cfc873e4-e832-4dd9-a925-93796a7092b1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-717-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57670-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistosios A.

P. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant jÄ per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 36,70 Eur ir uždraudžiant jai bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su O.

P.. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš nuteistosios A. P. 36,70 Eur turtinės žalos, 400 Eur neturtinės žalos ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. P. nuteista pagal BK140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 22.00 val. namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje panaudojo fizinį smurtÄ O. P. atžvilgiu, t. y. tyčia iÅ¡ asmeninių paskatų sugriebė O. P. už plaukų ir taip laikydama tampė jÄ po laiptinę, tokiu bÅ«du iÅ¡raudama jai iÅ¡ galvos kuokÅ¡tÄ plaukų ir sukeldama nukentėjusiajai O. P. fizinį skausmÄ , po to sugriebė O. P. už rankų ir jas tampė, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai O. P. kraujosruvas abiejuose žastuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina A. P. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

3. Nuteistosios A. P. gynėjas advokatas Romualdas Matonis skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. P. bÅ«tų iÅ¡teisinta kaip nepadariusi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuteistoji minėtu nuosprendžiu jai inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, nurodytos skundžiamame nuosprendyje prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 3.2.

Taip pat, apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. P. tyčia nežymiai sutrikdė O. P. sveikatÄ . Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai suabsoliutino nenuoseklius ir aiÅ¡kiai tarpusavyje prieÅ¡taraujančius nukentėjusios O. P. ir tariamai jos nurodytas aplinkybes patvirtinusių liudytojų parodymų teisinę reikÅ¡mę ir be pagrįsto pagrindo nesivadovavo nuteistosios ir liudytojo A.

K. parodymais. Ir nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apylinkės teismas minėtų asmenų parodymais nesivadovavo dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi (t. y. siekimo iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės), tačiau apeliantas pažymi, jog toks įrodymų vertinimas suponuoja visiÅ¡kai klaidingÄ prielaidÄ , jog nukentėjusiuoju pripažintas asmuo, jo Å¡eimos narys arba dėl artimos kaimynystės su nukentėjusiuoju susijęs asmuo nėra ir negali bÅ«ti bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu ir vien tik todėl tokių asmenų parodymai laikytini absoliučiu teisiniu gėriu. 3.3.

Taipogi, apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiosios O. P. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauti priimant skundžiamÄ nuosprendį, kadangi teismo medicinos specialistas nedviprasmiÅ¡kai paneigė jos nuoseklų tvirtinimÄ apie tariamai galvoje esančias žaizdas, atsiradusias A. P. raunant jos plaukus, o liudytojų parodymais buvo paneigtas nukentėjusiosios tvirtinimas, jog įvykio metu laiptinėje buvo tamsu. 3.4. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų R.

P., S. Č., L. K. bei A. J. parodymus ir rėmėsi jais priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, kadangi nei vienas iÅ¡ jų nematė tarp nukentėjusios ir nuteistosios vykusio konflikto ir todėl, negalėjo nei patvirtinti nei paneigti Å¡io įvykio aplinkybių.

4. Atsiliepime į nuteistosios gynėjo advokato R. Matonio apeliacinį skundÄ nukentėjusioji O. P. praÅ¡o atmesti minėtÄ apeliacinį skundÄ . 4.1 Atsiliepime teigiama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, suraÅ¡ytas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, o apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados yra teisingos, todėl nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas. Be to, atsiliepime pažymima, kad tiek nuteistosios parodymai, tiek jos elgesys po įvykio, rodo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojo A.

K. teisme duoti parodymai turėtų bÅ«ti vertinami ne tik kaip siekis padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės jo sugyventinei A. P., bet ir kaip melagingi parodymai, dėl ko turėtų bÅ«ti sprendžiama ar nėra pagrindo kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 4.2 Taip pat teigiama, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nėra jokio pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimÄ , to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde, todėl Å¡i byla aukÅ¡tesnės instancijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas R. Matonis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti A. P. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistosios A. P. gynėjo R. Matonio apeliacinis skundas atmetamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

8. IÅ¡ A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinio skundo turinio matyti, jog Å¡iuo skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegija atmeta minėtÄ apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ ir konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų.

Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi duomenys, kuriais žemesnės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, grindė savo išvadas, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kurios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A.

P. kaltę. Visi nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto jų tiesioginio ištyrimo principo.

9. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, jog A. P. baudžiamojoje byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog A. P. kaltė, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta šiais teismui pateiktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: nukentėjusiosios O.

P. parodymais, teismo medicinos specialisto V. V. parodymais, liudytojų Z. P., R. P., S. Č., L. K., A. J. parodymais, 2017 m. lapkričio 15 d. O. P. protokolu-pareiÅ¡kimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G759/2017(9), 2017 m. vasario 1 d. akistatos protokolais, 2017 m. lapkričio 8 d. savanoriÅ¡ku daiktų pateikimo protokolu, 2017 m. lapkričio 5 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. apžiÅ«ros protokolais, PRÄ®R iÅ¡raÅ¡o duomenimis. Be to, apylinkės teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai nurodė, kodėl priimdamas skundžiamÄ nuosprendį rėmėsi liudytojos R.

P., L. K., Z. P., S. Č., A. J. parodymais ir kodėl nesivadovavo nuteistosios bei liudytojo A. K. parodymais.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį be pagrįsto pagrindo nesivadovavo nuteistosios A. P. ir A. K. parodymais, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog tiek nuteistoji, tiek liudytojas A. K. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė daugybę aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. 10.1. Tiek nuteistoji, tiek jos sugyventinis A. K., baudžiamojoje byloje apklaustas kaip liudytojas, viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog A.

P. neėmė O. P. už plaukų, tačiau tai paneigia O. P. parodymai, apie tai, jog įvykio dienÄ iÅ¡girdusi durų skambutį ir atidariusi duris ji iÅ¡vydo A. K., o po to iÅ¡ už kampo iÅ¡Å¡oko A. P., kuri griebė jai už plaukų, parmetė ant grindų ir valkiojo jÄ grindimis. Be to, aplinkybę, jog nuteistoji paėmusi už plaukų tempė nukentėjusiÄ jÄ , patvirtino (tiek parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu) liudytojas Z. P.. Tai, jog aptariamo konflikto metu O.

P. buvo tempiama už plaukų patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai, jog iÅ¡girdusi laiptinėje triukÅ¡mÄ ji išėjo į laiptinę, kur nukentėjusioji parodė jai iÅ¡rautÄ jos plaukų kuokÅ¡tÄ ir galvos vietÄ iÅ¡ kurios tas kuokÅ¡tas buvo iÅ¡peÅ¡tas, bei teismo medicinos eksperto V. V. apklausiamo pirmosios instancijos teisme duoti paaiÅ¡kinimai, jog apžiÅ«rint O. P. jos galvoje buvo fiksuotos plaukų rovimo žymės. Pažymėtina ir tai, jog aptariamo įvykio metu iÅ¡rautÄ plaukų kuokÅ¡tÄ 2017 m. lapkričio 8 d. savanoriÅ¡ku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu O.

P. pateikė prijungimui prie bylos medžiagos kaip daiktinį įrodymÄ , patvirtinantį, jog minėto konflikto metu jai iÅ¡ tiesų buvo tempiama už plaukų. 10.2. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji teigė, konflikto metu nesakiusi O. P., kad susiras jÄ turguje. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. K. nurodęs, jog A. P. nukentėjusiajai apskritai nespėjo nieko pasakyti. Tačiau, tai, jog nuteistoji grasino O. P. susirasti turguje, patvirtino girdėję liudytojai A. J. ir L. K.. 10.3.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių nuteistosios parodymų turinio matyti, jog ji tvirtino, kad konflikto su nukentėjusiÄ jÄ metu, jÄ pastÅ«mė Z. P. ir ji parkrito. Tačiau pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Be to, netgi viso įvykio metu Å¡alia A. P. stovėjęs A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebuvo parkritusi. 10.4. Jokiais baudžiamosios bylos duomenimis nepatvirtinta ir A. P. nurodyta aplinkybė, jog konflikto metu liudytoja R.

P. į laiptinę išėjo norėdama pažadinti joje miegojusį savo sugyventinį. Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančių liudytojos R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog į laiptinę ji išėjo iÅ¡girdusi laiptinėje triukÅ¡mÄ ir norėdama pasižiÅ«rėti kas joje vyksta, o ne todėl, kad norėjo į namus parsivesti joje miegojusį savo sugyventinį. Taipogi ir R. P. sugyventinis S. Č. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, nenurodė, jog tarp A.

P. ir O. P. įvykusio konflikto metu miegojo laiptinėje, tačiau teigė, kad tuo metu vakarieniavo su savo sugyventine R. P..

11. Įvertinusi minėtas aplinkybes, visų baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų duomenų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek A. P., tiek A. K. parodymai, dėl juose nurodytų, jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtintų aplinkybių gausos, negali būti laikomi patikimais. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog A. P. parodymuose nurodyta įvykių seka yra tik jos gynybinė versija. Pritartina ir skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog liudytojo A.

K. parodymais priimant skundžiamÄ nuosprendį, vadovautis negalima, kadangi jis bÅ«damas nuteistosios sugyventiniu, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Ir nors apeliaciniame skunde, minėtas skundžiamo nuosprendžio motyvas yra ginčijamas, pažymėtina, jog Å¡iuo atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nesivadovavo liudytojo A. K. parodymais, yra ne jo suinteresuotumas bylos baigtimi, o parodymų neatitikimas kitiems baudžiamosios bylos duomenims.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad asmens suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti absoliučiu pagrindu nesivadovauti jo duotais parodymais – tokio asmens, parodymai gali būti vertinami tiek, kiek jie gauti teisėtu būdu ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys.

12. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios O. P. parodymais, kadangi teismo medicinos specialistas nedviprasmiÅ¡kai paneigė jos nuoseklų tvirtinimÄ apie galvoje atsiradusias žaizdas, kurios buvo padarytos A. P. raunant jos plaukus, o liudytojų parodymais buvo paneigtas nukentėjusios tvirtinimas, jog įvykio metu laiptinėje buvo tamsu. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , kadangi kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o minėtos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti minėtų parodymų nepatikimais ar nenuosekliais.

Ir nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, O. P. parodymus, jog jos galvoje dėl plaukų rovimo buvo žaizdos paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 759/2017(9), tačiau pažymėtina, jog minėtÄ iÅ¡vadÄ surašęs teismo medicinos specialistas, apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog plaukų rovimo žymės nukentėjusiosios galvoje iÅ¡ tiesų buvo užfiksuotos. Atsižvelgiant į minėtÄ aplinkybę, bei į tai, jog nukentėjusioji, dėl patirto fizinio skausmo ir Å¡oko, bei į tai, jog ji neturi medicininio iÅ¡silavinimo, sprendžiama, kad apklausiama baudžiamojo proceso metu, nukentėjusioji galėjo netinkamai pavadinti jos galvoje atsiradusias plaukų rovimo žymes.

Be to, pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant A. P. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo klausimÄ , aplinkybė ar nagrinėjimo įvykio metu laiptinėje buvo tamsu, neturi jokios reikÅ¡mės, todėl net ir nustačius, jog Å¡iÄ aplinkybę O. P. nurodė neteisingai tai nebÅ«tų pakankamas pagrindas vertinti visus jos parodymus kaip nepatikimus ir konstatuoti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį neturėjo jais remtis.

13. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta ir apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų R. P., S. Č., L. K. bei A. J. parodymus ir rėmėsi jais priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, kadangi nei vienas iÅ¡ jų nematė tarp nukentėjusios ir nuteistosios vykusio konflikto ir todėl, negalėjo nei patvirtinti nei paneigti Å¡io įvykio aplinkybių. 13.1. IÅ¡ R. P. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog aptariamo įvykio vakarÄ iÅ¡girdusi laiptinėje triukÅ¡mÄ ji net kelis kartus buvo išėjusi iÅ¡ savo buto pasižiÅ«rėti kas joje vyksta ir „pamatė juos visus keturis – nukentėjusiÄ jÄ su vyru ir kaltinamÄ jÄ su A.

K.“. Be to, R. P. bendravo su nukentėjusiÄ jÄ O. P. iÅ¡ karto po tarp jos ir A. P. įvykusio konflikto, bei matė nukentėjusiosios paraudusį žastÄ ir iÅ¡rautus plaukus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog liudytoja R. P. matė ir girdėjo daugybę aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant A. P. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, klausimÄ . Todėl, apeliaciniame skunde visiÅ¡kai klaidingai nurodyta, jog minėta liudytoja nematė tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios kilusio konflikto ir nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis R.

P. parodymais. 13.2. Liudytojas S. Č. patvirtino liudytojos R. P. duotus parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog „<...> iÅ¡girdo didelį moters riksmÄ , spiegimÄ , klykimÄ , sklindantį iÅ¡ laiptinės. IÅ¡ balso neatpažino, kas spiegia. Tada kartu su sugyventine R. atsidarė buto duris tikslu pasižiÅ«rėti, kas čia klykia. Trečiame aukÅ¡te, prie kaimynų P. buto durų pamatė kaimynÄ Z. P., moterį ir vyrÄ . <...> Pačios O. P. laiptinėje nebuvo. <...> Moteris, kurios nepažįsta, plÅ«do rėkė, Å¡aukė laiptinėje ant kaimyno Z.

P. <...>“. Taigi, Å¡ie liudytojo parodymai atitinka ir patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Be to, nors jis tiesiogiai ir nematė, kaip A. P. prieÅ¡ O. P. naudojo smurtÄ , tačiau girdėjo, jog laiptinėje iÅ¡ tiesų vyko konfliktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog S. Č. parodymai buvo reikÅ¡mingi nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, o apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog jie nei patvirtina, nei paneigia tarp A. P. ir O. P. kilusio konflikto aplinkybių. 13.3.

Nors liudytojų L. K. ir A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, jog jie iÅ¡ tiesų nematė aptariamo įvykio, tačiau pažymėtina, jog abu liudytojai apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino jų gyvenamo daugiabučio namo laiptinėje girdėję kilusį triukÅ¡mÄ bei girdėję kaip nuteistoji grasino nukentėjusiajai, kad susiras jÄ turguje. Pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės buvo svarbios ne tik nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, bet ir sprendžiant nuteistosios nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimÄ .

Todėl, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai rėmėsi liudytojų L. K. ir A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistosios A. P. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundÄ dėl Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė