cfc99ab3-6bbf-4b7b-afa8-b754dcb9def1 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. AN2-213-1020/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02813-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.; 21.1.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. L. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo R.

L. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 000 EUR dydžio bauda, panaikinimo, n u s t a t ė : 1. 2018 m. lapkričio 21 d. R. L. atžvilgiu Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – VDI) surašė administracinio nusižengimo protokolÄ dėl pastarosios 2018 m. gegužės 15 d. padaryto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimu R. L. nubausta už tai, kad bÅ«dama UAB „L“, vadove, 2018 m. gegužės 15 d. apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „L“ (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti I. Ž., I. M., R. M., D. U. ir G. Z., nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 punktÄ , 43 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Pasak teismo, tarp minėtų moterų ir UAB „L“ sudarytos autorinės sutartys savo esme atitiko darbo sutarčiai bÅ«dingus požymius ir todėl su jomis nesudarius darbo sutarčių, R. L., kaip Å¡ios įmonės direktorė, turi atsakyti ANK tvarka už nelegalų darbÄ .

3. Apeliaciniu skundu R. L. atstovas advokatas J. Kurlavičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ R. L. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Apelianto teigimu, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos. Remdamasis ANK 563, 566 ir 569 straipsnio nuostatomis apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė nelegalų darbÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, R.

L. kaltę grindė prielaidomis, o ne visapusišku bylos duomenų ištyrimu. Teismas ištyrė ne visus byloje pateiktus įrodymus, vienų įrodymų nevertino, o kitus įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad UAB „L“ direktorė, laikydamasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) reikalavimų, su šokių atlikėjomis sudarė autorinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias buvo atliekamos choreografinės kompozicijos; buvo mokami visi ATGTĮ numatyti mokesčiai, kas rodo, jog sudarytos autorinės sutartys buvo realios.

Advokatas pažymi, kad nors autorinės sutartys Lietuvoje yra teisėtas ir leidžiamas būdas susitarti dėl choreografinių kompozicijų atlikimo, tačiau teismas nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šokėjos dirbo nelegaliai. Tai, kad minėtos sutartys buvo tinkamu teisinių santykių įforminimu patvirtina ir aplinkybė, jog praeityje VDI ir Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, pagal jiems pateiktas autorines sutartis, nenustatė jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog VDI inspektoriai pagal savo kompetencijÄ pirmiausia turėtų teikti nustatytos formos dokumentus dėl pažeidimo, jei toks padarytas, paÅ¡alinimo, o Å¡ioje situacijoje pareigÅ«nai UAB „L“ direktorei tokių reikalavimų neteikė ir jai iÅ¡ karto buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, net nesuteikiant galimybės iÅ¡taisyti nurodytÄ pažeidimÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtas protokolas buvo suraÅ¡ytas neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ir dėl to administracinio nusižengimo teisena R.

L. atžvilgiu turi būti nutraukta. Teismas nurodė, kad pačiose autorinėse sutartyse objektas, į kurį turi būti perduodamos autorių teisės, niekaip nėra konkretizuojamas, taip pat nenurodomi kūrinių pavadinimai, neaptariama kokios konkrečiai teisės bus perduodamos, todėl nėra aišku, dėl kokio būtent kūrinio sukūrimo ir atlikimo šalys susitarė. Tačiau apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog prie kiekvienos autorinės sutarties buvo pridedami priedai, kuriuose sutarties objektas (choreografijos kūrinys) buvo detalizuojamas, kas rodo, jog sutartys atitiko ATGTĮ reikalavimus.

Tai, kad prieduose nenurodytos jų sudarymo datos ir nėra nurodyta, kad tai sutarčių priedai, jokiu bÅ«du neleidžia jų vertinti kitaip, o tik kaip sudedamųjų sutarčių dalių, kadangi priedai tinkamai pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių, yra galiojantys ir aiÅ¡kiai atitinkantys savo esmę. Å ių priedų pateikimÄ VDI vėliau nulėmė tai, jog, kaip nurodė A. O., jis atsakydamas į inspektoriaus užklausimÄ nesuprato klausimo ir galvojo, kad norima, jog bÅ«tų pateiktas detalus Å¡okio atlikimo apraÅ¡ymas, todėl atsakė, jog jie to raÅ¡tu nedetalizuoja.

Pasak apelianto, minėtas asmuo nesuprato, kad inspektorius klausia apie tai, ar pas juos yra aprašytos choreografinės kompozicijos, nes priešingu atveju šiuos priedus būtų pateikęs. Visgi teismas tokias nepagrįstai kilusias abejones traktavo R. L. nenaudai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė, jog įmonės direktorė būtų įpareigojusi šokėjas kurti naujas programas, jos šiuo klausimu buvo laisvos, o vien tai, kad prieš sudarydamos minėtas autorines sutartis merginos anksčiau tokių šokių nebuvo šokusios, nepaneigia to fakto, kad prieš jas sudarydamos jos savarankiškai išmoko šokių atlikimo.

Teismo iÅ¡vada, kad Å¡okėjos vykdė darbo funkcijas ir nebuvo savarankiÅ¡kos, pakluso darbdavio nurodymams, iÅ¡ esmės yra grindžiama prielaidomis. Liudytojos, Å¡okusios klube, patvirtino, kad dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos autorines sutartis, jos jau turėjo parengusios Å¡okio kompozicijas, kurias demonstruodavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, o sutartis pasiraÅ¡ius, jos demonstruodavo bÅ«tent minėtas konkrečias choreografines kompozicijas. Apylinkės teismas konstatuodamas, kad Å¡okėjos nebuvo savarankiÅ¡kos bei privalėjo paklusti darbdavio reikalavimams, nepagrįstai rėmėsi sutarties nuostatomis, kurios numato užsakovo reikalavimÄ pataisyti programÄ ir galimybę jam neaprobavus kÅ«rinio vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir neiÅ¡mokėti autorinio atlygio.

Teismas, apelianto įsitikinimu, turėjo įvertinti tai, kiek realiai Å¡okėjos buvo gavusios praÅ¡ymų ir reikalavimų keisti programÄ , o liudytojos nenurodė nei vieno tokio atvejo. Be to, merginos nurodė, kad darbo grafiko nebuvo ir jos pačios nuspręsdavo, kada joms atvykti ir atlikti programas. Skunde kritikuojama ir teismo pozicija, jog sutartys su Å¡okėjomis buvo sudaromos kelių mėnesių laikotarpiui, o po to vėl greitai pratęsiamos, kas liudija tęstinių tokių santykių (besikartojančių funkcijų atlikimo) pobÅ«dį.

Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad trumpalaikės sutartys buvo sudaromos pačių Å¡okėjų pageidavimu dėl įvairiausių priežasčių. Nors teismas konstatavo, jog apie darbo teisinius santykius liudija ir periodiÅ¡kas atlygio iÅ¡mokėjimas, neatkreiptas dėmesys į tai, kad pačios Å¡okėjos nurodė, jog minėtas užmokestis buvo mokamas įvairiai ir priklausomai nuo to, kiek tÄ mėnesį buvo atlikta kÅ«rinių. Teismas neįvertino ir to, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose dalis Å¡okėjų nurodė atlygį gaunančios kartÄ per mėnesį, buvo suraÅ¡yti VDI pareigÅ«nams aktyviai į šį procesÄ besikiÅ¡ant – aiÅ¡kinant ir diktuojant kÄ raÅ¡yti.

Todėl Å¡iuose dokumentuose nurodyti duomenys turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apelianto įsitikinimu, teismui pateikta KultÅ«ros ministerijos specialisto nuomonė dėl autorinės sutarties, kurioje teigiama, kad pateikta sutartis kelia abejonių dėl savo esmės ir teisinės prigimties bei, kad joje yra autorinėms bei intelektinių paslaugų teikimo sutartims nebÅ«dingų nuostatų, nėra aktuali. Pirmiausia, apelianto įsitikinimu, KultÅ«ros ministerija pagal savo kompetencijÄ neturi teisės aiÅ¡kinti ATGTÄ® nuostatų ir teikti privalomų iÅ¡vadų dėl jų taikymo; kita vertus, Å¡iuo atveju iÅ¡reikÅ¡ta tik abejonė, tačiau nebuvo pateikta jokia konkreti iÅ¡vada, paneigiant sudarytų autorinių sutarčių esmę ir turinį.

Atsižvelgiant į visa tai, apeliantas praÅ¡o visas abejones vertinti jo atstovaujamosios naudai ir procesÄ nutraukti.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VDI praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nutarimÄ . Pasak VDI, apeliantas galimai klaidina teismÄ , kadangi VDI įstatyme numatyta, jog VDI inspektoriai, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, privalo suraÅ¡yti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus. Tačiau tiek nacionaliniai teisės aktai, tiek Lietuvos ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos (toliau -TDO) konvencijos Nr. 81 17 straipsnio 2 dalis nurodo, kad inspektoriams paliekama teisė spręsti, ar perspėti arba duoti patarimÄ , ar patraukti arba rekomenduoti patraukti atsakomybėn asmenį padariusį darbo įstatymų pažeidimÄ .

Atsiliepime nurodoma ir tai, kad apeliantas reikalaudamas nesuraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolo ir nurodydamas, kad R. L. turėjo bÅ«ti suteikta galimybė iÅ¡taisyti nurodytÄ pažeidimÄ , tuo iÅ¡ esmės pripažįsta ir supranta padaręs pažeidimÄ . Dėl VDI pareigÅ«nų galimo kiÅ¡imosi Å¡okėjoms įvykio vietoje raÅ¡ant paaiÅ¡kinimus pažymima, kad procesiniuose veiksmuose dalyvavo ne tik VDI pareigÅ«nai, tačiau ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o taip pat į patalpÄ , kur minėtos moterys buvo apklausinėjamos, periodiÅ¡kai užeidavo ir UAB „L“ direktorius A.

O., todėl VDI pareigÅ«nai neturėjo jokios galimybės diktuoti ar kitaip nurodinėti liudytojoms, kÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimuose. Be kita ko, tai patvirtina ir aplinkybė, jog VDI pareigÅ«nų veiksmai liudytojams teikiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus nebuvo apskųsti. Nors apeliantas nurodo, kad Å¡okėjos buvo savarankiÅ¡kos, nes joms nebuvo sudarytas darbo grafikas, VDI pažymi, kad UAB „L“ skelbimuose dėl siÅ«lomo darbo kaip privalumas buvo nurodomas palankus darbo grafikas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sutarčių 5.1.8 punktas draudė Å¡okėjoms atlikti savo programas kitose Vilniaus vietose.

Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas, sutarties 5.5 ir 6.2 punktas sudaro pagrindÄ užsakovui teikti nurodymus ir vadovauti Å¡okėjoms dėl jų atliekamos programos, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ATGTÄ® nuostatoms. Teismui, kaip ir VDI, nekilo abejonių, kad kÅ«rinių apraÅ¡ymai buvo sudaryti jau po VDI atlikto patikrinimo, o tai patvirtina ir UAB „L“ atsiųstas elektroninis laiÅ¡kas VDI, kad įmonė iki patikrinimo raÅ¡tiÅ¡kai neaptarinėdavo choreografinių kompozicijų. Teiginys, kad A.

O. nesuprato klausimo yra nelogiÅ¡kas, nes jis į klausimÄ atsakė iÅ¡samiai. Tik vėliau, R. L. pasiraÅ¡ius teisinių paslaugų sutartį su advokatu, t. y. 2018 m. spalio mėnesį, VDI buvo pateikti choreografinių kompozicijų apraÅ¡ymai, nenurodant jų sudarymo datos. VDI nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog KultÅ«ros ministerija nėra kompetentinga institucija aptariamoje srityje, nes ji formuoja valstybinę politikÄ , organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ kultÅ«ros ministrui pavestose srityse – profesionalusis menas, autorių teisės, atlikėjų ir kitos gretutinės teisės ir pan.

Å i ministerija formuodama ir koordinuodama autorių teisių apsaugos politikÄ , vykdo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos valstybinę priežiÅ«rÄ , todėl VDI įsitikinimu, jos raÅ¡te iÅ¡dėstytos aplinkybės yra svarbios bylai ir jomis galima vadovautis. R. L. atstovo advokato J. Kurlavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu ir teismine praktika Å¡ios kategorijos bylose, pagrįstai ir teisėtai pripažino R. L. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismo iÅ¡vada, jog UAB „L“ ir Å¡ioje įmonėje įdarbintas Å¡okėjas siejo darbiniai teisiniai santykiai, nepagrįstai įforminti autorinėmis sutartimis, yra visiÅ¡kai pagrįsta. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas įvertino visus apeliaciniame skunde itin plačiai ir detaliai aptartus argumentus bei atitinkamai plačiau pasisakys dėl visų esminių skundo argumentų, taip pat ir duomenų, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl tarp UAB „L“ ir Å¡okėjų sudarytų sutarčių pobÅ«džio.

6. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek byloje esantys duomenys, tiek pati įvykio situacija VDI patikrinimo metu ir jau po patikrinimo, byloja, jog sudarant autorines sutartis šioje įmonėje iš esmės buvo siekiama įteisinti susiklosčiusius darbinius teisinius santykius.

7. Apygardos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad taip vadinamų autorinių sutarčių priedai yra sudėtinė Å¡ių sutarčių dalis ir jų buvimas patvirtina, jog UAB „L“ įgydavo autorines teises į jau pačių Å¡okėjų prieÅ¡ sutarties sudarymÄ paruoÅ¡tas choreografines kompozicijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo (o taip pat ir VDI) iÅ¡vada, jog Å¡ie priedai buvo parengti jau po VDI atlikto patikrinimo UAB „L“ yra pagrįsta bylos duomenų visetu, o prieÅ¡inga nubaustosios atstovo pozicija yra deklaratyvi ir paneigta.

8. Pirmiausia, vien jau tai, kad 2018 m. gegužės 15 d. įvykusio UAB „L“ patikrinimo metu pateikus su šokėjomis sudarytas autorines sutartis nebuvo pateikti minėti, kaip šių sutarčių priedai įvardinti, dokumentai, liudija apie tai, kad tokių dokumentų nebuvo. Kad tokių sutarčių priedai nebuvo sudaryti bent jau iki įmonės patikrinimo patvirtina UAB „L“ 2018 m. birželio 13 d. atsakymas elektroniniu paštu VDI (t. 1, b. l. 14). 2018 m. birželio 12 d. VDI inspektorius el. paštu kreipėsi į UAB „L“ nurodydamas, kad „nagrinėdamas Jūsų pateiktas šokėjų autorines sutartis pamačiau, kad su šokėjomis <...> raštu turi būti suderinta programa ir (ar) kūrinys.

Jei taip yra padaryta, praÅ¡yčiau atsiųsti Å¡ias programas (tai liečia patikrinimo metu dirbusias Å¡okėjas)“. Jau kitÄ dienÄ iÅ¡ el. paÅ¡to adreso „(duomenys neskelbtini)” buvo gautas atsakymas, kad „Mes UAB L, kol kas raÅ¡tiÅ¡kai neaptarinėjame choreografinių kompozicijų, nes Å¡io metų mÅ«sų klube Å¡oka neprofisionalios Å¡okėjos. Sutartyje numatytas punktas tam atvejui, jeigu norėsime užsakyti kokiam nors įpatingam vakarui, kokia nors Å¡okių grupę arba įžymų Å¡okėjÄ .

Tai tada mums prireiktų raštiško programos aprašymo. Su mūsų dabartinėmis šokėjomis mes aptarinėjame žodžiu ju choreografinius šokius“ (t. 1, b. l. 14).

9. Å io elektroninio laiÅ¡ko turinys paneigia apelianto keliamas versijas dėl to, kad A. O., kuris atsakė į VDI laiÅ¡kÄ , nesuprato ko jo buvo klausiama, o jei bÅ«tų supratęs – bÅ«tų pateikęs sutarties priedus. A. O. ne tik pateikė aiÅ¡kų atsakymÄ , kad iki 2018 m. birželio 13 d. jie su neprofesionaliomis Å¡okėjomis tokių sutarties priedų nesudarė ir kompozicijų aptarimas vyko žodžiu, tačiau ir apskritai paaiÅ¡kino, kodėl toks sutarties punktas joje yra numatytas – t. y. jis reikalingas tik iÅ¡skirtiniams atvejams, kai autorinės sutarties viena iÅ¡ Å¡alių yra Å¡okėjas profesionalas, o Å¡iuo metu jų klube tokie asmenys kompozicijų neatlieka.

Apygardos teismo vertinimu, visa tai rodo, kad A. O. puikiai suvokė ko jo buvo klausiama ir net paaiÅ¡kino, kokia tuometinė situacija yra susiklosčiusi įmonėje ir kodėl su neprofesionaliomis Å¡okėjomis programos atskirai sudaromos nebuvo. Tokį apygardos teismo vidinį įsitikinimÄ patvirtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. į VDI atvykusi R. L. taip pat Å¡ių priedų nepateikė, jie byloje buvo pateikti tik 2019 m. spalio 25 d., kai į Å¡iÄ Ä¯staigÄ atvyko pastarosios advokatas. Tokių duomenų kontekste, aplinkybė, kad tariami sutarties priedai buvo pateikti tik praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo įmonėje vykdyto patikrinimo ir juose nebuvo nurodytos jų sudarymo datos, yra itin svarbi ir leidžianti daryti tvirtÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie sutarties priedai jos pasiraÅ¡ymo metu neegzistavo.

10. Minėti duomenys ir aplinkybės, leidžia daryti ir iÅ¡vadÄ , kad su Å¡okėjomis sudarytos sutarties objektas nebuvo apibrėžtas – kitaip tariant iÅ¡ jos visiÅ¡kai neaiÅ¡ku dėl kokio kÅ«rinio atlikimo Å¡alių buvo susitarta. Taigi, apygardos teismo vertinimu, vien jau tai, kad sutartyje nėra individualizuoto autorinės sutarties objekto, rodo, kad Å¡i sutartis labiau atitinka darbo sutarčiai bÅ«dingus požymius.

11. Teismo vidinį įsitikinimÄ , kad aptariamomis sutartimis buvo įforminti ne autorinio, tačiau darbinio pobÅ«džio santykiai, patvirtina ir Å¡ių sutarčių nuostatų analizė. Å ioje dalyje itin svarbiomis laikytinos ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos (toliau – KultÅ«ros ministerija) raÅ¡te nurodytos aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde siekiama sumenkinti Å¡io raÅ¡to įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę dėl neva Å¡ios institucijos nekompetencijos ir, kad jos padarytos iÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos, apygardos teismas pritaria VDI pozicijai, kad KultÅ«ros ministerija turi plačiÄ kompetencijÄ autorių teisių ir gretutinių teisių srityje – ji formuoja valstybinę politikÄ , organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimÄ Å¡ioje srityje.

Taigi jos specialistų iÅ¡vados, nuomonės gali bÅ«ti vertinamos kitų bylos duomenų kontekste ir formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ tokios kategorijose byloje sprendžiamais klausimais. Å iuo atveju itin svarbu pastebėti, jog minėta KultÅ«ros ministerijos pozicija iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikÄ , kurioje jau yra spręsti panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčai, kai naktiniame klube dirbančių Å¡okėjų darbas įteisinamas autorinių sutarčių pagrindu (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-13780-716/2016 (įsiteisėjęs 2017 m. sausio 12 d., Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį byloje Nr. ATP-10-318/2017)).

12. Teismas sutinka su KultÅ«ros ministerijos pozicija, jog vertinant bylose esančias sutartis, sudėtinga suprasti Å¡ios sutarties Å¡alių tikruosius ketinimus. Nei sutarties 5.1.1.; 5.1.4.; 5.1.7. punktuose, nei visoje sutartyje iÅ¡ ties nekalbama, kokius konkrečiai kÅ«rinius įsipareigojama sukurti (nėra kÅ«rinio apibÅ«dinimo, nenurodoma iÅ¡raiÅ¡kos forma), taip pat nenurodomi kÅ«rinių pavadinimai, neaptariama, kokios konkrečiai teisės bus perduodamos (kokiu bÅ«du kÅ«rinį bus galima panaudoti) pagal priėmimo – perdavimo aktÄ .

Be kita ko, raÅ¡te pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, jog pagal pateiktos sutarties 5.1.13 punktÄ , autorius – atlikėjas savo lėšomis ir nuožiÅ«ra įsipareigoja parÅ«pinti visas fonogramas ir jų laikmenas. Å iuo atveju jis įpareigojamas atlikti organizatoriaus UAB „L“ (kÅ«rinio naudotojo) funkcijas; sutartyje yra daug nuostatų, kurios įpareigoja autorių – atlikėjÄ atlikti organizacinį, techninį darbÄ , nesusijusį su atlikimu (5.1.13, 5.1.14, 5.1.15, 5.1.16, 5.1.17 punktai).

Tokios, o taip pat ir kitos sutarties sÄ lygos nuostatos, ypatingai atspindinčios Å¡okėjų kontrolę, draudimus ir pavaldumÄ Ä¯monei (sutarties 5.1.8., 5.5. ir 6.2. punktų nuostatos), visumoje visiÅ¡kai pagrįstai įvertintos kaip neatitinkančios autorinių ir intelektinių paslaugų teikimo sutarčių požymių (t. 1, b. l. 20-21).

13. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje yra pateiktas vienas iÅ¡ klubo skelbimų, kuriame be kita ko, buvo nurodyta, kad „merginas be patirties apmokysime Å¡okio meno“ (t. 1, b. l. 73), todėl apeliacinio skundo teiginiai apie minėtų Å¡okėjų savarankiÅ¡kumÄ ir jų atliktų Å¡okių, turint omenyje ir pastarųjų parodymus, kad iki tol jos nėra atlikusios tokių Å¡okių, autorystę, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Nors apeliantas kritikuoja apylinkės teismo argumentus, jog autorinės sutartys buvo nuolat pratęsinėjamos ir tai rodo darbinės funkcijos atlikimo funkcijos pastovumÄ , apygardos teismo įsitikinimu, Å¡i aplinkybė ir ilgas Å¡okėjų įdirbis minėtoje įmonėje jau minėtų duomenų kontekste yra dar vienu bruožu, bylojančių apie darbinių teisinių santykių egzistavimÄ .

15. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikos bylose, kuriose asmenys buvo pripažinti kaltais dėl nelegalaus darbo. Jau minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-13780-716/2016, kuriuo įmonės vadovas nubaustas už nelegalų darbÄ , pagal tuometines ATPK 413 straipsnio nuostatas, buvo susiklosčiusi savo esme itin panaÅ¡i situacija. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad teisiÅ¡kai formaliai moterys įmonėje dirbo bÅ«damos pasiraÅ¡iusios su įmone autorines sutartis, tačiau iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų byloje teismas nustatė, kad merginos klube buvo ir atliko baro Å¡okėjų funkcijas, pačios kurdamos savo Å¡okių kompozicijas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad merginos kaip darbuotojos dirbo tam tikros, konkrečios profesijos ir kvalifikacijos – Å¡okėjos – darbÄ . IÅ¡ pasiraÅ¡ytų autorinių sutarčių teismas nustatė, kad merginos buvo įpareigotos kurti ir atlikti programas, kurias esant darbdavio pareikalavimui, privalėjo koreguoti. Merginos buvo įpareigotos rÅ«pintis savo apranga, Å¡okių muzika. Å ios ir kitos aplinkybės teismui sudarė pagrindÄ pripažinti, kad merginos klube Å¡okėjų funkcijas vykdė paklusdamos įmonės, kaip darbovietės, nustatytai darbo tvarkai ir reikalavimams.

Apygardos teismo vertinimu, įvardinta situacija yra itin panaÅ¡i į susiklosčiusiÄ Å¡ioje byloje, todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pripažindamas R. L. dėl jos vadovaujamoje įmonėje vykdyto nelegalaus darbo su darbuotojomis nepagrįstai sudarant autorines sutartis, esant darbo sutarties požymiams, ne tik pateikė iÅ¡samius ir detalius sprendimo priėmimo motyvus, tačiau toks teismo sprendimas atitiko jau anksčiau Å¡ios kategorijos bylose suformuotus teismo precedentus.

16. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad UAB „L“ vadovė, esant akivaizdiems darbo sutarties požymiams, su Å¡okėjomis nepagrįstai sudarė autorines sutartis ir taip savo įmonėje vykdė nelegalų darbÄ .

17. Turėdamas omenyje skundo argumentus apie tai, jog VDI pareigÅ«nai R. L. atžvilgiu nepagrįstai iÅ¡kart ėmėsi griežčiausių poveikio priemonių – t. y. jos atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , nepasiÅ«lydami iÅ¡taisyti galimo pažeidimo, apygardos teismas įvertinęs Å¡ių pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su VDI atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, jog tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai inspektoriui suteikia diskrecijÄ kiekvienu atveju spręsti, kokias poveikio priemones taikyti pažeidėjo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas VDI inspektoriai privalo – nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, suraÅ¡yti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ioje byloje konstatuoti bÅ«tent darbo įstatymo pažeidimai, akivaizdu, jog Å¡ioje situacijoje taikytinos bÅ«tent VDI įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios platesnę diskrecijÄ inspektoriams spręsti dėl poveikio priemonių pažeidėjų atžvilgiu.

Be to, kaip ir pagrįstai nurodoma atsiliepime, tokiÄ diskrecijÄ VDI suteikia ir TDO konvencijos Nr. 81 nuostatos, tad konstatuotina, jog VDI inspektorius Å¡ioje situacijoje turėjo pagrindÄ be reikalavimo iÅ¡taisyti pažeidimus, suraÅ¡yti R. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolÄ dėl nelegalaus darbo. Toks VDI inspektoriaus sprendimas visiÅ¡kai pagrįstas ir atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei į tai, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. į VDI skyrių atvykusi R. L. atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ ir nepateikė reikiamų dokumentų.

18. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra esminiai. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl nubaustajai paskirtos nuobaudos rÅ«Å¡ies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti R. L. 1 000 EUR dydžio baudÄ . Å i bausmė yra ne tik tinkamai motyvuota, tačiau turint omenyje, kad jai paskirtas sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis, ir ne per griežta, nes pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas jos atžvilgiu nėra.

19. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarimas, kuriuo R. L. pripažinta kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, taigi naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: R. L. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjas Ernestas RimÅ¡elis