cfcd1af2-d53c-4c1a-a9cd-151b8ffb3d5b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-616/2016                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00901-2014-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                 1.2.4.1; 1.2.22.9; 2.1.7.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.3.3.

                                                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Virginijos Žindulienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,nuteistojo G.

P. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nuteistajam G. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; - pagal BK 258 str. 2 d. ir jam paskirtas areÅ¡tas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per pirmus tris bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ Â neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimų G. P. pagal BK 140 str. 1 d., nutraukta.

IÅ¡ G. P. Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteistos 1414,31 Eur E. D. gydymo iÅ¡laidos. IÅ¡ G. P. E. D. priteistas 309,47 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 7000 Eur neturtinė žala. Taip pat iÅ¡ G. P. E. D. priteistos 300 Eur iÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ . Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 1 d. nutraukta ir V. T. atžvilgiu, tačiau dėl to nuosprendis neapskųstas. Kolegija n u s t a t ė: G. P. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, iÅ¡ parduotuvės pirko-įgijo pramoninės gamybos, tinkamÄ naudojimui, metalinę teleskopinę lazdÄ , kuri priskiriama prie neÅ¡aunamųjų D kategorijos Å¡altųjų ginklų, ir jÄ neteisėtai neÅ¡iojo, nes buvo panaudota padarant sveikatos sutrikdymÄ asmeniui, iki 2015-04-29, kai atliekant kratÄ gyvenamosiose patalpose – bute, jis teleskopinę lazdÄ pateikė tyrėjai.Be to, G.

P. nuteistas už tai, kad 2014-11-09 apie 01.00 val. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), Raseinių m., dirbdamas apsaugos darbuotoju, konflikto metu, teleskopine lazda suduodamas E. D. į įvairias kÅ«no sritis, t. y. ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į kairę blauzdÄ , į deÅ¡inę alkÅ«nę, deÅ¡inį keliÄ ir čiurnÄ , padarė nukentėjusiajam atvirÄ skeveldrinį kairio blauzdikaulio lūžį ir poodines kraujosruvas deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio kelio, deÅ¡inės čiurnos srityje, taip dėl atviro kairio blauzdikaulio kaulo lūžio sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

P. praÅ¡o: panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-237/2016 ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 1 d. ir 238 str. 2 d. Be to, praÅ¡o paskirti kompleksinę teismo medicininę-trasologinę ekspertizę, pateikiant ekspertams klausimus: koks E. D. padaryto kairio blauzdikaulio lūžio sužalojimo mechanizmas; ar E. D. kairio blauzdikaulio kÅ«no lūžis buvo padarytas jo bute rasta teleskopine lazda, ar kitu daiktu.

Taip pat praÅ¡o: pavesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai organizuoti skunde nurodytos merginos, kuri pranešė klubo savininkui, kad automobilių aikÅ¡telėje guli žmogus ir trukdo jai iÅ¡važiuoti, asmenybės nustatymÄ ir iÅ¡kviesti jÄ apklausai į teismo posėdį, nes ji galimai matė patį įvykį ar asmenis, sužalojusius E. D.; iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK duomenis apie E. D. patraukimÄ administracinėn atsakomybėn, patraukimÄ baudžiamojo atsakomybėn ir teistumus.

Skunde apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis nepagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu (BPK 301 str. 2 d.), savo iÅ¡vadas grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais, neįvertindamas jų patikimumo aspektu.Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad jis viso proceso metu davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes, visus jo parodyvus patvirtina V.

T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymai, o liudytojų R. J. ir R. Ž. parodymai nepaneigia ir nepatvirtina esminių bylos aplinkybių, nes pastarieji įvykio nematė. Pasak apelianto, apylinkės teismas, vertindamas jo, V. T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa ir kartu iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiųjų E. D. ir M. L. parodymų – padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, o būtent:1. Jo (apelianto) parodymus atmetė, nepalygindamas jų visete su kitais įrodymais, t. y. su kaltinamojo V.

T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymais.2. Kaltinamojo V. T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymus nuosprendyje tik aprašė, tačiau jų nevertintino, nieko dėl jų nepasisakė – kuriuos parodymus atmeta ir kuriais remiasi. 3. Nukentėjusiųjų E. D. ir M. L. parodymus teismas vertino kaip a priori teisingus ir patikimus, neatsižvelgdamas, kad jų parodymai iš esmės prieštarauja jo (G. P.), kaltinamojo V. T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymams.

4. Neatsižvelgė, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo girti, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, agresyviai, pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir naktinio klubo taisykles, provokavo konfliktus su kitais asmenimis. Taip pat skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems buvo pateikiamos jo ir kaltinamojo V. T. fotonuotraukos atpažinimui, tačiau prie šį procesinį veiksmÄ E. D. nebuvo nurodęs (apklaustas 2014-11-18), požymių asmenų (apsaugos darbuotojų), kurie galimai jį sumušė, jis net nenurodė, kad gali juos atpažinti, kaip to reikalauja BPK 191 str. 2 d., ir, nepaisant to, E. D. jo (G.

P.) iÅ¡ pateiktų nuotraukų neatpažino. Be kita ko, apeliantas teigia, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės atlikti akistatÄ tarp asmenų, kurie vienas kito nepažįsta arba nėra atpažinę pagal nuotraukÄ arba tiesiogiai tarp kitų asmenų. Apelianto įsitikinimu, tiek atpažinimas, tiek akistata tarp jo ir E. D. buvo atlikti Å¡iurkščiai pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl tokie tyrimo veiksmai ir jų rezultatai neturi įrodomosios reikÅ¡mės, negali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, skunde apeliantas akcentuoja, kad liudytojas V. L. nurodė, jog jam bÅ«nant klube atėjo mergina, kuri pranešė, kad lauke aikÅ¡telėje guli žmogus, kuris trukdo jai pravažiuoti, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir policijos pareigÅ«no M. M. 2014-11-09 tarnybinis praneÅ¡imas, tačiau minėta mergina ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir apklausta, nors ji galimai matė, kaip buvo sužalotas E. D.. Apeliantas taip pat teigia, kad nebuvo nustatyti ir neapklausti trys jaunuoliai, kurie, pagal nukentėjusiųjų parodymus, papraÅ¡ius žiebtuvėlio, pradėjo Å¡Å«kauti, įbėgo į klubÄ , galbÅ«t ir sumušė nukentėjusiuosius.Skunde nuteistasis pažymi, kad E. D. yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl jis turi tiesioginį interesÄ bylos baigtimi, todėl jo parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai ir kruopščiai, jų patikimumui keliami aukščiausi standartai.

Be to, nurodo, kad nukentėjusysis pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nepateikdamas jokių įtikinamų argumentų tokiam žalos dydžiui pagrįsti, siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, apeliantas teigia, kad E. D. 2014-11-20 reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ tyrėjui J. V., pats E. D. yra anksčiau vartojęs narkotikus, turėjęs reikalų su teisėsauga, galimai teistas, todėl galimai yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę policijos pareigÅ«nų, kitų valstybės pareigÅ«nų atžvilgiu.

Pasak G. P., E. D. yra žinoma, kad jis yra statutinis valstybės pareigÅ«nas, dirba (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje prižiÅ«rėtoju, todėl E. D., duodamas akivaizdžiai prasimanytus, iÅ¡galvotus parodymus, siekia jį (apeliantÄ ) sukompromituoti ir pakenkti kaip teisėsaugos pareigÅ«nui. Apeliantas reiÅ¡kia manymÄ , kad minėtas iÅ¡vadas patvirtina tai, kad kaltinamajam V. T. abu nukentėjusieji jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nors nuo jo taip pat nukentėjo, žinodami, kad V. T. nėra valstybės pareigÅ«nas ar tarnautojas.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«no M. M. 2014-11-09 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog iÅ¡ pradžių E. D. atsisakė bendrauti su policijos pareigÅ«nais, atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl jo sumuÅ¡imo, atsisakė bet kokių pretenzijų ir tik vėliau, sužinojęs, kad jis (apeliantas) yra statutinis teisėsaugos institucijos pareigÅ«nas, pakeitė savo pozicijÄ ir pradėjo aktyviai duoti tik jį kaltinančius parodymus. Dėl to apeliantas teigia, kad E. D. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir pakankami kaltei pagrįsti.Taip pat skunde apeliantas tvirtina, kad Å¡ioje byloje E. D. padaryto kairio blauzdikaulio lūžio padarymo aplinkybės neiÅ¡tirtos, neaiÅ¡kios, E. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmas neatskleistas – 2015-01-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 30/15(04) nurodytos formalios, neaiÅ¡kios ir nekonkrečios iÅ¡vados, nepagrįstos mokslo žiniomis ir mokslinėmis metodikomis.

Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiais duomenimis vadovavosi specialistas, pateikdamas iÅ¡vadÄ , kad atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas teleskopine lazda, jeigu specialistui nebuvo pateikta ar kitaip apibÅ«dinta teleskopinė lazda. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad papildomÄ 2015-07-22 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG 52/15-30/15(04), kurioje nurodyta, kad E. D. atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio lūžis galėjo bÅ«ti padarytas ir metaline teleskopine lazda, pateikė tas pats specialistas H.

Daujotas, turintis teismo medicinos gydytojo specialybę, bet neturintis specialių žinių, reikalingų trasologiniams tyrimams ar ekspertizėms. Pažymi, kad gynybos iniciatyva teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas H. Daujotas nepašalino prieštaravimų ir abejonių dėl nukentėjusiojo blauzdikaulio sužalojimo mechanizmo. Dėl to nuteistasis teigia, kad medicinos specialisto išvados neatskleidžia E. D. padaryto kūno sužalojimo mechanizmo. Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis E. D. parodė, jog pirmas smūgis jį apvertė ant žemės, suduotas buvo per kojas iš nugaros, vadinasi, pirmiausia turėjo būti pažeistas šeivikaulis, o ne daugiau į priekį esantis blauzdikaulis.

Pasak apelianto, iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų ir bylos dokumentų iÅ¡vis neaiÅ¡ku, iÅ¡ kurios pusės – priekio, kairio Å¡ono ar nugaros suduota E. D. į kairę blauzdÄ , kurioje blauzdos pusėje yra atvira žaizda traiÅ¡kytais kraÅ¡tais, neaiÅ¡ku, ar minkÅ¡tųjų audinių žaizda padaryta kietu buku daiktu paveikus minkÅ¡tuosius audinius, ar minkÅ¡tieji audiniai buvo pažeisti dėl lūžusių blauzdikaulio dalių dislokacijos.Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ jo buto paimta teleskopinė lazda yra skirta savigynai ir nepritaikyta daryti sunkius kÅ«no sužalojimus, sukelti sunkias traumas, kaulų lūžius, todėl su pusės kilogramo nesveriančia lazda neįmanoma suaugusiam vyrui suduoti tokio smÅ«gio per kojas, nuo kurio jis parkristų, tuo labiau – tokia lazda neįmanoma sutraiÅ¡kyti blauzdikaulio kaulo.

Apeliantas mano, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina atlikti kompleksinę trasologinę-medicininę ekspertizę (pirmosios instancijos teismas tokį praÅ¡ymÄ teisiamojo posėdžio metu formaliai atmetė), tikslu nustatyti, kokiu daiktu buvo padarytas E. D. kairio blauzdikaulio lūžis, kadangi byloje kilęs ginčas dėl esminių aplinkybių – pagal kaltinimo versijÄ E. D. kairio blauzdikaulio lūžis buvo padarytas jo (apelianto) bute rasta teleskopine lazda, o gynybos versija yra prieÅ¡inga – E. D. kairio blauzdikaulio lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas teleskopine lazda.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad po sužalojimo E. D. kelnės buvo kruvinos, vadinasi, jei jis bÅ«tų sužalotas jo (apelianto) lazda, ant pastarosios bÅ«tų likę jo kraujo ar kitų biologinių pėdsakų, tačiau tokių pėdsakų nebuvo ieÅ¡kota. Skunde pažymima, kad iÅ¡ vieÅ¡ai internete esančios informacijos matyti, jog pramoniniu bÅ«du gaminamos ir vieÅ¡ai legaliai parduodamos teleskopinės lazdos yra įvairių dydžių (skersmens, ilgio, su antgaliais ar be antgalių), formų, įvairių konstrukcijų (dviejų trijų ir net keturių teleskopinių elementų), gaminamos iÅ¡ metalo ar kitokio tvirto plastiko ir kt., tačiau nukentėjusieji apklausų metu nenurodė lazdos, kuria buvo sumuÅ¡tas E. D., požymių, lazda jiems nebuvo pateikta atpažinti, todėl Å¡is faktas vertintinas gynybos naudai – paimta teleskopinė lazda nelaikytina įrankiu, kuriuo buvo sužalotas E. D..Apeliantas nurodo, kad BK 135 str. 1 d. numatytos veikos forma yra tyčia (tiesioginė ar netiesioginė) - tai privalomas Å¡ios nusikalstamos veikos požymis, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡vis neužsiminė apie jo kaltės formÄ ir tyčios rūšį, jos apibrėžtumÄ , susiformavimo momentÄ .

Pažymi, kad nei prokuroro kaltinamajame akte jam suformuluotame kaltinime, nei teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyta, kad veiksmus E. D. atžvilgiu jis (apeliantas) atliko tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kokių tikslų siekė savo veiksmais. Pasak apelianto, kadangi teismas nei kÅ«no sužalojimo mechanizmo, nei įvykio eigos aplinkybių nenustatė, negalėjo padaryti iÅ¡vados dėl jo tyčios įvertinimo, todėl, neįrodžius ir nuosprendyje konkrečiai nenurodžius privalomojo veikos požymio – kaltės rÅ«Å¡ies ir tyčios formos, teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 135 str. 1 d.), ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 258 str. 2 d. apeliantas skunde teigia, kad jis viso proceso metu tvirtino, jog teleskopinę lazdÄ seniai pirko ginklų parduotuvėje legaliai, laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, lazdÄ laikė savo bute, spintoje.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali redakcija Žin., 2010, Nr. 142-7261, Žin., 2013, Nr. 78-3928) 13 str. 9 d. nustatyta: „D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.“, o to paties įstatymo 11 str. 9 d. nustatyta, kad draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla; 32 str. 1 d. nustatyta:

„...D kategorijos ginklai laikomi ir neÅ¡iojami be leidimų.“.Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad 2014-11-09 jis dirbo dviejose darbovietėse: pagrindinė darbovietė – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius (specialios pareigos), antroji darbovietė – saugos tarnyba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotojo pareigose ir 2014-11-09 vykdė saugos darbuotojo funkcijas klube „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę Å¡io įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartÄ , laikyti, neÅ¡iotis ir panaudoti specialiÄ sias priemones bei Å¡aunamuosius ginklus.

Teleskopinė lazda priskirtina savigynai skirtų įtaisų kategorijai, todėl apsaugos darbuotojas, vykdydamas tiesiogines savo funkcijas, turi teisę jÄ neÅ¡ioti.Skunde nuteistasis nurodo, kad pas jį bute rastos lazdos jis niekada nesineÅ¡iojo su savimi, byloje nėra šį teiginį paneigiančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis dėl teleskopinės lazdos neÅ¡iojimo nekonkreti ir neaiÅ¡kiai suformuluota – iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kada jis pradėjo neÅ¡ioti lazdÄ , kada, kokiais laiko tarpais, lazdÄ neÅ¡iojo, kada pabaigė nusikalstamÄ veikÄ .

Pasak apelianto, teismo iÅ¡vados apie tai, kad jis kada nors neÅ¡iojo, o konkrečiai – kad ir 2014-11-09 neÅ¡iojo teleskopinę lazdÄ , nepagrįstos jokiais įrodymais, tėra tik teismo prielaidos, paremtos hipotetiniais samprotavimais, nes aplinkybė, kad E. D. buvo sužalotas jo bute rasta teleskopine lazda, neįrodyta. Apibendrindamas apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 282 str. 2 d.), t. y. nuteisė už veiksmus, kurių jis neatliko, o jeigu ir bÅ«tų atlikęs, t. y. jeigu 2014-11-09 bÅ«tų neÅ¡iojęs teleskopinę lazdÄ , tai tokie veiksmai nebÅ«tų laikomi neteisėtais, nusikalstamais, kadangi jis tÄ dienÄ vykdė profesinę veiklÄ â€“ asmens ir turto apsaugÄ .Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio apeliantas skunde teigia, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ jo 7000 Eur neturtinę žalÄ E. D., neatsižvelgė, kad nukentėjusysis savo paties kaltais veiksmais iÅ¡provokavo įvykio situacijÄ â€“ bÅ«damas girtas vieÅ¡oje vietoje įžeidinėjo kitus asmenis, klubo darbuotojus ir lankytojus, į klubÄ atsivedė ir girdė alkoholiniais gėrimais nepilnametį M.

L., įtraukė jį ir kartu su juo provokavo konfliktus, anksčiau irgi elgdavosi neadekvačiai, dažnai lankydavosi naktiniame klube, girtuokliavo, galimai vartojo narkotikus (kÄ patvirtino apklausiamas įtariamuoju V. T.), turėjo problemų su teisėsauga. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje Å¡iuo metu minimalus atlyginimas – yra 350 Eur, vadinasi, teismas nukentėjusiajam E. D. priteisė beveik dviejų metų minimalų mėnesinį atlyginimÄ â€“ tai neproporcingai didelė, neprotinga suma, kadangi patirto sužalojimo pasekmių Å¡iuo metu jau nelikę, E. D. visiÅ¡kai pasveiko ir yra darbinga, todėl civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti sumažintas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G.

P. ir jo gynėjas advokatas D. Karabinas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažino jį kaltu atitinkamai pagal BK 135 str.1 d. ir 258 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde, atitinkamai argumentuojant, teigiama, kad G. P. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodytos, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Kita vertus, skunde atsispindi ir kita nuteistojo pozicija, kuria ginčijamas nukentėjusiajam E. D. priteistos neturtinės žalos dydis, siÅ«lant jį mažinti dėl to, kad nukentėjusysis savo kaltais veiksmais iÅ¡provokavo konfliktÄ . Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl įrodymų teisėtumo, vertinimo Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus, nuosprendį grindė iÅ¡skirtinai nukentėjusiųjų parodymais, o kaltinamajam palankių liudytojų parodymų iÅ¡vis nevertino, nepagrįstai atsisakė skirti teisingam sprendimo priėmimui bÅ«tinÄ kompleksinę teismo medicininę-trasologinę ekspertizę, nustatyti galimus įvykio liudininkus ir kt., ir padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetencijÄ sprendžiÄ , ar tinkamai buvo įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su kai kuriais apelianto teiginiais. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jo, V. T., liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymų, o savo sprendimÄ grindė tik nukentėjusiųjų E. D., M. L. dėsningais parodymais, liudytojų R. J. ir R.

Ž., kurie įvykio aplinkybių nematė, parodymais, o taip pat specialisto išvadomis ir parodymais, neatskleidžiančiais nukentėjusiajam E. D. padaryto sužalojimo mechanizmo ir objekto, su kuriuo tie sužalojimai buvo padaryti. Tačiau kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å ios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, Å¡alindamas prieÅ¡taravimus, tyrė ir lygino paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, iÅ¡tyrė ir tinkamai vertino kitus surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, tarp jų specialistų iÅ¡vadas, kurias, be kita ko, patvirtino teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai apklaustas specialistas H.

Daujotas ir, kolegijos nuomone, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl G. P. kaltės abiejų nusikalstamų veikų padaryme. Savo skundu apeliantas kelia ir tam tikrų įrodymų teisėtumo klausimÄ . Pasak nuteistojo, akistata, kaip procesinis veiksmas, negalima tarp vienas kitÄ nepažįstančių asmenų, o asmens atpažinimas iÅ¡ nuotraukų negalimas jei prieÅ¡ tai atpažįstantysis nenurodo požymių asmens, kurį gali atpažinti. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirmiausia pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatyme nėra reikalavimo, kad į akistatÄ gali bÅ«ti suvedami tik vienas kitÄ pažįstantys asmenys (BPK 190 str.).

Nepaisant to, į akistatÄ suvesti M. L. ir E. D., ir G. P. patvirtino, kad jie vienas kitÄ pažįsta iÅ¡ matymo, apibÅ«dino pažinties pobÅ«dį (2 t., 100–102; 103–104 b. l.), kiekvienas davė atitinkamus parodymus apie aplinkybes, dėl kurių buvo suvesti į akistatÄ , uždavinėjo klausimus ir pan. Kolegija sprendžia, kad akistatų protokoluose nurodyti duomenys buvo gauti teisėtais bÅ«dais, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos laikė įrodymais. IÅ¡ tikrųjų, BPK 191 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad atpažįstantysis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį ir Å¡ios nuostatos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikomasi tiek 2014-11-18 apklausiant E. D. (1 t., 23 b. l. ), tiek ir 2014-1-27 apklausiant M. L. (1 t., 43 b. l.). Paminėti atpažįstantieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai ir nuosekliai nurodė aplinkybes, kuriomis jie matė, įsidėmėjo apeliantÄ ir kitÄ asmenį (V.

T.), kurio atžvilgiu baudžiamoji byla skundžiamu nuosprendžiu nutraukta, prieÅ¡ įvykį – t. y. iki nukentėjusiųjų E. D. ir M. L. užpuolimo ir sumuÅ¡imo, ir įvykio metu. Å iame kontekste taip pat bÅ«tina pažymėti, kad nukentėjusysis E. D. iÅ¡ fotonuotraukų neatpažino G. P. (1 t., 36–37 b. l.), kaip jį sumuÅ¡usio asmens, tačiau Å¡is faktas teisingai nenulėmė galutinio teismo sprendimo. Pirmiausia – E. D. atpažino V. T., kaip vienÄ iÅ¡ klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugininkų, to paties įvykio metu sumuÅ¡usį jo draugÄ M.

L. (1 t., 38–39 b. l.), o nukentėjusysis M. L., kuris labai aiÅ¡kiai nurodė, jog abu apsaugos darbuotojus, kurie lazdomis sumušė jį ir E. D., įsidėmėjo gerai ir atpažinti galėtų – iÅ¡ fotonuotraukų atpažino G. P., kaip asmenį, kuris 2014-11-09 apie 2 val. prie klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, Raseiniuose su teleskopine lazda sumušė jo draugÄ E. D. ir po to dar priėjęs sudavė jam (M. L.) du smÅ«gius teleskopine lazda į kojÄ (1 t., 49–50 b. l.). Abu atpažįstantieji nurodė, pagal kokius požymius atpažįsta G.

P. ir V. T., nukentėjusiųjų E. D. ir M. L. parodymai, priešingai nei apelianto parodymai, dėl esminių aplinkybių buvo vienodi ir nuoseklūs nuo baudžiamojo proceso šioje byloje pradžios, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo juos atmesti ir nesiremti, tuo labiau, kad jie sutampa su kitais byloje surinktais ir G. P. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.   Apibendrindama tai, kas šioje dalyje paminėta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė ir, vadovaudamasis įstatymu, įvertino visus, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius ar abejonių keliančius įrodymus, duomenis patikrino atsižvelgęs į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų patikimumui.

Kolegija, skundžiamÄ nuosprendį patikrinusi jo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė bei aptarė bylos įrodymus, tarp jų ir nuteistojo, liudytojų V. K., V. L., J. R. ir V. T., kurio atžvilgiu byla nutraukta, parodymus, todėl skundo teiginys, kad teismas jų nevertino, yra nepagrįstas.

Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje nėra aiškiai pasisakyta dėl liudytojų V. K., V. L., J. R. parodymų vertinimo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima suprasti, jog minėtų liudytojų parodymai neprieštarauja galutinio teismo sprendimo esmei, vadinasi, šių liudytojų parodymai atmesti nebuvo. Be to, atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog apylinkės teismas savo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje (3 t., 121 b. l.) motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo G.

P. ir jo gynėjo praÅ¡ymo skirti kompleksinę teismo medicininę-trasologinę ekspertizę ir pagrįstai Å¡io praÅ¡ymo netenkino. TÄ patį klausimÄ nuteistojo gynėjas kėlė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau trasologinę ekspertizę, konkrečioje byloje, bÅ«tų racionalu skirti tuomet, jei bÅ«tų turimi dvejopi pėdsakai – t. y. pėdsakai likę ant objekto ir objektas, galimai palikęs tuos pėdsakus. Å iuo atveju tokių pėdsakų nėra ir, eikvojant valstybės lėšas, dar sykį nustatinėti tai, kas Å¡ioje byloje jau nustatyta, dėl ko abejonės nekyla – prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo principams.

Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus nustatyti neįvardintÄ merginÄ , galimai mačiusiÄ , kas sumušė ir sužalojo E. D., ir neįvardytus vaikinus, kurie galimai užpuolė ir sumušė nukentėjusiuosius. Å iuo atveju, nustatinėjimas ,,kažkokių“ asmenų tam, kad nustatyti kitokias nei Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės – prasilenktų ir su elementaria logika, todėl praÅ¡ymai netenkintini. Apylinkės teismas įrodymų viseto pagrindu nustatė teisiÅ¡kai veikų kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atkÅ«rė įvykių sekÄ ir atskleidė tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymius G.

P. veikoje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas BPK 305 str. nuostatų nepažeidė, išvada, kad G. P. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, apkaltinamajame nuosprendyje yra motyvuota, padaryta analizuojant įrodymus, aptariant ir atskleidžiant jų turinį. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų tyrimui, vertinimui, todėl dar sykį detaliai aptarinėti tuos pačius įrodymus šioje nutartyje nėra būtinybės, kai skundžiamo nuosprendžio turinys nuteistajam žinomas.

Dėl sunkaus E. D. sveikatos sutrikdymo (BK 135 str. 1 d.) Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014-11-09 apie 01.00 val. prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, Raseiniuose buvo užpultas ir sumuÅ¡tas E. D., kuriam padarytas atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inio kelio, deÅ¡inės čiurnos srityse, t. y. dėl atviro kairio blauzdikaulio kaulo lūžio sunkiai sutrikdyta E. D. sveikata. Kaip minėta, apeliantas Å¡ių aplinkybių neginčija, todėl plačiau pasisakyti apie tai nėra bÅ«tinybės. Nuteistasis kategoriÅ¡kai, kaip ir viso baudžiamojo proceso metu, neigia įvykio dienÄ sumušęs ar kitaip smurtavęs prieÅ¡ E. D., tačiau pripažįsta, jog įvykio dienÄ E. D. su draugu (M.

L.) buvo atėjęs į klubÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl neleistino elgesio, neblaivumo buvo iÅ¡varytas iÅ¡ klubo. Dėl Å¡ių ir kitų skunde keliamų versijų kolegija pasisakys detaliau Å¡ioje nutartyje.  Nukentėjusieji E. D. ir M. L. viso baudžiamojo proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, kad juos 2014-11-09 prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, Raseiniuose užpuolė ir teleskopinėmis lazdomis sumušė ne kas kitas, o klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurie prieÅ¡ tai tÄ pačiÄ dienÄ juos iÅ¡varė iÅ¡ klubo.

Byloje nustatyta, kad 2014-11-09 naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys apsaugos darbuotojai – G. P., V. T. ir V. K., o taip pat tÄ vakarÄ klube buvo ir jo savininkas liudytojas V. L.. Kaip jau Å¡ioje nutartyje minėta, nukentėjusieji iÅ¡ fotonuotraukų atpažino G. P. ir V. T., kaip tuos apsaugos darbuotojus, kurie metalinėmis teleskopinėmis lazdomis juos sumušė, ir Å¡iuos savo parodymus patvirtino akistatų metu (2 t., 100–104 b. l.). Apeliantas skundu siÅ«lo nesiremti nukentėjusiųjų parodymais, nes, pasak G.

P., jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakant į tokius apelianto siÅ«lymus, bÅ«tina pažymėti, kad akivaizdus ir jo paties suinteresuotumas Å¡ioje byloje iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, žalos atlyginimo nukentėjusiajam, todėl G. P. siÅ«lomas įrodymų vertinimo kriterijus nelaikytinas logiÅ¡ku ir pagrįstu konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas, atitinkamai vertindamas nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymus, pagrįstai vadovavosi kitais kriterijais, teisine sÄ mone ir klaidos nepadarė.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo G. P. ir V. T., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, parodymus laikyti išskirtinai teisingais ir jais visais remtis, priimant nuosprendį. Nuteistojo ir V. T. parodymai skiriasi savaime ir nesutampa tarpusavy, iš esmės prieštarauja kai kurioms liudytojų V. K., V. L. nurodytoms aplinkybėms. Nukentėjusieji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad apsaugos darbuotojai juos sumušė su teleskopinėmis lazdomis, tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – liudytojai R.

Ž. ir R. J. (3 t., 83; 115–116 b. l.), kurie pagal liudytojo J. R. (3 t., 116 b. l.) iÅ¡kvietimÄ atvyko į įvykio vietÄ , tokios pat aplinkybės fiksuotos ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., 53 b. l.). Dėl teleskopinės lazdos turėjimo/neturėjimo nuteistasis G. P. buvo ypatingai nenuoseklus. Antai, 2015-04-29 kratos metu pas G. P. namuose buvo rasta ir iÅ¡imta metalinė pramoninės gamybos teleskopinė lazda (2 t., 25–26 b. l.), apklausiamas 2015-04-30 jis pripažino, kad įvykio dienÄ teleskopinę lazdÄ su savimi klube ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo, tačiau prieÅ¡ E. D. nenaudojo (2 t., 93-94 b. l.).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas G. P. pakeitė parodymus – ėmė neigti turėjęs su savimi teleskopinę lazdÄ Ä¯vykio dienÄ klube ,,(duomenys neskelbtini)“, o dėl savo ankstesnių parodymų ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad po sulaikymo areÅ¡tinėje buvo sutrikęs, pasimetęs, įvyko nesusipratimas (3 t. 84–86 b. l.) ir, reikia suprasti, jis save apkalbėjo. Dėl tokių apelianto versijų bÅ«tina pažymėti, kad G. P. iÅ¡ laikino sulaikymo (BPK 140 str.) buvo paleistas 2015-04-30, akistatoje su E. D. 2015-05-25 nuteistasis tvirtino, kad turėjo teleskopinę lazdÄ atsinešęs įvykio dienÄ Ä¯ klubÄ ,,(duomenys neskelbtini)“, bet laikė jÄ striukėje, rÅ«binėje (2 t., 100–102 b. l.), vėliau apklausiamas 2015-07-21 G.

P. patvirtino savo 2015-04-30 duotus parodymus, o vėliau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 181-182 b. l.) ir teisme savo parodymus pakeitė. TokiÄ nenuosekliÄ apelianto pozicijÄ kolegija vertina, kaip mėginimÄ suklaidinti ikiteisminio tyrimo subjektus, teismÄ , kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusiojo E. D. parodymai dėl G. P. dalyvavimo aptariamo nusikaltimo padaryme ir metalinės teleskopinės lazdos panaudojimo, padarant jam atitinkamus kÅ«no sužalojimus, abejonių nekelia.

Nuteistojo G. P., liudytojų V. K. ir V. L., V. T., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, teisingais parodymais laikytini tie, kurie sutampa ir (ar) papildo nukentėjusiųjų duotus parodymus, kartu su visais kitais surinktais įrodymais sudaro vieningÄ nuosekliÄ grandinę ir atvaizduoja loginę įvykių sekÄ .  Taigi, E. D. nuo pradžių tvirtino, jog buvo sumuÅ¡tas apsaugos darbuotojo su teleskopine lazda, o akistatos su G. P. metu nukentėjusysis E. D. detalizavo, kokiomis aplinkybėmis jis matė objektÄ , kuriuo apsaugos darbuotojas jam sudavė smÅ«gius, ir iÅ¡ kokių požymių suprato, kad tai buvo, bÅ«tent, teleskopinė lazda.

E. D. nurodė, kad jis matė, kaip ateidamas apsaugos darbuotojas iÅ¡sitraukė lazdÄ , kuri buvo 40–50 cm ilgio, iÅ¡sitraukianti ,,metamuoju judesiu“ (2 t., 102 b. l.). E. D. parodymai sutampa su kito nukentėjusiojo M. L. parodymais, kuris akistatoje su G. P. taip pat patvirtino, kad G. P. mušė E. D., bÅ«tent, su teleskopine lazda, kuri iÅ¡siskleidžia ,,metamuoju judesiu“ (2 t., 103–104 b. l.). Kratos pas nuteistÄ jį namuose metu, G. P. pateikė tyrėjai teleskopinę lazdÄ (2 t., 25–26 b. l.), kuri buvo iÅ¡tirta ir nustatyta, jog G.

P. pateikta metalinė teleskopinė lazda 52,4 cm bendro ilgio, yra pramoninės gamybos ir priskiriama prie D kategorijos šaunamųjų ginklų (2 t. 29–30 b. l.). Taigi, nukentėjusieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios deklaravo tokias aplinkybes, kurios jiems nebūtų žinomos, jei realiai nebūtų įvykusios ir maža to – jos vėliau sutapo su objektyvios kilmės įrodymais, todėl netikėti E. D. ir M. L. parodymais apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo. Jau šioje nutartyje anksčiau minėta, jog ir G.

P. iÅ¡ pradžių neneigė, kad kratos metu pas jį iÅ¡imtÄ metalinę teleskopinę lazdÄ jis turėjo su savimi įvykio dienÄ klube ,,(duomenys neskelbtini)“. BÅ«tent Å¡ie apelianto parodymai sudaro loginę atkurtų įvykių grandinę, todėl laikytini teisingais, o kiti G. P. parodymai vertintini tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. P. parodymus, klaidos nepadarė ir teisingai nustatė, kad G. P. įvykio dienÄ klube ,,(duomenys neskelbtini)“ su savimi turėjo ir metalinę teleskopinę lazdÄ .

Jau minėta, kad viso baudžiamojo proceso metu G. P. neigė su metaline teleskopine lazda sumušęs ir sužalojęs E. D., deklaravo visÄ eilę abejonių, kad su teleskopine lazda, sveriančia vos 444 g, tokie sužalojimai (atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio lūžis) E. D. negalėjo bÅ«ti padaryti, kad suduodant smÅ«gį iÅ¡ nugaros, kaip nurodė nukentėjusysis, blauzdikaulio sulaužyti neįmanoma, kad ant jo teleskopinės lazdos jokių E. D. biologinių pėdsakų neaptikta (biologinių pėdsakų ant teleskopinės lazdos ir nebuvo ieÅ¡koma; teleskopinė lazda iÅ¡ G.

P. buvo iÅ¡imta praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po įvykio), o be to pas jį (apeliantÄ ) rasta teleskopinė lazda E. D. nebuvo pateikta atpažinti, todėl, pasak nuteistojo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. D. buvo sužalotas bÅ«tent su iÅ¡ jo (apelianto) paimta teleskopine lazda. Tokia apelianto argumentacija yra deklaratyvi, todėl atmetama. Nukentėjusysis E. D. aiÅ¡kiai, nuosekliai ir vienodai viso proceso metu tvirtino, kad jis buvo sužalotas suduodant smÅ«gius teleskopine lazda, jo parodymus patvirtino nukentėjusysis M.

L., pastarųjų parodymai sutampa su liudytojų R. Ž. ir R. J. parodymais. Kad atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis galėjo būti padarytas ir teleskopine lazda nukentėjusiojo E. D. nurodytu laiku ir aplinkybėmis (sumuštas teleskopine lazda 2014-11-09 prie klubo ,,(duomenys neskelbtini)“) patvirtina specialisto tyrimo išvados (1 t., 85–86; 89 b. l.), kurias pakomentavo ir dar sykį patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. Daujotas (3 t., 118–119 b. l.) ir abejoti šiomis išvadomis nėra pagrindo.

Minėtais įrodymais nustatyta, kad E. D. atviras skeveldrinis kairio blauzdikaulio kÅ«no lūžis, sukėlęs nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padarytas kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku, trauminio poveikio kietu buku daiktu pasekoje. Apklaustas specialistas H. Daujotas nurodė, kad iÅ¡ G. P. iÅ¡imta metalinė teleskopinė lazda atitinka kieto buko daikto savybes, todėl E. D. galėjo bÅ«ti sužalotas ir metaline teleskopine lazda. Dėl suprantamų objektyvių priežasčių, kurias specialistas nurodė teisiamajame posėdyje, įvertinus medicininius dokumentus kartu su metalinės teleskopinės lazdos apraÅ¡ymu, atliktų tyrimų iÅ¡vadomis, nėra galimybės nustatyti santykio tarp smÅ«gio jėgos, nukentėjusiojo kÅ«no ypatybių ir atsiradusių padarinių, nes nėra tokių mokslinio tyrimo metodikų.

Nepaisant to, apie atitinkamų aplinkybių įrodytumÄ sprendžiama pagal byloje surinktų įrodymų visumÄ , o ne pagal atskirus įrodymus. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas paminėta, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai ir pažymi, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog nukentėjusiajam E. D. sužalojimai įvykio metu buvo padaryti bÅ«tent su G. P. turėta pramoninės gamybos metaline teleskopine lazda, kuri 2015-04-29 kratos metu buvo iÅ¡imta iÅ¡ apelianto. Be paties apelianto keliamų nepagrįstų versijų, byloje nėra jokių kitų duomenų prielaidai, kad E. D. bÅ«tų sužalotas ne su ta teleskopine lazda, kuriÄ Ä¯ savo darbo vietÄ atsinešė G.

P. ir kuri vėliau kratos metu iÅ¡ jo buvo iÅ¡imta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms svarstyti apelianto deklaruojamas abejones – galėjo ar negalėjo G. P. savo metaline teleskopine lazda, naudodamas atitinkamÄ jėgÄ ir smÅ«giuodamas nukentėjusiajam iÅ¡ nugaros, sulaužyti pastarojo kairės kojos blauzdikaulį, nėra pagrindo.    Kaip ne sykį minėta anksčiau, nukentėjusieji M. L. ir E. D. nuosekliai tvirtino, kad pastarÄ jį teleskopine lazda sumušė klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas G.

P., o nuteistasis dėl tokių nukentėjusiųjų parodymų kėlė savitÄ versijÄ . Apeliantas savo skunde siÅ«lo laikyti E. D. parodymus, kaip galima suprasti, iÅ¡galvotais, tendencingais, tyčia nukreiptais prieÅ¡ jo asmenį, siekiant iÅ¡ jo pasipelnyti, o taip pat pakenkti jam, nes jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. Tokius siÅ«lymus nuteistasis kildina tik iÅ¡ savo subjektyvių iÅ¡mÄ stymų, todėl nėra pagrindo jiems pritarti. Nuteistasis G.

P. neneigė, kad jis įvykio dienÄ dirbo apsaugos darbuotoju klube ,,(duomenys neskelbtini)“, kad į klubÄ buvo atėję ir nukentėjusieji M. L. su E. D., kurie buvo neblaivÅ«s, kabinėjosi prie klubo lankytojų, nepadoriai elgėsi, todėl buvo iÅ¡varyti laukan, o iÅ¡varomi iÅ¡vadino apsaugos darbuotojus dar ir necenzÅ«riniais žodžiais, grasino jiems (3 t., 84–86 b. l.). Å ių aplinkybių neneigė nei nukentėjusieji, jas patvirtino ir liudytojai V. K. ir V. L., ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – V.

T. (3 t. 117–119; 126–128 b. l.). IÅ¡ to, kas paminėta akivaizdu, kad konfliktinė situacija tarp nukentėjusiųjų ir klubo apsaugos darbuotojų ėmė formuotis dar prieÅ¡ M. L. su E. D. užpuolimÄ lauke. Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad nukentėjusieji ir apsaugos darbuotojai, tarp kurių buvo ir G. P., iki įvykio kontaktavo, galėjo vienas kitÄ matyti, įsidėmėti, o vėliau atpažinti ir įvardyti. E. D. neneigė, kad jie su M. L., iÅ¡varyti iÅ¡ klubo, dar kurį laikÄ (apie 15-20 minučių) stoviniavo prie įėjimo į klubÄ , kad lauke prie įėjimo tarp jų ir kitų nenustatytų 2–3 vaikinų buvo kilęs žodinis konfliktas.

BÅ«tent Å¡ioms aplinkybėms apeliantas savo skunde skiria ypatingÄ dėmesį ir kelia versijÄ , kad E. D. galėjo užpulti ir sužaloti kiti asmenys, su kuriais nukentėjusieji konfliktavo lauke. Tačiau Å¡ių apelianto versijų nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, jokio konflikto tarp nukentėjusiųjų ir kitų asmenų lauke nematė nei vienas byloje apklaustas liudytojas, ir G. P. teigė, kad į laukÄ išėjęs nebuvo, nors girdėjo lauke vykstančio konflikto garsus. Visgi byloje yra duomenų, paneigiančių apelianto versijÄ .

Anksčiau minėta, kad nuteistojo G. P. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, jo parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja liudytojų V. K. ir V. L., ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – V. T., parodymams. Antai liudytojas V. K., kuris kartu su V. T. ir G. P. įvykio dienÄ klube ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo apsaugininku, nurodė, kad vienu metu V. T. ir G. P. buvo išėję iÅ¡ klubo į laukÄ ir ten užtruko apie 20 minučių, kai tuo metu, pasak V. K., jis buvo klube prie durų.

Å ioje vietoje bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad V. T. ir G. P. teisiamojo posėdžio metu irgi neneigė buvę išėję iÅ¡ klubo į laukÄ , bet nurodė skirtingas savo buvimo lauke aplinkybes, kurios prieÅ¡tarauja liudytojo V. K. nurodytoms. Apeliantas ir V. T. (3 t., 83–86 b. l.), kuris Å¡ioje byloje buvo patrauktas kaltinamuoju, teigė, kad jie į laukÄ buvo išėję jau po to, kai kažkas pranešė, jog lauke aikÅ¡telėje prie klubo guli sužalotas vaikinas ir trukdo pravažiuoti automobiliui.

Apklausiamas G. P. tvirtino, kad jis su V. T. patraukė sužalotÄ vaikinÄ Ä¯ Å¡onÄ . V. T. teigė, kad jis su klubo savininku – V. L., už parankių patraukė gulintį sužalotÄ vaikinÄ , o liudytojas V. L. iÅ¡vis negalėjo prisiminti, su kuriuo vienu iÅ¡ apsaugininkų jis patraukė sužalotÄ vaikinÄ . Dėl to, kas paminėta, laikyti liudytojo V. L. ir V. T., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, parodymus iÅ¡skirtinai teisingai, kaip skundu siÅ«lo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Kita vertus, nukentėjusysis E. D. kategoriÅ¡kai neigė, kad kažkas iÅ¡ apsaugos darbuotojų bÅ«tų padėjęs jam pasitraukti į Å¡onÄ ir nurodė, kad prie jo buvo priėjęs tik vienas asmuo, kaip nustatyta – liudytojas J. R., kuris ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (3 t., 116 b. l.), o apsaugos darbuotojai tuo metu buvo suėję į klubÄ . Nukentėjusiojo E. D. parodymams neprieÅ¡tarauja nei liudytojo V. K. nurodytos aplinkybės, kad jis padėjo liudytojui R. J. įkelti E. D. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kai tuo metu kiti apsaugos darbuotojai, tarp jų G.

P., buvo klube. Tokie liudytojo V. K. ir nukentėjusiojo E. D. parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad V. T. ir G. P. iÅ¡ klubo 20-iai minučių buvo išėję kitu tikslu, nes sužalotam nukentėjusiajam E. D. pagalbÄ iÅ¡kvietė ir suteikė, kaip nustatyta, kiti asmenys. Tai, kas paminėta, koreliuoja su iÅ¡vada, jog G. P., prieÅ¡ingai nei tvirtina pats, buvo išėjęs iÅ¡ klubo, vadinasi, turėjo galimybę užpulti ir užpuolė nukentėjusįjį, suduodamas smÅ«gius metaline teleskopine lazda padarė jam nustatytus kÅ«no sužalojimus, sukėlė E. D. padarinius, numatytus BK 135 str. 1 d. dispozicijoje.

