cfcf6ece-4559-4fce-8a60-a840206b54bd · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-71-116/2011(Proceso Nr. 1-82-1-00430-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.8. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Dianai Voskoboinikovai,gynėjams advokatams Vytautui Juozelaičiui, Algirdui Zakrasui,kaltinamiesiems A. Č., E. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., LR pilietis, lietuvis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „R.“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., teistas 1993-07-12, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., LR pilietis, lietuvė, 11 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., teista: 1993-10-18, 1996-06-28, 2004-12-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikusi, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u t s t a t ė:

A. Č. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas smÅ«gius rankomis ne mažiau kaip 7 kartus į galvÄ bei smÅ«giuodamas koja 1 kartÄ Ä¯ krÅ«tinės kairę pusę E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje pusėje, skruoste, kraujosruvas pakauÅ¡io, kairio smilkinio, virÅ¡ugalvio, kaktos, skruostų minkÅ¡tuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumuÅ¡imus, odos nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniame peties sÄ naryje, kairės pusės 5–6–7 Å¡onkaulių lūžimus vidurinėje pažastinėje linijoje, kurie komplikavosi ir sukėlė nukentėjusiajam E. Z. komÄ , t. y. sužalojimų visuma padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl nukentėjusysis E. Z. 2010-09-13 mirė.E. A. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val.

Raseinių r., (duomenys neskelbtini), A. Č. priklausančio namo gyvenamajame kambaryje, spyrė gulinčiam E. Z. ne mažiau kaip 4 kartus į apatinę kÅ«no dalį, padarydama odos nubrozdinimus kairiame kelyje, alkÅ«nės sÄ nariuose, gilius odos nubrozdinimus – pavirÅ¡utines žaizdas kairiame kelio sÄ naryje, plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje blauzdoje, nežymiai sutrikdydama E. Z. sveikatÄ .Apklausti teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. Č., E. A. dėl pareikÅ¡tų jiems kaltinimų nurodė:Kaltinamasis A.

Č. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, kadangi tikslo nužudyti E. Z. jis neturėjo, norėjo jį tik sumuÅ¡ti. E. Z. pažinojo iÅ¡ matymo. Gyvena S. g. (duomenys neskelbtini) kaime kartu su A. A. ir jos dukra apie 5 metus. Ruošėsi sudaryti santuokÄ . Nurodė, kad 2010-08-07 jam paskambino G. D. ir pakvietė atvažiuoti. Nuvažiavo, buvo iÅ¡gėręs stiklinę alaus. Sutiko S. P., R. G.. Vėliau atėjo E. Z., pradėjo „kabinėtis“ prie S. P., su kuria anksčiau kartu gyveno. Dabar S. P. gyvena su R.

G.. S. P. paprašė jo, kad jÄ apgintų nuo E. Z.. Jis su E. Z. apsistumdė, ir Å¡is nugriuvo. Nugriuvusiam E. Z. įspyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ . Grįžo namo, kambaryje rado E. Z., E. A., A. A. ir jos dukrÄ . E. Z. prašė, kad iÅ¡eitų, bet jis atsisėdo į fotelį ir sėdėjo. Norėjo jį iÅ¡tempti, norėjo jam suduoti, bet jis pasitraukė. Kai tempė E. Z., Å¡is nugriuvo nuo fotelio ant žemės. E. Z. atsikėlus jį vėl pastÅ«mė. E. Z. nugriuvo į virtuvę ant nugaros.

Nugriuvusiam spyrė koja į kairį Å¡onÄ 5–6 kartus. Pasikėlus E. Z., kumščiais jam sudavė į galvÄ 4–5 smÅ«gius. E. Z. nugriuvo ir nesikėlė. E. A. spardė E. Z. į kojas. E. Z. gulėjo ant nugaros. Nepamena, ar E. Z. buvo netekęs sÄ monės. Paėmė jį už pažastų ir iÅ¡tempė į kitÄ namo galÄ . Jį paliko ten, o pats grįžo atgal. Nurodė, kad nebuvo bÅ«tinybės E. Z. muÅ¡ti, mano, kad nebuvo realaus pavojaus kambaryje buvusioms moterims. Pripažino, kad įtakos E. Z. mirčiai turėjo jo suduoti smÅ«giai.

Sutinka atlyginti pareikÅ¡tÄ 13486,96 litų ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį.Kaltinamoji E. A. kalta prisipažino, parodė, kad 2010-08-07 apie 19 val. atėjo pas A. A., kuri gyvena kartu su A. Č. jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nusipirko ,,pÅ«slę“ alaus ir norėjo kartu su A. iÅ¡gerti. Kai atėjo, namie buvo A. A., jos dukra O. A.. Pati E. A. jau buvo iÅ¡gėrusi. Su Aldona gėrė alų. Jos gėrė didžiajame kambaryje, kalbėjosi. Apie 19.30 val. atėjo E. Z., matėsi, kad jis iÅ¡gėręs. E. Z. davė A.

A. 2 litus, kad Å¡i pridėtų ir nupirktų dar alaus. Kas į parduotuvę nuėjo, nežino, bet galėjo nueiti Oksana. E. Z. sėdėjo fotelyje. Visi gėrė alų. Matė, kad E. Z. buvo tikrai nesumuÅ¡tas ir niekuo nesiskundė. Apie tai, kad jis sukonfliktavo ir apsistumdė su A. Č., nepasakojo. Netrukus į namus grįžo A. Č.. A. Č., pamatęs E. Z., pradėjo jį tempti iÅ¡ fotelio, sakydamas, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ namų. Ji pirmÄ sykį matė, kad E. Z. ir A. Č. konfliktuoja, dėl kokios priežasties, nežino.

Matėsi, kad A. Č. piktas ir iÅ¡gėręs. E. Z. neišėjo. Tuomet A. Č. patampė E. Z., ir Å¡is su foteliu nuvirto ant grindų. Tada A. Č. nutempė E. Z. į virtuvę ir pradėjo jį spardyti. Jai atėjus į virtuvę, E. Z. gulėjo ant grindų, o A. Č. kojomis spardė gulintį E. Z.. Matė, kaip A. Č. rankomis smÅ«giavo ne mažiau kaip keturis kartus gulinčiam ant nugaros E. Z. į galvÄ . E. Z. mosikavo rankomis, ir visi A. Č. suduoti smÅ«giai kliuvo ties smilkiniais, lÅ«pomis.

E. Z. norėjo gintis, tačiau A. Č. buvo stipresnis, agresyvesnis. Ji negalėjo E. Z. padėti. Ji vis iÅ¡eidavo į kitÄ kambarį, todėl ne viskÄ matė. Vienu momentu, tik nežino kodėl, pripuolė prie E. Z. ir ne mažiau kaip 4 kartus smÅ«giavo gulinčiam E. Z. į apatinę kÅ«no dalį, tai yra į abi kojas. Daugiau ji niekur nepataikė. Paskui A. Č. paėmė savo darbo medinę kėdutę ir kelis sykius trenkė gulinčiam E. Z. į galvÄ . E. Z. prašė, kad Å¡is baigtų. E. Z. veidas atrodė iÅ¡tinęs. Jis smarkiai dejavo.

Kitos dienos ryte ji pas A. A. atėjo apie 8 valandÄ , norėjo dar iÅ¡gerti alaus. Begeriant su A. A. ir A. Č. alų, Å¡ie pasakė, kad ji nueitų į kitÄ kambarį pasižiÅ«rėti ten palikto E. Z.. Virtuvėje matė daug kraujo, kraujas buvo E. Z. nuo tada, kai A. Č. jį spardė. Gailisi, kad koja spyrė kelis sykius E. Z.. Sužaloti jo tikrai nenorėjo. Buvo stipriai iÅ¡gėrusi. Dėl kokios priežasties ji mušė E. Z., nežino. A. Č. iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, konfliktuodavo.

Liudytoja A. A. patvirtino, kad A. Č. gyveno 5 metus, ruošėsi susituokti. E. A. yra pažįstama. Ji retkarčiais užeidavo. TÄ dienÄ buvo trise: ji, jos dukra O. A. ir E. A.. Vėliau atėjo E. Z. ir atsinešė alaus. Jis atėjo gerokai iÅ¡gėręs, atsisėdo į fotelį. PrieÅ¡ ateinant E. Z. jos gėrė 5 laipsnių alų. Atėjęs jis nieko nesakė, tik atsisėdo į fotelį. Grįžęs A. Č. varė E. Z. laukan. E. Z. kibo prie A. Č. ir suplėšė marÅ¡kinėlius. E. Z. negalėjo iÅ¡varyti iÅ¡ kambario, jis nereagavo, kai A.

Č. jį varė. A. Č. tempė E. Z. nuo fotelio, tai jis nugriuvo su foteliu. Nurodė, kad E. A. spardė E. Z., kai Å¡is gulėjo ant grindų virtuvėje. E. A. spyrė į kojas, apatinę E. Z. kÅ«no dalį.Liudytoja O. A. parodė, kad gyvena su mama A. A. ir jos sugyventiniu A. Č. (duomenys neskelbtini). A. Č. priklausančiame name. 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo su motina namuose, A. Č. buvo kažkur išėjęs. Apie 18 valandÄ pas juos į namus atėjo E. A.. Mama ir E. A. miegamajame gėrė alų, o ji sėdėjo Å¡alia ir žiÅ«rėjo televizorių.

Apie 19 valandÄ atėjo E. Z., jis atsinešė 1 ,,pÅ«slę“ alaus. Visi sėdėjo prie stalo, E. Z. sėdėjo fotelyje. Pro duris įėjo A. Č., matėsi, kad jau pagėręs. A. Č. labai susinervino, kai pamatė E. Z.. Jis pasakė, kad Å¡is eitų į savo namus. E. Z. nekreipė į tai dėmesio. Jie susistumdė. Tada A. Č. sėdinčiam E. Z. trenkė į krÅ«tinę, bet pastarasis vis tiek neišėjo. Tuomet A. Č. kumščiu E. Z. 3 kartus sudavė į galvÄ , kliuvo ties smilkiniu.

Ji iÅ¡sigando ir išėjo į kiemÄ . Grįžo į kambarį, kai E. Z. gulėjo kitoje namo pusėje. Sužinojo, kad E. Z. mirė. Mano, kad E. Z. galėjo mirti tik nuo patirtų sumuÅ¡imų.Liudytoja S. P. parodė, kad E. Z. pažinojo apie 5 metus. Su juo kartu gyveno susidėjusi. Nuo 2010-06-09 į namus priėmė gyventi R. G.. Gyveno labai gerai, pykčių nebuvo. 2010-08-07 apie 17 valandÄ ji E. Z. matė paskutinį kartÄ , kai Å¡is buvo atėjęs pas L. M.. Dėl ko jis buvo atėjęs, ji nežino.

E. Z. buvo tikrai nesumuÅ¡tas. Pas L. M. į kiemÄ buvo atėjęs ir A. Č.. E. Z. buvo blaivus. Jis priėjo prie jos pasiaiÅ¡kinti, kodėl negrįžta į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Ji pasakė, kad su juo nebegyvens, kadangi jau gyvena su R. G.. Jis norėjo jai ranka suduoti į veidÄ , tuomet A. Č. puolė E. Z. ir jį pervertė ant žemės. E. Z. atsikėlė nuo žemės ir puolė bėgti iÅ¡ kiemo. A. Č. pasivijo E. Z., ir dar jie stumdėsi, matė, kaip A. Č. gulintį E. Z. spardė kojomis.

E. Z. vėl pabėgo nuo A. Č.. Matė, kaip jis nubėgo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Daugiau E. Z. nematė. A. Č. buvo girtas, kadangi svirduliavo ir buvo agresyvus. 2010-08-08 sužinojo, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, išvežė iš A. Č. namų. Liudytojas R. G., iš dalies patvirtindamas liudytojos S. P. parodymus, parodė, kad 2010-08-08 sužinojo, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, kad E. Z. išvežė iš A. Č. namų. Apie tai, kad E. Z. sumušė A.

Č. savo namuose, sužinojo iÅ¡ S. P... Liudytoja A. Å . parodė, kad. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, datos neatsimena, apie 16 valandÄ Ä¯ jų kiemÄ atėjo A. Č., kuris paklausė, ar ji ateis į jo laidotuves, kadangi jis susipyko su sugyventine A. A.. Dar sakė, kad turi užmuÅ¡ti arba K. D., arba E. Z.. Atėjo E. Z., jis paklausė, kur S. P.. Ji pasakė, kad S. P. ir R. G. yra pas jÄ , kadangi jau kurį laiko leido jiems pagyventi sandėliuke. S. P. bijojo E. Z.. Kieme E. Z. S. P. paėmė už rankos ir liepė eiti kartu su juo namo.

E. Z. patempė S. P. už rankų. S. P. pradėjo Å¡aukti, kad A. Č. jÄ gelbėtų. R. G. tik žiÅ«rėjo. A. Č. rankomis pradėjo muÅ¡ti E. Z.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros 2010-08-08 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad įvykio vieta yra A. Č. gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) Raseinių r.(1 t., 4–9 b. l.).IÅ¡ objektų apžiÅ«ros 2010-09-15 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad apžiÅ«rėti iÅ¡ VÅ¡Ä® Raseinių ligoninės paimti nukentėjusiojo E. Z. rÅ«bai, kuriais jis vilkėjo jo sumuÅ¡imo metu. (1 t., 11–14 b. l.).IÅ¡ teismo baudžiamojo 2010-12-20 įsakymo matyti, kad S. P. pripažinta kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., nuteista už tai, kad davė melagingus parodymus dėl E. Z. sumuÅ¡imo (1 t. 67–68 b. l.).IÅ¡ Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-12-07 nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimo R.

G. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d. padarymo (1 t., 98–99 b. l.). Iš įtariamojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje 2010-10-01 protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad A. Č. rodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. (2 t., 44–56 b. l.). Iš įtariamosios E. A. parodymų patikrinimo vietoje 2010-12-07 protokolo (su fotolentelėmis), matyti, kad ji nurodo, kaip ji bei A. Č. mušė nukentėjusįjį E. Z. (1 t., 133–137 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis nustatyta,, kad E. Z. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų, kraujosruvų galvoje, galvos smegenų sumušimo, kairės pusės šonkaulių lūžimų, ir tai komplikavosi koma, poodinės emfizemos krūtinėje, kakle, dideliu galvos smegenų pabrinkimu požievio srityje, smegenų žievėje, kamiene pavienėmis perivaskulinėmis kraujosruvėlėmis, kūno dešinės pusės daliniu paralyžiumi, pūlingu pleuritu, bronchitu ir plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Lavone rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pakauÅ¡yje (medicinos dokumentų duomenimis), odos nubrozdinimai kaktos deÅ¡inėje pusėje, skruoste, kraujosruvos pakauÅ¡io, kairio smilkinio, virÅ¡ugalvio, kaktos, skruostų minkÅ¡tuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momentinės skilčių sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai krÅ«tinės kairėje pusėje (medicinos dokumentų duomenimis), deÅ¡iniame peties sÄ naryje, kairės pusės 5–6–7 Å¡onkaulių lūžimai vidurinėje pažastinėje linijoje.

IÅ¡vardinti sužalojimai padaryti suduodant mažiausiai 7 smÅ«gius į galvÄ bei 1 smÅ«gį į krÅ«tinės kairę pusę. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡iuo atveju sukėlė mirtį. Lavone nurodyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame kelio, alkÅ«nės sÄ nariuose, gilÅ«s odos nubrozdinimai – pavirÅ¡inės žaizdos kairiame kelio sÄ naryje, plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje blauzdoje, padaryti mažiausia 4 smÅ«gių ar trauminių poveikių, ir įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvados 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyta, kad rasti sužalojimai tikėtinai padaryti tuo pačiu ar artimu laiku (1 t., 21–28, 31 b. l.). Įrodymų vertinimas, analizė, kaltinamųjų A. Č., E. A. nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija ir jos pagrindimas. Teismas remiasi kaltinamųjų A. Č., E. A., liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšį su parodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiojo E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo odos nubrozdijimų, kraujosruvų galvoje, galvos smegenų sumušimo, kairės pusės šonkaulių lūžimų, ir tai komplikavosi koma, poodinės emfizemos krūtinėje, kakle, dideliu galvos smegenų pabrinkimu su požievio srityje, smegenų žievėje, kamiene pavienėmis perivaskulinėmis kraujosruvėlėmis, kūno dešinės pusės daliniu paralyžiumi, pūlingu pleuritu, bronchitu ir plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamu.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobÅ«džio kategoriÅ¡kai nėra galimybės nustatyti – tai galėjo bÅ«ti tiek rankos, tiek kojos, tiek kokie aplinkos daiktai ir pan., suduodant mažiausia 7 smÅ«gius į galvÄ bei 1 smÅ«gį į krÅ«tinės kairę pusę. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡iuo atveju sukėlė mirtį. Vertinant teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , matyti, kad E. Z. nurodyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame kelio, alkÅ«nės sÄ nariuose, gilÅ«s odos nubrozdinimai – pavirÅ¡inės žaizdos kairiame kelio sÄ naryje, plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje blauzdoje, padaryti mažiausia 4 smÅ«gių ar trauminių poveikių, ir įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sugretinęs byloje iÅ¡tirtus įrodymų Å¡altinius kaltinamiesiems pareikÅ¡to kaltinimo ribose – pačių kaltininkų pripažinimÄ sudavus smÅ«gius kumščiais, spardant nukentėjusįjį, specialisto iÅ¡vadas, liudytojų parodymus – daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė kaltinamojo A. Č. tyčiniai veiksmai – tiesioginiai smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai pavojingas kÅ«no sritis, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad smÅ«gius sudavė dar kuris nors kitas asmuo ar kad nukentėjusysis krito ir susižalojo pats, patirdamas mirtį sukėlusius sužalojimus.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertus visas faktines įvykio aplinkybes, iÅ¡tirtus įrodymus.Bylos įrodymai – kaltinamosios E. A., liudytojų A. A., O. A., A. Å . S. P., R. G. parodymai patvirtina, kad A. Č. nukentėjusįjį E. Z. mušė kieme, o jam atėjus į A. Č. namus tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ . Paminėti liudytojai, iÅ¡skyrus A. Å ., S. P., R. G., įvykio nematė, tačiau sugretinus jų duotus parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie papildo vienas kitÄ , įrodo kaltinamojo A.

Č. kaltę.Kaltinamasis A. Č. iÅ¡ esmės pripažindamas savo kaltę pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nužudymo, tačiau neigdamas tyčiÄ nužudyti, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kad jis sumušė nukentėjusįjį E. Z., kad padarė jam mirtinus sužalojimus ir fakto, kad nukentėjusysis E. Z. mirė nuo jo veiksmų. Kaltinamojo parodymų analizė byloja, kad jis dėl visų kaltinime iÅ¡dėstytų faktų nurodė iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Teisme kaltinamasis neigė tik tyčiÄ nužudyti, t. y. savo veikos subjektyviÄ jÄ pusę, teigdamas, jog nenorėjo nukentėjusiojo mirties. Taip pat teismas pažymi, kad visuma byloje iÅ¡tirtų įrodymų liudija apie tai, kad visus kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam E. Z., dėl kurių jis mirė, padarė kaltinamasis. Pažymėtinas ir tas faktas, kad kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę dėl padarinių, negalėjo teismui iÅ¡aiÅ¡kinti ir atskleisti, kas iÅ¡ tikrųjų sukėlė tokį jo pykčio protrÅ«kį.

Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis A. Č. nukentėjusįjį E. Z. nužudė gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ ar gyvybę, kad kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ poelgio, kad tai kaltinamojo A. Č. greitas atsakas į įžeidimÄ .Nukentėjusiojo E. Z. mirtis įvyko po pavartoto fizinio smurto.

Taigi Å¡is faktas ir Å¡ie įrodymai leidžia teismui konstatuoti, kad tarp kaltinamojo A. Č. tyčinių veiksmų – smÅ«gių kumščiais bei koja – ir kilusių žalingų padarinių – E. Z. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo A. Č. veiksmai Å¡iuo atveju sukėlė ir nulėmė pasekmes – E. Z. mirtį.Kaltinamojo A. Č. kaltė pasireiÅ¡kė tyčine jos forma, kuriÄ atskleidžia subjektyviosios pusės požymiai, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.Kaltinamasis A.

Č., skatinamas nepamatuoto pykčio ir dėl nesivaldymo negalėdamas ir nenorėdamas adekvačiai įvertinti situacijos, tyčia pavojingai smogęs kumščiais ir koja nukentėjusiajam E. Z. į įvairias kÅ«no vietas bei pilvo sritį, ir pastaraisiais smÅ«giais sukėlęs padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį nukentėjusiojo E. Z. mirtį, suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, numatė pasekmes ir sÄ moningai leido joms kilti, nors tiesiogiai nukentėjusiojo E. Z. mirties nesiekė ir nenorėjo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs visas faktines aplinkybes – kaltininko A. Č. ir nukentėjusiojo E. Z. santykius iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį jo metu ir po jo. Pati įvykio situacija, kuriÄ atskleidžia bylos faktai, ir kilusio buitinio konflikto lygis nebuvo pakankami, kad sukeltų kaltininkui tiesioginį norÄ siekti nukentėjusiojo E. Z. mirties. Tačiau konfliktas buvo pakankama priežastis (turint galvoje kaltininko bÅ«do ypatumus, pyktį, nesugebėjimÄ valdytis) sužaloti nukentėjusįjį ir bÅ«ti abejingam dėl galimų padarinių.

Kaltinamasis A. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini ), t. y. sulaukęs 44-erių metų amžiaus. Tai rodo, kad jo gyvenimiÅ¡koji patirtis, branda, susiformavę charakterio bruožai ir pažiÅ«ros veikos padarymo metu buvo pakankami, kad jis galėtų įvertinti savo veiksmus ir galimus tokių veiksmų padarinius ir pasirinktų tokį elgesio variantÄ , kurio nori. Todėl teismas konstatuoja, kad jo veiksmai smogiant nukentėjusiajam smÅ«gius buvo valingi, jo paties suprasti, o tyčios intelektualinis elementas – pavojingos ir draudžiamos veikos suvokimas ir pasekmių numatymas – lėmė valinį elementÄ â€“ sÄ moningÄ leidimÄ pasekmėms – E. Z. mirčiai kilti.Å ie įrodymai patvirtina kaltinamojo A.

Č. veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį, darytina iÅ¡vada, kad kaltininko veiksmai ikiteisminio tyrimo pagrįstai buvo kvalifikuoti ir teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad kaltinamoji E. A. spyrė gulinčiam E. Z. ne mažiau kaip 4 kartus į apatinę kÅ«no dalį, įtakos mirčiai neturėjo, o gyvam asmeniui galėjo bÅ«ti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios E. A. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalįKaltinamasis A.

Č. konsultuotas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės reikalingumo VTPT prie LR SAM Å iaulių teismo psichiatrijos skyriuje, kur nustatyta, kad A. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, pakaltinamas (2 t., 34 b. l.). Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (59 str. 1 d. 2 p.).Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).Kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkė nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje provokuojančiu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sÄ moningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiajam, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvÄ .

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ . Byloje esančių kaltinamojo A. Č., kaltinamosios E. A., liudytojų A. A., O. A. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo E. Z. kaltinamasis A.

Č. prašė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, tačiau E. Z. į tai nereagavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, nukentėjusysis tyčia neprovokavo kaltinamojo veiksmų, bet taip pasielgdamas iÅ¡ viso nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys paskatins kaltinamÄ jį nusikalsti. Akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo E. Z. elgesys turėjo įtakos Å¡io nusikaltimo padarymui, todėl vertinamas kaip rizikingas. Tai kaltinamajam A. Č. pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas)             Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skiriant kaltinamajam A. Č. bausmę atsižvelgiama, kad padarytas tyčinis nužudymas yra labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos neatstatomos pasekmės, ir tuo padaryta ypatinga žala visuomenei. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – A. Č. neteistas, administracine tvarka 2009-2010 m. nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, teistumas išnykęs. Esant 2 atsakomybę lengvinančioms bei sunkinančiai aplinkybei, sugretinus paminėtas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, A.

Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau ženkliai mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įstatymo leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo, nes nėra visų minimo straipsnio pirmoje arba antroje dalyje numatytų sÄ lygų.KardomÄ jÄ priemonę kaltinamajam A.

Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ â€“ suėmimÄ . Remiantis LR BK 66 straipsniu į paskirtÄ jÄ bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas. Kaltinamoji E. A. kaltinama padarius vienÄ tyčinę, nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka 2009-2010 metais nebausta (1 t., 131 b. l.), charakterizuojama patenkinamai. Esant atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybei baustina laisvės apribojimu, skiriant įpareigojimus, uždraudžiant lankyti tam tikrose vietos, tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 str.).E. A. pagal LR BPK 140 straipsnį sulaikyta 2010-09-27 iki 2010-09-29 (1 t., 105 b. l.)Kaltinamajai E. A. 2010-09-29 prokurorės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., 139–140 b. l.), dokumentų paėmimas (1 t., 141–143 b. l.), įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 144 b. l.), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

            Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 90 straipsniu, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktu, LR CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, BPK 66 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 3 dalimi, patenkinti Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros pareikÅ¡tÄ 13486,96 litų civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo E. Z. gydymÄ stacionare iÅ¡ A. Č. (2 t., 76–82 b. l.).Daiktai, turintys nusikalstamai veiklai tirti nepateikti.Kaltinamajam A.

Č. laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas, apribojimas paliktinas (1 t., 92 b. l.). Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pirmÄ jÄ dalį (dėl tyčinio nužudymo) ir nuteisti laisvės atėmimu (8) aÅ¡tuoneriems metams ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. nuo 2010 m. rugsėjo 22d. iki 2011 m. kovo 29 d.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.E. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pirmÄ jÄ dalį ir nuteisti jÄ laisvės apribojimo bausme (1) vieneriems metams ir (6) Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 5 punktu per tÄ laikÄ uždrausti kasdien nuo 18 val. iki 22 val. lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tarp jų ir alumi; jÄ Ä¯pareigoti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ kasdien nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, atlikti 120 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji per laisvės apribojimo bausmės laikÄ privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.           Laisvės apribojimo bausmę vykdyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Tenkinti Raseinių rajono apylinkės prokuratÅ«ros civilinį ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ nuteistojo A. Č. 13486,96 litų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo E. Z. gydymÄ stacionare.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                        Vaclovas Iždonas