cfcf37ea-3b88-4f9a-a6c8-257a6107bfdb · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-137-445/2012                       Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00857-2011-5                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                                   35.3.6.; 113.1.; 116.1.

               (S)    VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Varėna    Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovų O. P. ir E. P. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, atsakovams A. K., J. K., jų atstovui advokatui Viliui Putkiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal O. P. ir E. P. ieÅ¡kinį atsakovams A.

K., J. K. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir                                                           n u s t a t ė : IeÅ¡kovai paduotu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 90 000 Lt skolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patvirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovai nurodo, kad reikalavimus buvo grindžia 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. birželio 7 d. atsakovų įsipareigojimais grÄ Å¾inti pinigines lėšas. 2006 metų liepos mėnesį atsakovė J.

K. paskambino ieÅ¡kovei O. P. ir paprašė paskolinti 3000 Lt atsakovų sÅ«naus Å . mokslams. Kadangi ieÅ¡kovai turėjo santaupų, todėl kaip sutuoktiniai, kurie pinigines lėšas valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nusprendė padėti artimų giminaičių Å¡eimai ir paskolinti praÅ¡omÄ sumÄ - 3000 Lt. 2006 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė O. P., vykdama į Seirijus, Lazdijų r. tvarkyti artimųjų kapų, atvežė J. K. praÅ¡omÄ paskolinti pinigų sumÄ . Bendraujant su atsakove ir su jos sÅ«numi Å . ir kartu lankantis pas atsakovės seserį L., gyvenančiÄ Alytuje, ieÅ¡kovė O.

P. perdavė atsakovei J. K. 3000 litų.    2006 m. spalio mėnesį J. K. vėl paskambino ieÅ¡kovei O. P. ir paprašė paskolinti 35000 Lt, kurie jiems reikalingi dėl namo pirkimo sÅ«nui Å ., nes tiek trÅ«ksta iki reikiamos namo pirkimo sutartos sumos. Atsakovė J. K. telefonu padiktavo savo sutuoktinio -atsakovo A. K. asmens kodÄ ir banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ buvo praÅ¡oma pervesti praÅ¡omus paskolinti 35000 Lt. IeÅ¡kovai kaip sutuoktiniai, valdydami bendrosios jungtinės nuosavybės teise pinigines lėšas, nusprendė padėti artimiems giminaičiams ir paskolinti praÅ¡omus 35000 Lt.

Todėl, 2006 m. spalio 2 d. dviem banko pavedimais į atsakovo A. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas “Hansabankas”, ieÅ¡kovė O. P. pervedė 35929 Lt.    2006 metų pabaigoje atsakovai J. ir A. K. atvyko pas ieÅ¡kovus į namus Skuodo mieste ir, žinodami, kad jie turi planų persikelti gyventi į DzÅ«kijÄ , pasisiÅ«lė ant nugriauto Å«kinio pastato pamatų prie senojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje pastatyti nedidelį butelį-namelį ir ieÅ¡kovams, nes savo reikmėms ketinantys po vienu stogu statyti pirtį garaÅ¾Ä .

Å iems planams įgyvendinti į atsakovo A. K. sÄ skaitÄ buvo pervedami pinigai: 2007-01-02 - 10000 Lt, 2007-01-25 dviem pavedimais - 20000 Lt, 2008-04-07 - 10000 Lt, 2008-06-05 - 15000 Lt. 2008-07-16 atsakovui A. K. telefonu papraÅ¡ius paskolinti pinigų apmokėti kursams laivo kapitono licenzijai gauti, 2008-07-16 buvo pervesta į jo asmeninę sÄ skaitÄ 10000 Lt. 2009-06-05 atsakovė J. K. paskambino telefonu ir vėl paprašė O. P. paskolinti pinigų 3000 Lt sÅ«naus Å . mokslams apmokėti. Po Å¡io atsakovės praÅ¡ymo, ieÅ¡kovė nieko neįtardama, pervedė į atsakovės J.

K. asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB ,,Swedbank” 3000 Lt. Nors nuo atsakovų pasiÅ«lymo pastatyti jiems butÄ ar nedidelį namelį sklype prie senojo namo (duomenys neskelbtini), praėjo daugiau nei 4 metai, tačiau žadėtas bÅ«stas taip ir nebuvo pastatytas. Todėl 2010 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovė O. P. nuvyko pas atsakovus į namus dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, tačiau J. K. atsisakė bendrauti ir pasakė, kad jos sutuoktinis A. K. yra išėjęs į jÅ«rÄ ir grįš tik 2010 m. rugsėjo 29 d. ir tuomet svarstys galimybes apie pinigų grÄ Å¾inimÄ .

Tačiau jie ir toliau aktyviai telefonu daug kartų ragino atsakovus grÄ Å¾inti paskolintus pinigus, kol į ieÅ¡kovų telefoninius skambučius jau neatsakydavo, pradėjo jų vengti. Tuomet 2010 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovė atvyko pas atsakovus į namus tartis dėl paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo datos. IÅ¡ pradžių atsakovas A. K. mainais už paskolintas pinigines lėšas siÅ«lė atiduoti atsakovų sÅ«nui Å . nupirktÄ , bet visiÅ¡kai neįrengtÄ gyvenimui namÄ , tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, pradėjo įžeidinėti ieÅ¡kovę, tyčiotis iÅ¡ jos tremtinės statuso.

Taip susitarimas dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo pasiektas nebuvo. IeÅ¡kovai, gerbdami giminystės ryÅ¡iais paremtus santykius ir nenorėdami jų gadinti, ir toliau dėjo visas pastangas gera valia be teisminių procedÅ«rų, taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ . Tuo tikslu ieÅ¡kovė O. P. per Skuodo rajono notarų biuro notarę V. Ž. 2010-10-29 iÅ¡siuntė atsakovams praÅ¡ymÄ - pretenzijÄ dėl paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo, tačiau atsakymo iÅ¡ atsakovų nesulaukė. Todėl ieÅ¡kovai, suprasdami kad yra apgauti, buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos pas advokatÄ .

IeÅ¡kovė O. P., kartu su jai teisinę pagalbÄ teikusiu advokatu, susitiko su atsakovais aptarti susiklosčiusios situacijos ir galimybių iÅ¡kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ne teismine tvarka, nurodant konkretų paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo terminÄ . Abipusių nuolaidų bÅ«du buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį atsakovai sutiko gera valia grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovų gautus 90 000 Lt, nors pagal bankinius pavedimus yra gavę žymiai didesnę sumÄ (106 929 Lt). Å is sutarimas buvo užfiksuotas raÅ¡tu, kurį surašė pati atsakovė J.

K., praÅ¡ydama pinigų grÄ Å¾inimo terminÄ atidėti 8 mėnesiams, t.y. iki 2011 m. birželio 1 dienos. Suėjus sutartam pinigų grÄ Å¾inimo terminui, atsakovai gautų pinigų negrÄ Å¾ino, tačiau vėl paprašė atidėti mokėjimo terminÄ 4 mėnesiams. IeÅ¡kovai, gerbdami giminyste siejamus tarpusavio santykius su atsakovais, vėl patikėjo ir sutiko pratęsti piniginių lėšų grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2011 m. rugsėjo 15 d., nes J. K. 2011-06-07 paskolos raÅ¡teliu patvirtino ir pasižadėjo, kad tikrai su vyru A.

K. gavę bendriems reikalams iÅ¡ O. P. 90000 Lt grÄ Å¾ins iki 2011 m. rugsėjo 15 d. Tačiau atsakovai neįvykdė ir Å¡ių savo raÅ¡ytinių įsipareigojimų, į ieÅ¡kovų raginimus gera valia grÄ Å¾inti paskolintus pinigus jau nereaguoja, gautų piniginių lėšų negrÄ Å¾ina, netgi savo raÅ¡ytinius įsipareigojimus ignoruoja, o prieÅ¡taravime klaidina teismÄ , todėl ieÅ¡kovai priversti savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme. Sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d., atsakovai ieÅ¡kovams privalo mokėti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovai A.

K. ir J. K. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Atsakovai nurodė, kad su ieÅ¡kiniu dalinai sutinka ta prasme, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų tikrai yra gavę 90000 litų, tačiau tai nebuvo paskola jų Å¡eimai, todėl Å¡iam ginčui negali bÅ«ti taikomi paskolinius santykius reguliuojančios normos:               1. ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia paskolos raÅ¡teliu, kuriuo atsakovai įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2011-06-01 90000 litų bei 2011-06-07 raÅ¡teliu, kuriuo grÄ Å¾inimo terminas pratęsiamas iki 2011-09-15.

Jokių kitų įrodymų, kad tai buvo paskoliniai santykiai, ieÅ¡kovai nepateikia;         2. patys ieÅ¡kovai pripažino, kad tarp jų ir atsakovų nebuvo paskolinių santykių, o buvo pavedimo, paslaugų atlikimo santykiai. PraÅ¡yme, kuris buvo atsiųstas per notarÄ , ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai įvardina, kad su atsakovais buvo deramasi dėl gyvenamo ploto, kadangi jie norėjo grįžti į Merkinę ir čia praleisti likusį laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai nepaskolino pinigų, bet juos pervedė jiems ir leido juos naudoti vienam tikslui - įrengti ieÅ¡kovams gyvenamÄ patalpÄ Merkinėje.              3.

Atsakovai gavę pinigus, juos panaudojo tų klausimų sprendimui, kuriuos prašė iÅ¡spręsti ieÅ¡kovai. Kaip matyti iÅ¡ pateikto raÅ¡to 2006 metų spalio mėnesį jiems buvo pervesta apie 35000 litų, kurie buvo panaudoti 2007 metų sausio septynioliktÄ dienÄ Ä¯sigyto namo (duomenys neskelbtini) pirkimui. Jie šį namÄ pirko ne sau, kadangi jiems nereikia. Jis buvo nupirktas ieÅ¡kovams, kad pastarieji galėtų gyventi nupirktame name. IeÅ¡kovų teiginys, kad namas nupirktas ne jiems, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi nežino, kuo galima bÅ«tų pagrįsti dviejų namų toje pačioje gyvenvietėje įsigijimÄ , kai abu jų vaikai gyvena kitur.

Å is namas ir buvo pirktas vien tik siekiant įgyvendinti ieÅ¡kovų poreikius. Už namÄ faktiÅ¡kai buvo sumokėta 104000 litų. Nupirktas namas nebuvo užbaigtas statyti. Kadangi 1990 metų statybos leidimo galiojimas buvo pasibaigęs, tik 2007 metais gavo naujÄ leidimÄ . Gavę leidimÄ , galėjo atnaujinti namo statybÄ - pakeitė stogÄ , kuris kainavo apie 30000 litų. FaktiÅ¡kai jie pradėjo įrenginėti namÄ , tačiau ieÅ¡kovai apžiÅ«rėję namÄ nusprendė, kad Å¡is namas jiems nėra tinkamas, nes ne medinis, o mÅ«rinis.

Kadangi tų 90000 litų neužteko, 2007 - 2008 metais Å¡eima pasiėmė iÅ¡ banko kreditÄ .              4. IeÅ¡kovams atsisakius gyventi nupirktame name, jiems pasiÅ«lė įrengti buvusio Å«kinio pastato vietoje gyvenamÄ patalpÄ . Buvo parengtas projektas ir pateiktas ieÅ¡kovams, ieÅ¡kovai atsisakė jame gyventi. Kadangi namas (duomenys neskelbtini) buvo atremontuotas, pasiÅ«lė gyvenamajame name pasirinkti pirmÄ arba antrÄ aukÅ¡tÄ . Nei vienas variantas ieÅ¡kovams netiko. Kadangi ieÅ¡kovams joks jų pasiÅ«lytas variantas netiko, ieÅ¡kovai pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti pinigus.

Ne vienÄ kartÄ buvo susitikę ir aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų duoti pinigai buvo sunaudoti ne jų Å¡eimos poreikių tenkinimui (kaip teigia ieÅ¡kovai), bet atvirkščiai - ieÅ¡kovų poreikių tenkinimui. Susitarę su ieÅ¡kovais, kad jiems nupirks ar įrengs gyvenamÄ vietÄ - Å¡eima papildomai pasiėmė 66902 EUR kreditÄ . FaktiÅ¡kai Å¡is kreditas buvo panaudotas patalpų įrengimui, o ankstesnis kreditas namo (duomenys neskelbtini) pirkimui.               5. Kaip jau buvo paminėta - tai nėra paskoliniai santykiai.

Susiklostę santykiai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų labiausiai atitinka rentos santykius. Pagal galiojančius įstatymus - CK 6.439 str. - rentos mokėtojas privalo neatlygintinai ar mainais už kapitalo ar turto perdavimÄ periodiÅ¡kai mokėti ar kitaip iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ . Jie nebuvo tinkamai įforminti, tačiau savo esme atitiko juos. IeÅ¡kovai perdavė 90000 litų (tai atitinka CK 6.440 str. 3 d.) jiems su tikslu, kad užtikrins ieÅ¡kovų senatvę, suteikiant gyvenamÄ patalpÄ bei juos iÅ¡laikant.

Jie savo įsipareigojimus vykdė, už duotus pinigus nupirko nekilnojamÄ turtÄ , jam neatitikus ieÅ¡kovų norų, buvo suremontuotas namas ir pasiÅ«lyta pasirinkti gyvenamÄ plotÄ . Neįtikus ieÅ¡kovams, buvo nugriautas Å«kinis pastatas, paruoÅ¡tas projektas ir jį pastačius, pasiÅ«lyta tame pastate gyventi. Ir Å¡is variantas ieÅ¡kovams netiko. Å iai dienai ieÅ¡kovai, kaip supranta, nori atsisakyti jų susitarimo, atsisako rentos ir nori, kad jie grÄ Å¾intų duotus pinigus. LR Civilinis kodeksas tokiÄ teisę ieÅ¡kovams numato, tačiau rentos santykiuose tiek viena, tiek kita pusė privalo atitinkamai vykdyti savo įsipareigojimus.

Tai reiÅ¡kia, kad atsisakius rentos, rentos gavėjai privalo atlyginti rentos mokėtojams jų patirtas iÅ¡laidas, t.y. atlyginti patirtus nuostolius. Å iuo atveju jie patyrė žymiai didesnių nuostolių, negu sumokėti pinigai. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kinio dalykas pinigai, jų nuostoliai taip pat piniginiai. LR CPK leidžia proceso dalyviams, Å¡iuo atveju atsakovams, pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.          IeÅ¡kovai pateikė dublikÄ Ä¯ atsakovų atsiliepimÄ , praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

          Nurodo, kad atsakovai atsiliepime pripažįsta aplinkybes, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų gavo 90 000 Lt, tačiau nurodo, kad jie juos davė tam, kad jiems nupirktų ar įrengtų gyvenamuosius namus, dėl ko J. ir A. K. buvo priversti net du kartus kreiptis į kredito įstaigas dėl dviejų didelės apimties kreditų gavimo. Ne gana to, atsakovai teigia, kad tarp ieÅ¡kovų buvo susiklostę rentos santykiai. Atsakovų iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ne tik kad neatitinka tikrovės, bet ir prieÅ¡tarauja elementariai logikai, o bÅ«tent:              - Atsakovai atsiliepime nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų gauti 35 000 Lt buvo panaudoti perkant jiems namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovai sumokėjo 104 000 Lt.

Tai niekuo nepagrįstas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas teiginys. Namas buvo nupirktas A. K. vardu, o ne ieÅ¡kovų. Jei, kaip teigia atsakovai, namas buvo perkamas ieÅ¡kovams, tai kodėl jie trÅ«kstamÄ dalį pinigų - 69 000 Lt mokėjo savo lėšomis. Jeigu namas, kaip teigia atsakovai, buvo nupirktas ieÅ¡kovams, tai dėl kokių priežasčių jie savo vardu 2007-07-11 ėmė 101 367 eurų kreditÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini) statyboms (nors pats namas jau buvo pastatytas). Tai yra niekuo nepagrįsti ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami teiginiai, nes ieÅ¡kovai jokio raÅ¡ytinio įgaliojimo K. nėra davę atlikti kokius nors teisinius veiksmus, sandorius ar pan.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai visus teisinius veiksmus (paskolos iš bankų ir pan.) atliko savo, o ne ieškovų vardu. Tokiu būdu, nėra ir negali būti pavedimo santykio, nes pavedimas - kai įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti teisinius veiksmus, o tam būtinas rašytinis įgaliojimas. Jeigu pavedama sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, įgaliojimas turi būti notarinės formos. O iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai visus teisinius veiksmus atliko savo, o ne ieškovų vardu.

Taigi nėra ir negali bÅ«ti pavedimo santykio, nes nebuvo ir nėra jokio raÅ¡ytinio notarinio įgaliojimo.              - IÅ¡ pridėtų prie atsiliepimo priedų (kredito sutarčių ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai 2007-07-11 gautÄ kreditÄ panaudojo ne pagal paskirtį. IÅ¡ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad A. K. nusipirktam namui pakeistas tik stogas, kuris paties A. K. teigimu, kainavo 30 000 Lt, o kur buvo panaudota kita 101 367 eurų paskolos dalis taip ir neaiÅ¡ku.

Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad A. K., veikdamas kartu su J. K., tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų, tiek iÅ¡ kredito įstaigų gautus pinigus panaudojo kitiems tikslams ir savo asmeniniams Å¡eimos poreikiams tenkinti.              - Be to, nepagrįsti motyvai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovai įsigijo ne sau. Turtas registruotas jų vardu. Jie ėmė 2005 m., 2006 m. banko kreditus namo pirkimui (remontui) sau, o ne ieÅ¡kovams, jie įkeitė savo turtÄ , o ne ieÅ¡kovų. Kredito sutartyse bankui nepranešė, kad veikia kaip įgaliotiniai, o veikė savo vardu ir savo rizika.

Atsakovų pateikta 2005-03-01 kredito sutartis ir 2006-05-11 papildomas susitarimas prie šios sutarties patvirtina, kad atsakovai pinigines lėšas namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui turėjo, dar prieš ieškovams paskolinant pinigines lėšas. Tad atsakovų nurodytas teiginys, kad jie iš ieškovų gautas pinigines lėšas panaudojo gyvenamojo būsto jiems įrengimui, visiškai nepagrįstas ir logiškai nepaaiškinamas.               - Nepagrįsti aiškinimai ir dėl rentos santykių.

Rentos sutartis turi bÅ«ti tik notarinės formos, o Å¡ios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir taikoma restitucija. Nors jokios rentos ir nebuvo, nes atsakovai neįsipareigojo iÅ¡laikyti ieÅ¡kovų, bet net ir pripažinus teismui rentos santykį, pasekmės nekiltų dėl sandorio formos trÅ«kumų. Be to, atsakovai per restitucijÄ privalėtų grÄ Å¾inti visas lėšas, kÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų gavo.              Atsakovai pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovų dublikÄ , praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Nurodo, kad ieÅ¡kovai iÅ¡kreipia faktinius santykius tarp Å¡alių:              1.

IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia paskolos raÅ¡teliais, kurie buvo pasiraÅ¡yti žymiai vėliau, nei atliekami piniginiai pervedimai. Tai įrodo, kad įvykus konfliktui tarp Å¡alių, ieÅ¡kovų pozicija pasikeitė ir jie nori atsiimti pinigus teigdami, jog jie yra paskolinti, o ne duoti su tikslu iÅ¡laikyti ieÅ¡kovus iki gyvos galvos. PraÅ¡yme, kuris buvo atsiųstas per notarÄ , ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai įvardina, kad su atsakovais buvo deramasi dėl gyvenamo ploto pastatymo ar įsigijimo, kadangi jie norėjo grįžti į Merkinę ir čia praleisti likusį laikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai nepaskolino pinigų, bet juos pervedė jiems ir leido juos naudoti vienam tikslui - įrengti ieÅ¡kovams gyvenamÄ patalpÄ Merkinėje. Duodant pinigus nebuvo aptarta, kieno vardu bus registruojamas turtas ir tai jiems nebuvo svarbu. Vienintelis reikalavimas - įrengti normaliÄ gyvenamÄ patalpÄ (namÄ ) Merkineje. Tai ir buvo daroma.              2. Atsakovai gavę pinigus, juos panaudojo tų klausimų sprendimui, kuriuos prašė iÅ¡spręsti ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai kelia klausimÄ , kodėl buvo nekilnojamas turtas registruotas atsakovų vardu ir kodėl už namÄ buvo sumokėta ir savo pinigais.

Gali paaiÅ¡kinti tuo, kad jie su ieÅ¡kovais yra artimi giminaičiai ir sudarant žodinį susitarimÄ negalvojo, kad reikės eiti į teismÄ bylinėtis. Pirmas variantas ir buvo nupirkti namÄ , kad jame atskirai galėtų gyventi ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, sumokėjo ne 35000 litų, o apie 90000 litų. faktiÅ¡kai yra padengę namo pirkimo iÅ¡laidas.                   3. IeÅ¡kovai kelia klausimÄ , kam buvo imta 101367 eurų paskola. Ji buvo imta tam, kad įrengti namÄ .

Iš pateiktos nekilnojamo turto registracijos pažymos matosi, kad įsigytas ieškovams namas be langų, durų ir t.t. Statybininkų terminais buvo nupirkta namo dėžutė, o tai sudaro 1/3 išlaidų dalį, lyginant su namo įrengimu.                   4. Sutinka su ieškovų teiginiu, kad dalį kredito panaudojo kito objekto remontui, tačiau vien tik todėl, kad ieškovams įsigytas namas nepatiko ir jo įrengimas buvo sustabdytas bei visi pinigai buvo mesti kito namo remontui.

Buvo sutvarkytas antras aukÅ¡tas, kuriame pasiÅ«lė gyventi ieÅ¡kovams, tačiau ieÅ¡kovai atsisakė, sutvarkius pirmÄ aukÅ¡tÄ buvo pasiÅ«lytas ir pirmas aukÅ¡tas, tačiau ir su Å¡iuo variantu ieÅ¡kovai nesutiko.                   5. Yra įsitikinę, kad tai nėra paskoliniai santykiai. Susiklostę santykiai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų labiausiai atitinka rentos santykius. Pagal galiojančius įstatymus - CK 6.439 str. - rentos mokėtojas privalo neatlygintinai ar mainais už kapitalo ar turto perdavimÄ periodiÅ¡kai mokėti ar kitaip iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ .

Jie nebuvo tinkamai įforminti, tačiau savo esme atitiko juos. IeÅ¡kovai perdavė 90000 litų (tai atitinka CK 6.440 str. 3 d.) jiems su tikslu, kad jie užtikrins ieÅ¡kovų senatvę, suteikiant gyvenamÄ patalpÄ bei juos iÅ¡laikant. Jie savo įsipareigojimus vykdė, už duotus pinigus nupirko nekilnojamÄ turtÄ , jam neatitikus ieÅ¡kovų norų, buvo suremontuotas namas ir pasiÅ«lyta pasirinkti gyvenamÄ plotÄ . Buvo nugriautas Å«kinis pastatas, paruoÅ¡tas projektas ir jį pastačius, pasiÅ«lyta tame pastate gyventi.

Ir Å¡is variantas ieÅ¡kovams netiko. Å iai dienai ieÅ¡kovai nori atsisakyti jų susitarimo, atsisako rentos ir nori, kad jie grÄ Å¾intų duotus pinigus. LR Civilinis Kodeksas tokiÄ teisę ieÅ¡kovams numato, tačiau rentos santykiuose tiek viena, tiek kita pusė privalo atitinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Tai reiÅ¡kia, kad atsisakius rentos, rentos gavėjai privalo atlyginti rentos mokėtojams jų patirtas iÅ¡laidas, t.y. atlyginti patirtus nuostolius. Å iuo atveju jie patyrė žymiai didesnių nuostolių, negu sumokėti pinigai.

IeÅ¡kinio dalykas yra pinigai, jų nuostoliai taip pat piniginiai. LR CPK leidžia proceso dalyviams, Å¡iuo atveju atsakovams pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.                          IeÅ¡kovų atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Jis nurodė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovai pinigus yra gavę, pinigai pervesti pavedimais. IeÅ¡kovai paskolino atsakovams pinigines sumas pagal jų praÅ¡ymus – apmokėti už sÅ«naus mokslÄ , atsakovų namo pirkimui, kursams laivo kapitono licenzijai gauti.

Atsakovai siÅ«lė įrengti gyvenamÄ jÄ patalpÄ atsakovams, žinodami, kad jie pageidauja grįžti ir gyventi DzÅ«kijoje. Praėjo daugiau, kaip 4 metai, tačiau gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta, atsakovai atsisakė bendrauti ir grÄ Å¾inti pervestu pinigus. Abipusių nuolaidų keliu Å¡alys buvo susitarę, kad atsakovai geruoju grÄ Å¾ins 90000 Lt, nors bankiniais pavedimais buvo pervesta 106929 Lt. Kadangi atsakovai susitartu terminu pinigų negrÄ Å¾ino, tai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovų atstovas prašė priteisti įstatymo numatytas palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.                          Atsakovai ir jų atstovas ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė atmesti.

Atsakovas A. K. nurodė, kad ieÅ¡kovai atsisakė pas juos apsigyventi, nepatiko vieta. Galėjo 90000 Lt persiųsti. Viskas buvo įdėta į statybas. Jokia preliminari sutartis dėl bÅ«sto perleidimo nebuvo sudaryta. Žemės sklypas priklauso atsakovams. Jeigu bÅ«tų ieÅ¡kovai nurodę, kad skola, tai bÅ«tų neėmęs. IeÅ¡kovų vardu namo nenupirko, nes jie nenorėjo rodyti kiek turi lėšų. Dirba laivo kapitono vyr.padėjėju.Už licenzijÄ dėl laivo kapitono padėjėjo mokesčio, sumokėjo pats grynais pinigais.

Atsakovė J. K. nurodė, kad ieÅ¡kovė O. P. yra jos giminaitė, teta. Ji neturi savo vaikų. IeÅ¡kovai pageidavo grįžti ir apsigyventi. Paisrašė du paskolos raÅ¡telius. Pasirašė susinervinusi, nes reikalavo grÄ Å¾inti pinigus. Kitame paskolos raÅ¡telyje tik pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . 3000 Lt gavo sÅ«naus mokslams apmokėti. 35000 Lt ieÅ¡kovė davė namo pirkimui. Pirkimo-pardavimo sutarties ieÅ¡kovų vardu neformino, kad po jų mirties nereikėtų perraÅ¡yti. A. K. yra jos sutuoktinis.

Bandė nutraukti santuokÄ .                          Atsakovo atstovas nurodė, kad tarp Å¡alių buvo rentos arba dovanojimo teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės neatitinka paskolos turinio. Paskola nebuvo suteikta. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.              IeÅ¡kovai savo reikalavimus grindžia dviem paskolos raÅ¡teliais ( b.l. 6-7), nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, mokėjimo pavedimais ( b.l. 47-57), O.

P. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu A. K. ir J. K. ( b.l. 59-61).             Atsakovai savo atsikirtimus grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais: kredito sutartimis ( b.l. 68-82), statinio fotonuotraukomis ( b.l. 83-84), statybos leidimu ( b.l. 85-86), žemės sklypo ir statinio įraÅ¡u registre ( b.l. 87-88), pažyma apie nebaigtÄ statyti statinį ( b.l.89).             Atsakovai pripažįsta, kad ieÅ¡kovų nurodytÄ pinigų sumÄ yra gavę, tik skirtingai nurodo pinigų pervedimo (perdavimo) paskirtį.IeÅ¡kovės nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2006-10-02 nurodyta paskirtis – papildymas ( b.l. 47), 2006-10-02 mokėjimo pavedime – “sÄ skaitos papildymas”, valiuta USD ( b.l. 48), kituose pervedimuose – “papildymas”, “sÄ skaitos papildymas”, “pervesta suma” ( b.l. 51- 57).             Pagal ieÅ¡kovės O.

P. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ atsakovams nurodyta, kad buvo susitarę su atsakovais, kad už pervestus pinigus atsakovai įruoÅ¡ ieÅ¡kovams butÄ . Pinigai buvo pervesti ir už atsakovų sÅ«naus mokslÄ , praÅ¡ant atsakovei J. K.. IeÅ¡kovė nurodo, kad pinigus skolino atsakovams neįrengto namo pirkimui. IeÅ¡kovė O. P. įvardijo, kad pervesti pinigai yra skola ir prašė iki 2010-12-01 grÄ Å¾inti ( b.l. 59-61).Atsakovai nepripažindami ieÅ¡kinio nurodo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų susiklostę santykiai nėra paskoliniai, o labiausiai atitinka rentos santykius.             Pagal rentos sutartį viena Å¡alis – rentos mokėtojas (skolinininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimÄ jam nuosavybės teise periodiÅ¡kai mokėti kitai Å¡aliai – rentos gavėjui sutartyje numatytÄ pinigų sumÄ (rentÄ ) arba kitaip iÅ¡laikyti rentos gavėjÄ ( CK 6.439 str. 1 d.).Atsakovai pripažįsta, kad ieÅ¡kovai perdavė 90000 litų, bet jų perdavimo tikslas, kad bÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovų senatvė, suteikiant gyvenamÄ jÄ patalpÄ .CK 6.440 str. 1 d. numato, kad pagal rentos sutartį gavėjas gali įsipareigoti perduoti rentos mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ arba pinigų sumÄ .Å alys pripažįsta, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta jokia paprasta raÅ¡ytinė ar notarinės formos sutartis dėl rentos.

CK 6.443 str.1 d. numato, kad rentos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Notarinė sandorių forma privaloma sandoriams, kuriems civilinis kodeksas nustato privalomÄ notarinę formÄ (CK 1.74 str.1 d.3 p.).Ä®statymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį , jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose ( CK 1.93 str. 1 d.). Ä®statymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ( CK 1.93 str.3 d.). Kai sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės (( viena Å¡alis privalo kitai Å¡aliai grÄ Å¾inti visa, kÄ gavo pagal sandorį (restitucija)).Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.).

Atsakovai nėra pareiškę ieškinių ir nepateikė įrodymų, kad siekė sudaryti sutartį dėl rentos tokia forma, kokia numato įstatymas. Sandoris, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, gali būti pripažintas galiojančiu CK 1.93 str.4 d. nustatyta tvarka, t.y. šiuo atveju jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Atsakovai savo atsikirtimų nepatvirtino leistinais įrodymais, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę rentos santykiai ir kad toks sandoris buvo sudarytas nustatyta Å¡iam sandoriui forma – notarine forma arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patvirtinant tokio sandorio sudarymÄ . IeÅ¡kovai nurodo, kad tarp Å¡alių buvo paskolos santykiai. IeÅ¡kovai savo reikalavimus grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais – dviem paskolos raÅ¡teliais. Viename jų nurodyta, kad J. K. su vyru A. K. iki 2011-06-01 grÄ Å¾ins iÅ¡ O.

P. gautus 90000 litų ( devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių). RaÅ¡telis datuotas 2010-11-05 , J. K. vardas pavardė ir paraÅ¡as ( b.l. 7). Kitame paskolos raÅ¡telyje – 2011-06-07 nurodyta, kad J. K. su A. K. yra gavę iÅ¡ O. P. bendriems reikalams 90000 litų, kurios buvo įsipareigoję grÄ Å¾inti iki 2011-06-01, tačiau dėl vyro iÅ¡vykimo darbui pasižada Å¡iÄ pinigų sumÄ su vyru grÄ Å¾inti iki 2011-09-15. J. K. vardas pavardė ir paraÅ¡as ( b.l. 6). Taigi reikia nustatyti dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo.

Dėl ginčo Å¡alis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžiama pagal Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu iÅ¡dėstytas aplinkybes, tiriant ir vertinant pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus( CPK 12, 178 str.)IeÅ¡kovų pateikti mokėjimo nurodymai tiesiogiai nepatvirtina jų valios perduoti atsakovams pinigus kaip paskolÄ , nes juose kaip mokėjimo paskirtis nurodyta – “sÄ skaitos papildymas”, “papildymas”, “pervesta suma”.

Tačiau sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų pervedimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu. BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų. Taigi mokėjimo dokumentuose nurodytų sÄ vokų dėl pinigų pervedimo paskirties nereikia suabsoliutinti kaip pavartotų sÄ vokų reikÅ¡mę ir reikia vertinti su kitais byloje surinktais duomenimis.

Pinigai atsakovams buvo pervedami nuo 2006-10-02 iki 2009-06-05 ir buvo pervedamos skirtingos pinigų sumos, nuo 3000 Lt iki 15000 Lt. IeÅ¡kovai raÅ¡ytiniame praÅ¡yme atsakovams, persiųstu per notarÄ , pervestus pinigus įvardijo kaip paskolÄ ir prašė grÄ Å¾inti iki 2010-12-01. IeÅ¡kovai savo santykius su atsakovais įvardijo taip, kaip jie suprato tuo metu susiklosčiusius tarpusavio santykius, kad giminaičiai jiems padės apsigyventi kitoje vietoje, negu jie gyvena, vertindami savo amžių ir sveikatos stovį.

IeÅ¡kovai aiÅ¡kiai įvardijo, kad tai yra atsakovų skola, nes jokie veiksmai nebuvo atlikti, kad pinigai bÅ«tų naudojami atsakovų interesais. Atsakovė J. K. 2010-11-05 raÅ¡tu patvirtino, kad “… su vyru A. K. iki 2011 m. birželio 1 d. grÄ Å¾insime iÅ¡ O. P. gautus 90000 litų … “.( b.l.7). 2011-06-07 atsakovė J. K. dar kartÄ raÅ¡tu patvirtino, kad “…su vyru A. K. esam gavę bendriems reikalams iÅ¡ O. P. 90000 litų, kuriuos įsipareigoja grÄ Å¾inti iki 2011 m. birželio 1 d.

… ”. ( b.l. 6).IeÅ¡kovų vardu nebuvo įgytas joks nekilnojamas turtas. IeÅ¡kinys teisme gautas 2011-09-27 ( b.l. 2). 2011-11-03 atsakovai J. K. ir A. K. teisme padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo siekė nutraukti santuokÄ bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Kadangi atsakovai nebuvo nurodę kreditorinių įsipareigojimų ieÅ¡kovams O. P., E. P., tai teismo nutartimi buvo nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, o jų nepaÅ¡alinus, pareiÅ¡kimas buvo grÄ Å¾intas. Tokios aplinkybės nurodo, kad atsakovai siekė iÅ¡vengti prievolės prieÅ¡ kreditorius, kadangi jie pripažino prievolinius santykius – pinigų gavimo faktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų.

CK 3.126 str. yra numatytos kreditorių teisių garantijos, kurios leidžia į bylÄ Ä¯stoti kreditoriui, kaip trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiant savarankiÅ¡kus reikalavimus. Taigi jeigu egzistuoja Å¡alies prievoliniai santykiai, nutraukiant santuokÄ , jie negali bÅ«ti keičiami.Nepagrįstu praturtėjimu pagal CK 6.237 str. 1 d. laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo. Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirÄ nesutartinių prievolių rūšį.

Tam, kad teisiniai santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi bÅ«ti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sÄ lygų visuma, o bÅ«tent :

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurio atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtÄ Ä¯gijimo teisiniu pagrindu (titulu), nes nėra tokio teisinio pagrindo. Atsakovai statinio įgijimui naudojo kreditÄ , paimtÄ iÅ¡ banko įstaigos, gavo leidimus statyti statinius A.

K. vardu. Atsakovai prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodė, kad Merkinėje už savo ir sÅ«naus pinigus nusipirko neįrengtÄ namÄ , nepasirašė jokių paskolos sutarčių ( b.l. 20-21). Taigi atsakovai tokiais veiksmais eleminuoja nurodomÄ santykį su atsakovais, kad veikė jų naudai, kad gautus pinigus naudojo Å¡alių susitarimo paskirtimi, kad siekė sukurti rentos teisinius santykius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovų nurodomų aplinkybių dėl rentos teisinių santykių.

Jeigu atsakovai savo Å¡eimoms reikmėms įgyjo statinį, kurio įgijimui, įrengimui naudojo ieÅ¡kovų pinigus, nenurodo, kad toks elgesys atitiko jų nurodomas sÄ lygas dėl rentos. Galiausia raÅ¡ytiniai įrodymai – atsakovės paskolos raÅ¡teliai patvirtina ieÅ¡kovų pozicijÄ , kad pinigų sumos buvo pervestos sutartinių paskolos santykių pagrindu. Byloje nenuginčyta, kad paskolos raÅ¡teliai sudaryti suklydimo, apgaulės, smurto ir pan. Ä®takoje. Pagal CK 6.870 str.1 d.nustatytÄ paskolos sutarties sampratÄ , paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

CK 6.870 str. 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ , pripažįstama, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai .Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų ( CK 6.871 str.1 d.).

Tokia sutartis sudaryta pagal paskolos raÅ¡telius, atsakovai neužginčiję teismine tvarka ir nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiais, o pripažįsta, kad J. K. surašė tokius raÅ¡telius. Pinigų skolinimo atsakovams faktui įrodyti ieÅ¡kovas pateikė bankinius mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovų banko sÄ skaitas pinigus, viso 90000 Lt. Atsakovai pripažįsta, kad gavo ieÅ¡kovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolÄ . Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, o kai pinigų pervedimÄ tikslÄ patvirtina skolininko paskolos raÅ¡telis, tai patvirtina faktÄ , kad tarp jų kilo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

Faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo susitarusios dėl visų pagrindinių sutarties elementų, sudarančių paskolos sutarties turinį. IÅ¡ to sprendžiama, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (atsakovai įgijo ginčo sumÄ kaip paskolÄ raÅ¡ytinės sutarties pagrindu – CK 6.870, 6.871 str.). Remiantis teismų praktika, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamÄ faktÄ buvus.

Paskolos sutarčiai sudaryti bÅ«tinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grÄ Å¾inti, nes tai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktÄ , be to, aplinkybę, kad pinigai atsakovui buvo perduoti bÅ«tent kaip paskola. Pagal ieÅ¡kovų aiÅ¡kinimus paskolos teisiniai santykiai tarp Å¡alių galėjo baigtis, jeigu paskolos gavėjas už paskolintas kitos Å¡alies nuosavybėn gautų tokiÄ pat pinigų sumÄ arba daiktÄ pagal perduotos pinigų sumos vertę. Atsakovai negrÄ Å¾ino paskolos davėjui gautos pinigų sumos, neperdavė jam kito daikto, kai ko kita nenumatė jų sudaryta sutartis.

CK 3.109 str. 1 d.5 p. numato, kad prievolės atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kito sutuoktinio vėliau patvirtinta, arba sandoriai sudaryti Å¡eimos interesams, vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. CK 3.109 str. 1 d. 6 p. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė yra, kai tai bÅ«tina iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ ( CK 3.109 str.5 d.). Nagrinėjamu atveju pinigų sumos buvo pervedamos į atsakovo A. K. sÄ skaitÄ banko įstaigoje, o atsakovė J.

K. raÅ¡tu patvirtino, kad visos pinigų sumos gautos iÅ¡ O. P. yra bendra sutuoktinių prievolė.Dovanojimo sutartis pagal dovanojimo sampratÄ tarp Å¡alių nebuvo sudaryta ( CK 6.465 str.1 d.), kadangi Å¡alys nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad ieÅ¡kovai dovanojo pinigų sumas atsakovams. Sutartis, kai dovanojimo sutartis didesnė kaip penki tÅ«kstančiai turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma ( CK 6.469 str.1 d.), o byloje nėra pateikta tokia sutartis, prieÅ¡ingai, pateikta atsakovės suraÅ¡yti paskolos raÅ¡teliai.CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

PalÅ«kanas pagal prievoles nustato įstatymai ar Å¡alių susitarimai ( CK 6.37 str.1 d.).Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų atlyginimo) funkcijÄ .CK 6.210 str. 1 d. numato penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, t.y. kompensavimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas ir toks jo praÅ¡ymas pagrįstas įstatymo nuostatomis.Tenkinant ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. nuostatas.             IeÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo 3000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ , už atstovavimÄ teisme ir kelionės iÅ¡laidas į teismo posėdį.

Toks iÅ¡laidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymÄ dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo ( CPK 98 str.1, 2 d.).              IeÅ¡kovams priteistina 2700 litai sumokėto žyminio mokesčio ( CPK 93 str.1 d.).IÅ¡ atsakovų priteistina į valstybės biudžetÄ iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 40 litų (CPK 96 str.1 d.).Vadovaudamasis LR CPK 259 – 260, 263 - 270 str., teismas n u s p r e n d ė :

            Tenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.            Priteisti iÅ¡ atsakovų A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovų O. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini), E. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 centų (90 000,00 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-09-27 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 2700 litus sumokėto žyminio mokesčio, 3000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovų A.

K., J. K. iÅ¡ kiekvieno po 20 litų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .                                                                                                            Teisėjas                                                                                                                      Dalis Žilionis