2021-05-12 Nr. AB-10280-3-61-3-00999-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-05-12 Nr. AB-10280-3-61-3-00999-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-331-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00999-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 13 d. Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 21/39 (toliau – ir Prisijungimo sąlygos) dalį, kuria reikalaujama teikti pasiūlymą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei siekiama suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus arba vadovaujantis savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika teikti prašymą apskaičiuoti įmoką; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. A63-31/21(3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų“.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Prisijungimo sąlygose pateikta informacija statytojui. Ši Prisijungimo sąlygų dalis yra informacinio pobūdžio, kadangi joje tik pateikiama papildoma informacija statytojui apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Minėta papildoma informacija pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukuria, toks informacinis pranešimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijama tokia informacija, nenagrinėtina teismų.
Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. A63-31/21(3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų“ yra išvestinis reikalavimas, neatsiejamai susijęs su pareiškėjos pirmuoju reikalavimu, kadangi juo pareiškėja taip pat tik informuojama, kad jos skundžiamoje Prisijungimo sąlygų dalyje yra pateikiama papildoma informacija, taip pat papildomai paaiškinamas teisinis reglamentavimas bei pažymima, kad pareiga mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ar (ir) sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį kyla iš paminėtų teisės aktų, t. y. minėtas raštas taip pat yra tik informacinio pobūdžio.
III. Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja teigia, kad šiuo konkrečiu atveju reikia taikyti administracinio akto (jo dalies) turinio viršenybės prieš formą principą ir analizuoti, ar paminėta administracinio akto dalis gali sukelti pareiškėjai teisines pasekmes, ar ne. Pareiškėja mano, kad gali, nes konkrečioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagal įsigaliojusį Lietuvos Respublikos infrastruktūros plėtros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus pareiškėja privalės mokėti infrastruktūros plėtros įmokas, ar ne.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų parengimo objektui „Komercinio pastato (duomenys neskelbtini) g. projektas“. Pareiškėjos prašymas buvo patenkintas – Administracija 2021 m. sausio 13 d. išdavė Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 21/39. Pareiškėja teismui pateiktame skunde neginčija minėtų Prisijungimo sąlygų iš esmės, tačiau prašo panaikinti jų dalį, kurioje nurodoma, kad pareiškėja turės teikti pasiūlymą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei siekiama suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus arba vadovaujantis Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika teikti prašymą apskaičiuoti įmoką. Tokia informacija yra išdėstyta dokumento (Prisijungimo sąlygų) dalyje „Informacija statytojui“, nurodant, kad „Vadovaujantis Infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi turėsite teikti pasiūlymą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei siekiama suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus arba vadovaujantis Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“, turėsite teikti prašymą apskaičiuoti įmoką (pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą). Vadovaujantis minėta Metodika, prašymas apskaičiuoti įmoką turi būti pateikiamas prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas“ (toliau – ir Informacija statytojui).
Taigi, ginčijama Planavimo sąlygų dalis yra informacinio pobūdžio, ji nekeičia pareiškėjos teisių ir pareigų apimties ar pobūdžio. Teisėjų kolegija pastebi, kad procesinė prielaida kreiptis į teismą yra ne bet kokias pasekmes sukeliantys viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai, tačiau tokie aktai ar veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes. Teisinės pasekmės yra tokios pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Tai, kad vėliau, pareiškėjai siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, viešojo administravimo subjektas galimai vadovausis ir taikys Informacijoje statytojui nurodytas teisės aktų nuostatas ir tai galimai sukels pareiškėjai teisines pasekmes, jokiu būdu nereiškia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama Informacija statytojui jau sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Net ir panaikinus skundžiamą Informaciją statytojui pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pareiškėja atskirajame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė.
Administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. A63-31/21(3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų“ buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Prisijungimo sąlygose nurodytos Informacijos statytojui ir atsisakyta tenkinti šį pareiškėjos skundą. Šis pareiškėjos skundas Administracijai pateiktas neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl Administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštas šiuo atveju nelaikytinas savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, iš teismui pateikto skundo, taip pat ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Prisijungimo sąlygose nurodyta Informacija statytojui ir siekia ją panaikinti, ji neteikia jokių argumentų dėl Administracijos 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. A63-31/21(3.2.1E-AD24) neteisėtumo. Taigi būtent Prisijungimo sąlygų dalis (Informacija statytojui) sudaro pareiškėjos skundo dalyką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. A63-31/21(3.2.1E-AD24) nesudaro savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl to pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius