cfc6eda8-668f-4a3d-a79b-85b538defe2e · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-552-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03923-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.1; 1.3.6.4.1.3; 3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,Sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,Dalyvaujant ieškovui J.

M. ir jo atstovei adv. D. J.,Atsakovės Valstybinės įmonės (VÄ®) Panevėžio miÅ¡kų urėdijos atstovams G. B., adv. L. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijai, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinei sÄ jungai.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė panaikinti VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2016-04-27 įsakymÄ Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. ir pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. GrÄ Å¾inti jį teismo sprendimu į VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas, priteisti iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 4‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iÅ¡ atsakovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimo dalį dėl grÄ Å¾inimo į VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas vykdyti skubiai.Nurodė, kad nuo 1978-05-03 dirba girininko pareigose VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Gustonių girininkijoje. Iki 2015 metų niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų.

Nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovės vadovo pareigas pradėjo eiti urėdas V. K. ir tarp Gustonių girininkijos darbuotojų bei urėdo prasidėjo nesutarimai. 2015 m. vasario mėnesį jam buvo skirta drausminė nuobauda už netinkamÄ naudojimÄ si tarnybiniu transportu. Kadangi jis dalyvavo profesinių sÄ jungos kÅ«rime, tai lėmė nepasitenkinimÄ jo darbu ir ko pasėkoje 2016 metais vasario mėnesį prasidėjo jo veiklos patikrinimai. MiÅ¡kų urėdo V. K. 2016-02-03 įsakymu Nr. SV-38 buvo sudaryta komisija, turėjusi įvertinti jo veiklÄ â€“ kaip atlikti retinimo darbai Gustonių girininkijos kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas 4,2 ha. 2016-02-04 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3,10,11, plotas 4,2 ha – patikrinimo aktas.MiÅ¡kų urėdo V.

K. 2016-02-08 įsakymu Nr. SV-47 buvo sudaryta nauja komisija, kuri įpareigota patikrinti kirtimÄ Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr.3, Nr. 10, Nr. 11, plotas - 4,2 ha ir suskaičiuoti galimai negautas pajamas. 2016-02-11 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas – 4,2 patikrinimo aktas. MiÅ¡kų urėdo V. K. 2016-02-08 įsakymu Nr. SV-47 buvo vėl sudaryta nauja komisija, kuri įpareigota patikrinti kirtimÄ Gustonių girininkijos kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha ir suskaičiuoti galimai negautas pajamas.2016-02-11 parengiamas Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3, Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha patikrinimo aktas.

MiÅ¡kų urėdo V. K. 2016-02-19 sudaryta komisija pateikė priedÄ prie 2016-02-11 Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr.11, sklypuose Nr.3 Nr.10, Nr.11, plotas - 4,2 ha patikrinimo akto. MiÅ¡kų urėdo V. K. 2016-02-25 įsakymu Nr. SV-61 MiÅ¡kotvarkos inžinierius P. buvo įpareigotas patikrinti Gustonių girininkijos 2015 m. nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo dokumentacijÄ kvartale Nr.21, sklypuose Nr.12, plotas -0,5 ha, kvartale Nr.95, sklype Nr.3, plotas 0,9 ha, kvartale Nr.101, sklype Nr.3, plotas -2,3 ha.2016-03-03 buvo parengtas Gustonių girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo dokumentacijos patikrinimo aktas. 2016-03-02 atsakovės urėdo iniciatyva Gustonių girininkijoje sklypuose: kvartalo Nr.21, sklypo Nr.12, plotas -0,5 ha, kvartalo Nr.95, sklypo Nr.3, kvartalo Nr.101, sklypo Nr.3, buvo atliktas kelmų matavimas, įvertintas iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris pagal kelmus ir 2016-03-04 pateikta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pažyma Nr. 1186 „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“. 2016-03-30 buvo parengtas atsakovės iÅ¡kirstos ir iÅ¡vežtos medienos iÅ¡ Gustonių girininkijos retinimo kirtimo biržės apmatavimo aktas. 2016-04-04 buvo parengta patikslinta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pažyma Nr.1198 „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus“. 2016-04-06 buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti ir pasiaiÅ¡kinimÄ pateikė 2016-04-08 ir 2016-04-27 įsakymu Nr.SV-130 darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.(kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia pareigas).Nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo ir teigia, kad atsakovė, reikalaudama iÅ¡ jo pasiaiÅ¡kinimų, nesuformulavo konkretaus darbo drausmės pažeidimo, už kurį jis atleistas iÅ¡ darbo.

Reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti jam buvo keliami klausimai, susiję su darbo funkcijomis, todėl mano, kad atsakovė pažeidė jo teisę tinkamai pasiaiÅ¡kinti bei drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ . Nesutinka su atsakovės pateiktais iÅ¡kirstos medienos kiekiais, nes atsakovės skaičiavimas nepagrįstas ir todėl neteisingai kaltina, kad buvo iÅ¡Å¡vaistyta 197,01 m3 medienos. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 sirgo, todėl jeigu Å¡iuo laikotarpiu buvo atlikti netesėti kirtimai, jis negalėjo jų fiksuoti ir apie tai informuoti atsakovę.

Atsakovės kaltinimai dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra pagrįsti tik prielaidomis dėl medienos trÅ«kumo fakto ir masto, nesant jokių duomenų apie jo neteisėtus veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2‘480 Eur iÅ¡laidų už advokatų teisinę pagalbÄ ir 7,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad ieÅ¡kovas J.

M. nuo 1997 m. rugsėjo 19 d. priimtas dirbti į VÄ® „Panevėžio miÅ¡kų urėdija“ Gustonių girininkijÄ , girininku. VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija urėdas 2016-04-06 pateikė J. M. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl galimai Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. VÄ® „Panevėžio miÅ¡kų urėdijos“ urėdas 2016-04-19 pateikė ieÅ¡kovui papildomÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl galimų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų. IeÅ¡kovas 2016-04-08 ir 2016-04-19 pateikė paaiÅ¡kinimus dėl galimai padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų.

VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. SV-130, girininkui J. M. paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijoje nuo 2016 m. balandžio 27 d. pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus įsakymo dėstomojoje dalyje (medienos iÅ¡Å¡vaistymÄ , neiÅ¡saugojimÄ , blogÄ valstybinio miÅ¡ko kirtimų, pardavimų priežiÅ«rÄ ir kitus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus).Minėtame įsakyme nurodyta, kad J.

M., bÅ«damas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miÅ¡kų pareigÅ«nu, padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė 197,01 m3 medienos iÅ¡ jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas – 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miÅ¡ko pardavimų pradžios) iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto suraÅ¡ymo), tuo padarė valstybei ir valstybės įmonei urėdijai 1‘386,04 Eur materialinę žalÄ , tame tarpe neteisėtai už kirtimo atliekų kainÄ iÅ¡pardavė pirkėjams 23,8 ktm iÅ¡kirstos beržo medienos, kuri nebuvo priskirtina kirtimo atliekoms, tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miÅ¡ko apsaugos, kad 197,01 ktm medienos kiekis nebÅ«tų neteisėtai (nesant leidimo) iÅ¡kirstas ir nebÅ«tų iÅ¡Å¡vaistytas, nedingtų, iki pat patikrinimo akto suraÅ¡ymo (2016-02-04) neinformavo miÅ¡kų urėdijos, kitų kompetentingų asmenų apie neteisėtai iÅ¡kirstÄ ir dingusį 197,01 ktm kiekį medienos jo vadovaujamame padalinyje, surašė ir pasirašė neatitinkantį tikrovės 2015-10-31 Kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktÄ , kuriame neteisingai konstatavo, kad yra iÅ¡kirsta tik 71,62 ktm, nors pirkėjai yra parsivežę iÅ¡ Gustonių girininkijos kv.11 skl.3,10,11 102,16 m3 medienos, pagal medienos gabenimo važtaraščius kirtimo atliekų pardavė 42,7 m3, tačiau pas pirkėjus rasta ir sumatuota 59,08 m3 medienos, parduotos jiems kaip kirtimo atliekos, matuojant pas gyventojus pirktas malkas nustatyta, kad dalies malkų girininkas J.

M. negalėjo parduoti kaip malkinės medienos, o iÅ¡ jos urėdijoje turėjo bÅ«ti pagaminta padarinė mediena. Girininkas dalies apmatuotų pas gyventojus kirtimo atliekų negalėjo parduoti kaip kirtimo atliekų kainÄ , nes iÅ¡ tos medienos galima buvo pagaminti smulkiÄ padarinę, popiermedį, plokščių medienÄ ir malkas; J. M. neužtikrino biržės įtÅ«riavimo leistino skirtumo tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tÅ«rio (75,21 m3) ir iÅ¡kirsto medienos stiebų likvidinio tÅ«rio ( 268,63 m3) – neleistinas skirtumas yra 193,4 m3 ir sudaro 257 proc.Ä®sakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodoma, kad J.

M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas) neišsaugojo ir iššvaistė Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv.101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos (vadovaujantis pardavimo dokumentais, buvo parduota 79,69 m3 medienos, o nepriklausomiems medienos matuotojams apmatavus kelmus ir apskaičiavus tūrį, nustatyta, kad nėra (iškirsta) 203,683m3 medienos, skirtumas sudaro 123,993 m3);

šį 123,993 m3 kiekį urėdija galėjo parduoti kaip malkinę medienÄ ir gauti 988,03 Eur pajamų, tuo J. M. padarė 988,03 Eur materialinę žalÄ valstybei ir valstybės įmonei urėdijai; J. M. tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miÅ¡ko apsaugos, kad 123,993 m3 medienos kiekis nebÅ«tų neteisėtai (be leidimo) iÅ¡kirstas ir nebÅ«tų iÅ¡Å¡vaistytas, nedingtų, nenustatė ir nepranešė urėdijai, kompetentingiems asmenims, kad jo vadovaujamoje girininkijoje iÅ¡kirsta ir nebėra 123,993 m3 medienos.

Å iais neteisėtais veiksmais ir neveikimu girininkas J. M. Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, nustatytas jo pareiginiuose nuostatuose, neteko darbdavio pasitikėjo. Girininko Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai, padaryti Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3,10,11 - 4,2 ha plote, darbdaviui paaiÅ¡kėjo 2016-02-04, 2016-02-11, 2016-02-19, 2016-03-30, gavus aktus ir apmatavimo aktÄ , o girininko Å¡iurkÅ¡tÅ«s pažeidimai Gustonių girininkijos kvartale Nr. 21 skl. 12 0,5 ha kvartale 95 skl. 3 0,9 ha, kvartale 101 skl. 3 2,3 ha plote, darbdaviui paaiÅ¡kėjo 2016-03-03, 2016-03-04, 2016-04-04, gavus 2016-03-03 dokumentacijos patikrinimo aktÄ ir nepriklausomų matuotojų asociacijos raÅ¡tus.Vertindamas pateiktus darbdavio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, teismas nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad jam buvo neaiÅ¡kus reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, nes jis buvo ne konkretus, neaiÅ¡kios aplinkybės ir pan.

Darbdavio reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti yra nurodyta kodėl darbuotojui teikiamas toks reikalavimas, t. y. nurodyta, jog vadovaujantis Darbo kodekso 240 straipsniu, praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl galimų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų. Taip pat yra nurodyta dėl ko darbdaviui kilo tokios abejonės dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. patikrinimo aktai, apmatavimo aktai, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡tai ir aktai. Reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti, yra nurodyta kokiose Gustonių girininkijos kvartaluose buvo nustatytas galimas medienos trÅ«kumas, taip pat praÅ¡oma ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, kaip jis kontroliavo medienos kirtimÄ ir pardavimÄ .

IeÅ¡kovas buvo Gustonių girininkijos girininkas, todėl pareiga kontroliuoti ir organizuoti medienos kirtimÄ , pardavimÄ , tinkamÄ dokumentacijos paruoÅ¡imÄ , numatyta girininko pareiginiuose nuostatuose. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti nebuvo nurodyta kokia gali jam grėsti drausminė atsakomybe, kadangi reikalavime pasiaiÅ¡kinti aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbuotojo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl galimų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavio pateiktuose reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti yra nurodytos viso reikÅ¡mingos aplinkybės dėl darbuotojo galimų darbo drausmės pažeidimų bei užtikrino galimybę darbuotojui pasiaiÅ¡kinti, pateikti iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ .Girininkas, vadovauja girininkijai, užtikrindamas, kad bÅ«tų įvykdyti jai keliami uždaviniai, didinamas miÅ¡kų produktyvumas ir apsauginė galia, racionaliai naudojami ir saugomi visi miÅ¡ko iÅ¡tekliai, nustato darbų eiliÅ¡kumÄ , skirsto užduotis kitiems girininkijos darbuotojams, nustatyta tvarka parduoda nenukirstÄ miÅ¡kÄ ir kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius bei pagamintÄ produkcijÄ , organizuoja arba vykdo pagamintos medienos priėmimÄ ir jos iÅ¡davimÄ ir t.t.

Girininko pavaduotojo pareigybės nuostatų, patvirtintų VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 2014-07-25 įsakymu, 2.2 punktas numato, kad girininko pavaduotojas, vadovaujant girininkui, organizuoja miÅ¡ko atkÅ«rimo, miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus girininkijoje, kontroliuoja Å¡ių darbų kokybiÅ¡kÄ ir savalaikį atlikimÄ . Atsižvelgdamas į girininko ir girininko pavaduotojo pareigybės nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad girininko pareigybės nuostatuose apibrėžtos girininko pareigos, suponuoja girininko pareigÄ , paskirstant darbus, vykdyti kontrolę, jog miÅ¡ko kirtimo darbai bÅ«tų atliekami griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų.

Todėl teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog ginčo sklypuose biržės taksavimo lapus ruošė girininko pavaduotojas V. S. ir jis yra atsakingas už galimus pažeidimus. DokumentacijÄ ginčo sklypams ruošė ne tik girininko pavaduotojas, bet ir pats ieÅ¡kovas. Be to, ieÅ¡kovui, kaip girininkijos vadovui, tenka didesnė atsakomybė nei jo pavaduotojui, kadangi ieÅ¡kovo pareiga buvo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti ir dokumentacijos paruoÅ¡imÄ . Girininko pavaduotojo pareigybės nuostatų 2.4 punktas numato, kad girininkui pavedus, atrėžia pagrindinio ir tarpinio naudojimo kirtimų biržes, sudaro jų taksacinę medžiagÄ , brėžinius ir kitÄ reikalingÄ dokumentacijÄ .

Todėl darė iÅ¡vadÄ , jog girininkas, o ne girininko pavaduotojas yra atsakingas už pačiÄ kontrolę. Be to, 2016 m. kovo 1 d. girininko pavaduotojui V. S. buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 1.4 punkto, 2.1 punkto, 4.2 punkto 4.4 punkto reikalavimų nevykdymÄ .Vertindamas ieÅ¡kovo, kaip girininko, ir jo pavaduotojo atsakomybės klausimus, teismas atsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad J. M. vadovavo Gustonių girininkijai ir jo darbas iÅ¡ esmės buvo vadovaujamo pobÅ«džio.

Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos jo vadovaujamai girininkijai, ieÅ¡kovo veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Vertindamas tÄ aplinkybę, kad girininko pavaduotojui V. S. buvo skirta Å¡velnesnė drausminė nuobauda nei ieÅ¡kovui, tai, kad ieÅ¡kovo nuomone, jiems abiem turėjo bÅ«ti skiriamos analogiÅ¡kos nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas buvo Å¡ios girininkijos girininkas, kas lemia didesnę ieÅ¡kovo atsakomybę už darbų organizavimÄ , dokumentacijos pildymÄ ir pan.

J. M., kaip girininko pareiga, buvo sutikrinti jo pavaduotojo ruoÅ¡iamÄ dokumentacijÄ . J. M. pasirašė biržės taksavimo lapus, be to, pasirašė kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktus. IeÅ¡kovas, dirbdamas VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Gustonių girininkijos girininku 2015-10-31 surašė kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktÄ , kuriuo patvirtino, kad apžiÅ«rėjus pagal 2015-01-21 iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ P-12 512 atlikto retinimo kirtimo Gustonių girininkijos 11 kvartalo 3,10,11 sklypuose, 4,2 plote, iÅ¡kirstÄ biržę, jokių pažeidimų nepastebėjo.Nors ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo kaltės dėl to, kad nebuvo tinkamai tvarkoma dokumentacija (biržės taksavimo, taÅ¡kavimo lapai) nėra, nes buvo iÅ¡duoti leidimai ir po iÅ¡kirtimo buvo pateikti dokumentai suderinimui, tačiau Å¡iuo atveju teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo G.

B. paaiÅ¡kinimÄ , kad leidimai, pagal urėdijoje nustatytÄ tvarkÄ , yra iÅ¡duodami girininko teikimu ir girininkas po kirtimo suraÅ¡o aktÄ ir Å¡is aktas pateikiamas miÅ¡kotvarkos inžinieriui. Vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdamas į jau paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad kirtavietės apžiÅ«ra, tinkamas duomenų pateikimas apie medžius, kuriuos reikia iÅ¡kirsti atitinkamuose miÅ¡ko kvartaluose, yra girininko pareiga. Nustatė, kad kirtavietės apžiÅ«ros aktus, girininkui pasiraÅ¡ius ir juos pateikus, kirtavietės apžiÅ«ros aktus tvirtino ir kiti VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojai ir galimas medžių trÅ«kumas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimÄ .

Kad girininko pateiktoje dokumentacijoje pateikti duomenis buvo teisingi, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas pažeidimus nustatė tik atlikus realius kirtavietės matavimus ir išmatavus iškirstų medžių tūrį. Tačiau vertindamas tai, ar tikrai ieškovas pateikė tikslius duomenis biržės taksavimo lapuose, kirtavietės apžiūros dokumentuose, atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo kvartaluose buvo iškirsti ir beržai, o biržės taksavimo lape, kurį užpildė J.

M. nurodytas kertamų beržų skersmuo - 8 cm ir 12 cm. Buvo iÅ¡kirsti ir beržai, kurių skersmuo buvo ne tik 8 cm ir 12 cm, bei storesnio skersmens medžiai (16 cm, 20 cm, 24 cm). Tai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepakankamai atidžiai kontroliavo miÅ¡ko retinimo darbus ir buvo iÅ¡kirsti didesnio skersmens medžiai nei pateikta dokumentacijoje. Be to, ieÅ¡kovas, teikdamas paaiÅ¡kinimÄ teismui, nurodė, kad beržai buvo priskirti prie kirtimo atliekų, kai byloje nėra jokių patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti beržus kaip kirtimo atliekas.Atsakovas, skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , rėmėsi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktų aktu, kuriame buvo vertinami Panevėžio miÅ¡kų urėdijoje, Gustonių girininkijoje miÅ¡ko ginčo sklypuose atlikti retinimo kirtimo darbai, t. y. atliktas kelmų matavimas ir įvertintas iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris pagal kelmus.

Apklausti liudytojai G. B. ir R. M. nurodė, jog medžio nupjovimas prie pat žemės neturi įtakos skaičiuojant tÅ«rius, kadangi Å¡aknies kaklelis apskaičiuojamas imant kamieno skersmenį ir medžių Å¡aknų atitinkamÄ plotÄ . Todėl nebuvo jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad nupjovus medžio kamienÄ prie pat žemės, medžio kamienas skaičiuojant tÅ«rį nuo 1,30 cm, susiaurėja ir dėl to mažėja skaičiuojamo medžio tÅ«ris. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo skaičiavimu skaičiuojant iÅ¡kirsto medžio tÅ«rius, nurodė, kad atsakovas skaičiavo medžio trakÄ (kas negali bÅ«ti skaičiuojama į tÅ«rį), be to atsakovas, neatsižvelgė į tai, kad ginčo kirtimuose buvo likusių daug Å¡akų, kas taip pat trukdė tinkamai apskaičiuoti iÅ¡kirstų medžių tÅ«rį.

Tačiau liudytojai G. B., R. M., R. K., patvirtino, kad tikrinant atliktus retinimo darbus iškirstų medžių tūris buvo skaičiuojamas tik pagal kirtavietėje buvusius nupjautus kelmus. Matavimus atliko ne tik VĮ Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai, bei ir Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacija. Be to, tiek apklausti liudytojai, tiek VĮ Panevėžio miškų urėdijos atstovas G. B. patvirtino, kad buvo skaičiuojami tik kelmai apskaičiuojant iškirstų medžių tūrį, bet ne trakas, kaip nurodė ieškovas.

Nustatė, kad buvo skaičiuojami kelmai pradedant nuo 8 cm skersmens, todėl teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad buvo skaičiuojami ir medžiai, kurių kamienų skersmuo buvo mažesnis negu 6 cm.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Gustonių girininkijoje atliekant retinimo kirtimo darbus buvo padaryti pažeidimai, t. y. realiai buvo iÅ¡kirsta daugiau medžių negu pateiktuose biržės taksavimo lapuose bei kirtavietės apžiÅ«ros aktuose. MiÅ¡ko retinimo ir miÅ¡ko kirtimo darbus turėjo pareigÄ kontroliuoti ieÅ¡kovas.

Nekontroliuojant miÅ¡ko kirtimo darbų, darbdaviui buvo padaryta žala. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo nurodyta žala motyvuodamas tuo, kad žalos paskaičiavimui atsakovas taikė didesnį koeficientÄ , nei privalėjo, todėl buvo nustatyta daug didesnė žala. Teismas liudytojo A. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai ir rėmėsi atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl trÅ«kstamo medienos kiekio. Liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai, dėl to, kad liudytojas buvo apklaustas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu tik po to, kai buvo apklausti atsakovo liudytojai, be to liudytojo suvokimas kaip turėtų bÅ«tų skaičiuojama mediena krÅ«voje, neturint tam žinių, o tik tam tikrÄ savo vertinimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas apskaičiuoti trÅ«kstamam medienos kiekiui.

Liudytojas A. R. patvirtino, kad ir Å¡io liudytojo kieme matuojant buvusiÄ medienÄ , liudytojas parodė kurioje vietoje buvo medžiai nukirsti iÅ¡ Gustonių girininkijos. Nors ieÅ¡kovo pusė nurodė, kad medienos kiekis buvo skaičiuojamas nesant tam metodikos, teismas su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais nesutiko. Atsakovo darbuotojai skaičiavo medienÄ buvusiÄ pas gyventojus remiantis Apvalios medienos tÅ«rio nustatymo taisyklėmis. Be to, atsakovas, nustatydamas galimai padarytÄ Å¾alÄ , skaičiuodamas nukirstÄ medienÄ ir medienÄ buvusiÄ pas gyventojus, ėmė mažesnius koeficientus, kadangi pas gyventojus buvusį medienÄ buvo sudėta ne tik tvarkingose krÅ«vose, bet buvo sudėtos ir netvarkingai, dėl to skaičiuojant buvo imamas mažesnis koeficientas.IeÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo skirta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas), pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (už veikos, turinčios turto iÅ¡Å¡vaistymo požymių) ir Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ (kuriais Å¡iurkščiai buvo pažeista darbo tvarka).Vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius įrodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo veiksmuose yra Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo požymių, leidžiančių jam taikyti drausminę nuobaudÄ , tačiau jo veiksmus vertinti kaip tyčinius siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ , teismo nuomone, tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta ir atsakovas Å¡io fakto neįrodė.

Todėl atsakovas nepagrįstai, taikydamas ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę, taikė ir Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ .Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. bÅ«damas valstybiniu miÅ¡kų pareigÅ«nų, padalinio vadovu, materialiai atsakingu asmeniu, tinkamai nevykdė, neužtikrino valstybinio miÅ¡ko apsaugos, tinkamai nevykdė ir nekontroliavo medienos kirtimų, pardavimų, įtÅ«riavimo atitikimo faktiniams iÅ¡kirtimams, nesilaikė pareigybinių nuostatų, MiÅ¡kų įstatymo reikalavimų, VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbo reglamento reikalavimus.

Dėl ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimų, buvo pažeisti darbdavio interesai ir darbdavys prarado pasitikėjimÄ darbuotoju. Atsakovas pagrįstai kvalifikavo ieÅ¡kovo veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bei prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu.Atsakovas skyrė ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Ä®vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ , atsižvelgė į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos drausminės nuobaudos parinkimui.

IeÅ¡kovas savo kaltę dėl nustatytų pažeidimų neigė, nurodydamas, jog kiti asmenys yra atsakingi už Å¡iuos pažeidimus. IeÅ¡kovo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimÄ , tiek vėliau rodo, kad darbdavys turėjo pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Skirdamas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, atsakovas atsižvelgė į tai, kad prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, buvo nustatytas galimai neteisėtas ieÅ¡kovo tarnybinio automobilio naudojimas, dėl ko buvo kreiptasi į VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinę sÄ jungÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ieÅ¡kovui.

VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos profesinei darbuotojų sÄ jungai, atsisakius duoti sutikimÄ , VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija kreipėsi į teismÄ dėl VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos profesinės darbuotojų sÄ jungos sprendimo panaikinimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, buvo pripažintas nepagrįstu darbuotojų profesinės sÄ jungos sprendimas atsisakyti duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui. Drausminė nuobauda dėl tarnybinio automobilio naudojimo ieÅ¡kovui nebuvo paskirta, kadangi pasibaigus teismo procesui, ieÅ¡kovas jau buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Tačiau galimas ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas, leido darbdaviui vertinti ieÅ¡kovo nustatytus darbo drausmės pažeidimus, kaip darbuotojo praradusio darbdavio pasitikėjimÄ . Visuma ieÅ¡kovo veiksmų, sukėlė tokį darbdavio sprendimÄ â€“ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.Darbdavys vertino ieÅ¡kovo pažeidimus po to kai buvo atlikti miÅ¡ko retinimo darbų patikrinimas, kai buvo nustatytos darbo drausmės pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda dėl to, kad jis buvo profesinės sÄ jungos narys.

IÅ¡kilus abejonėms dėl miÅ¡ko retinimo darbų, atsakovas turėjo teisę inicijuoti patikrinimus ir po to, iÅ¡aiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms, vertinti ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus kaip Å¡iurkščius. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia tokiais motyvais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rÄ , kadangi atsakovo reikalavimus pasiaiÅ¡kinti laikė tinkamais ir informatyviais, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas neva turėjo suprasti, kokio darbo drausmės pažeidimo padarymu jis yra įtariamas. Atsakovo reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti nėra nurodyta, kokiu, konkrečiai, darbo drausmės pažeidimu įtariamas apeliantas, kada tariamas darbo drausmės pažeidimas padarytas, kokie apelianto kaltės įrodymai.

Reikalavimuose pasiaiškinti keliami su apelianto tiesioginėmis darbo funkcijomis susiję klausimai, tačiau nėra formuluojamas reikalavimas pasiaiškinti dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Palyginus atsakovo reikalavimų pasiaiškinti ir atsakovo 2016-04-27 įsakymo Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su apeliantu nutraukimo turinį, akivaizdu, kad apeliantui priskiriami šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai jam tampa žinomi tik iš įsakymo dėl atleidimo turinio, bet ne iš reikalavimų pasiaiškinti.Reikalavimo pasiaiškinti tikslas - užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti dėl jam priskiriamo darbo drausmės pažeidimo.

Å iuo atveju apeliantas neturėjo tokios galimybės, kadangi jam nebuvo aiÅ¡ku, kokiais galimai Å¡iurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis kaltinamas. Nors pareiga reikalavime pasiaiÅ¡kinti aiÅ¡kiai suformuoti inkriminuojamÄ darbo drausmės pažeidimÄ tenka darbdaviui, tačiau pirmosios instancijos teismas DK 240 str. reglamentavimÄ interpretuoja kitaip - neva pats darbuotojas iÅ¡ jam pateikiamų klausimų turėjo - numatyti, kokiu darbo drausmės pažeidimu jis gali bÅ«ti kaltinamas ir kokios jam gresiančios sankcijos.

Tokia teismo pozicija nukrypstama nuo DK 240 str. įtvirtinto tikslo ir nepagrįstai siaurinamos silpnesniosios darbo santykio Å¡alies - darbuotojo, teisės.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo nustatymo, kadangi pripažino ieÅ¡kovÄ padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , nors nenustatė jo veiksmuose bÅ«tinųjų drausminės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, nenurodė kokias konkrečias darbo pareigas pažeidė ieÅ¡kovas ir kur jos įtvirtintos.IÅ¡ teismo argumentų neaiÅ¡ku, kokių konkrečiai, ir kur įtvirtintų, pareigų nevykdė apeliantas, tačiau susidaro įspÅ«dis, jog jis yra atsakingas už bet kokį Gustonių girininkijoje vykstantį procesÄ ir kad kaip vadovaujančias pareigas einantis asmuo, yra tiesiogiai atsakingas už kiekvienÄ jam pavaldaus darbuotojo atliktÄ veiksmÄ .

Remiantis tokia teismo logika, vadovo pagrindinė funkcija turėtų bÅ«ti nuolatinis darbuotojų sekimas ir kontrolė, tuo tarpu patys darbuotojai nebÅ«tų atsakingi už savo funkcijų tinkamÄ atlikimÄ , net jeigu tos funkcijos tiesiogiai įtvirtintos jų pareigybės nuostatuose. Laikantis tokios logikos taip pat neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas nekelia kitų savo darbuotojų atsakomybės klausimo.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡plečia apelianto atsakomybę, ignoruodamas jo pavaduotojo pareigybės nuostatose, patvirtintose VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 2014-07-25 įsakymu, įtvirtintas pareigas: girininko pavaduotojas organizuoja miÅ¡ko produkcijos, miÅ¡kų apsaugÄ nuo vagysčių, savavaliÅ¡kų miÅ¡ko kirtimų (2.3 p.), girininkui pavedus, atrėžia pagrindinio ir tarpinio naudojimo kirtimų biržes, sudaro jų taksacinę medžiagÄ , brėžinius ir kitÄ reikalingÄ dokumentacijÄ (2.4 p.); girininkui pavedus, nustatyta tvarka parduoda nenukirstÄ miÅ¡kÄ ir kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius bei pagamintÄ produkcijÄ , organizuoja arba vykdo pagamintos medienos priėmimÄ ir jos iÅ¡davimÄ , iÅ¡raÅ¡o reikiamus dokumentus (2.8 p.); girininko pavaduotojas atsako už pavestų atrėžti biržių atrėžimo kokybę ir reikiamos dokumentacijos sudarymÄ bei kokybiÅ¡kų duomenų įvedimÄ Ä¯ kompiuterinę duomenų bazę (4.2 p.); už tarnybinių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ girininko pavaduotojas traukiamas drausminėn atsakomybėn ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4.6 p.).Pavaduotojas V.

S. atliko jo pareigybės nuostatose įtvirtintas tiesiogines savo funkcijas, o už savo tiesioginių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ jis turėjo atsakyti asmeniÅ¡kai pagal savo pareigybės nuostatų 4.6 p. Be to, pirmosios instancijos teismas, apelianto pavaduotojo V. S. atliktus veiksmus perkeldamas apelianto atsakomybėn, klaidingai nurodo neva „<...byloje yra pateikti J. M. pasiraÅ¡yti ir sudaryti biržės taÅ¡kavimo lapai 21 kv., 95 kv. 3 sklypo, 101 kv.>“. Apeliantas nesudarinėjo ir nepasirašė taÅ¡kavimo lapų ginčo kvartaluose.

Byloje buvo pateiktas vienintelis kirstinų medžių taÅ¡kavimo lapas - Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, 10, 11, kurį sudarė ir pasirašė apelianto pavaduotojas V. S.. Daugiau jokių biržės taÅ¡kavimo lapų byloje nėra. Tačiau teismas sprendime nurodo klaidingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie netinkamÄ apelianto pareigų vykdymÄ .Apeliantas jo pavaduotojo parengtų taÅ¡kavimo lapų pagrindu sudarė ginčo kvartalų biržės taksavimo lapus - t. y. apskaičiavo nenukirsto miÅ¡ko vertę.

Sudarydamas taksavimo lapÄ apeliantas neturėjo pareigos pakartotinai vykti į ginčo kvartalus ir naujai sužymėti kirstinus medžius. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad koks nors teisės aktas ar atsakovo vidinis dokumentas įpareigotų girininkÄ sudarant biržės taksavimo lapÄ pakartotinai sužymėti kirstinus medžius taÅ¡kavimo lape.Retinimo kirtimo darbai ginčo kvartaluose vyko 2015 metų rudenį, retinimo kirtimai buvo atliekami teisėtai, gavus leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . Atlikus retinimo kirtimus apeliantas asmeniÅ¡kai buvo nuvykęs į ginčo kvartalus ir apžiÅ«rėjo kirtavietes, surašė kirtaviečių apžiÅ«ros aktus.

Kirtaviečių apžiūrėjimo aktų sudarymo metu jokių medienos trūkumu biržėse nenustatyta, byloje nėra jokiu duomenų apie tai, kad surašant kirtaviečių apžiūros aktus kirtavietėse būtu iškirsta daugiau medžiu nei numatyta dokumentacijoje. Visi byloje esantys kirtaviečių apžiūros aktai yra suderinti ir priimti atsakovo darbuotojų: Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus, laikinai vykdančio vyriausiojo inžinieriaus funkcijas G. B. ir Miškotvarkos inžinieriaus V.

P..Taip pat byloję nenustatytas momentas, kada atsirado atsakovo nurodomas medienos trūkumas, dėl kieno kaltės šis medienos trūkumas atsirado. Teigia, jog medienos trūkumo egzistavimas savaime neįrodo apelianto kaltės dėl trūkumo atsiradimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių esminių aplinkybių nesiaiškino ir net jų nenustačius, konstatavo, kad apeliantas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.Teismas nevertino 2016-07-08 atsakovo įsakymo Nr. SV- 216 dėl Gustonių girininkijoje savavališkai iškirstos medienos, padarytos žalos įvertinimo ir 2016-09-07 atsakovo rašto apeliantui Nr. SS-02-490 „Dėl atvykimo į VĮ Panevėžio miškų urėdija“.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėti dokumentai parengti po apelianto atleidimo iÅ¡ darbo, jau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kai tuo tarpu visos abejonės turėjo bÅ«ti iÅ¡sklaidytos iki atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ darbo. Darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Tai, kad praėjus 3-5 mėnesiams po apelianto atleidimo iÅ¡ darbo, inicijuojami patikrinimai ir apeliantas kviečiamas pasiaiÅ¡kinti dėl analogiÅ¡kų aplinkybių, dėl kuriu jis atleistas iÅ¡ darbo, akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantas iÅ¡ darbo buvo atleistas nenustačius visų jo drausminės atsakomybės sÄ lygų.Teismo argumentai dėl žalos padarymo ir jos nustatymo yra klaidingi ir prieÅ¡tarauja liudytojų A.

R., F. K., G. B. parodymams. Nesant metodikos, remiantis atsakovo darbuotojo nuožiÅ«ra ir telefoninėmis konsultacijomis nustatytu koeficientu atlikti medienos matavimai negali bÅ«ti laikomi žalos padarymo faktÄ patvirtinančiu įrodymu.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie apelianto kaltės įrodymus, kaltės formÄ , kaltės laipsnį. Teismo sprendimas grindžiamas nuorodomis į abstrakčias teisės aktų nuostatas, nesukonkretinant kokių, konkrečiai, darbo pareigų nevykdė apeliantas, kokiame teisės akte ar vidiniame atsakovo dokumente tokios pareigos buvo įtvirtintos, koks tokių pareigų vykdymo periodiÅ¡kumas, tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto pavaduotojo asmeninę atsakomybę už galimai jo padarytus darbo pareigų pažeidimus perkėlė apeliantui, remdamasis vien tuo argumentu, jog apeliantas ėjo vadovaujančias pareigas, tačiau nenustačius paties apelianto veiksmuose visų drausminės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo.Mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1441-390/2011, nurodydamas, kad nagrinėjamų bylų nustatytos faktinės aplinkybės skirias.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , net ir nesant identiÅ¡kų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ remtis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos parinkimÄ , nukrypo nuo proporcingumo principo, kadangi automatiÅ¡kai pritaikė ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, net nesvarstęs lengvesnių drausminių nuobaudų skyrimo galimybės.Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie „galimÄ â€œ drausminės nuobaudos dėl tarnybinio automobilio naudojimo skyrimÄ ir Å¡ios „galimos“ drausminės nuobaudos vertinimas apelianto atleidimo iÅ¡ darbo kontekste, absoliučiai nepagrįsti.

Atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ darbo jis neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl tariamo drausmės pažeidimo savaime nereiÅ¡kia drausminės atsakomybės egzistavimo. Vertinant drausminės nuobaudos parinkimÄ pirmosios instancijos teismas remiasi prielaida apie „galimai“ ankstesnį darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau nesant duomenų apie tokio darbo drausmės pažeidimo egzistavimÄ , teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Teismo argumentai tarsi suponuoja iÅ¡vadÄ , jog drausminė nuobauda apeliantui skirta už tai, jog jis nepripažino savo kaltės ir teisme inicijavo bylÄ dėl, jo nuomone, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Tokia teismo pozicija pažeidžia apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ .Teismas neįvertino byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį spaudimÄ apeliantui - kartu su atsakovo 2016-08-09 praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikto apelianto 2016-04-27 praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo, 2016-04-27 atsakovo įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nr. K-76, vėlesnio 2016- 04-27 apelianto praÅ¡ymo ir 2016-04-27 atsakovo įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atÅ¡aukimo Nr. K-77.

Mano, kad Å¡ie dokumentai patvirtina apelianto teismo posėdyje iÅ¡sakytus teiginius apie tai, kad prieÅ¡ atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ darbo jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo raginamas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Dėl daromo psichologinio spaudimo apeliantas buvo parašęs praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, tačiau nusiraminus ir viskÄ apgalvojus, praÅ¡ymÄ atsiėmė, o iÅ¡ darbo buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Dėl nurodytų argumentų konstatuoja, kad ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyti apelianto darbo drausmės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino DK 237 str. 1 d., DK 238 str. nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamas praktikos, neiÅ¡tyrė visų byloje esančių jodymų ir nepagristai pritaikė apeliantui griežčiausiÄ drausminės nuobaudos rūšį - atleidimÄ iÅ¡ darbo.Teigia, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teismas nevertino advokatų pagalbai sumokėtų sumų pagal pagrįstumo kriterijus ir paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas vadovavosi tik pateiktais iÅ¡laidų dydžiais ir savo sprendime abstrakčiai nurodė, kad atsakovo atstovėms advokatėms D. G. ir L. S. sumokėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo ir turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovÄ atstovavo ir praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pateikė dvi advokatės, o jų iÅ¡laidos susidarė už tapačius civilinėje byloje atliktus veiksmus.

Teismų praktikoje pasisakoma, jog Å¡alys turi teisę pasitelkti tiek atstovų, kiek mano esant reikalinga, tačiau nepateisinamo Å¡alies iÅ¡laidavimo kaÅ¡tai negali tekti antrajai Å¡aliai. Nevertindamas nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei netinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančias teisės normas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinė sÄ junga praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, jog apeliantas buvo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinė sÄ jungos komiteto narys, o atsakovė prieÅ¡ atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo į sÄ jungÄ nesikreipė, sutikimo negavo. Tuo buvo pažeista Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytos procedÅ«ros. Dėl ieÅ¡kovo kaltės nieko pasakyti negali, nes Å¡io klausimo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinės sÄ jungos komitetas nenagrinėjo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros nepažeidė ir nepadarė procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimų, kurie bÅ«tų užkirtę keliÄ objektyviam ir visapusiÅ¡kam faktinių aplinkybių visumos iÅ¡tyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovė pateikdama raÅ¡tu ieÅ¡kovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, aiÅ¡kia nurodė, jog vadovaujantis DK 240 straipsniu ir urėdijos dokumentais reikalaujama iki atitinkamo termino raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl galimai Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų.

Atsakovė tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kokių darbo drausmės pažeidimų padarymu įtariamas ieÅ¡kovas, atsakovė pateikė klausimus, kuriuose nurodyti konkretÅ«s galimai ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas), kuriuos atsakovė laikė kaip galimus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus. Atsakovė siekė visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas galimų darbo drausmės padarymo aplinkybes. IÅ¡ apelianto pateiktų pasiaiÅ¡kinimų matyti, jog jis suprato, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus jis įtariamas padaręs ir įsipareigojo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, laikė, kad ieÅ¡kovas J.

M. pažeidė Girininko pareigybės nuostatų, patvirtintų 2014-07-25 miÅ¡kų urėdo įsakymu Nr. SV-156 reikalavimus, MiÅ¡kų įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Darbo kodekso 228 str. reikalavimÄ tausoti darbdavio turtÄ , urėdijos Administracijos darbo reglamento 6 punkte įtvirtintÄ funkcijÄ , visiÅ¡ko materialinės atsakomybės sutartį, nesilaikė apvalios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių 3.5 punkto.Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas iÅ¡plėtė apelianto atsakomybę, neatsižvelgdamas į girininko pavaduotojo pareigybes, nes kaip teisingai nurodė teismas, girininko pareigybės nuostatuose apibrėžtos girininko pareigos. suponuoja girininko pareigÄ , paskirstant darbus, vykdyti kontrolę, jog miÅ¡ko kirtimo darbai bÅ«tų atliekami griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų, girininkijos vadovui, tenka didesnė atsakomybė nei jo pavaduotojui, kadangi girininko (ieÅ¡kovo) pareiga buvo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti ir dokumentacijos paruoÅ¡imÄ .

Beje, Biržės taksavimo lapus, kurių pagrindu ir buvo iÅ¡duotas Leidimas atlikti retinimo kirtimus Gustonių girininkijoje ruošė ir pasirašė ne girininko pavaduotojas V. S., o pats girininkas J. M.. Nors didžiÄ jÄ dalį pirminių dokumentų - taÅ¡kavimo lapus, sklypų brėžinius sudarė girininko pavaduotojas V. S., tačiau tai jis padarė girininko J. M. pavedimu ir pastarojo turėjo bÅ«ti kontroliuojamas.Be to, atsakovė įvertino ir apelianto pavaduotojo V. S. padarytus darbo drausmės pažeidimus ir jam buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 1.4 punkto, 2.1 punkto, 4.2 punkto 4.4 punkto reikalavimų nevykdymÄ , todėl apelianto argumentai, kad tik jam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė yra akivaizdžiai neteisingi.Atsakovė pritaria teismo iÅ¡vadoms, kad J.

M. vadovavo Gustonių girininkijai ir jo darbas iš esmės buvo vadovaujamo pobūdžio. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos jo vadovaujamai girininkijai, ieškovo veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Būtent tokiomis nuostatomis atsakovė vadovavosi įvertindamas girininko J. M. ir jo pavaduotojo V. S. padarytus darbo drausmės pažeidimus ir taikydamas jiems drausminę atsakomybę, juolab pažymėtina ta aplinkybė, kad ne pavaduotojas V.

S., o pats J. M. surašė Kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktus, konstatuodamas faktinės situacijos kirtavietėse neatitinkančius duomenis apie iÅ¡kirstÄ medienÄ ir nepadarytus pažeidimus.Medienos ruoÅ¡os ir darbų saugos inžinieriaus, laikinai vykdžiusio vyriausiojo inžinieriaus funkcijas G. B. ir MiÅ¡kotvarkos inžinieriaus V. P. paraÅ¡ai ant J. M. suraÅ¡ytų kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktų patvirtina tik tas aplinkybes, kad kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktuose nurodytas iÅ¡kirstos medienos kiekis atitinka leidime kirsti miÅ¡kÄ nurodytam numatomam iÅ¡kirsti medienos kiekiui ir kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktai, kaip dokumentai, atitinka jiems keliamus reikalavimus, tačiau jokių bÅ«du, kaip kad teigia apeliantas, nepatvirtina, jog kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktų pasiraÅ¡ymo metu kirtavietėse nebuvo nustatyta jokių medienos trÅ«kumų.

Medienos trÅ«kumas ir faktas, kad J. M. suraÅ¡ytų kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktų duomenys neatitinka faktinių kirtaviečių ir jose iÅ¡kirstų medienos kiekių, paaiÅ¡kėjo tik tuomet, kai buvo atlikti iÅ¡samÅ«s kirtavietėse iÅ¡kirstų medžių (kelmų) matavimai.Pažymi, kad ieÅ¡kovas nei žodžiu, nei savo paaiÅ¡kinimuose raÅ¡ytuose darbdaviui net neužsiminė, jog padėtis kirtavietėse yra pasikeitusi, t. y. jose yra iÅ¡kirsta daugiau medžių nei buvo iÅ¡kirsta kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktų suraÅ¡ymo metu, tokių pastabų ir praneÅ¡imų jis nepareiÅ¡kė net tuomet, kai atsakovės miÅ¡kų urėdo sudaryta komisija atliko Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 patikrinimÄ ir 2016-02-04 surašė Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas - 4,2 ha patikrinimo aktÄ , kurį J.

M. pasirašė ir jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų dėl Å¡io patikrinimo aktų iÅ¡vadų nepareiÅ¡kė. Akivaizdu, kad kirtaviečių faktinė padėtis nuo J. M. kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktų suraÅ¡ymo dienos iki atliktų patikrinimų ir iÅ¡kirstų medžių matavimų nebuvo pakitusi ir visi medžiai kirtavietėse buvo iÅ¡kirsti iki J. M. surašė kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktus. IeÅ¡kovas nekontroliavo miÅ¡ko retinimo darbų, ko pasėkoje buvo iÅ¡kirsti didesnio skersmens medžiai, kurie buvo tinkami ne tik malkoms, bet aukÅ¡tesnės padaringumo klasės bei rÅ«Å¡ies, kurių kirtimui nebuvo iÅ¡duotas leidimas, po ko ieÅ¡kovas surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančius kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktus ir, atsakovo nuomone, tyčia į juos įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie iÅ¡kirstÄ medienos kiekį.Atsakovė ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų, nes buvo nustatytos visos tokiam pažeidimui konstatuoti drausminės atsakomybės sÄ lygos - konkretÅ«s ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai ir neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalingų padarinių ryÅ¡ys, ieÅ¡kovo kaltė.IeÅ¡kovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas, niekam nepranešė apie neteisėtai iÅ¡kirstÄ medienÄ , surašė tikrovės neatitinkančius kirtaviečių apžiÅ«rėjimo aktus.

Atsakovė įvertino visas nustatytas aplinkybes, rėmėsi aktais, raÅ¡tais, paaiÅ¡kinimais ir konstatavo, jog ieÅ¡kovas J. M., bÅ«damas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miÅ¡kų pareigÅ«nu, padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus ir neteko darbdavio pasitikėjimo. Sutinka su teismo argumentais ir iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus. Å ios iÅ¡vados apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas neginčijo. Sutinka su teismo pozicija, jog teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi, nes nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi.Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino paties atsakovės pateiktų dokumentų, įrodančių apelianto drausminės atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ - 2016-07-08 atsakovės įsakymo Nr. SV-216 dėl Gustonių girininkijoje savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstos medienos, padarytos žalos įvertinimo ir 2016-09-07 atsakovo raÅ¡to apeliantui Nr. SS-02-490 „Dėl atvykimo į VÄ® „Panevėžio miÅ¡kų urėdija“, kurie parengti po apelianto atleidimo iÅ¡ darbo.

Pažymi, kad Å¡ių dokumentų vertinimas ar nevertinimas neturi jokios reikÅ¡mės konstatuojant, kad ieÅ¡kovas J. M. padarė Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir neeliminuoja ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės.Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog apeliantas iÅ¡ darbo atleistas ne dėl padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, o dėl kitų, apelianto deklaruojamų priežasčių. Teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino DK 237 str. 1 d., 238 str. nuostatas, iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika ir pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir prarado darbdavio pasitikėjimÄ ir Å¡iuo atveju atsakovė pagrįstai jam taikė griežčiausiÄ drausminės nuobaudos rūšį - atleidimÄ iÅ¡ darbo.Apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bei netinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančias teisės normas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Nors atsakovę atstovavo dvi advokatės, tačiau atsakovės iÅ¡laidos jų pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Ieškovas J.

M. praÅ¡o panaikinti VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. GrÄ Å¾inti jį teismo sprendimu į VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas, priteisti iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos jo naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 4‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas teigia, kad VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija nepagrįstai pripažino, jog jis padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pažeidimÄ ir paskyrė jam drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas neturėjo galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl jam priskiriamo darbo drausmės pažeidimo, nes iÅ¡ atsakovės reikalavimo pasiaiÅ¡kinti nėra aiÅ¡ku kokiais galimai Å¡iurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis yra kaltinamas.

Atsakovė nenurodė kokių konkrečiai pareigų ieškovas nevykdė, nebuvo nustatyta kada dingo mediena ir dėl kieno kaltės, kirtavietės apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad buvo iškirsta daugiau medžių nei numatyta dokumentacijoje. Todėl mano, jog ieškovo atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra nepagrįstas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. M. VĮ Panevėžio miškų urėdija dirbo nuo 1978 m. gegužės 3 d. girininku Gustonių girininkijoje.

VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos MiÅ¡kų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. SV-130 J. M. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2016 m. balandžio 27 d. pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus įsakymo dėstomojoje dalyje (medienos iÅ¡Å¡vaistymÄ , neiÅ¡saugojimÄ , blogÄ valstybinio miÅ¡ko kirtimų, pardavimų priežiÅ«rÄ ir kitus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus) (1 t., b. l. 8, 45-47).

Atleidimo dienÄ ieÅ¡kovas jokių galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo.VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 pirmoje dalyje nurodė, kad „<... J. M., bÅ«damas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miÅ¡kų pareigÅ«nu, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ - neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė 197,01 m3 medienos iÅ¡ jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miÅ¡ko pardavimų pradžios) iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto suraÅ¡ymo), tuo padarė valstybei ir valstybės įmonei urėdijai 1‘386,04 Eur materialinę žalÄ , kuri paskaičiuota 2016 m. vasario 11 d.

Akte ir jo Priede Nr. 2; tame tarpe neteisėtai už kirtimo atliekų kainÄ iÅ¡pardavė pirkėjams 23,8 ktm iÅ¡kirstos beržo medienos, kuri nebuvo priskirtina kirtimo atliekoms; tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miÅ¡ko apsaugos, kad 197,01 ktm medienos kiekis nebÅ«tų neteisėtai (nesant leidimo) iÅ¡kirstas ir nebÅ«tų iÅ¡Å¡vaistytas, nedingtų; iki pat patikrinimo akto suraÅ¡ymo (2016-02-04) neinformavo miÅ¡kų urėdijos, kitų kompetentingų asmenų apie neteisėtai iÅ¡kirstÄ ir dingusį 197,01 ktm kiekį medienos jo vadovaujamame padalinyje; surašė ir pasirašė neatitinkantį tikrovės 2015-10-31 Kirtavietės apžiÅ«rėjimo aktÄ , kuriame neteisingai konstatavo, kad yra iÅ¡kirsta tik 71,62 ktm, nors pirkėjai yra parsivežę iÅ¡ Gustonių girininkijos kv. 11 skl. 3, 10, 11 102,16 m3 medienos, kas konstatuota Apmatavimo akte; pagal medienos gabenimo važtaraščius kirtimo atliekų pardavė 42,7 m3, tačiau pas pirkėjus rasta ir sumatuota 59,08 m3 medienos, parduotos jiems kaip kirtimo atliekos; matuojant pas gyventojus pirktas malkas nustatyta, kad dalies malkų girininkas J.

M. negalėjo parduoti kaip malkinės medienos, o iÅ¡ jos urėdijoje turėjo bÅ«ti pagaminta padarinė mediena; Apmatavimo aktu nustatyta, kad girininkas dalies apmatuotų pas gyventojus kirtimo atliekų negalėjo parduoti kaip kirtimo atliekas už kirtimo atliekų kainÄ , nes iÅ¡ tos medienos galima buvo pagaminti smulkiÄ padarinę, popiermedį, plokščių medienÄ ir malkas; J. M. neužtikrino biržės įtÅ«riavimo leistino skirtumo tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tÅ«rio (75,21 m3) ir iÅ¡kirstos medienos stiebų likvidinio tÅ«rio (268,63 m3) - neleistinas skirtumas yra 193,4 m3 ir sudaro 257 %“.IÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto matyti, jog miÅ¡kų urėdas 2016 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. SV-38 sudarė komisijÄ : komisijos pirmininkas – vyriausiasis miÅ¡kininkas G. R., nariai – miÅ¡kotvarkos inžinierius V. P., miÅ¡ko apsaugos inžinierius A. R., miÅ¡ko apsaugos inžinierius K. A. ir dalyvaujant girininkui J. M. patikrino kaip atliktas retinimo kirtimas Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha. Komisija nustatė, kad retinimo kirtimo biržė atrėžta vadovaujantis suderintu ir patvirtintu Gustonių girininkijos 2015 metų fondo biržių atrėžimo projektu.

Biržių atrėžimo dokumentacija atitinka Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577, reikalavimams. Retinimo kirtimas atliktas laikantis MiÅ¡ko kirtimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79. Parduodant medienÄ iÅ¡ retinimo kirtimo laikytasi Nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286, Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miÅ¡kų urėdo 2007-11-20 įsakymo Nr. 1B-272 „Dėl prekybos apvaliÄ ja mediena mažmeninėje prekyboje, aukcionuose ir nenukirstu miÅ¡ku“.

Komisija nustatė, jog Gustonių girininkijos darbuotojai netiksliai apskaitė iÅ¡kirstÄ medienÄ retinimo kirtimo biržėje pagal medžių rÅ«Å¡is, Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kurios plotas 4,2 ha, nevykdė miÅ¡kų urėdo 2014-12-31 įsakymo Nr. SV – 173 „Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo“ 2.2 punkto (tikslina 2015-02-23 įsakymu Nr. SV-46). Girininkijos darbuotojai nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo dokumentuose nurodė ne visÄ retinimo kirtimo biržės plotÄ Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (pardavimo dokumentuose nurodomas iÅ¡kirstas biržės plotas 4,0 ha, o biržės atrėžimo dokumentuose ir Kirtavietės apžiÅ«rėjimo akte 4,2 ha).

Taigi, pagal minėtÄ aktÄ skirtumas tarp atrėžtos biržės tÅ«rio ir parduotos medienos nenukirstu miÅ¡ku sudarė 3,59 m3 (1 t., b. l. 43-44).VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija, atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo 1 dalyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2016-02-04 (pirmo patikrinimo akto suraÅ¡ymo), ieÅ¡kovas J. M. neiÅ¡saugojo ir iÅ¡vaistė 197,01 m3 medienos. Tačiau 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte komisija nenustatė fakto, kad yra 197,01 m3 medienos trÅ«kumas.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakyme dėl J. M. atleidimo iÅ¡ darbo, 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte buvo nustatyta, kad atrėžtos biržės tÅ«rio ir parduoto nenukirsto miÅ¡ko medienos kiekio skirtumÄ sudarė tik 3,59 m3 ir iÅ¡kirsta 22,56 m3 beržo. Taigi, duomenų, kad 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu buvo nustatytas 197,01 m3 medienos trÅ«kumas iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M. vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), nėra pateikta.NežiÅ«rint į tai, jog 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu nebuvo nustatytas didelio medienos trÅ«kumo ir rimtų pažeidimų, atsakovė, dėl nežinomų priežasčių, 2016 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. SV-47 sudarė naujÄ komisijÄ ir nurodė papildomai patikrinti bei įvertinti retinimo kirtimÄ Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha bei suskaičiuoti galimai negautas pajamas; pamatuoti visų iÅ¡kirstų medžių kelmus ir nustatyti visÄ iÅ¡kirstos medienos tÅ«rį pagal atskiras medžių rÅ«Å¡is (2 t., b. l. 70-71). Pažymėtina, kad urėdas, nurodydamas komisijai pamatuoti visų iÅ¡kirstų medžių kelmus, nekonkretizavo ir nenurodė, kad turi bÅ«ti pamatuoti tik 2015 m. rudenį iÅ¡kirstų medžių kelmai.

Iš 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akto matyti, kad komisija nustatė, jog skirtumas tarp girininkijos darbuotojų parduotos ir natūroje iškirstos medienos kiekio sudaro 197,01 m3. Remiantis tuo pačiu 2016 m. vasario 8 d. įsakymu bei miškų urėdo žodiniu nurodymu, 2016 m. vasario 19 d. buvo surašytas papildomas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog skirtumas tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tūrio (75,21 m3) ir iškirstos medienos stiebų likvidinio tūrio (268,63 m3) yra 193,4 m3 (257 %).

Girininkijos darbuotojai nesilaikė Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3.5 punkto. Biržėje augančių medžių stiebų tūris ištisinio matavimo metodu nustatomas ne didesne kaip +- 10 proc. paklaida. Komisija nurodė, jog nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartyse Nr. 01-10-15, Nr. 01-10-16, Nr. 01-10-23, Nr. 01-10-34, Nr. 01-10-35 grafoje „nekirstina“ netiksliai aprašyti nekirstini medžiai (1 t., b. l. 54-69-73).Pažymėtina, jog 2016 m. vasario 8 d.

įsakymas dėl papildomo patikrinimo buvo priimtas tuo metu, kai ieÅ¡kovas J. M. buvo nedarbingas (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai), jis negalėjo asmeniÅ¡kai dalyvauti Å¡iose patikrinimuose, jam nebuvo žinoma apie 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktus. Atsakovė neatskleidė tikrųjų priežasčių, paskatinusių jÄ po 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo, kurio metu iÅ¡ esmės pažeidimų nenustatyta, surengti dar du papildomus patikrinimus, iÅ¡ esmės tuo pačiu tikslu (patikrinti kaip atliktas retinimo kirtimas Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha), kurių metu buvo nustatytas didelis medienos trÅ«kumas ir urėdijai padaryta žala.Kirtaviečių apžiÅ«rėjimo 2015-09-30 ir 2015-10-31 aktuose, suraÅ¡ytuose J.

M., kurie suderinti ir priimti urėdijos darbuotojų: Medienos ruoÅ¡os ir darbų saugos inžinieriaus G. B. ir miÅ¡kotvarkos inžinieriaus V. P., nenustatyta, kad medienos iÅ¡kirsta daugiau, nei buvo numatyta iÅ¡kirsti pagal leidimus. Kaip minėta, didelio medienos trÅ«kumo komisija nenustatė ir 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu. Taigi, neginčijamai nustatytų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ieÅ¡kovas J. M. pasirašė tikrovės neatitinkantį Kirtavietės apžiÅ«rėjimo 2015-10-31 aktÄ , kaip nurodyta skundžiamame įsakyme, kad neteisingai konstatavo iÅ¡kirstos medienos kiekį, nėra.Sutiktina su apelianto argumentais, jog duomenų apie tai, kada ir dėl kieno kaltės buvo iÅ¡kirsta 197,01 m3 medienos Gustonių girininkijoje, byloje nenustatyta.

Jau po ieÅ¡kovo J. M. atleidimo iÅ¡ darbo, Panevėžio miÅ¡kų urėdijos urėdas 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. SV-216 nurodė vyriausiajam miÅ¡kininkui G. R. operatyviai nustatyti savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsto medienos kiekio Gustonių girininkijos kv. Nr. 11 skl., Nr. 3,10,11; kv. Nr. 101, skl. Nr. 3; kv. Nr. 21, skl. Nr. 12; kv. Nr. 95 skl. Nr. 3; kv. Nr. 101, skl. Nr. 3 kaltininkus, padarytÄ Å¾alÄ , atlikti kitas reikalingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no pareigas. Nurodė pateikti pagrįstus pasiÅ«lymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo atsakingiems darbuotojams (2 t., b. l. 190).

Tuo tarpu atsakovė, atleidžiant ieÅ¡kovÄ J. M. dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, 2016 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. SV-130 nurodė, jog bÅ«tent J. M. yra kaltas dėl iÅ¡vaistytos trÅ«kstamos medienos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kv. 21 skl. 12, kv. 95 skl. 3, kv. 101 skl. 3 bei nurodė kokia žala yra padaryta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. M. buvo atleistas iÅ¡ darbo nenustačius visų jo atžvilgiu drausminės atsakomybės sÄ lygų, o buvo remtasi tik prielaidomis, kurias, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog mediena rasta pas gyventojus buvo teisingai apskaičiuota remiantis Apvalios medienos tÅ«rio nustatymo taisyklėmis.

Pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad pirko medienÄ iÅ¡ Gustonių girininkijos, susirinko medienos atliekas, t. y. nekondicinę medienÄ , įvairias Å¡akas, medžio virÅ¡Å«nes bei parsivežė namo. Taip pat jis buvo parsivežęs medienÄ ir iÅ¡ savo miÅ¡ko, visa mediena buvo sukrauta bendrai, jokia medienos rÅ«Å¡is nebuvo iÅ¡skirta. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai Å¡iuos liudytojo A. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes duomenų, kad liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, nėra.

Iš A. K. paaiškinimų akivaizdu, jog mediena buvo sukrauta netvarkingai, dalis suskaldyta, dalis sudėta kartu su nekondicinėmis malkomis – šakomis, karklais, medžių viršūnėmis. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad mediena rasta pas gyventojus nebuvo tvarkingai sukrauta, dalis jų buvo suskaldyta, supjaustyta. Ir apeliantas, ir liudytojai F. K. bei G. B. nurodė, jog nėra metodikos kaip apskaičiuoti tokios medienos kiekį. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matuotojas G.

B. patvirtino, jog tokia suversta į krÅ«vÄ mediena turėtų bÅ«ti skaičiuojama trimačiu 3D matavimo bÅ«du, nes kitokio metodo tiksliai suskaičiuoti krÅ«vose suverstos medienos kiekį nėra. Pas gyventojus atlikęs matavimus A. R. taip pat patvirtino, kad medienos matavimo lentelėse, kurios naudojamos medienos matavimams atlikti, yra tik rietuvių koeficientai, koeficiento į krÅ«va suverstos medienos skaičiavimo nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog pas gyventojus esanti mediena buvo apskaičiuojama tinkamai ir kad Å¡i mediena buvo iÅ¡skirtinai iÅ¡ Gustonių girininkijos.Ä®vertinus aukščiau paminėtas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktai kelia pagrįstų abejonių dėl juose suraÅ¡ytų duomenų atitikimo tikrovei.

Jokiais įrodymais nepatvirtinta, kad tariamai iÅ¡kirstas didelis kiekis medienos, iÅ¡kirstas bÅ«tent 2015 m. rudenį, kuomet vyko miÅ¡ko retinimas. Atsakovė nesiekė pagal medžių kelmus nustatyti jų iÅ¡kirtimo laikÄ , prieÅ¡ingai urėdas 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. SV-47 nurodė komisijai pamatuoti visų iÅ¡kirstų medžių kelmus. Duomenų, kad Gustonių girininkijoje iki 2015 m. rudens nebuvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo, retinimo ar panaÅ¡Å«s darbai, byloje nepateikta, todėl negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad visi pamatuoti kelmai atsirado tik po 2015 m. rudens kirtimo ir ne anksčiau.

Atsakovės atstovų teiginiai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog sumažėjo Gustonių miÅ¡ko aukÅ¡tingumas, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, nes duomenų apie tai kokio aukščio medžiai augo Gustonių miÅ¡ke iki 2015 m. rudens ir kokio aukščio medžiai yra Å¡iuo metu, nėra pateikta ir nei viena iÅ¡ atsakovės paskirtų komisijų tokio fakto nenustatė.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, taikydama ieÅ¡kovui drausminę atsakomybę, nepagrįstai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , tvirtindama, jog J.

M. neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė 197,01 m3 medienos. Atsakovė sutiko su teismo iÅ¡vada ir sprendimo neskundė. Taigi, bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad J. M., bÅ«damas Gustonių girininkijos girininku, valstybiniu miÅ¡kų pareigÅ«nu, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ - neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė 197,01 m3 medienos iÅ¡ jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas - 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miÅ¡ko pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 4 d.

VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodė: „kaip nustatyta 2016-03-03 Dokumentacijos patikrinimo aktu, Nepriklausomų matuotojų asociacijos raštais, J. M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 (nuo 2016-02-08 iki 2016-04-04 įskaitytinai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas) neišsaugojo ir iššvaistė iš Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos (vadovaujantis pardavimo dokumentais, buvo parduota 79,69 m3 medienos, o nepriklausomiems medienos matuotojams apmatavus kelmus ir apskaičiavus tūrį, nustatyta, kad nėra (iškirsta) 203,683 m3 medienos; skirtumas sudaro 123,993 m3);

šį 123,993 m3 kiekį urėdija galėjo parduoti kaip malkinę medienÄ ir gauti 988,03 Eur pajamų; tuo J. M. padarė 988,03 Eur materialinę žalÄ valstybei ir valstybės įmonei urėdijai; J. M. tinkamai nekontroliavo medienos kirtimų bei pardavimų ir neužtikrino valstybinio miÅ¡ko apsaugos, kad 123,993 m3 medienos kiekis nebÅ«tų neteisėtai (be leidimo) iÅ¡kirstas ir nebÅ«tų iÅ¡Å¡vaistytas, nedingtų; nenustatė ir nepranešė urėdijai, kompetentingiems asmenims, kad jo vadovaujamoje girininkijoje neteisėtai iÅ¡kirsta ir nebėra 123,993 m3 medienos.Tiek Dokumentacijos patikrinimo 2016-03-03 akte, tiek Nepriklausomų matuotojų asociacijos 2016-03-04 ir 2016-04-04 raÅ¡tuose nėra jokių duomenų apie atsakovės įsakyme paminėtus skaičius - 123,993 m3 medienos ir 988,03 Eur žalos (1 t., b. l. 19-20, 30-36, 48-51).

Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų praÅ¡iusi Nepriklausomų matuotojų asociacijos pateikti iÅ¡vadas apie tai, koks kiekis medienos iÅ¡kirstas Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha bei 101 kv. 3 skl. plotuose, kokiu metų, nustatant laikÄ pagal kelmus, byloje nepateikta. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡te nurodė, kad: „<...Panevėžio miÅ¡kų urėdijoje, Gustonių girininkijoje miÅ¡ko sklypuose kv. 21 skl. 12, kv. 95 skl. 3, kv. 101 skl. 3 retinimo kirtimuose atliktas kelmų matavimas ir įvertintas iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris pagal kelmus.

Viso buvo pamatuoti 2025 kelmai. Į tūrius buvo įtraukti ne visi iškirsti medžiai, nes dalis medžių kelmų buvo užkrauti kirtimo atliekomis (valksmai), todėl nebuvo pamatuoti“.Lietuvos nepriklausomų medienos asociacija 2016 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad: „Panevėžio miškų urėdijoje, Gustonių girininkijoje 101 kv. 3 skl. retinimo kirtimuose atliktas pakartotinai kelmų matavimas. Buvo apmatuoti 143 kelmai, tačiau vykdant matavimus valksmuose esančios šakos nebuvo ištrauktos, todėl negalėjo teigti, jog visi kelmai buvo pamatuoti“.

IÅ¡ Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡tų dėl iÅ¡kirstų medžio tÅ«rio įvertinimo pagal kelmus nėra aiÅ¡ku kokius kelmus jie matavo, kada jie buvo nukirsti, ar jie buvo nukirsti 2015 m. rudenį, t. y. vykdant miÅ¡ko retinimÄ , ar anksčiau. Minėtuose raÅ¡tuose nėra jokių iÅ¡vadų, pagrindžiančių atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. jog J. M. laikotarpiu nuo 2015-09-10 (nenukirsto miÅ¡ko pardavimų pradžios) iki 2016-02-08 neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė iÅ¡ Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 14 d., Lietuvos nepriklausomų medienos asociacijos matuotojas R. M. nurodė, jog kelmų buvo visokių – dalis buvo nupjauti lygiai su žemės pavirÅ¡iumi, kiti aukščiau. Taip pat nurodė, jog tai, kokiame aukÅ¡tyje nupjauti medžiai, turi įtakos skaičiuojant tÅ«rį, nes kuo žemiau nupjautas medis, tuo didesnis tÅ«ris gaunamas matuojant kelmų skersmenį. IÅ¡ pateiktų Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų raÅ¡tų matyti, jog kelmų aukÅ¡tis nebuvo matuojamas, kÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu pats R.

M.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė tikslių ir pagrįstų duomenų apie galimai neteisėtai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ nenustatė.Gustonių girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miÅ¡ko pardavimo dokumentacijos patikrinimo 2016-03-03 akte (1 t., b. l. 48-51) taip pat nėra jokių duomenų ir iÅ¡vadų, patvirtinančių, kad J. M. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miÅ¡ko pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 8 d. neiÅ¡saugojo ir iÅ¡Å¡vaistė iÅ¡ Gustonių girininkijos kv. 21 skl. 12 0,5 ha, kv. 95 skl. 3 0,9 ha, kv. 101 skl. 3 2,3 ha ploto 123,993 m3 medienos, kaip teigiama atsakovės 2016 m. balandžio 27 d.

įsakyme Nr. SV-130.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virÅ¡ paminėtus argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. SV-130 antroje dalyje nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kolegijos nuomone, atsakovė, atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ J. M. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , privalėjo remtis tik neabejotinai nustatytais faktais, bet ne prielaidomis ar tariamais pažeidimais.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å iurkÅ¡taus darbo pažeidimo sÄ voka, kaip ir nurodyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apibrėžta DK 235 straipsnyje.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2013). Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-172/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, kt.). FaktÄ , kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nes iÅ¡ atsakovės 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimų pasiaiÅ¡kinti nebuvo aiÅ¡ku kokiais galimai Å¡iurkščiais darbo drausmės pažeidimais jis kaltinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos pateiktus J. M. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimus pasiaiÅ¡kinti (1 t., b. l. 21-25), pripažįsta apelianto argumentus pagrįstais.Ä®statymas reglamentuoja, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Å i nuostata atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o Å¡io reikalavimo vykdymo pažeidimas prieÅ¡tarauja abiejų darbo sutarties Å¡alių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.Nagrinėjamu atveju, minėtuose atsakovės reikalavimuose J.

M. pasiaiÅ¡kinti nenurodoma kokiu darbo drausmės pažeidimu įtariamas J. M., kada darbo drausmės pažeidimas padarytas ir kokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę. Atsakovės reikalavimai pasiaiÅ¡kinti labiau primena anketÄ , į kurios klausimus J. M. siÅ«loma atsakyti, tačiau konkretus darbo drausmės pažeidimas nėra suformuluotas. Duomenų apie tai, kad darbdavys svarstė pateiktus J. M. atsakymus į jam užduotus klausimus (1 t., b. l. 26-29), vertino neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į J.

M. kaltę, jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ darbo drausmės pažeidimui, apklausė, ar pareikalavo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti J. M. atsakymuose minimus asmenis bei kitas svarbias aplinkybes atsakymus, byloje nepateikta.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rÅ«Å¡ies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendęs Å¡io darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ .

Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginÄÄ nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindÄ netgi panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja, kad VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija griežčiausiÄ drausminę nuobauda J. M. paskyrė pažeisdama DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kaip minėta, atsakovė tinkamai nesuformulavo darbo drausmės pažeidimų, kuriais įtarė J. M., neįvertino objektyviai ir neginčijamai nustatytų faktinių bei kitų svarbių aplinkybių, reikÅ¡mingų paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tikslingai ir sÄ moningai siekė ieÅ¡kovÄ J. M. atleisti iÅ¡ darbo, jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina J. M. 2016 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 2016 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. K-76, vėliau atÅ¡auktas (2016-04-27 įsakymas Nr. K-77), J. M. 2016 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymo atÅ¡aukimas ir skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. SV-130, kurį buvo skubama J. M. įteikti (įteiktas J. M. bÅ«nant poliklinikoje, 16:30 val.) (1 t., b. l. 103, 118, 130, 132). Vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, jos teigimu nustačiusi Å¡iurkščius J.

M. darbo drausmės pažeidimus ir tariamai įmonei padarytÄ Å¾alÄ , pasiÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡eiti iÅ¡ darbo pačiam praÅ¡ant. Tuo iÅ¡ esmės atsakovė pripažino nesant ieÅ¡kovo pažeidimo ar tik tokio, dėl kurio drausminės nuobaudos netaikytinos. IeÅ¡kovui atÅ¡aukus praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru, atsakovė nedelsiant sprendžia prieÅ¡ingai ir atleidžia ieÅ¡kovÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .Esant paminėtoms aplinkybėms neatmetamas ir kitas apelianto argumentas, kad atleidimas yra taip pat susijęs su juo veikla profesinėje sÄ jungoje, kuri buvo įsteigta dėl naujojo miÅ¡kų urėdo V.

K. elgesio. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. vasario 21 d., patvirtino trečiojo asmens VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkas G. R., iÅ¡reiÅ¡kęs nuomonę, jog miÅ¡kų urėdas V. K. darbuotojams reikÅ¡davo nepagrįstus kaltinimus, Å¡ie jautėsi persekiojami, darbovietėje tvyrojo emocinė įtampa, kad J. M. miÅ¡kų urėdo nepasitenkinimÄ sukėlė pasiraÅ¡ydamas 2015-07-02 peticijÄ â€žDėl gėdingo VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo V.

K. reikalavimo vyriausiajam miÅ¡kininkui G. R. iÅ¡eiti iÅ¡ darbo“, kuri buvo adresuota Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, Seimo kaimo reikalų komiteto nariui, Generaliniam miÅ¡kų urėdui ir kt. G. R. patvirtino, kad tarp J. M. ir urėdo V. K. tvyrojo įtampa, o J. M. veiklos patikrinimai buvo vykdomi pagal miÅ¡kų urėdo V. K. konkrečius nurodymus ir jo parinktÄ metodikÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais paaiÅ¡kinimais, nes juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-257-701/2015, kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. IÅ¡vados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalykÄ , turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančias teisės normas.

Vertinant Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 iÅ¡dėstyta nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). IÅ¡ pateiktų atstovavimo iÅ¡laidų detalizacijos matyti, kad į atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ Ä¯trauktos bÅ«tinos iÅ¡laidos už advokatų pagalba rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei kitus procesinius dokumentus.

Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsakovės 2‘480 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija pripažįsta apelianto J.

M. apeliacinį skundÄ pagrįstu ir konstatuoja, kad jo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reikalavo grÄ Å¾inti jį į darbÄ , tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsitęsusį bylos nagrinėjimÄ bei tarp Å¡alių esančiÄ konfliktinę situacijÄ ir paties ieÅ¡kovo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taiko alternatyvų ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , įtvirtintÄ DK 300 straipsnio 4 dalyje. Pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, nurodyta, kad Å¡i norma turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose; priteistina suma turėtų bÅ«ti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (pvz.:.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-37-469/2016).IeÅ¡kovo J. M. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1‘022,91 Eur (neatskaičius mokesčių), vienos dienos darbo užmokestis – 48,71 Eur (2 t., b. l. 52). IeÅ¡kovas nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 27 d., nedirbo. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 21 d. sudaro 15‘182,91 Eur (neatskaičius mokesčių; 3 t., b. l. 78-79).

Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukus darbo sutartį pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ J. M. su VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdija siejo ilgalaikiai darbo santykiai (virÅ¡ 40 metų), į atleidimo aplinkybes bei ieÅ¡kovo sveikatÄ (1 t., b. l. 162-166, 179), daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistina 6 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Priteistų iÅ¡mokų mažinti nėra pagrindo.IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstas. Darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Ä®statymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Å i teisės norma nepateikia iÅ¡samaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡o, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai.

Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį.Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos faktui konstatuoti: prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ naudotÄ psichologinį spaudimÄ , siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo; atsakovės tikslingÄ siekį atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo bet kokiu bÅ«du; galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimÄ ; ieÅ¡kovo netekimÄ nuolatinių darbo pajamų.

Kolegijos vertinimu, minėti darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , pakenkė jo sveikatai. Priteisdama neturinę žalÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo analogiÅ¡kose pagal faktines aplinkybes bylose, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes ir aktualiÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kovui priteistinas 1‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis).Panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ , keičiamos priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 4‘670 Eur (3‘290 Eur - I instancija; 1‘380 Eur – II instancija) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 9-13, 2 t., b. l. 111-112, 114, 116-117, 180, 3 t., b. l. 35-36, 65-66).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos visos jo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), kadangi jų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio (3 t., b. l. 76-77). IÅ¡ ieÅ¡kovės VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos taip pat priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios sudaro 8,10 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 1, 3 t., b. l. 1).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktun u s p r e n d ž i a:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .J. M. ieÅ¡kinį patenkinti.Panaikinti VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos 2016 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. SV-130 dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir pripažinti J.

M. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.NegrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į darbÄ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijoje. Laikyti, kad Gustonių girininkijos girininko J. M. darbo sutartis yra nutraukta Panevėžio apygardos teismo sprendimu nuo 2017 m. liepos 21 d.Priteisti iÅ¡ VÄ® Panevėžio miÅ¡kų urėdijos, JAK 168689193:6‘137,46 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt septynių eurų 46 euro centų) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 15‘182,91 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 91 euro cento) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (abi sumos neatskaičius mokesčių), 1‘000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 4‘670 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose J.

M., a. k. (duomenys neskelbtini)8,10 Eur (aštuonis eurus 10 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai                                                                 Margaritos Dzelzienė Zina Mickevičiūtė Nijolė Danguolė Smetonienė