cfc8f642-9c3f-46b7-af62-0aecc0f4ef82 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-337/2016 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00329-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Vanago, teisėjų Valdo Meidaus, ArtÅ«ro Ridiko, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant: prokurorei J. M., nuteistiesiems K. M., E. J., gynėjams advokatams Irutei ČiukÅ¡ytei ir Ingai Radinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. J. ir K.

M. apeliacinius skundus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo: E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., 2 d., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams 8 mėnesiams; K. M. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir K. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-01-06. Ä® K. M. paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendį.

Å iuo skundžiamu 2016-01-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir E. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : E. J. ir K. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad bÅ«dami Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8a, Alytuje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. M., nenustatytu tiksliu laiku parašė laiÅ¡kÄ , kuris adresuotas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei J.

Č. ir buvo gautas 2014-09-17 Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Å iame laiÅ¡ke grasindami panaudoti fizinį smurtÄ J. Č. ir jos Å¡eimos narių atžvilgiu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė J. Č. per vienÄ mėnesį perduoti K. M., E. J., E. M., M. K. ir T. K. po 1000 Lt kiekvienam, viso 5000 litų. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. teismo praÅ¡o sumažinti jam Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirtÄ bausmę, nes, jo manymu, bausmė yra per griežta.

Apeliantas tvirtina, jog paraÅ¡ytu grasinančiu laiÅ¡ku nesiekė iÅ¡ nukentėjusiosios iÅ¡sireikalauti piniginių lėšų. Pagrindinis jo tikslas tokiais savo veiksmais buvo bÅ«ti etapuojamam („pasivažinėti“), kadangi jau 3 metus jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. E. J. savo apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti jam 2016-01-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Tvirtina, kad ji yra per griežta, nes Tauragės rajono apylinkės teismas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskyręs vienerių metų ir 6 mėnesių realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Be to, nuteistasis teigia, jog teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog jis turi mažametį vaikÄ , paleistas į laisvę buvo registruotas darbo biržoje, norėjo keisti savo gyvenimÄ , tačiau, pasak nuteistojo, tam pritrÅ«ko laiko. Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiajai skirtame laiÅ¡ke iÅ¡sakyti grasinimai nebuvo realÅ«s, kažkokių blogų ketinimų nukentėjusiosios atžvilgiu neturėjęs, o laiÅ¡ku norėjęs tik prasiskaidrinti monotonijÄ . Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliantai savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau praÅ¡o suÅ¡velninti jiems skirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistieji K. M. bei E. J. savo skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes. K. M. savo praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad jo tikslas grasinančiu laiÅ¡ku buvo ne iÅ¡sireikalavimas pinigų, o tiesiog noras bÅ«ti etapuojamam, todėl teismas, jo manymu, turėtų atsižvelgti bÅ«tent į Å¡iÄ aplinkybę. E. J. praÅ¡ydamas aukÅ¡tesnės instancijos teismo jam suÅ¡velninti bausmę teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaikÄ , taip pat bÅ«damas laivėje buvo registruotas darbo biržoje.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡iuos nuteistųjų argumentus laiko visiÅ¡kai nepagrįstais ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas apeliantams K. M. ir E. J. bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei Aindividualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad parinkdamas K. M. ir E. J. bausmes teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – abu prisipažino padarę jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jų abiejų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p).

Taip pat teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems K. M. ir E. J., teisingai įvertino jų asmenybes – atsižvelgė į tai, jog K. M. buvo teistas 4 kartus, nusikalstama veika, kuriÄ jis padarė, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, Alytaus pataisos namų charakterizuojamas kaip nuolat pažeidinėjantis pataisos namų vidaus tvarkÄ , 72 kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas, socialinės reabilitacijos programose dalyvaujantis pasyviai ir jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai (b. l. 190, t. 1).

Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgė į tai, kad tyčinį apysunkį nusikaltimÄ jis padarė jau bÅ«damas teistas 9 kartus, Alytaus pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, kaip sistemingai (septyniolika kartų) pažeidinėjantis bausmės atlikimo tvarkos taisykles, pataisos programoje dalyvaujantis nenoriai, nesimokantis bei nesiekiantis įgyti profesijÄ (b. l. 99, t. 2). AukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abu nuteistieji nusikalto jau atlikdami laisvės atėmimo bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus, tai yra net ir bÅ«dami izoliuoti nuo visuomenės iÅ¡vadų nedaro ir savo nusikalstamų polinkių neatsisako bei gyvenimo bÅ«do nekeičia.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems už BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ pirmosios instancijos teismas skyrė Å¡velnesnes nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmės vidurkis bausmes. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas bei apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į pačios nusikalstamos veikos pobÅ«dį konstatuotina, kad nuteistiesiems K. M. bei E. J. paskirtas laisvės atėmimo bausmes pripažinti aiÅ¡kiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai, kuriais nuteistieji išsakė veikos padarymo tikslus, t. y. kad tiek K. M., tiek ir E. J. žinoję, jog pinigų negaus, o nusikalstamos veikos padarymu norėję tik prasiskaidrinti kasdienybę, yra nepagrįsti ir veikos kvalifikavimui nereikšmingi, kadangi pagal BK 181 str. būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistųjų K. M. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti Teisėjai Evaldas Vanagas Artūras Ridikas Valdas Meidus