cfc4aa58-6a47-46a8-950f-7bbba207c702 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-422-253/2013Teisėjas Petras Kontrimas             (Proceso Nr. 2-25-3-01446-2009-8)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              30.9.1; 71; 75.8; 80; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gruodžio 11 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Jelenai Pališaitienei ir advokatui Dainiui Urbonui, atsakovės R.

M. atstovui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, atsakovės O. U. atstovei advokatei Alfredai PÅ«kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovėms R. M. ir O. U. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei turto įgyto, sukurto gyvenimo drauge pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J.

M. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 4, b. l. 110–120) prašė:1. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,09 ha; atsakovei priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) plotas 9,7 ha.2. Pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės Å«kio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio – krepÅ¡inio aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sudarytÄ tarp atsakovės R.

M. ir O. U., ir taikyti restitucijÄ .3. Pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ Å¡io turto:1) žemės sklypÄ su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)2) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepÅ¡inio aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)3) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)4) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)5) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)6) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)7) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)8) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)9) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)10) tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)11) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)12) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)13) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)14) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)15) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)16) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)17) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)18) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)19) žemės sklypÄ su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)20) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)21) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)22) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)23) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)24) 6 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini 1) (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;25) 10 000 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini 2) (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;4.

Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ Å¡io turto: butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove R.

M. registruotoje santuokoje kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau po santuokos nutraukimo toliau liko gyventi kartu, pripažino santuokos tęstinumÄ ir gyveno faktinėje santuokoje iki 2008 m. pradžios, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė ir plėtojo bendrÄ santuokos metu pradėtÄ verslÄ . Faktinės santuokos metu Å¡alys turtiniuose santykiuose siekė sukurti ir iÅ¡laikyti teisines pasekmes, bÅ«dingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, veikė bendrai siekdami vienodo tikslo – sukurti, naudoti, valdyti dalinės nuosavybės teise esamÄ turtÄ , abu save laikė viso sukurto ir įgyto turto bendrasavininkiais ir šį požiÅ«rį nekartÄ iÅ¡reiÅ¡kė vieÅ¡ai.

Å ias aplinkybes patvirtina tiek vieÅ¡ai spaudoje publikuoti straipsniai, televizijos laidos, Å¡eimos nuotraukos bei tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius ir po santuokos nutraukimo artimieji laikė nepasikeitusiais. (duomenys neskelbtini) bažnyčios vikaro, kunigo V. T. iÅ¡duota pažyma apie 2004-08-24 ieÅ¡kovo ir atsakovės bažnyčioje Å¡vęstÄ 25 metų bendro gyvenimo sukaktį patvirtina bendrÄ gyvenimÄ kartu, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ iÅ¡laikyti ir palaikyti Å¡eimyninius santykius net ir nutraukus civilinę santuokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Iki formalaus santuokos nutraukimo atsakovės vardu buvo registruotas tik 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 9,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei gyvenant kartu, atsakovės vardu buvo įsigytas ir įregistruotas visas kitas ieÅ¡kiniu praÅ¡omas bendrÄ ja daline pripažinti bei padalinti turtas. IeÅ¡kovas teigia, kad po santuokos nutraukimo Å¡eimos verslas buvo ir toliau plečiamas, o nuosavybė įgyjama ieÅ¡kovo ir atsakovės bendromis pastangomis bei iÅ¡ jų įmonių lėšų.

IeÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos ne kartÄ kreipėsi į atsakovę su pasiÅ«lymu pasidalinti turtÄ bendru sutarimu, tačiau atsakovė, žinodama apie ruoÅ¡iamÄ paduoti ieÅ¡kinį teismui dėl santuokoje ir bendro gyvenimo drauge su ieÅ¡kovu įgyto, sukurto turto padalinimo bei siekdama iÅ¡vengti turto dalijimo, 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido dalį ginčytino turto savo seseriai O. U.. IeÅ¡kovo manymu, Å¡is sandoris buvo sudarytas skubos tvarka siekiant iÅ¡vengti galimo turto padalinimo bei siekiant nuslėpti turtÄ , todėl sandoris turi bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento ir taikoma restitucija.Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui priteisė 9,7 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei R.

M. priteisė 0,09 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovės R. M. priteisė 87 876 Lt piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl Å¡io turto padalijimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė; iÅ¡ atsakovės R.

M. priteisė 858 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo naudai; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 4 778 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės R. M. naudai bei 18 015 Lt atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ (t. 7, b. l. 67–76). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas padalinti turtas – 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 9,7 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – įsigytas santuokos metu, tačiau nutraukiant santuokÄ nebuvo padalintas.

Ä®vertinęs tai, kad 9,7 ha žemės sklypas pagal 2006-07-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp AB SEB Vilniaus banko ir J. M., yra ieÅ¡kovo įkeistas bei nustatęs, kad 0,09 ha žemės sklypo vertė didesnė 87 876 Lt, ieÅ¡kovui priteisė 9,7 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė 0,09 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės priteisiant ieÅ¡kovui 87 876 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Teismas konstatavo, kad šalių santuoka Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu       (duomenys neskelbtini) nutraukta, o žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepšinio aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo, t. y. atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, kad minėtas turtas yra jungtinės veiklos rezultatas ir yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, todėl teismas nelaikė, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, kaip jungtinės veiklos rezultatas.

Teismas vertino, kad minėtas turtas 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties, kuriÄ ginčija ieÅ¡kovas, sudarymo momentu priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir O. U., atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aÅ¡tunto skirsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, nuostatas ir neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Nenustatyta, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta dėl akių, nes O.

U. minėta sutartimi siekė teisinių pasekmių. Kitus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl turto pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe ir Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, priteisiant ieÅ¡kovui ½ Å¡io turto, teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad Å¡is turtas yra įgytas po santuokos nutraukimo, atsakovės asmenine nuosavybės teise ir įregistruotas vieÅ¡ame registre atsakovės vardu. Atsakovė po santuokos nutraukimo šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise įgijo vadovaujantis CK 4.47 str. 1 d. 1 p. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad kartu su atsakove vedė bendrÄ Å«kį, investavo savo lėšas siekdamas bendro tikslo su atsakove.

Teismas liudytojų paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas gyveno viename name su atsakove, kartu dalyvaudavo Å¡ventėse, renginiuose, rÅ«pinosi ginčo sklypų ieÅ¡kojimu ir pirkimu, vertino kritiÅ¡kai, nes tai nepatvirtina, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir po santuokos nutraukimo įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teismas prie bylos pateiktÄ TV publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei spaudoje publikuotų straipsnių nelaikė objektyviais įrodymais, todėl jais nesivadovavo. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieÅ¡kiniu neprašė jų pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe bei padalinti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

IeÅ¡kovo reikalavimui dėl (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrÄ ja Å¡alių nuosavybe bei jos padalijimo teismas taikė CK 3.129 str. numatyta ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atmetė. Nurodė, kad Å¡alys skyriumi pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo santuokos nutraukimo momento. IeÅ¡kovas 2002-02-08 žinojo, kad (duomenys neskelbtini 1) akcijos dovanojimo sutartimi perleistos atsakovei, o 2002-05-02 žinojo, kad (duomenys neskelbtini 2) akcijos pirkimo–pardavimo sutartimi perleistos atsakovei, tačiau Å¡ių sandorių neginčijo.

Atsakovė prašė taikyti Å¡iems sandoriams ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovas praÅ¡ymo atnaujinti Å¡io termino nepateikė. IeÅ¡kovas J. M. pateikė apeliacinį skundÄ (t. 7, b. l. 77–94). Juo praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:1. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė CPK 177 str. 3 d., 197 str. 1 d., 220 str., 265 str., 270 str.

Teismas nepagrįstai publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei spaudoje publikuotų straipsnių apie Å¡alių bendrÄ gyvenimÄ nelaikė objektyviais įrodymais ir jais nesivadovavo. Taip pat nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai: liudytojai paliudijo reikÅ¡mingas bendro gyvenimo po santuokos nutraukimo ir tarpusavio įsipareigojimus kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo aplinkybes (CK 6.969 str.), kurias kaip esmines bylos aplinkybes įrodinėjo ieÅ¡kovas.

Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, teismas taip pat netyrė ir dalies ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų;2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos. Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, taip pat liudytojų parodymai, nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai įrodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė po formalaus santuokos nutraukimo gyveno drauge, Å«kį tvarkė kartu, bendrai kÅ«rė turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.

Atsakovė pripažino, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jos nutraukimo gyveno su atsakovu tame pačiame name, taip pat pripažino ieÅ¡kovo indėlį įsigyjant ginčo sklypus bei kad ieÅ¡kovas iÅ¡ namų išėjo prieÅ¡ 4 metus. Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo tik darbo santykiai, neatskyrė darbo teisinių santykių nuo civilinių teisinių santykių, Å¡iuo atveju nuo jungtinės veiklos, kurios pagrindu po formalaus santuokos nutraukimo Å¡alys likusios gyventi kartu, tvarkė Å«kį, kÅ«rė ir plėtojo bendrÄ santuokos metu pradėtÄ verslÄ .

IeÅ¡kovas, įgyvendindamas Å¡iuos tikslus, veikė kaip privatus fizinis asmuo, sklypai bei kitas nekilnojamas turtas taip pat buvo įgyjami atsakovės – privataus asmens vardu, o ne įmonių vardu, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie atsakovės nekilnojamojo turto įgijimÄ paneigia tarp Å¡alių buvus tik darbo santykius;3. Teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepÅ¡inio aikÅ¡telė, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams, pažeidžianti CK 4.47 str. nuostatas.

Byloje pateiktos nuotraukos, informacija spaudoje, filmuotoje medžiagoje, liudytojų parodymai patvirtina, kad šie objektai buvo pastatyti ir naudojami ieškovui ir atsakovei dar esant santuokoje. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šie statiniai buvo statomi iki 2000 m., t. y. iki šalių santuokos nutraukimo. Kavinės pastatas su kiemo statiniais, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado iki santuokos nutraukimo – juos pastatant (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.). Tačiau teismas sprendime dėl šių faktinių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aštunto skirsnio nuostatas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes atsakovė turto savo seseriai negalėjo perleisti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių dėl turto įsigijimo ir sukūrimo šalims esant santuokoje.

4. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų perleidimo sandorius prieÅ¡tarauja CK 1.127 str. 1 d. bei nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , laikydamas termino eigos pradžiÄ akcijų perleidimo sandorių datas. Pirmiausia turėjo bÅ«ti nustatytas teisės pažeidimo momentas, nes Å¡alims gyvenant kartu ir nesant nesutarimų, akcijų perleidimo sandorio įforminimas atsakovės vardu savaime negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo teisių pažeidimu. IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo pasibaigus bendram su atsakove gyvenimui kartu 2008 m., po nepavykusių bandymų susitarti su atsakove dėl turto padalijimo.

5. Atsakovas įrodinėjo, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti ir sukurti jungtinės nuosavybės teises santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir nepertraukiamai buvo valdomi, prašė pripažinti bendra nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, nevertino pateiktų įrodymų. 1991-10-29 ieškovui sutartimi neterminuotam laikotarpiui individualiai gyvenamojo namo statybai buvo suteikta 2 500 kv. m. dalis žemės sklypo, ant kurio yra minėti statiniai.

Ant Å¡io sklypo ieÅ¡kovo pastangomis ir lėšomis buvo pastatyti ir įregistruoti ginčo gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais. 1992-07-17 ieÅ¡kovas šį turtÄ perleido savo tėvui, kuris pasirašė įgaliojimÄ ieÅ¡kovui suteikiant teises valdyti, tvarkyti visÄ jo turtÄ , sudaryti sandorius ir t. t. IeÅ¡kovas ir atsakovė buvo faktiniai Å¡io turto savininkai. 2005-07-15 Å¡is turtas pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas atsakovei, tačiau abi Å¡alys šį turtÄ valdė ir naudojosi juo, taip pat jį remontavo, gerino.

Turto registracija atsakovės vardu yra tik vienas iÅ¡ daugelio jungtinės veiklos rezultatų.6. Apeliantas teigia, kad kiti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti žemės sklypai įsigyti verslo plėtrai ir investiciniams tikslams Å¡alims gyvenant drauge, užsiimant bendra veikla ir siekiant bendro tikslo, kooperuojant turtÄ ir nematerialines vertybes, t. y. esant Å¡alių susitarimui dėl jungtinės veiklos, todėl jie turi bÅ«ti pripažinti bendra daline nuosavybe.

7. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria Å¡alims padalintas jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad buvo pažeistos CK 3.127 str. 3 d. taisyklės bei CPK 13 str. nustatytas dispozityvumo principas. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių lygių dalių prezumpcijÄ , nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinti natÅ«ra abiem Å¡alims negalima. Teismas, padalindamas žemės sklypus, neatsižvelgė į žemės sklypų buvimo vietÄ , galimybes naudotis turtu, nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo argumentų ir byloje pateiktų duomenų.

Be to, iÅ¡eidamas už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų ir priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovui, nepagrįstai pasirėmė turto verte, kuri neatitinka turto rinkos vertės.8. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieÅ¡kiniu neprašė jų pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe bei padalinti, todėl pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe, pažeidė CPK 178 str. bei dispozityvumo principÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus ir jame iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimÄ (t. 8, b. l. 8–14). Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ dalinę nuosavybę, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad su atsakove vedė bendra Å«kį, investavo savo lėšas, siekdamas bendro tikslo su atsakove.

Savo reikalavimus ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ santuokos ir Å¡eimos normų, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai, t. y. neįrodinėjo lėšų Å¡altinio.Teismo posėdžio metu atsakovės R. M. atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys nėra tinkamai suformuluotas – nėra aiÅ¡ku, kurioje dalyje ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia santuokos ir Å¡eimos institutu, o kurioje dalyje jungtine veikla.

Atkreipė dėmesį, kad kai kurie objektai, kuriuos praÅ¡oma pripažinti bendra daline nuosavybe, yra įgyti kelių ankstesnių sandorių pagrindu, kurių nepraÅ¡oma pripažinti apsimestiniais. Nė vienas liudytojas negalėjo pasakyti, iÅ¡ kokių lėšų turtas buvo įgytas. IeÅ¡kovas po 2001 m. įsigijo 24 nekilnojamojo turto atskirus objektus, kurie registruoti vieÅ¡ajame registre ir tÄ faktÄ buvo bandoma nutylėti. IeÅ¡kovas pats pripažįsta savo nesÄ Å¾iningus veiksmus – pasak jo, visas verslas nuo 1998 m. buvo vykdomas kitų asmenų vardu – mamos, draugų ir t. t. ir kad tai buvo padaryta sÄ moningai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokios pozicijos nebegina.Atsakovė O. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimÄ . Nurodo, kad    2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai ir turi įstatymo galiÄ , kiekviena sutarties Å¡alis elgėsi sÄ Å¾iningai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtas sandoris buvo apsimestinis. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodė (t. 8, b. l. 4–7).

             Teismo posėdžio metu atsakovės O. U. atstovė pažymėjo, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį CK reglamentavimÄ , jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, Å¡ios formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo iniciatyva prijungtoje 2006-04-24 taikos sutartyje (t. 5, b. l. 41–44) J. M., R. M. ir AB bankas „Hansabankas“ laisva valia susitarė, kad ginčo sklypas priklauso R. M..Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, Å«kio tvarkymo kartu, bendro turto kÅ«rimo abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir Å¡io turto dalies priteisimo.

             IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota Å¡alių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, iÅ¡tuoka Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18–19). IÅ¡situokiant turtas tarp sutuoktinių padalintas nebuvo. Vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovas teismo prašė ieÅ¡kinyje nurodytus turto objektus pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės R.

M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ nurodyto turto. Å iuos reikalavimus ieÅ¡kovas grindė motyvais, kad santuokÄ su atsakove abipusiu susitarimu 2001 m. nutraukė tik formaliai, vengdami neigiamų teisinių padarinių, susijusių su jo ankstesne veikla ir dėl jos vykusiu teisminiu tyrimu, toliau gyveno bendrai Å¡eimoje, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ turtÄ , bendrai vystė verslÄ ir įsigijo turtÄ kaip jungtinės veiklos partneriai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 6.969 str.).

Atsakovė nesutiko, kad po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendra Å«kį, sukÅ«rė bendrÄ dalinę nuosavybę; teigė, kad ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodė, o su ieÅ¡kovu siejo tik darbo santykiai, įvairiuose renginiuose dalyvavo tik kaip bendradarbiai bei siekdami nepakenkti verslo reputacijai. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė.

             Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl ginčo turto pripažinimo bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės R. M. nuosavybe. IÅ¡ byloje pateiktų VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų duomenų nustatyta, kad turtas, kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja daline buvusių sutuoktinių nuosavybe atsakovės R. M. vardu įgytas laikotarpiu nuo 2001-09-25 iki 2006-07-11, t. y. po Å¡alių santuokos nutraukimo (t. 1, 32–40, 49–51, 53–55, 82-83; t. 3, b. l. 11–12, t. 4, b. l. 26–30, 31–69).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytÄ turtÄ , laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimÄ gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobÅ«dį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., raÅ¡ytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kÅ«rimo nereikalaujant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi bÅ«ti įrodinėjamas. Savo reikalavimų faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, publikacijomis spaudoje, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog žiniasklaidos priemonėse paskelbtos publikacijos ir filmuota medžiaga negali bÅ«ti leistinais įrodymais civilinėje byloje, nepakankamai iÅ¡tyrė Å¡ių įrodymų turinį ir liudytojų parodymų reikÅ¡mę kitų bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste.             Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Vadovaujantis CPK 176 str. 1 d., faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Faktiniai duomenys byloje nustatomi CPK 177 str. 2–3 d. iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sÄ raÅ¡as. Ä®rodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

             Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).             Atsakovė R.

M. teigė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium, buvę sutuoktiniai įvairiuose renginiuose dalyvavo tik kaip bendradarbiai bei siekdami nepakenkti verslo reputacijai, kadangi įmonė buvo pavadinta ieškovo vardu, todėl bendros nuotraukos ir straipsniai yra tik verslo dalis. Iš rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovas po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1) dirbo direktoriumi, vadybininku, pavaduotoju (t. 6, b. l. 79–83, 87, 139).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos faktinių duomenų visuma pagrindžia, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę po santuokos nutraukimo siejo daugiau nei tik darbo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad kartu su buvusia sutuoktine liko gyventi kartu ir faktinėje santuokoje gyveno iki 2008 m. pradžios, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė ir plėtojo bendrÄ santuokos metu pradėtÄ verslÄ . Å iÄ ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad formaliai iÅ¡siskyrę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo tęsė gyvenimÄ kartu, patvirtina liudytojos O.

M., R. G. paaiÅ¡kinimai, taip pat 2006-05-06 straipsnio spaudoje medžiaga, 2010-05-27 publikacijoje spaudoje nurodytos aplinkybės, jog faktinės Å¡alių skyrybos įvyko prieÅ¡ trejus metus, kai ieÅ¡kovas išėjo (t. 1, b. l. 126, t. 4, b. l. 154–155). Å ias aplinkybes apie Å¡alių privatų gyvenimÄ Å¾iniasklaidos priemonėse nurodė pati atsakovė R. M.. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡eimos namo išėjo prieÅ¡ ketverius metus atsakovė R. M. patvirtino ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu.

Liudytoja O. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡alys buvo tik formaliai iÅ¡situokusios, siekiant iÅ¡vengti bankroto. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-240-216/2005 turinio matyti, kad dėl buvusių sutuoktinių artimo gyvenimo po santuokos nutraukimo atsakovė R. M., sudarydama minėtoje byloje ginčijamus sandorius, žinojo apie atsakovo turimus įsiskolinimus, o Å¡ios aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ teismui konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir actio Pauliana taikymo sÄ lygų egzistavimÄ .

Byloje taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) bažnyčios vikaro kunigo V. T. pažyma apie 2004-08-24 ieÅ¡kovo ir atsakovės R. M. bažnyčioje Å¡vęstÄ 25 metų bendro gyvenimo sukaktį (t. 2, b. l. 49). Nors atsakovė R. M. nurodo, kad Å¡iÄ sukaktį Å¡ventė tik vaikų pastangomis, tačiau matyti, kad buvę sutuoktiniai ne tik paminėjo Å¡iÄ sukaktį, tačiau ir bendra iniciatyva vieÅ¡ino Å¡iÄ privataus gyvenimo aplinkybę verslo veikloje, 2005-12-02 publikacijoje spaudoje, publicistinės laidos filmuotoje medžiagoje atsakovė patvirtino, kad su ieÅ¡kovu kartu yra 25 metus (t. 1, b. l. 120–121, t. 2, b. l. 42, 48).

TV3 televizijos filmuotoje vaizdo medžiagoje paminėta aplinkybė apie ieÅ¡kovo ir atsakovės skyrybas nelaikytina patvirtinančia Å¡alių faktinį iÅ¡siskyrimÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės sutampa su 2006-05-06 publikacijoje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 126, t. 5, b. l. 150). 2010-05-27 publikacijoje spaudoje atsakovė R. M. pažymėjo, kad ieÅ¡kovas išėjo prieÅ¡ trejus metus, dabar ji yra viena savininkė, jai priklauso Å¡imtas procentų akcijų, tačiau viskÄ padarė kartu, todėl ieÅ¡kovui sumokama dalis pelno – finansiÅ¡kai atsiskaitoma (t. 4, b. l. 154–155).

Nors atsakovė teigia, kad žiniasklaidos priemonėse publikuota medžiaga yra reklaminio pobÅ«džio, tačiau iÅ¡ 2002–2010 m. laikotarpio žiniasklaidos priemonėse paskelbtos medžiagos matyti, kad informacijÄ apie bendro asmeninio gyvenimo aplinkybes, bendro verslo kÅ«rimÄ , verslo planus ir atliekamus verslo plėtros darbus Å¡iuo laikotarpiu kartu bendru tikslu vieÅ¡ino abu buvę sutuoktiniai (t. 1, b. l. 110–134, t. 2, b. l. 43–47). Verslo ir kituose renginiuose dalyvaudavo kartu, versle buvo remiamasi abiejų sutuoktinių reputacija (t. 5, b. l. 124–150).

Be to, Å¡iomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti faktiniai duomenys vertintini visumoje kartu su kitais įrodymais byloje.              Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad po formalaus santuokos nutraukimo atsakovė R. M. ir ieÅ¡kovas J. M. gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu pradėto Å¡eimos verslo veiklos plėtojimas. IeÅ¡kovo, atsakovės R. M., liudytojų O. M., R. G., R. P., L.

R., R. J. paaiÅ¡kinimai patvirtina žiniasklaidos priemonėse paskelbtus duomenis, kad buvę sutuoktiniai dirbo kartu, bendro verslo veikloje buvo pasidaliję darbo sferas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ginčo sklypus pirko su tikslu vystyti verslÄ . IÅ¡ atsakovės R. M. ir liudytojos O. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad sklypų dažniausiai ieÅ¡kodavo, dėl kainos tardavosi ieÅ¡kovas J. M., o sandorius pasiraÅ¡ydavo atsakovė R. M.. Atsakovės R. M. teigimu, sklypų paieÅ¡ka įėjo į ieÅ¡kovo pareigas, tačiau ieÅ¡kovo ir Å¡ios atsakovės įsipareigojimus veikti bendrai naudojant kooperuotus iÅ¡teklius patvirtina byloje pateikti duomenys apie J.

M. ir R. M. sudarytas paskolų ir laidavimo sutartis (t. 2, b. l. 55–76; t. 3, b. l. 151–209, 212–225; t. 6, b. l. 7–25, 119–122, 126). Iš minėtų rašytinių įrodymų byloje matyti, kad 2004–2008 m. pradžios laikotarpiu atsakovė R. M. ėmė paskolas būsto remontui ir smulkiajam verslui, už jas laidavo ir ieškovas. Minėtu laikotarpiu beveik tuo pačiu metu ieškovas J. M. taip pat ėmė paskolas būsto remontui bei smulkiajam verslui, už šias paskolas laidavo ir atsakovė R.

M.. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė teikė paskolas (duomenys neskelbtini 2). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas 2002-06-01, 2006-05-06 spaudos publikacijose pažymėjo aplinkybę, jog bÅ«tent R. M. buvo atsakinga už Å¡eimos ir verslo biudžetÄ (t. 1, b. l. 110, 126). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagrindinis atsakovės R. M. pajamų Å¡altinis yra (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1) duodamas pelnas (t. 1, b. l. 196). Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo toliau buvo plečiamas Å¡eimos verslas, tuo tikslu buvo įgyjama nuosavybė, tam buvo dedamos ieÅ¡kovo ir atsakovės bendros pastangos.

IÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visetÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai toliau kartu gyveno, kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius iÅ¡teklius, verslo reputacijÄ , asmeninius dalykinius ryÅ¡ius, bendru abiejų darbu toliau plėtojo Å¡eimos verslÄ . Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus.             Vien aplinkybė, kad nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis Å¡iuo atveju nelaikytina paneigiančia jungtinės veiklos teisinių santykių suformavimÄ tarp buvusių sutuoktinių.

Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei paminėtos kasacinio teismo praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, kt.).

PrieÅ¡ingu atveju, gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį, Å¡eimos verslÄ nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, nes buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, tarpusavio pasitikėjimas, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti) tam tikrÄ turtÄ bendrai veiklai (CK 1.5 str., 1.93 str. 2 d., 6 d.).             Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kinio reikalavimams dėl (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir padalijimo.

Ä®statymas numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Ä®statymų leidėjas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ siejÄ su subjektyviuoju kriterijumi – asmens sužinojimo apie jo pažeistÄ teisę ar turėjimo sužinoti, jog jo teisė buvo pažeista momentu. Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jas siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai.

Sutiktina, kad Å¡alių tolesnis bendras gyvenimas ir bendri veiksmai, saugant turtÄ nuo kreditorių, kuriant ir plečiant bendrÄ verslÄ , jį finansuojant, pasinaudojant ieÅ¡kovo dalykiniais ryÅ¡iais, reputacija ir kitaip tarpusavio sutarimu pasiskirstant pareigas, nesudarė ieÅ¡kovui pagrindo suvokti ir konstatuoti jo teisių pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo pasibaigus bendram gyvenimui kartu su atsakove R. M. 2008 m., po kreipimosi ir nepavykusių bandymų susitarti su atsakove dėl turto padalijimo.

Atsakovė R. M. patvirtino, kad pasibaigus gyvenimui kartu ieÅ¡kovas inicijavo taikos derybas, tačiau susitarti taikiai nepavyko. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl turto padalijimo į teismÄ kreipėsi 2009 m., todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.129 str. numatytÄ ieÅ¡kinio senatį.             IÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumÄ teisėjų kolegija iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad po santuokos nutraukimo tarp ieÅ¡kovo J.

M. ir R. M. buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe po santuokos nutraukimo atsakovės vardu įgytus konkrečius nekilnojamojo turto objektus bei (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijas. IeÅ¡kovas praÅ¡o padalinti bendrÄ ja daline nuosavybe praÅ¡omÄ pripažinti turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovui J. M. ½ nurodyto turto. IeÅ¡kovas remiasi CK 6.970 str. 2 d.

įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis veiklos sutartis nenustato ko kita.                           Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinys – krepÅ¡inio aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡ esmės įsigyti, sukurti, pastatyti ieÅ¡kovui ir atsakovei dar gyvenant santuokoje, todėl turi bÅ«ti pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau Å¡io turto teisinė registracija atsakovės vardu atlikta jau po santuokos nutraukimo, todėl yra pagrindas minėtÄ turtÄ pripažinti daline nuosavybe, o ieÅ¡kovo dalį nustatyti atsižvelgiant į Å¡io turto sukÅ«rimo aplinkybes.

Pažymėtina, kad su Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sprendimu tiesiogiai susijęs ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2009-11-13 pirkimo–pardavimo pripažinimo negaliojančia, todėl Å¡is reikalavimas spręstinas sprendžiant po santuokos nutraukimo atsakovės R. M. įgyto ir bendrÄ ja daline nuosavybe pripažinto turto padalijimo tarp Å¡alių klausimÄ . Apeliantas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) akcijų bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) registracija atsakovės R.

M. vardu yra vienas iÅ¡ daugelio jungtinės veiklos rezultatų. Taip pat prašė pripažinti bendra daline nuosavybe kitus žemės sklypus, įsigytus jungtinės veiklos pagrindu. Å iuo atveju Å¡alių bendro gyvenimo pabaiga prilygintina jungtinės veiklos sutarties pabaigai. Taigi ieÅ¡kovas kelia CK 6.978 str. 4 d. taikymo klausimus, reiÅ¡kiančius po jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo likusio turto padalijimÄ tarp sutarties partnerių, taip pat iÅ¡ esmės teigia, kad santuokos metu sukuriant dalį praÅ¡omo padalinti turto tikroji valia buvo įgyti šį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

             Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju įrodinėtinos ne tik nesusituokusių asmenų gyvenimo kartu bendro verslo ir turto kÅ«rimo fakto aplinkybės, bet ir koks turtas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi nustačius, jog Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tai nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

Sprendžiant ginÄÄ dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Å ios faktinės turto įgijimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.978 str. 4 d., turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.

Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Ä®statymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovės R. M. bendrÄ ja daline nuosavybe ir padalinti net keletÄ objektų. Dalis Å¡ių objektų gali bÅ«ti vertinama ir kaip atskiri objektai, ir kaip vieningi kompleksai, kuriuose plėtojamas verslas. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ . Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, jungtinės veiklos partneriams tenkančių bendro turto dalių, siekiant galutiniai iÅ¡spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių, užkirsti keliÄ vėlesniems teisminiams ginčams, teisingai nustatyti bendros jungtinės veiklos rezultato – turto – vertę ir jungtinės veiklos partneriams tenkančiais dalis bei jį atidalyti, turėtų bÅ«ti vertinama ir atsižvelgiama ir į ieÅ¡kovo po santuokos nutraukimo įgyto turto įgijimo aplinkybes bei jo vertę, taip pat į atsakovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodytas aplinkybes apie atsakovui pervestas sumas, perduotÄ turtÄ pradėjus gyventi atskirai.             Apeliantas taip pat nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu kitu nei ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du.

IeÅ¡kovas prašė padalyti du santuokoje įgytus žemės sklypus: ieÅ¡kovui priteisti 0,09 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); o atsakovei R. M. – 9,7 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodytÄ turtÄ pagal atsakovės R. M. atsikirtimus padalijo prieÅ¡ingai: ieÅ¡kovui priteisė žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. M. – žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Apeliantas nurodo, kad paskola, kuriai užtikrinti buvo įkeistas jam priteistas 9,7 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo paimta ne jo asmeniniais, o bendrais su atsakove R. M. interesais – bendros paskolos refinansavimui, siekiant atlaisvinti nuo apsunkinimų skolinių įsipareigojimų užtikrinimui įkeistÄ kitÄ atsakovės vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl to, koks turto padalijimo variantas yra teisingas abiems ginčo Å¡alims, todėl turi bÅ«ti iÅ¡tirta.             Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nustatytas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimas, galėjęs lemti neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir/ar pagrįstumÄ , padarytas faktų vertinimo bei teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) klaidas dažniausiai iÅ¡taiso negrÄ Å¾indamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡skyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į byloje keliamų ieÅ¡kinio reikalavimų turinį, į tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimtį, sÄ ryšį ir pobÅ«dį, į bÅ«tinybę iÅ¡siaiÅ¡kinti jungtinės veiklos susitarimo turinį, ginčo nekilnojamojo turto sukÅ«rimo, perleidimo ir įgijimo aplinkybes bei pagrindus, iÅ¡ kokių lėšų turtas buvo įgytas, iÅ¡siaiÅ¡kinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ , į tai, kad pirmosios instancijos teisme galimas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tikslinimas, darytina iÅ¡vada, kad anksčiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla Å¡ioje dalyje bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Tokia padėtis prieÅ¡tarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja, dėl joje pateiktų įrodymų ir reiÅ¡kiamų reikalavimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimas naikintinas iÅ¡ dalies ir byla panaikintoje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Skundžiamu sprendimu priimtas ieškovo J. M. atsisakymas nuo ieškinio dėl šio turto padalinimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.             2013-06-19 protokoline nutartimi iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje prie jos buvo pridėta Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-240-213/2005.

IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ , civilinė byla Nr. 2-240-213/2005 grÄ Å¾intina Klaipėdos apygardos teismo archyvui.             Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimÄ pakeisti.             Sprendimo dalį, kuria priimtas ieÅ¡kovo J. M. atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dėl Å¡io turto padalinimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir Å¡ioje dalyje civilinė byla nutraukta palikti nepakeistÄ .              KitÄ sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai              Albina Pupeikienė                          Irma Čuchraj              Almantas Padvelskis