Dėl to, kas paminėta, bÅ«tų nelogiÅ¡ka nustatinėti kitokias apeliantui palankesnes aplinkybes, kai byloje surinktais, aptartais ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais neginčijamai nustatyta G. P. kaltė sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ . Sprendžiant dėl skundžiamo nuosprendžio, kolegija rėmėsi visuma surinktų įrodymų, neteikdama prioriteto nei vienai įrodymų rÅ«Å¡iai. Nei nukentėjusiajam E. D. nustatytas neblaivumas įvykio metu (1 t., 12 b. l.), nei nukentėjusįjį atitinkamai charakterizuojantys duomenys neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje priimtam teismo nuosprendžiui, nes nepaneigia nuteistojo kaltės, nemenkina jo elgesio pavojingumo, negali paneigti nusikaltimo įvykdymo fakto ir kažkaip pateisinti E. D. sukeltus negatyvius padarinius.

Vien tai, kad G. P. atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus apkaltinamasis nuosprendis, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 str. 3 d.), kaip skundu siÅ«lo apeliantas. Å ioje byloje nenustatyta, kad G. P., suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam E. D., bÅ«tų siekęs sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ . IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į kojÄ ir kitas kÅ«no vietas metaline teleskopine lazda buvo abejingas kilsiantiems padariniams, veikė netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti už E. D. padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir iÅ¡teisinti G. P. pagal BK 135 str. 1 d., nes jo veikoje nustatyti visi bÅ«tini minėtame baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Dėl disponavimo neÅ¡aunamuoju ginklu (BK 258 str. 2 d.) BK 258 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ . Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl abiejų BK 258 str. 2 d. numatytų alternatyvių veikų: neteisėto neÅ¡aunamojo ginklo – teleskopinės lazdos, įgijimo ir neÅ¡iojimo.

Kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis objektyviosiomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistų iÅ¡vada (2 t., 29–30 b. l.), kuri aukÅ¡tesniajam teismui abejonių nekelia, jos nekvestionuoja nei apeliantas. Tačiau nuteistasis ginčija savo kaltę nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., padaryme bÅ«damas įsitikinęs, kad jis, kaip apsaugos darbuotojas, turėjo teisės aktais įtvirtintÄ teisę ne tik legaliai įsigyti metalinę teleskopinę lazdÄ , bet ir neÅ¡ioti jÄ , vykdant asmenų ir turto apsaugÄ .

Kolegija iÅ¡ dalies pritaria nuteistojo argumentams.  Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistų iÅ¡vada Nr. 40-(U-951)-IS1-473 patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2012-05-30 posėdžio protokolo Nr. 14 įšraÅ¡Ä tirti pateikta metalinė teleskopinė lazda yra pagaminta pramoniniu bÅ«du ir priskiriama prie D kategorijos Å¡altųjų ginklų.

Byloje nustatyta, kad 2014-11-09 G. P. teleskopine lazda, kuri 2015-04-29 kratos metu iÅ¡ apelianto buvo iÅ¡imta, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas, sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatÄ . G. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad metalinę teleskopinę lazdÄ jis pirko ginklų parduotuvėje savigynos tikslu, tai yra jÄ Ä¯sigijo teisėtai. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Å¡ie nuteistojo parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti.Pagal veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) redakcijos 6 str. 4 p. D kategorijai priskiriami Å¡altieji ginklai yra nepriskirti draudžiamiesiems ginklams.

Iš Įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatų matyti, kad D kategorijos ginklai nėra registruojami Ginklų registre. Kaip numatyta Įstatymo 13 str. 9 d., D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.Taigi nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios Įstatymo nuostatos lėmė, kad D kategorijos ginklus ginklų prekybos vietoje galėjo įsigyti bet kuris pilnametis asmuo ir šių ginklų įsigijimas nebuvo registruojamas.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai apeliantui inkriminuotas ir metalinės teleskopinės lazdos įgijimas, kadangi aptartos Ä®statymo normos nedraudė G. P. įsigyti teleskopinę lazdÄ specializuotoje parduotuvėje ir byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad G. P. šį ginklÄ bÅ«tų įsigijęs neteisėtai. Dėl to kolegija konstatuoja, kad G. P. inkriminuotas neteisėtas teleskopinės lazdos įgijimo faktas Å¡ioje byloje nėra įrodytas, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alintina, o skundžiamas nuosprendis keistinas.

Nepaisant to, pažymėtina, kad pagal BK 258 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ . Å io straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Todėl pagal minėtÄ Ä¯statymÄ atsako tas, kas padarė bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių veikų.Å iuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 158 str. 2 d. pagrįstai nuteistas dėl neteisėto teleskopinės lazdos neÅ¡iojimo, jÄ panaudojant asmens sveikatos sutrikdymui padaryti – t. y. 2014-11-09.

Tačiau Å¡ioje dalyje apylinkės teismo nustatyta ginklo neÅ¡iojimo trukmė – iki 2015-04-29, neatitinka byloje įrodymais patvirtintų aplinkybių. Ginklo ir Å¡audmenų neÅ¡iojimusi yra laikomas ginklo ir Å¡audmenų turėjimas su savimi tokiomis sÄ lygomis, kuriomis ginklÄ galima panaudoti nedelsiant (Ä®statymo 2 str. 13 p.). Byloje įrodymais nenustatyta, kad G. P. nuolat – nuo 2014-11-09 iki 2015-04-29, kai kratos metu iÅ¡ jo buvo paimta teleskopinė lazda, bÅ«tų neÅ¡iojęs šį ginklÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl Å¡ių aplinkybių.Savo skunde G.

P. teigia, kad jam, kaip apsaugos darbuotojui, vykdančiam asmens ir turto apsaugÄ , Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 15 str. 1 d. nuostatos suteikia teisę panaudoti fizinę prievartÄ , laikyti, neÅ¡iotis ir panaudoti specialiÄ sias priemones bei Å¡aunamuosius ginklus. Pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymÄ specialiosios priemonės – tai aktyvios gynybos prievartos priemonės (antrankiai, guminės lazdos, savigynai skirti įtaisai, aerozoliniai įrenginiai ir įtaisai, elektroÅ¡oko įrenginiai, tarnybiniai Å¡unys), kuriomis siekiama apginti saugomÄ subjektÄ ir objektÄ ar apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisėto kėsinimosi, taip pat sulaikyti įtariamÄ teisės pažeidėjÄ .

Apeliantas, nenurodydamas jokių teisinių argumentų, klaidingai metalinę teleskopinę lazdÄ priskiria savigynai skirtų įtaisų kategorijai. Å ioje nutartyje jau minėta, kad metalinė teleskopinė lazda, kuriÄ neÅ¡iojo apeliantas, yra priskiriama prie D kategorijos Å¡altųjų ginklų, Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. protokolo Nr. 12 (2012-05-30 redakcija, Žin., 2012, Nr. 64-3271) prasme kieto metalo teleskopinė lazda yra smogiamojo pobÅ«džio ginklas, todėl laikyti jÄ savigynai skirtu įtaisu, kaip siÅ«lo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Å altasis ginklas – tai neÅ¡aunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumÄ arba esant tiesioginiam sÄ lyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniÅ¡kai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuÅ¡kinti). Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 2 p. imperatyviai numatyta, kad yra draudžiama neÅ¡iotis D kategorijos ginklÄ , iÅ¡skyrus gynybinio pobÅ«džio elektros Å¡oko įtaisus, dujinius ginklus. Å ioje byloje nustatyta, kad apeliantas iÅ¡ tikrųjų 2014-11-09 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (2 t., 44–55 b. l.) ir įvykio dienÄ vykdė neginkluotÄ asmens ir turto saugÄ klube ,,(duomenys neskelbtini)“, Raseiniuose.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymÄ â€“ neginkluota asmens ir turto sauga – tai asmens ir turto sauga turint teisę panaudoti fizinę prievartÄ , dujinius ginklus ir specialiÄ sias priemones. RyÅ¡ium su vykdomomis apsaugos darbuotojo pareigomis G. P. buvo iÅ¡duota tik viena specialioji priemonė – dujų balionėlis (2 t., 41 b. l.). Ä®statymo 11 str. reglamentuoja atitinkamų subjektų teisę gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklus bei Å¡audmenis ar eksploatuoti tirus, Å¡audyklas.

Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, Å¡audmenis ir dėl tam tikros profesinės veiklos, tačiau bet kuriuo atveju atitinkamo ginklo įsigijimas ir turėjimas negali prieÅ¡tarauti įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad profesinė veikla – tai fizinio ar juridinio asmens veikla, už kuriÄ Å¡is asmuo gauna pajamų ir kuriai vykdyti įstatymų nustatyta tvarka reikia neÅ¡iotis (naudoti) ginklus.

Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad G. P. kaip apsaugos darbuotojo, vykdančio neginkluotÄ asmens ir turto saugÄ , profesinė veikla, konkrečiu atveju, neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme nustatytos tokios veiklos turinio, vadinasi G. P., 2014-11-09 neÅ¡iodamas metalinę teleskopinę lazdÄ â€“ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Taigi, nustatyta, kad G. P. neteisėtai neÅ¡iojo pramoninės gamybos, tinkamÄ naudojimui, metalinę teleskopinę lazdÄ , kuri priskiriama prie neÅ¡aunamųjų D kategorijos Å¡altųjų ginklų, 2014-11-09 panaudodamas jÄ padarant sveikatos sutrikdymÄ asmeniui.Apygardos teismas sprendžia, kad G.

P. veiksmai, kuomet jis su savimi klube ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo metalinę teleskopinę lazdÄ ir jÄ dar panaudojo prieÅ¡ kitÄ asmenį – visiÅ¡kai atitinka BK 158 str. 2 d. dispozicijoje įtvirtintÄ objektyvųjį požymį – neteisėtÄ neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimÄ si, ir todėl priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį taip pat nėra teisinio pagrindo. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl dalies BK 258 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymių ir tai yra pagrindas pakeisti nuosprendį, vadovaujantis BPK 328 str. 3 p. Dėl taikytos baudžiamosios atsakomybės BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam BK 135 str. 1 d., sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistÄ jį apibÅ«dinančius duomenis, į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai individualizavo G. P. taikytinÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir paskyrė teisingÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ dar ir atidėjo 2 metams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad net ir paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo neįrodytÄ aplinkybę (vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 258 str. 2 d. dispozicijoje numatytų), jog G. P. neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , spręsti bausmės skyrimo klausimÄ iÅ¡ naujo nėra pagrindo, nes nuteistojo veikos pavojingumas nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas apeliantui bausmę už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Aukštesniojo teismo vertinimu, keisti nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo, tuo labiau, kad taikytos baudžiamosios atsakomybės neginčija nei apeliantas. Dėl neturtinės žalos Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui gali būti pakenkiama fiziškai arba dvasiškai. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.).Kenkiant asmeniui dvasiškai daroma žala jo psichinei sveikatai.

Ji pasireiÅ¡kia dvasiniu sukrėtimu, Å¡oku, įtampa, nemiga, irzlumu, sÄ monės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str., pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusysis E. D. savo civiliniuose ieškiniuose (1 t., 25 b. l; 3 t. 46–50 b. l.) ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad neturtinė žala jam atsirado būtent dėl G. P. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl sužalojimų, padarytų tyčia be priežasties jį sumušant, dėl patirto skausmo, dėl ilgo gydymosi, išgyventų chirurginių intervencijų ir nepatogumų gydymosi metu, dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, dėl negalėjimo lankyti mokyklos ir pan.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajam, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d. ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, todėl iÅ¡ dalies tenkino civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatydamas, kolegijos nuomone, tinkamÄ neturtinės žalos – 7000 Eur, sumÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl miÅ¡rios nukentėjusiojo ir G. P. kaltės (CK 6.282 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo įvykio situacijÄ , nes, bÅ«damas girtas vieÅ¡oje vietoje įžeidinėjo kitus asmenis, klubo darbuotojus ir lankytojus, kartu su M. L. provokavo konfliktus, kad anksčiau taip pat elgdavosi neadekvačiai, girtuokliavo, galimai vartojo narkotikus ir pan.

Tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis E. D. buvo labai neatsargus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatinėti atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo kaltės pobÅ«dį, laipsnį. Tai, kad E. D. įvykio metu pats buvo neblaivus, kad žodžiu konfliktavo su kitais klubo lankytojais ir apsaugos darbuotojais, tas, kaip jis elgdavosi anksčiau – nekeičia Å¡ios bylos esmės ir Å¡ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos konkrečiu atveju, nes nerodo nukentėjusiojo kaltės ir didelio neatsargumo įvykio metu. Taip pat apeliantas kreipia dėmesį į Å¡iuo metu Lietuvoje nustatytÄ minimalų mėnesinį atlyginimÄ â€“ 350 Eur, kritikuodamas teismo sprendimÄ nukentėjusiajam E. D. priteisti beveik dviejų metų minimalių mėnesinių atlyginimų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusiajam patirto sužalojimo pasekmių nėra likę, E. D. visiÅ¡kai pasveiko ir yra darbingas.

Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas įvertina visumÄ neigiamų pasekmių (vadinasi, ne tik tai, ar asmuo po sužalojimo pasveiko ar nepasveiko), kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama kaltininko nusikalstama veika.

Nagrinėjamu atveju, jei bÅ«tų nustatyti ilgalaikiai arba nepagydomi liekamieji neigiami padariniai po sužalojimo E. D., jei pastarasis bÅ«tų praradęs darbingumÄ ir pan., bÅ«tų galima svarstyti tik dėl didesnės piniginės satisfakcijos nukentėjusiajam. Å iuo atveju, kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam E. D. pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis – 7000 Eur, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pagrįstas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais teismo motyvais, atitinkančiais CK 6.250 str. turinį, kuriems nėra pagrindo nepritarti. Šia nutartimi pritarus apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad G.

P. yra kaltas dėl skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kad yra atsakingas už nukentėjusiojo E. D. sveikatos sutrikdymÄ ir atitinkamai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ nuteistojo, nes apylinkės teismas, spręsdamas visų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BPK 113 str., 115 str., CK 6.250 str. nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 332 str., 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. ir teismo nuosprendžio aplinkybes, kad G. P. nenustatytu laiku iÅ¡ parduotuvės pirko – įgijo, neteisėtai neÅ¡iojo iki 2015-04-29, kai atliekant kratÄ gyvenamosiose patalpose – bute, pramoninės gamybos metalinę teleskopinę lazdÄ , nustatant – kad G.

P. 2014-11-09 neteisėtai neÅ¡iojo, panaudodamas padarant sveikatos sutrikdymÄ asmeniui, pramoninės gamybos, tinkamÄ naudojimui, metalinę teleskopinę lazdÄ , priskiriamÄ prie D kategorijos neÅ¡aunamųjų Å¡altųjų ginklų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                       Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                                            Virginija Žindulienė                                                                                                                          Bronius Zalaga