2013-10-16 Nr. AB-6296-3-61-3-03228-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2338/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03228-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gruodžio 14 d. (spaudas ant voko) kreipėsi su skundu (b. l. 1 –4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pareigūno pensiją už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. – nustatant nuo 2010 m. sausio 1 d. 1 689,92 Lt per mėnesį valstybinę pensiją su atitinkamomis neprieštaraujančiomis Konstitucijai išskaitomis (perskaičiavimais) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.; 3) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 1D-7976(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.

Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 11SP-4830 jam buvo paskirta 1 689,92 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija. 2010 m. vasario mėnesį atsakovas už 2010 m. sausio mėnesį išmokėjo sumažintą 408,37 Lt dydžio valstybinę pareigūnų pensiją, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio gavo sumažintą – 408,37 Lt dydžio valstybinę pareigūno pensiją. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pagal kurį Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kuria sumažinta valstybinių pensijų maksimalaus dydžio riba nuo 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio iki 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, pripažintos prieštaraujančiais Konstitucijai.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek ji apima Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Nurodė, kad jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas perskaičiuoti neteisėtai sumažintą pensiją ir išmokėti jam nepagrįstai neišmokėtą pensiją. 2012 m. lapkričio 28 d. gavo Vidaus reikalų ministerijos atsakymą, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio bus mokama perskaičiavus pagal aktualios (mokėjimo metu) redakcijos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Šiame atsakyme nurodyta, kad šiuo metu nėra pagrindo išmokėti (kompensuoti) sumą, kuri perskaičiuojant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo metu galiojusių (šiuo metu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Vidaus reikalų ministerija netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, konkrečiai Konstitucijos 107 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir teigė, kad Vidaus reikalų ministerija nepagristai aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Atsakovo sprendimas nuo 2010 metų sausio mėnesio perskaičiuoti ir išmokėti pensiją, vadovaujantis šios pensijos mokėjimo metu galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio nuostatomis, nebuvo įvykdytas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi nėra pasibaigęs senaties terminas kreiptis į teismą gynybos, todėl neturi būti vykdomas, dėl ko neišmokėta pensijos dalis iš atsakovo yra priteistina.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 12–13) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis tam tikru laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuri taip pat buvo taikyta pareiškėjui, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimai galioja tik į ateitį. Įstatymų leidėjas galėjo nustatyti, kad įstatymas, kuriuo pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo taisoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, galiotų retrospektyviai, tačiau to nepadarė. Todėl ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę – Vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pareiškėjo pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 43–48) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė P. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 30 491,52 Lt (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt vieną litą ir penkiasdešimt du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. teisėtumo. Teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 11SP-4830 pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 1 d. paskaičiuota 1 689,92 Lt pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo sumažintas mokamos pensijos dydis. 2012 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Vidaus reikalų ministerija 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1D-7976(11) atsisakė pareiškėjui grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir paaiškino, kad paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama pagal Laikinąjį įstatymą. Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. susidarė 30 491,52 Lt nepriemoka. Pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio išmokėta ir toliau mokama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija. Remiantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 suformuota praktika pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 30 491,52 Lt, priteista iš Lietuvos valstybės. Teismas nurodė, kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. 1D-7976(11) yra pateikiama informacija apie pareiškėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama. Be to, šiame sprendime išaiškinta, kad vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą, buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., todėl pareiškėjui, kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų, pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nebus mažinama, pensija bus mažinama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuris pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.

Atsižvelgus į tai, kad apskaičiuojant ir mokant pareiškėjui pensiją, nebus taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Vidaus reikalų ministerijos ginčijamo sprendimo.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 51) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą - nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčija. Tačiau atkreipia dėmesį į teisės principą, kad teisės aktais (t. y. ir teismo sprendimu) negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 54) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje iškelto ginčo esmė – pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą iš principo patenkino. Priteisė atitinkamą negautos valstybinės pareigūnų pensijos sumą.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, o būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A522-519/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinės bylose.

Esant įvardytoms aplinkybėms detalesnė analizė dėl priteistos valstybinės pareigūnų pensijos dalies nebetikslinga. Tačiau kyla kitas klausimas, t.y. ar turėtų būti tenkinamas apeliaciniame skunde nurodytas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2014 m. vasario 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A522-519/2013 aptarė ir šį aspektą. Buvo nurodyta, jog „<... teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgiant į tai, kad priimto įsipareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. <...>.“

Nuo ką tik paminėto procesinio sprendimo priėmimo dienos iki šios bylos baigiamojo teisės akto priėmimo momento esminių itin aiškiai išreikštų pasikeitimų ekonominiu požiūriu valstybės gyvenime nėra įvykę, o tai paneigia galimybę nukrypti nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, kurios turi būti paisoma (sprendžiant tokias pat arba analogiškas administracines bylas) tiek priimant sprendimus pirmosios instancijos administraciniuose teismuose, tiek priimant sprendimus (bendrine prasme) apeliacinėje instancijoje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Vadinasi, prašymas dėl valstybinės pareigūnų pensijos nepriemokos išmokėjimo atidėjimo tenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius