2015-11-18 Nr. AB-22605-3-61-3-04221-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1292-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04221-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos V. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2015 m. liepos 27 d. aktą Nr. BR6-10509-(1.14) (toliau – ir Aktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti teismui skundžiamą NMA 2015 m. liepos 27 d. aktą Nr. BR6-10509-(1.14); 2) pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 3) patikslinti skundo faktines aplinkybes, susijusias su prašomu panaikinti NMA 2015 m. liepos 27 d. aktu Nr. BR6-10509-(1.14) ir T. J. neveikimu; 4) pasiūlyti pareiškėjai reikšti reikalavimą dėl NMA Teisės departamento direktoriaus T. J. neveikimo taip, kad reikalavimas atitiktų vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytų sprendimų rūšių ir prašyti atnaujinti terminą skundui dėl šio reikalavimo pateikti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, tačiau jokių reikalavimų dėl NMA Teisės departamento direktoriaus T. J. neveikimo nepareiškė. Patikslintame skunde pareiškėja iš esmės patikslino savo reikalavimus dėl ginčijamo NMA akto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai priėmus sprendimą dėl skundžiamo NMA 2015 m. liepos 27 d. akto Nr. BR6-10509-(1.14), pareiškėja galės kreiptis į teismą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija NMA akto Nr. BR6-10509-(1.14) teisėtumą. Nesutikdama su šiuo Aktu pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, bylos Nr. 9R-1572(AG-263/02/2015). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos keliamam ginčui (dėl Akto panaikinimo) nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. šis ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjos pasirinkimu gali būti paduotas arba administracinių ginčų komisijai, arba tiesiogiai teismui. Tačiau vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tuo pačiu ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų. Todėl nors tokios kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėja privalėjo jo laikytis ir tik sulaukusi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, jį skųsti teismui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą, ji privalėjo jo laikytis. Tik Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nesutikdama su pastarosios sprendimu, pareiškėja turi teisę jį skųsti teismui (ABTĮ 32 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. administracinė byla Nr. AS438-502/2008). Todėl teismas sprendė, kad ginčas ikiteismine nagrinėjimo tvarka dar nėra išnagrinėtas, ir šiuo momentu negali būti nagrinėjamas teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjai grąžintas 28 Eur už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 37 str. 3 d.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde nurodo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-378(AG-263/02-2015), kurį prideda prie atskirojo skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja V. Z. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti NMA 2015 m. liepos 27 d. aktą Nr. BR6-10509-(1.14).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pašalinti skundo trūkumus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai priėmus sprendimą dėl skundžiamo NMA 2015 m. liepos 27 d. akto Nr. BR6-10509-(1.14), pareiškėja galės kreiptis į teismą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 22 straipsnio 3 bei 4 dalys numato, jog įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas administraciniam teismui, tuo tarpu kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nesilaikymas lemia konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos keltam ginčui nėra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.

Remiantis ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Todėl nors tokios kategorijos reikalavimams nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nenustatyta, pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, pareiškėja privalėjo jos laikytis ir tik sulaukusi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, jį skųsti teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką ir privalėjo jos laikytis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ji teisme gali prašyti panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, tačiau pareiškėja negali prašyti administracinio teismo panaikinti NMA 2015 m. liepos 27 d. aktą Nr. BR6-10509-(1.14). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje I-11554-815/2015 pareiškėja yra padavusi skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą sprendimą Nr. 3R-378(AG-263/02-2015).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan