cfcf51ed-0628-4a71-8925-e50846e40e25 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės, Donato Vansevičiaus ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. G.-K., nedalyvaujant atsakovų atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. G.-K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas..Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi priimtame pareiškėjos patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-11-25 vyko Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimo „Dėl D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere projekto Nr. XIIP-2532(2) svarstymas ir priėmimas.

Seimas slapto balsavimo metu (už – 48, prieÅ¡ – 42, susilaikė – 18) protokoliniu nutarimu nepritarė nutarimo projektui skirti pareiÅ¡kėjÄ Lygių galimybių kontroliere. Mano, kad pareiÅ¡kėja atitiko įstatymo keliamus reikalavimus Lygių galimybių kontrolierės pareigoms užimti, jos kandidatÅ«rai bendru sutarimu pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas. Teigia, kad Seimo narių klausimai ir pasisakymai buvo homofobinio pobÅ«džio, nukreipti prieÅ¡ netradicinės lytinės orientacijos asmenis bei jų teises ir laisves, siejant pareiÅ¡kėjÄ su Å¡ios grupės asmenimis ir kvestionuojant pareiÅ¡kėjos saviraiÅ¡kos teisę pasirinkti darbo pobÅ«dį vykdant mokslinę-pedagoginę bei praktinę advokatės veiklÄ .

Mano, kad nepritarimÄ Seimo nutarimo projektui lėmė diskriminaciniai motyvai, kas yra neteisėta ir nepagrįsta, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiÅ¡kumo, konstituciniam teisinės valstybės principui, asmens saviraiÅ¡kos laisvei, teisėtų lÅ«kesčių principui, teisei užsiimti tam tikra veikla ar verslu kaip privataus gyvenimo elementu, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principui. Mano, kad kandidatui atitinkant objektyvius įstatymo keliamus reikalavimus, Seimo diskrecijos teisė negali bÅ«ti absoliuti.

Ji turi bÅ«ti ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje. Nurodo, kad neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, pasireiÅ¡kė Seimo narių neteisėtu veikimu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ priimant į darbÄ , valstybės tarnybÄ , taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sÄ lygas, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6, 8, 10 ir 14 straipsnius.

Mano esant neteisėtu Seimo protokolinį nutarimÄ Nr. SPP-203, kuriuo pareiÅ¡kėja nebuvo paskirta lygių galimybių kontroliere, nes pažeisto pareiÅ¡kėjos lygios galimybės, ji diskriminuojama dėl sÄ sajų su netradicine lytine orientacija ir atliekamo darbo pobÅ«džio bei menamos charakteristikos priskyrimo darbo santykių srityje. Svarstant pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«rÄ , Seime nebuvo kvestionuojama jos kvalifikacija, patirtis, mokslinė veikla ar autoritetas, o atvirkščiai, Å¡ios charakteristikos Seimo narių buvo pabrėžtos kaip pareiÅ¡kėjos stiprybės. Svarstymo metu pareiÅ¡kėjai buvo užduoti ir nedalykinio pobÅ«džio klausimai, siekiantys atskleisti jos požiÅ«rį į homoseksualios lytinės orientacijos asmenis.

Mano, kad Seimo nariai balsavimo dėl nutarimo „Dėl D. GumbrevičiÅ«tės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere projekto Nr. XIIP-2532(2) metu iÅ¡sakė neigiamÄ savo požiÅ«rį į pareiÅ¡kėjÄ , nes ji savo mokslinėje-pedagoginėje veikloje bei bÅ«dama advokate dalyvavo homoseksualių asmenų organizuotuose renginiuose ir įtraukta į ekspertų sÄ raÅ¡us Lietuvos gėjų ir lesbiečių bylinėjimosi strategijoje. Teigia, kad lyginant su asmeniu panaÅ¡ioje situacijoje – A.

L. – pareiÅ¡kėjai buvo taikomos mažiau palankios sÄ lygos, t. y. ji nebuvo paskirta lygių galimybių kontroliere. PareiÅ¡kėjos diskriminacija sukėlė jai didžiulę žalÄ : buvo pažemintas jos orumas, sukelta vidinė įtampa, užkirstas kelias savirealizacijai, sumažinta savigarba, savivertė, buvo pasikėsinta į pareiÅ¡kėjos tapatybės dalį, pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas. Neteisėtais atsakovių veiksmais fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, atsakinėjant į neadekvačius klausimus ir nepagrįsto pastabos dėl profesinės veiklos padaryta neturtinė žala pareiÅ¡kėjai – neigiami iÅ¡gyvenimai, stresas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, sužinojus, kad dėl diskriminacijos pareiÅ¡kėja nepriimta į pareigas, kurios itin atitiko jos profesinę patirtį ir pasirengimÄ dirbti Å¡ioje srityje.

PareiÅ¡kėja nurodo jautėsi persekiojama ir patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , nes buvo sutapatinta su asmenimis, kuriuos gynė dėl savo profesinės ir ekspertinės veiklos, dėl ryÅ¡ių su mažumomis; taip pat reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . PareiÅ¡kėja ilgai ir atsakingai ruošėsi Å¡ioms pareigoms, todėl netesėtas elgesys jÄ sukrėtė: neturkus po neteisėtų veiksmų dėl patirto streso dėl stiprių spaudžiančių skausmų kairėje krÅ«tinės pusėje Å¡irdies plote pareiÅ¡kėja teigia pirmÄ kartÄ gyvenime buvusi paguldyta į intensyvios priežiÅ«ros palatÄ , vėliau gydyta skyriuje, buvo nedarbinga daugiau, nei savaitę ir nukreipta tolimesniems tyrimams ir gydymui.

PareiÅ¡kėja buvo gydoma medikamentiniais leidžiamaisiais ir geriamaisiais preparatais, nukreipta psichologo konsultacijai, vėliau – psichoterapeuto konsultacijai, jai konstatuoti nuotaikos svyravimai, besitęsiantys skausmai Å¡irdies plote, nuvertinimo jausmas ir kt. teigia, kad Å¡io nenaudingo poveikio nebÅ«tų, jei nebÅ«tų buvusių neteisėtų veiksmų.Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo kad atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, todėl Seimas nėra tinkamas atsakovas.

Teigia, kad Seimo kanceliarija negali būti tinkamu atstovu byloje, nes ji nesiejama su pareiškėjos patirta žala. Pareiškėjos nurodoma žala atsirado dėl Seimo, kaip kolegialios institucijos veiksmų, tačiau Seimui įgaliojimai negali būti suteikti Vyriausybės nutarimu, nes taip būtų pažeistas Konstitucijos 5 str. įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Mano, kad bylose, kurių dalykas yra Seimo veiksmais padaryta žala, pagal galiojančius teisės aktus atstovas nėra nustatytas. Tuo pačiu nurodo, kad tam, kad būtų patenkintas pareiškėjos skundas, turi būti konstatuotas Seimo veiksmų neteisėtumas nepriimant nutarimo projekto ir nepaskiriant pareiškėjos lygių galimybių kontroliere.

Nurodo, kad Konstitucija suteikia plačiÄ diskrecijÄ Seimui spręsti dėl asmens tinkamumo eiti pareigas, į kurias skiria Seimas. Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o jo priimamų aktų teisėtumo kontrolė Konstitucijos 105 str. 1 d. pavesta Konstituciniam Teismui, todėl Å¡ioje byloje administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti Seimo veiksmų teisėtumo. Nekonstatavus pareiÅ¡kėjos nurodytų Seimo veiksmų nepaskiriant jos į Lygių galimybių kontrolierės pareigas neteisėtumo, nėra pagrindo nagrinėti žalos atlyginimo klausimo.

Kitų pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų motyvų nurodo nevertinsiantis, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skundÄ , prašė svarstyti klausimÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl priimto sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis yra pajamos, kurias pareiÅ¡kėja bÅ«tų gavusi, jeigu bÅ«tų buvusi paskirta lygių galimybių kontroliere, nes paskyrimui į Å¡ias pareigas ruošėsi gana ilgaiAtsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad 2014-11-25 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje vyko Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl D. GumbrevičiÅ«tės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projekto Nr. XIIP-2532(2) (toliau – Nutarimo projektas) svarstymas ir priėmimas. Lietuvos Respublikos Seimas slapto balsavimo metu balsų dauguma (už – 48, prieÅ¡ – 42, susilaikė – 18) nepritarė Nutarimo projektui skirti pareiÅ¡kėjÄ lygių galimybių kontroliere.

PareiÅ¡kėja mano, kad ji lygių galimybių kontroliere buvo nepaskirta nepagrįstai, todėl praÅ¡o priteisti 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. VieÅ¡asis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, t. y.

Administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 p.). Pagal ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). VieÅ¡ojo administravimo subjekto sÄ voka pateikta ABTÄ® 2 str. 4 d. – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, vieÅ¡oji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o Seimo narių priimti ar nepriimti teisės aktai nėra susiję su vieÅ¡ojo administravimo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-02 nutarties Å¡ioje administracinėje byloje, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nurodė, kad „dėl valstybės institucijų (Å¡iuo atveju Seimo) veiklos gali atsirasti ir asmens teisių ar laisvių pažeidimas, inter alia žala“ ir konstatavo, kad „teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Seimo veiksmais, atlyginimo“.

Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas, Å¡iame straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilti bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .

Tokį aiÅ¡kinimÄ pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Atsižvelgiant į ABTÄ® 16 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...

Seimo, Seimo narių, ... > veiklos, konstatuotina, kad neteisėti Å¡ios institucijos veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir Lietuvos Respublikos Seimo 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti tenkinamas.

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai.

Å iuo atveju nagrinėjant administracinę bylÄ teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 16 str. 2 d. nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, iÅ¡ viso nevertino Seimo narių veiksmų 2014-11-25 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstant ir nepriimant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl D. GumbrevičiÅ«tės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projektÄ Nr. XIIP-2532(2), nes tai nebuvo Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, nagrinėjamuoju atveju teismui nekilo abejonių dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Milda Vainienė                                                                                            Donatas Vansevičius Violeta Petkevičienė