Legislator Case Law & Legislation
cfcb0cc6-e1e3-4d85-a87d-57db64af8931 AI generated

cfcb0cc6-e1e3-4d85-a87d-57db64af8931 · Kauno apygardos teismas

Case Number cfcb0cc6-e1e3-4d85-a87d-57db64af8931
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė, dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ( CK 1.125 straipsnis, Žemės reformos įstatymo ( redakcija, galiojusi pagal 1992 01 16 įstatymÄ Nr. I-2214 (nuo 1992 01 25) iki 1992 05 07 įstatymo Nr. I-2565 priėmimo (nuo 1992 05 20) 6 ir 8 straipsniai).

Legislator headnote

AI generated

cfcb0cc6-e1e3-4d85-a87d-57db64af8931 · Kauno apygardos teismas: Minėto nutarimo 10.6.2 papunktis numatė, kad nuo 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypai individualiems namams statyti parduodami tik pagal šį nutarimÄ . Teismas, įvertinęs šį teisinį reglamentavimÄ ir tai, kad ieÅ¡kovei žemės sklypas suteiktas individualaus namo statybai 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 49, kuris yra tikslinantis Lietuvos Respublikos Prienų rajono Prienų miesto savivaldybės 1992 m. vasario (diena neįskaitoma) potvarkį Nr.31, kuriuo žemė skirta L. D. (b. l. 22), bei tai, kad žemės sklypas yra rajono mieste, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei žemės sklypo suteikimas neprieÅ¡taravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-247-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00556-2016-7Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.16.1; (S) 2.5.16.8. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2017 m. sausio 11 d.                                                                  Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Rudzinsko ir Mindaugo Å imonio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-811-1023/2016 pagal ieÅ¡kovės D.

L. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė, dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ( CK 1.125 straipsnis, Žemės reformos įstatymo ( redakcija, galiojusi pagal 1992 01 16 įstatymÄ Nr. I-2214 (nuo 1992 01 25) iki 1992 05 07 įstatymo Nr. I-2565 priėmimo (nuo 1992 05 20) 6 ir 8 straipsniai).

IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyrių per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovei D. L. skirtÄ 1500 kv. metrų žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini), ir sudaryti su D. L. Å¡io žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2–6).IeÅ¡kovė nurodė, kad 1992 m. kovo 12 d.

Vyriausybės tiesioginio valdymo įgaliotinio Prienų mieste R. G. potvarkiu Nr. 49 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualinei statybai L. D. J., gyv. (duomenys neskelbtini)“, ieÅ¡kovei buvo suteiktas 1500 kv. m. žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), individualaus gyvenamojo namo statybai. Atsakovė atsisako su ieÅ¡kove sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo­â€“pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, kad sklypas individualiai statybai skirtas po 1992 m. vasario 7 d. IeÅ¡kovė pažymi, kad minėtas potvarkis nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu.

Piliečių teisė pirkti valstybinę žemę reglamentuota Žemės reformos įstatyme, o Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89 patvirtintose taisyklėse. PraÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo individualiai statybai ieÅ¡kovė pateikė 1991 m. liepos mėnesį. Potvarkis, priimtas 1992 m. kovo 12 d., patvirtina, kad valstybę atstovaujanti institucija pripažino, jog ji turi teisę ne konkurso tvarka pirkti žemės sklypÄ . Potvarkis yra tik tikslinantis ankstesnį potvarkį, kuris yra nurodytas sklypo raudonųjų linijų plane, 1992 m. vasario mėn. ( diena neįskaitoma, b.l. 22).

Nei minėto ankstesnio potvarkio, nei praÅ¡ymo įsigyti žemės sklypÄ individualiai statybai, nei visuomeninės konsultacinės miesto tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimo žemės sklypo byloje nėra. Å ie dokumentai nebuvo perduoti ir archyvui, taigi nėra iÅ¡likę. Tačiau ieÅ¡kovė pageidavo jai skirtÄ sklypÄ pirkti, todėl valstybę atstovaujanti institucija privalėjo veikti taip, kaip nustatyta teisės aktuose ir laikytis juose nustatytų terminų. Nors žemės sklypo ribos buvo pažymėtos natÅ«roje (nustatytos sklypo raudonosios linijos), tačiau nebuvo patikslinta kartografinė ir žemės kadastro medžiaga, todėl žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

IeÅ¡kovė 1992 m. gegužės 21 d. Prienų žemėtvarkos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ Nr.1132, praÅ¡ydama parduoti jai 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iame praÅ¡yme nurodytos sklypo įsigijimo sÄ lygos: dalis grynaisiais pinigais, dalis investiciniais čekiais. Prie praÅ¡ymo pridedamas sklypo planas, kuris buvo suderintas su Prienų rajono architektu. Ant minėto plano yra įraÅ¡as „Lietuvos Respublikos Prienų rajono Prienų miesto savivaldybės 1992.02 (paskutinis skaičius neįskaitomas) potvarkiu Nr.31 žemė skirta L.

D., J. 1500 m2 žemės ploto statybos vieta(duomenys neskelbtini)“. Pirmasis sklypo įkainojimo aktas suraÅ¡ytas 1992 metais, tiksli data nenurodyta, bendra žemės sklypo pirkimo kaina - 24478 rubliai, mokestis už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ - 300 rublių. Minėtame akte ieÅ¡kovė įvardijama kaip pirkėja ir su Å¡iuo aktu buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai. Pakartotinis žemės sklypo įkainojimo aktas buvo suraÅ¡ytas 1993 metais, viso žemės sklypo kaina 147,78 Lt, mokestis už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ - 9 Lt.

Å iame akte taip pat ji įvardijama kaip pirkėja, bei pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su Å¡iuo aktu. IeÅ¡kovė 1993 m. lapkričio 3 d. mokėjimo praneÅ¡imu gavo nurodymÄ sumokėti už perkamÄ Å¾emę sklypÄ . Mokėjimo praneÅ¡imo pagrindu ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsiskaitė už jos įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ . Pagal 1992 metais galiojusius norminius aktus ieÅ¡kovė turėjo teisę pirkimo–pardavimo bÅ«du įsigyti jai skirtÄ Å¾emės sklypÄ bei atliko visus jai kaip pirkėjai numatytus įpareigojimus.

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta vien dėl atsakovės neveikimo, o tuo buvo grubiai pažeistos jos teisės.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (b. l. 30–37) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89 patvirtintų taisyklių 4.1 punktÄ ne konkurso tvarka valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privatinėn nuosavybėn galėjo bÅ«ti parduodami taisyklių 4.1.3.1; 4.1.3.2; 4.1.3.3 punktuose nurodytiems piliečiams, tačiau duomenų, kad ieÅ¡kovė atitiko nurodytus kriterijus, byloje nėra.

Minėto nutarimo Nr. 89 8 punktas numatė, kad miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn tvirtina savo potvarkiu, kuriame turi bÅ«ti parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis, sklypo kaina, nuosavybės teisės apribojimai, asmuo, valdybos įgaliotas pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau tokio potvarkio nėra nei Nacionalinės žemės tarnybos archyve, jo nepateikė ir ieÅ¡kovė. Tokiu bÅ«du, potvarkio nebuvimas rodo, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (valstybės) valia nebuvo nukreipta į ginčo žemės sklypo perleidimÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ pateikė 1992 m. gegužės 21 d., o ieÅ¡kinį pateikė tik 2015 m. gegužės 2 d., todėl ji yra daugiau kaip 20 metų praleidusi terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl savo pažeistų teisių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: įpareigojo atsakovę Nacionalinės žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyrių per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovei D.

L. skirtÄ 1500 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir sudaryti su D. L. Å¡io žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 600 Eur advokato iÅ¡laidų, 41 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės D. L. naudai.Teismas nurodė, kad pagal Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 10.6.1 punkto nuostatas, rajonų miestuose ir kitose vietovėse iki 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti bei kitai ne žemės Å«kio veiklai vietos savivaldos institucijų sprendimu galėjo bÅ«ti suteikiami naudotis ta tvarka, kuri galiojo iki Å¡io nutarimo priėmimo dienos, t. y. ne konkurso tvarka.

Minėto nutarimo 10.6.2 papunktis numatė, kad nuo 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypai individualiems namams statyti parduodami tik pagal šį nutarimÄ . Teismas, įvertinęs šį teisinį reglamentavimÄ ir tai, kad ieÅ¡kovei žemės sklypas suteiktas individualaus namo statybai 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 49, kuris yra tikslinantis Lietuvos Respublikos Prienų rajono Prienų miesto savivaldybės 1992 m. vasario (diena neįskaitoma) potvarkį Nr.31, kuriuo žemė skirta L. D. (b. l. 22), bei tai, kad žemės sklypas yra rajono mieste, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei žemės sklypo suteikimas neprieÅ¡taravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ parduoti žemės sklypÄ pateikė 1992 m. gegužės 21 d., todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ginčo žemės sklypÄ pirkti, įsigyti nuosavybės teise. PraÅ¡ymas parduoti žemę Prienų rajono Prienų žemėtvarkos tarnybai pateiktas galiojant 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintoms taisyklėms (b. l. 18). IÅ¡ 1992 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymo parduoti žemę matyti, kad jame aiÅ¡kiai nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamÄ sklypÄ forma, t.y. dalis grynais pinigais, dalis investiciniais čekiais.

Minėto praÅ¡ymo pagrindu buvo suraÅ¡yti žemės sklypo įkainojimo aktai: 1992 ir 1993 metais (tiksli data nenurodyta) (b. l. 19 - 20). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės paduotas praÅ¡ymas parduoti žemę atitiko Taisyklių 4.1 papunkčio reikalavimus, institucija priimanti tokius praÅ¡ymus – žemėtvarkos tarnyba praÅ¡ymÄ priėmė, jo pagrindu surašė sklypo įkainojimo aktus, mokėjimo praneÅ¡imÄ . Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieÅ¡kovė laiku sumokėjo nurodytÄ mokėjimo praneÅ¡imu sumÄ už žemės sklypÄ .

Teismas konstatavo, kad ieškovė atitiko tiek Žemės reformos įstatymo 6 straipsnyje, tiek 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 89 1.1, 4.1 papunkčiuose apibrėžtus subjektiškumo požymius. Be to, ieškovė atitiko subjektiškumo reikalavimus ir pagal šiuo metu galiojančias Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, atitinkanti subjektiÅ¡kumo reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės žemės sklypÄ ne konkurso tvarka, turi teisę reikalauti atsakovės sudaryti su ja 1992 m. vasario (diena neįskaitoma) potvarkio Nr. 31 ir jį tikslinančio 1992 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 49 pagrindu paskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovė turi pareigÄ tokiÄ sutartį sudaryti. Atsakovės įgaliotų darbuotojų neveikimas, atsakovei nesutinkant nustatyta tvarka pasiraÅ¡yti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pas notarÄ , nėra nutrÅ«kęs iki Å¡iol, todėl laikytinas tęstiniu ieÅ¡kovės teisių pažeidimu.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ nepraleistas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ginčo sklype nėra pradėjusi statyti gyvenamojo namo, tačiau ta aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinį. Be to, ieÅ¡kovė nuolat naudoja jai paskirtÄ Å¾emės sklypÄ , Å¡ienauja ir moka už jį nuomos mokesčius nuo 2003 metų. VMI ieÅ¡kovės pervestus mokesčius priima ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.  Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkÄ ir sÄ lygas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.3 punkte reglamentuota, kad pagal Å¡ias taisykles asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d.

– kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 10.6.1 punktas nustatė, kad miestų ir rajonų valdybos nuo nutarimo priėmimo dienos (1992-02-07) įpareigotinos nutraukti žemės sklypų skyrimÄ ne konkurso tvarka Respublikos miestų teritorijose, o nuo 1992 m. kovo 15 d. ir kitose vietovėse. Taigi, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimui Nr. 89, asmenims turintiems teisę be aukciono įsigyti žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, valstybinės žemės sklypai turėjo bÅ«ti parduodami (bet ne skiriami), t. y. pagal asmens pateiktÄ praÅ¡ymÄ bei kitus dokumentus turėjo bÅ«ti atlikta žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra bei sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.Byloje esantis 1992 m. kovo 12 d.

Visuomeninės konsultacinės miesto tarybos protokolas Nr. 3 patvirtina, kad ieškovės D. L. pareiškimas su kitais dokumentais svarstytas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 priėmimo dienos. Valstybinės žemės sklypas jai turėjo būti parduotas vadovaujantis šiuo nutarimu nustatyta tvarka. Naujų žemės sklypų įsigijimo privatinėn nuosavybėn ne konkurso būdu tvarka buvo detalizuota Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, 13-16 punktuose.

Å ių taisyklių 16 punkte buvo numatyta, kad jeigu pilietis iÅ¡sirenka jo poreikius tenkinantį žemės sklypÄ , tolesnius parduodančių žemės sklypus institucijų ir pirkėjo veiksmus reglamentuoja Å¡ių taisyklių 8-12 punktai, iÅ¡skyrus tai, kad žemės nuosavybės aktas iÅ¡duodamas pirkėjui, kai jis atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus. Taisyklių 8 punktas numatė, kad miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.Potvarkio nebuvimas rodo, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (valstybės) valia nebuvo nukreipta į ginčo žemės sklypo perleidimÄ .

Pažymėtina, kad tokio potvarkio, kuriuo ieÅ¡kovei D. L. bÅ«tų leista pirkti 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., nurodyta žemės sklypo vieta, dydis, kaina, nuosavybės teisės apribojimai, asmuo, įgaliotas pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡ioje civilinėje byloje nepateikta. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89, kuris reglamentavo valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos, tarp jų ir žemės sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti pardavimo be aukciono, tvarkÄ , įtvirtintas teisės normas.Pažymėtina, kad 1992 m. kovo 12 d. potvarkyje Nr. 49 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualinei statybai L.

D., J., gyv.(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie tai, kad tikslinamas 1992 metų vasario mėn. potvarkis Nr. 31, nėra. Byloje pateiktas 1992 m. vasario 19 d. potvarkis Nr. 31 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualinei statybai M. D., Prano, gyv.(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad šiuo potvarkiu buvo suteiktas sklypas D. M., o ne ieškovei D. L.. Be to, akcentuotina ir tai, kad tiek 1992 m. vasario 19 d. potvarkis Nr. 31, tiek 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 49 yra priimti po 1992 m. vasario 7 d., todėl neaišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad ieškovei D.

L. ginčo sklypas buvo suteiktas iki 1992 m. vasario 7 d. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia byloje esantis 1992 m. kovo 12 d. Visuomeninės konsultacinės miesto tarybos protokolas Nr. 3, iÅ¡ kurio matyti, kad tik 1992 m. kovo 12 d. buvo svarstomas klausimas dėl žemės sklypo individualiai statybai skyrimo ieÅ¡kovei D. L.. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu, reiÅ¡kiančiu, jog Å¡ių subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktai, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.

IeÅ¡kovė D. L., nors ir žinojo, kad Prienų miesto valdyba neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, tačiau dėl Å¡ių pareigų nevykdymo į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip 20 metų nuo to momento, kai, siekdama pratęsti žemės sklypo iÅ¡sipirkimo procedÅ«rÄ , turėjo pagrindÄ kreiptis į Prienų rajono valdybÄ su reikalavimu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba į teismÄ su reikalavimu dėl Prienų rajono valdybos neveikimo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei D. L. 300 Eur iÅ¡laidų, sumokėtų advokatei R. M. už jos interesų atstovavimÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Bendra teismo posėdžių trukmė sudarė 2 valandas, todėl advokatė už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose galėjo skaičiuoti tik 149,60 Eur. Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ sprendimÄ .

Byloje yra aiÅ¡kÅ«s įrodymai, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovei D. L. klausimas dėl žemės sklypo individualiai statybai skyrimo buvo svarstomas 1992 m. kovo 12 d. Visuomeninės konsultacinės miesto tarybos (protokolas Nr. 3), o vykdant Visuomeninės konsultacinės miesto tarybos priimtÄ 1992 m. kovo 12 d. sprendimÄ , buvo priimtas Prienų miesto savivaldybės 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 49 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualiai statybai L. D., J., gyv.(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovė pati nevykdė jai priskirtos pareigos tam, kad teisingai ir teisėtai bÅ«tų įteisintas ginčo žemės sklypas.

IeÅ¡kovė ženkliai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovės ir valdžios institucijų privalomų atlikti veiksmų santykį.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovė dėl žemės sklypo pirkimo kreipėsi laiku, atitiko tiek Žemės reformos įstatymo 6 straipsnyje, tiek 1992 m. vasario 7 d.

Vyriausybės nutarimo 89 1.1, 4.1 papunkčiuose apibrėžtus subjektiÅ¡kumo požymius. Už suteikto ginčo sklypÄ Â ieÅ¡kovė atsiskaičiusi visiÅ¡kai bei laiku. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo sklypas buvo suteiktas iki 1992 m. vasario 7 d.PrieÅ¡ priimant 1992 m. kovo 12 d. potvarkį Nr. 49 buvo atliktos visos reikiamos procedÅ«ros, pateikti visi dokumentai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad ginčo sklypas ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti parduodamas ir po 1992 m. vasario 7 d., nes jo pardavimo procedÅ«ra prasidėjo iki 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 priėmimo.IeÅ¡kovė neprivalėjo kontroliuoti valstybinių institucijų ir atsakyti už jų neveiklumÄ bei neefektyvų veikimÄ .

Be to, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad valstybės institucijos atliks joms priklausančius pagal teisės aktus veiksmus ir ieÅ¡kovės teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypÄ materializuosis. Žemės sklypo įkainavimo aktai bei mokėjimo praneÅ¡imai, kaip tik ir patvirtina, kad buvo aiÅ¡kus ieÅ¡kovei parduodamo žemės sklypo dydis, ribos bei jo vertė. Pažymėtina, kad 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 49 yra nenuginčytas, vadinasi galiojantis ir turi bÅ«ti vykdomas.Atsakovė pateiktuose teismui atsiliepimuose į ieÅ¡kinį neprašė taikyti senaties terminÄ .

Tokio praÅ¡ymo nebuvo pareikÅ¡ta nė vieno teismo posėdžio metu, senaties terminas buvo akcentuojamas pasisakant atsakovės atstovei, paskutinio teismo posėdžio metu. Akivaizdu, kad nesant atsakovės praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ , pirmosios instancijos teismas net neturėjo teisinio pagrindo tai svarstyti.Apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Žemės reformos įstatymo ( redakcija, galiojusi nuo 1992 m. sausio 25 d., žr. 1 pastraipÄ ) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali bÅ«ti įsigyjama privačiam Å«kiui steigti, kitai žemės Å«kio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už perkamÄ Å¾emę ar miÅ¡kÄ , pirkėjo pasirinkimu, apmokama pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (iÅ¡skyrus žemės Å«kio įmonės iÅ¡mokas) arba ir pinigais, ir iÅ¡mokomis bei kompensacijomis.

Perkamos žemės ir miÅ¡ko kainÄ bei mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtino žemės sklypų pardavimo tvarkÄ (toliau - Tvarka) ir žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles (toliau - Taisyklės), kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedÅ«rų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.

Žemės sklypo suteikimas ir pardavimas turėjo būti atlikti laikantis Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos ir Taisyklių. Tvarkos 4.1.2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami <...> piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos suteikti žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama.

Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 6 - 12 punktuose buvo nustatyta detali tvarka įvykdyti žemės sklypo pirkimÄ ir įregistruoti nupirktÄ Å¾emės sklypÄ . Gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindinti su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ ; <...> supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turėjo pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai (Taisyklių 8 punktas).

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise turėjo tvirtinti savo potvarkiu. Potvarkyje turėjo bÅ«ti nurodyti parduodamo sklypo duomenys. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise turėjo siųsti praneÅ¡imÄ pirkėjui, nurodydama sumÄ , kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , banko įstaigos pavadinimÄ ir sÄ skaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ ;

įpareigoti miesto žemėtvarkininkÄ paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagÄ . Darbai, nurodyti Å¡ių Taisyklių 9.2 punkte, turėjo bÅ«ti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo negali bÅ«ti ilgesnis kaip vienas mėnuo ( Taisyklių 9 punktas). Pirkėjas, gavęs praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Taisyklių 10 punktas).

Å ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės turto perleidimÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2008 nustatyta, kad sutarties projekto parengimo ir jo sÄ lygų derinimo su pirkėju procedÅ«ros nevykdymas daro neteisėtÄ , niekinį ir nesukeliantį teisinių pasekmių valstybei atstovaujančios institucijos sprendimÄ dėl valstybės turto pardavimo (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti konstituciniai valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo visos visuomenės labui principai. Vadinasi, valstybei priklausančio turto suteikimas ir pardavimas turi bÅ«ti atlikti laikantis įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos. Nustatyta, kad žemės sklypo suteikimo klausimas ieÅ¡kovei buvo svarstytas Prienų miesto savivaldybės visuomeninės - konsultacinės miesto tarybos posėdyje 1992 m. kovo 12 d., kuriame nuspręsta skirti sklypÄ individualiai statybai, be kitų asmenų, ir ieÅ¡kovei ( b.l.13).

IeÅ¡kovė ir jos atstovė teigė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ suteikti jai žemės sklypÄ pateikė 1991 metų liepos mėnesį ( 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio įraÅ¡as, nuo 11:50 min.). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų laikyti Å¡iÄ aplinkybę įrodyta.  IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ ginčo sklypo raudonųjų linijų plano kopijÄ , kurio virÅ¡utiniame deÅ¡iniajame kampe įraÅ¡yta: „Prienų miesto savivaldybės 1992.02. ( neįskaitomi skaičiai) potvarkiu Nr. 31 žemė skirta L.

D.“ ( b.l. 22). Pirmosios instancijos teismas, bandydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ aplinkybę, užklausė atitinkamus archyvus dėl 1992 m. vasario mėn. potvarkio Nr.31. IÅ¡ Kauno apskrities archyvo gautas 1992 m. vasario 19 d. potvarkis Nr. 31, iÅ¡ kurio matyti, kad vykdant visuomeninės-konsultacinės miesto tarybos 1992 m. vasario 19 d. sprendimÄ nutarta suteikti 1500 kv.m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), individualaus gyvenamojo namo statybai M. D., P. ( b.l. 60). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi paminėtus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad „ieÅ¡kovei žemės sklypas suteiktas individualaus namo statybai 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 49, kuris, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio sklypo raudonųjų linijų plano, yra tikslinantis Lietuvos Respublikos Prienų rajono Prienų miesto savivaldybės 1992 m. vasario (diena neįskaitoma) potvarkį Nr.31, kuriuo žemė skirta L.

D. (b. l. 22)“ ir kad „ieÅ¡kovė atitiko visus reikalavimus, numatytus 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 89 4.1 punkte“.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad raudonųjų linijų plano kopija nėra pakankamas įrodymas, kad 1992 m. kovo 12 d. potvarkis skirti sklypÄ ieÅ¡kovei yra tikslinantis 1992 m. vasario mėn. potvarkį Nr. 31, nes potvarkyje Nr.31 nėra nuspręsta dėl sklypo skyrimo bÅ«tent ieÅ¡kovei. Å iuo potvarkiu sklypas buvo paskirtas kitam asmeniui. Be to, sutiktina su apeliantės teiginiu, kad 1992 m. vasario mėn. potvarkis Nr. 31 buvo priimtas jau po 1992 m. vasario 7 dienos, todėl net jeigu jame ir bÅ«tų buvę kalbama apie ieÅ¡kovę, tai nesuteiktų jai teisės pirkti sklypÄ Â ne konkurso tvarka. Be to, pažymėtina, kad Tvarkos 4.2 punkte buvo nustatyta, kad jeigu sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, Å¡is sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama.

Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra pastačiusi ginčo sklype gyvenamojo namo pamatų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad šis faktas pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi esminės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai atsisako sudaryti su ieÅ¡kove ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. PrieÅ¡ingai, nebuvimas ginčo sklype ieÅ¡kovės pastatytų namo pamatų reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė dar 1993 m. kovo 12 d. neteko teisės pirkti žemės sklypÄ ne konkurso tvarka, nes per vienerius metus nuo žemės sklypo suteikimo nepaklojo namo pamatų, kai tokia sÄ lyga buvo imperatyviai nurodyta jau minėtoje žemės sklypų pardavimo Tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.

89. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo vykdomi Taisyklių 6-12 punktai. Nors ieÅ¡kovė 1992 m. gegužės 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jai 0,15 ha žemės sklypÄ , ir jai buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas ( b.l.18,19), tačiau akte nėra nurodyta jo suraÅ¡ymo data, pažymėti tik 1992 metai. IeÅ¡kovės pateiktas antrasis žemės sklypo įkainojimo aktas yra iÅ¡ dalies nebaigtas pildyti, nurodyti tik 1993 metai, nėra komisijos pirmininkės paraÅ¡o ( b.l.20).

IeÅ¡kovės pateiktame mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta, kad ieÅ¡kovė už žemės sklypÄ yra sumokėjusi 1993 m. lapkričio 3 d. (b.l.21). Tuo metu ieÅ¡kovė, kuri nebuvo įrengusi ginčo sklype namo pamatų, jau buvo netekusi teisės pirkti žemės sklypÄ ne konkurso tvarka ( žr. 21 pastraipÄ ). Byloje nėra duomenų, kad Prienų rajono valdyba vykdė Taisyklių 7-12 punktus ( priėmė potvarkį dėl sklypo pardavimo ieÅ¡kovei, patikslino sklypo ribas, nustatė pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo laikÄ ir vietÄ , etc.).

IeÅ¡kovė nuo 1993 m. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. neteikė paklausimų Prienų rajono valdybai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ( b.l. 11-12). Pirmosios instancijos teismas sprendime svarstė atsakovės atstovės 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senatį praleido ne dėl savo kaltės, nes ji „neprivalo raginti ir kontroliuoti valstybinių institucijų, ir neatsako už jų neveiklumÄ , be to, ji neatsisakė savo teisės“.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. IeÅ¡kovė, jeigu ji manė, kad jos teisė pažeista, turėjo kreiptis į teismÄ per nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t.y. per deÅ¡imt metų ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Toks terminas skaičiuojant nuo pinigų už sklypÄ sumokėjimo dienos ( 1993 m. lapkričio 3 d.) suėjo 2003 m. lapkričio 3 dienÄ . Tačiau ieÅ¡kovė į teismÄ nesikreipė, sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nereikalavo.IeÅ¡kovė nuo 2003 metų mokėjo ginčo žemės sklypo nuomos mokesčius ( b.l. 23-24).

Å ie duomenys tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t.y. kad ji yra žemės sklypo nuomininkė, o ne savininkė ( CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2016 m. birželio 9 dienÄ civilinėje byloje Nr. 2A-382-464/2016).

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris buvo 10 metų, praleido žymiai, t.y. dvigubai, duomenų, kad ieÅ¡kinio senaties termino metu egzistavo aplinkybės, trukdžiusios kreiptis į teismÄ , nepateikė, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ . Ä®vertinus, kad žemės sklypas ieÅ¡kovei buvo suteiktas po 1992 m. vasario 7 d., ginčo sklype ieÅ¡kovė nepastatė namo pamatų, todėl prarado teisę pirkti žemės sklypÄ ne konkurso tvarka, spręstina, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, padarė prieÅ¡ingas pateiktiems įrodymams iÅ¡vadas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priėmus naujÄ sprendimÄ , panaikinamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės ( CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priimtini, ir skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (6,54 Eur, CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies n u s p r e n d ž i a: Apeliacinį skundÄ patenkinti. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,54 Eur ( Å¡eÅ¡is eurus ir 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Diana Labokaitė ArÅ«nas Rudzinskas Mindaugas Å imonis