi galbūt nesąžiningai.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė visas tris būtinas sąlygas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kartu pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.

20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, taip pat dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos motyvais ir papildomai jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas realiai patyrė išlaidų, jo skundą nagrinėjant Komisijoje. Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R2-6 (AG2-145/17-2019) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 8 d. nepritarimas buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas UAB „Progresyvūs projektai“ 2019 m. spalio 31 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos (kaip turtinė žala) yra grindžiamos byloje pareiškėjo pateiktais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais).

22. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Administracinių ginčų komisijoje asmens patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme, teisės aktais nėra sureguliuotas. LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje iš esmės analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis.

23. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui turtinę žalą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos LVAT nutartyse, priimtose administracinėje byloje Nr.AS-602-651/2013 ir Nr. Nr. AS-858-346/2014. Šiuo aspektu pirmiausiai pabrėžtina, kad paminėtose nutartyse tokia teisės taikymo taisyklė, kaip ją formuluoja atsakovas dėl teisinių išlaidų nepriteisimo tokio pobūdžio bylose nėra formuluojama. Priešingai, atsakovo minėtose bylose suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai ginčas persikelia į teismą, atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, be kita ko, Komisijoje, priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 punktu, t.y jos priteisiamos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktą, kad šis ginčas nebuvo toliau nagrinėjamas teisme, taikė Rekomendacijų 8.2 punktą. Atsakovo paminėtoje Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje Nr.3-K-3-378-701/2018 pasisakyta dėl atstovavimo išlaidų, patirtų darbo ginčų komisijoje ir kurių atlyginimą tiesiogiai reglamentuoja Darbo Kodekso 217 straipsnis, priteisimo. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, todėl pagrindo remtis paminėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra ir ši teismų praktika nagrinėjamu atveju netaikytina.

24. Pažymėtina, kad nustatinėjant ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

25. Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą turtinės žalos dydį nustatyti, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais rekomenduotinais priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, ir šiuo konkrečiu atveju pritaikyti Rekomendacijų 8.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu nustatydamas turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų nepažeidė, bei tinkamai, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertino pareiškėjo Komisijoje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatė jų dydį.

26. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo pasirinkta taktika pradėti atskiras administracines bylas bei tuo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju savo interesams Komisijoje atstovauti pasamdė profesionalų teisininką, o ne kitos srities specialistą. Atsakovas nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė pasirinkęs tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą. Tokių pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

27. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28. Apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pagal ABTĮ 40 straipsnį pareiškėjas įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti

30. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, pvz. Rekomendacijų nustatyta tvarka. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

31. Kaip matyti iš pateiktų byloje dokumentų, pareiškėjas advokatui sumokėjo 142,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą 2020 m. liepos 8 d., t. y. 2020 metų III ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1 381 Eur, į Rekomendacijų 8.11 punktą, nustatantį, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, maksimali pareiškėjui priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti 1 795,30 Eur. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 142,50 Eur neviršija maksimalaus dydžio, laikytina būtina ir pagrįsta.

32. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti UAB „Saulėgauda“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės 145,20 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus dvidešimt centų) teismo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas