cfc6cdca-2f44-48ed-8fa3-05e3dbc641b8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-959-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01278-2014-2                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.9.; 42.10.; 45.5. 55.; 121.14.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 21 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros Baubienės, Egidijaus TamaÅ¡ausko teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės AB „Lesto“ apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-548/2015 pagal ieÅ¡kovės AB „Lesto“ ieÅ¡kinį atsakovams S. V., K.

K., S. K., trečiajam asmeniui antstoliui D. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė AB „Lesto“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2760, kuria S. K. ir K. K. buvo perleistas miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypas (reg. Nr. 49/14580, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu ieÅ¡kovei AB LESTO iÅ¡ atsakovo S. V. priteista 1.741,86 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio. Ä®siteisėjus teismo sprendimui ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolį dėl priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2014-08-29 patvarkymu antstolis informavo, jog skolininkas pajamų ir turto neturi, skolos geranoriÅ¡kai nemoka.

S. V. 2014-04-29 priėmė palikimÄ ir, siekdamas iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, netrukus pardavė paveldėtÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypÄ , atsakovams K.. S. V. yra ieÅ¡kovės skolininkas; po to, kai buvo užfiksuotas pažeidimas – neteisėtas elektros energijos naudojimas – ir atsirado prievolė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , perleido savo turtÄ tretiesiems asmenims; neturi kito turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir skolos geranoriÅ¡kai nemoka, todėl jis neturėjo sudaryti 2014-06-27 sandorio.

Turto perleidimas iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovės teises, nes ji prarado galimybes patenkinti teisėtus savo reikalavimus. Atsakovams apie S. V. skolas buvo žinoma, tačiau, nepaisant to, sandoris buvo sudarytas, todėl jie laikytini nesÄ Å¾iningais CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovai S. V., K. K., S. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014-06-27 pirkimo – pardavimo sutartis nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 4.500,00 Lt, pinigai S. V. buvo perduoti prieÅ¡ sudarant sutartį, todėl jo turtinė padėtis, perleidus minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepablogėjo.

S. V. pardavė sklypÄ už protingÄ kainÄ , o gautų lėšų pakako atsiskaityti su kreditore, nes S. V. skola yra tik 1.741,86 Lt. Atsakovams K. nežinoma, dėl kokių priežasčių S. V. už parduotÄ turtÄ gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, be to, jie neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip jis tas lėšas panaudos. Atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, nes sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, jokių apribojimų žemės sklypui nebuvo nustatyta. IeÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra actio Pauliana instituto taikymui reikalingų sÄ lygų viseto.

Trečiasis asmuo antstolis D. J. nurodė, kad S. V. turi kito turto, tačiau iÅ¡ jo negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes turto vertė gerokai didesnė negu skola. S. V. jau 2013 m. žinojo apie savo turimas skolas, kadangi jo atžvilgiu buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai kitose vykdomosiose bylose. Be to, jis pats kaip skolininkas turėjo pareigÄ domėtis savo turimomis skolomis ir jų mokėjimo galimybėmis.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas S. V. po ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę ar kitaip pažeidė ieÅ¡kovės teises, dėl ko ji prarado galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas S. V. ar atsakovai S. K. bei K. K. buvo nesÄ Å¾iningi ir siekė iÅ¡vengti ir/ar apsunkinti skolinės prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovės naudai.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡tirti bylos įrodymai, leidžia teigti, kad ginčo žemės sklypas iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvo apsunkintas – jis nebuvo areÅ¡tuotas, įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, todėl ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi ir negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į jį. Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, atsakovas S. V. pardavė jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“Â Å¾emės sklypÄ už 4.500,00 Lt bei turėjo visas galimybes už gautÄ pinigų sumÄ ne tik atsiskaityti su kreditore AB LESTO, tačiau ir kitais turimais kreditoriais, kadangi jo skola ieÅ¡kovei sudaro tik 1.741,86 Lt.

Teismas sutiko su atsakovų S. K. ir K. K. argumentais, kad jiems negalėjo bÅ«ti žinoma, kur atsakovas S. V. panaudojo už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ gautus pinigus ir dėl kokių priežasčių jis už parduotÄ turtÄ gautų pinigų nepanaudojo skolų dengimui, ir negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais. Be to, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ nukreipia į didesnę sumÄ nei bÅ«tina jos reikalavimui patenkinti, kas prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ taikant actio Pauliana institutÄ , kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas tik į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui tenkinti, o ne į kreditoriaus pageidaujamÄ sumÄ .

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, jog, patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės galimybė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus ženkliai padidėtų. Atsakovas S. V. nors ir nedirba, tačiau jis savo vardu nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , kurį sutiktų parduoti ir už gautus pinigus atsiskaityti su ieÅ¡kove. Teismas pažymėjo, jog Å¡alys neginčijo, kad atsakovas yra skolingas AB LESTO ir kitiems kreditoriams ir jo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog, nors atsakovų S. V. ir S. K. bei K. K. 2014-06-27 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovę ir atsakovÄ S. V. siejo teisiniai prievoliniai santykiai – S. V. padarė AB LESTO žalÄ , nemokėdamas už elektros energijÄ , taigi, ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , tačiau vykdomas KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas už akių atsakovų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs, todėl negalėjo bÅ«ti žinomas atsakovams K..

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau ieÅ¡kovė ginčijamos sutarties atžvilgiu apskritai neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė AB LESTO praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl actio Pauliana instituto taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, nevertino liudytojų L. L. ir K. K. parodymų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė pirkimo – pardavimo sutarties atžvilgiu neturi reikalavimo teisės, nes ieÅ¡kovės reikalavimo teisės S. V. atsiradimÄ siejo tik su teismo sprendimo priėmimu. AB LESTO reikalavimo teisė S. V. atsirado 2014-02-20, kai buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos naudojimas ir jam atsirado prievolė atlyginti žalÄ .

Tuo tarpu 2014-06-30 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo tik apgintos kreditoriaus teisės.Teismas atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ vertino vadovaudamasis visiÅ¡kai formaliais kriterijais. Teismas atsižvelgė tik į tai, jog sandorio sudarymo metu žemės sklypas nebuvo areÅ¡tuotas, todėl atsakovus laikė sÄ Å¾iningais. K. K. žinojo apie S. V. skolas ir ta informacija buvo žinoma kitai sandorio Å¡aliai, nes K. K. faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir sÅ«naus interesais sudarant sandorį. Nors prieÅ¡ sudarydamas ginčijamÄ sandorį S. K.

žinojo apie S. V. skolas, tačiau, nepaisant to, sudarė su juo sandorį, todėl laikytinas nesÄ Å¾iningu.Teismas darė nepagrįstas iÅ¡vadas ir dėl pirkimo – pardavimo sutarties įtakos atsakovo S. V. mokumui. Po ginčijamo sandorio sudarymo, S. V. neteko turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, o gauti pinigai investuoti į remontÄ gyvenamojo namo, į kurį negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taigi, po sandorio sudarymo susidarė situacija, prilygstanti S. V. nemokumui, nes jam liko tik turtas, į kurį negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai S. K. ir K.

K. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinės jurisprudencijos ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pirkimo – pardavimo sutarties atžvilgiu neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti.

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, o ieÅ¡kovė neįrodė, jog S. V. po ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam kitam kreditoriui, gerokai sumažino turto ar jo vertę, kitaip pažeidė ieÅ¡kovės teises, dėl ko ieÅ¡kovė prarado galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus. Tai, kad teismas sprendime neanalizavo liudytojų K. K. ir antstolio padėjėjos L. L. parodymų, nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo antstolis D. J. nurodė, kad S. V., parduodamas vienintelį turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tapo nemokus ir tuo pažeidė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ieÅ¡kovei AB „Lesto“ ginčijant atsakovų sudarytÄ sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana ieÅ¡kiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais Å¡is, siekdamas iÅ¡vengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtÄ kitiems asmenims.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-513/2014).

IeÅ¡kovė AB Lesto pareiÅ¡kė reikalavimÄ actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 27 d sudarytÄ nekilnojamo turto (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 1 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sandorį, pagal kurį atsakovas S. V. pardavė šį turtÄ atsakovams K. ir S. K. už 4.500,00 Lt. Byloje nustatyta, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu ieÅ¡kovės AB Lesto naudai iÅ¡ atsakovo S. V. buvo priteista 1.741,86 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 54,00 Lt žyminio mokesčio.

Å ioje byloje iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas pateiktas vykdyti antstolio D. J. kontorai. Nors sandorio sudarymo metu dar nebuvo priimto teismo sprendimo ir vykdomasis raÅ¡tas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dar nebuvo perduotas antstoliui, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė, kaip kreditorius, turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę ir nėra praleidusi vienerių metų termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises.

IeÅ¡kovė teigia, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovo S. V. turtas ir jis tapo nemokiu, be to atsakovas neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti Å¡io sandorio, nes Å¡is asandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, tačiau kolegija su Å¡ias argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog perleisdamas šį turtÄ atsakovas S. V. netapo nemokus ir nesumažino savo turto tiek, jog nebÅ«tų galimybės patenkinti kreditorės AB Lesto reikalavimų.

Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad atsakovui S. V. iki ginčijamo sandorio sudarymo nuosavybės teise priklausė 1 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) sav., bei gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (masinis vertinimas) 2014-04-24 buvo 5.560,00 Lt.

Tuo tarpu, skolininkas ieÅ¡kovei yra skolingas tik 1.741,86 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 54,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo S. V. turtinė padėtis po 2014 m. birželio 27 d. ginčijamo sandorio sudarymo tik nežymiai pasikeitė, tačiau iÅ¡ esmės jo galimybės tinkamai įvykdyti turimÄ Ä¯sipareigojimÄ ieÅ¡kovei nesumažėjo.

Pažymėtina ir tai, kad ir bÅ«damas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius, nesuteikiant pranaÅ¡umo nė vienam kreditoriui. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio. Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Å i sÄ lyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad nenustatyta, jog sandorio Å¡alys sudaryti ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio neprivalėjo, nes ginčo žemės sklypas nei iki ginčijamos sutarties sudarymo nei Å¡iuo metu nebuvo ir nėra niekaip apsunkintas – jam nebuvo uždėtas areÅ¡tas, jis nebuvo įkeistas kitiems kreditoriams, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję. Teisėjų kolegija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ laiko pagrįsta, nes ir kasacinis teismas yra nurodęs, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali bÅ«ti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtÄ , imti paskolÄ arba kreditoriui perleisti turtÄ ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

Dėl ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , vadovaudamasis tik visiÅ¡kai formaliais kriterijais. Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutÄ , ginčijamas atlygintinis sandoris, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Bendriausia CK 6.66 straipsnio taikymo prasme skolininkas laikytinas nesÄ Å¾iningu, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia jo kreditoriaus teises.

Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Visais atvejais svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros. Apeliantės teigimu, atsakovo S. K. tėvas K. K. yra S. V. kaimynas, K. K. pas antstolį domėjosi S. V. skolomis, turėjo S. V. įgaliojimÄ tvarkyti paveldėjimo reikalus, todėl žinodami apie S. V. skolas, atsakovai negalėjo sudaryti sandorio ir S. K. negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegija įvertina tas pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo 2014-06-27 ieÅ¡kovės AB Lesto reikalavimas dar nebuvo iÅ¡spręstas, nes KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2014-06-30, o įsiteisėjo tik 2014-07-31.

Tokiu bÅ«du pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo S. V. buvo priteista 1.741,86 Lt skola už suvartotÄ elektros energijÄ , 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-06-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt žyminis mokestis, nebuvo, todėl neįrodyta, kad atsakovams S. K. ir K. K. apskritai buvo žinoma apie tokio sprendimo galimÄ priėmimÄ sutarties sudarymo metu. Ta aplinkybė, kad K. K., domėjosi S. V. skolomis, nereiÅ¡kia. kad sandorio Å¡alys S. V., K.

K. ir S. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodytas ir atsakovų nesÄ Å¾iningumas, sudarant ginčijamÄ sandorį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana taikymo sÄ lygas – t.y. nenustatęs visų bÅ«tinų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu sÄ lygų, ieÅ¡kinį atmesdamas, teisingai iÅ¡sprendė byloje nagrinėtÄ ginÄÄ (CPK 330 str.).

Pagal aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovai K. K. ir S. K. prašė priteiti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus apeliacinį skundÄ , spręstinas klausimas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai S. K. ir K. K. nurodė, kad apeliacinėje instancijoje turėjo 160,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, į ginčijamo sandorio vertę, bylos sudėtingumo laipsnį, pobÅ«dį, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85) rekomendacijose numatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) civilinėse bylose, apeliacinis skundas yra netenkintinas, kolegija sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams S. K. ir K.

K. (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegijan u t a r i a:KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB LESTO, juridinio asmens kodas 302577612, atsakovams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė AuÅ¡ra Baubienė       Egidijus TamaÅ¡auskas            Â