2023-08-02 Nr. AB-14274-3-62-3-02411-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1076-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02411-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. A., R. S. ir G. S. skundus atsakovui Birštono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. AV-27 „Dėl 0,0732 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą iš naujo parengti ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui, numatant patekimą (privažiavimą) prie Žemės sklypo per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį, visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant šiame sklype kelio servitutą, sujungiantį administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve.

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu patvirtintas Žemės sklypo sprendinių brėžinys pažeidžia jos teises atkurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko V. L. žemę, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Birštone. Pareiškėja akcentavo, kad jos teisė atkurti nuosavybės teises ne kartą buvo konstatuota teismų sprendimuose. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo įpareigotas suformuoti žemės sklypus taip, kad būtų užtikrintas ne tik R. S. ir G. S. priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti reikalingas žemės plotas, bet ir būtų užtikrintas kuo didesnis žemės sklypo suformavimas nuosavybės teisėms atkurti natūra į buvusio žemės savininko V. L. 0,8589 ha žemės plotą. Pareiškėjos teigimu, priimant Įsakymą į tai nebuvo atsižvelgta, juo patvirtintas žemės plotas pastatų eksploatacijai suformuotas netinkamai.

3. Pareiškėja paaiškino, kad dėl Žemės sklypo plane numatyto privažiavimo prie R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo plotas nuosavybei atkurti sumažėjo beveik 115 kv. m. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8589 ha ploto žemės sklypą, todėl žemės sklypo plotas, tenkantis nuosavybės teisėms atkurti, nepagrįstai sumažėjo suformavus įvažiavimą prie administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

4. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai atmetė jos pretenziją ir pasiūlymą suformuoti įvažiavimą prie ginčo sklypo per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype nustatant kelio servitutą, sujungiantį administracinio pastato eksploatacijai planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve. Suformavus privažiavimą prie formuojamo administraciniam pastatui sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisėms atkurti liktų 0,1263 ha ploto žemės sklypas. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2018 m. lapkričio 6 d. ekspertinė išvada. Tačiau paliekant įvažiavimą planuojamame Žemės sklype iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisėms atkurti liktų mažesnis – 0,1149 ha ploto, žemės sklypas. Bet kuriuo atveju likęs žemės sklypo plotas nėra pakankamas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą į 0,8589 ha ploto žemės sklypą, tačiau privažiavimo prie ginčo sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės numatymas labiau atitiktų pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punktu ir pažymėjo, kad atsakovas nevertino pareiškėjos pasiūlymų ir alternatyvaus privažiavimo prie sklypo, kuris užtikrintų viešąjį interesą, pareiškėjos bei administracinio pastato savininkų interesus.

5. Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, pagal 2008 metų detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1 299 kv. m žemės planas, arba pagal 2018 metų matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra administracinės paskirties statinio – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Birštone, savininkai. Įsakymu patvirtintas tik 0,0732 ha ploto Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, minėtiems statiniams eksploatuoti pažeidžia jų interesus, nes pastatams eksploatuoti reikalingas žymiai didesnis žemės sklypas. Pareiškėjai daug metų naudojasi apie 0,1299 ha ploto žemės sklypu statiniams (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatuoti. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklypas buvo suformuotas neatsižvelgus į faktinį žemės sklypo pastatams eksploatuoti naudojimą, Žemės sklypo schema ir brėžinys yra nepakankamai aiškūs, ginčo plane neišspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, įvažiavimas į Žemės sklypą, tarp formuojamo ir jau esamų žemės sklypų palikti laisvos valstybinės žemės tarpai, iš plano neaiškūs sprendinių atstumai, o tarnaujantis servitutas apima beveik visą žemės sklypą. Pareiškėjai darė išvadą, kad prie jiems priklausančio administracinės paskirties pastato buvo suformuotas per mažas žemės sklypas.

7. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad nei Žemės sklypo plano schemoje, nei aiškinamajame rašte, nei pačiame 2019 m. gegužės 24 d. plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje nėra numatyti jokie sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų Žemės sklype. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-39, kuriuo pritarta šešioms automobilių stovėjimo vietoms įrengti Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal schemą nepatvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra suprojektuota automobiliams stovėti Žemės sklype. Automobilių aikštelė planuojama laisvos valstybinės žemės teritorijoje prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės, šiaurės vakaruose, ir yra nutolusi nuo pareiškėjams priklausančio administracinio pastato. Ginčijamo plano aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai galės naudotis automobilių stovėjimo aikštele laisvoje valstybinėje žemėje. Be to, automobilių stovėjimo aikštelės niekada nebuvo toje vietoje, kurią atsakovas nurodė pagal 2011 metais parengtą schemą.

8. Pareiškėjai pažymėjo, kad, nors Žemės sklypo plane numatytas 5 m pločio privažiavimo kelias, tačiau juo privažiuoti prie administracinio pastato nebus realių galimybių, kadangi atsakovas suprojektavo stovėjimo aikštelę ne formuojamo žemės sklypo ribose, nurodomas privažiavimo kelias netgi nesiriboja su automobilių stovėjimo aikštele. Pastatas, kuriam formuojamas žemės sklypas, yra administracinės paskirties, todėl būtina galimybė prie jo privažiuoti transporto priemonėmis ne tik neįgaliesiems, bet ir atvežant ir iškraunant prekes. Pagal Žemės sklypo plano sprendinius patekimas – įvažiavimas į Žemės sklypą, suprojektuotas šiaurės vakaruose laisvoje valstybinėje žemėje, o automobilių stovėjimo aikštelė – šiaurės rytuose esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Todėl arba suprojektuota aikštelė, arba suprojektuotas kelias nebus naudojamas, nes klientai, tiekėjai ir kiti asmenys automobilius turės palikti dar neprivažiavę tariamo patekimo kelio į Žemės sklypą, o jeigu naudosis suprojektuotu keliu, privažiavę prie pastato negalės palikti automobilių.

9. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. pateikė atsakovui išsamią pretenziją, tačiau 2019 m. birželio 13 d. atsakovas tik formaliai į ją atsakė. Minimalus žemės plotas, reikalingas administracinio pastato eksploatacijai, atitinkantis pareiškėjų poreikius, yra 0,1299 ha, tačiau formuojamo žemės sklypo plotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, pareiškėjų teigimu, turėtų būti 0,1516 ha. Pareiškėjai darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo planas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ne tik pareiškėjų teisę netrukdomai ir tinkamai naudotis formuojamame žemės sklype esančiais statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį, bet ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

10. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundus prašė skundus atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Žemės sklypas buvo formuojamas administracinio ir kitų pastatų, nuosavybės teise priklausantiems R. S. ir G. S. eksploatuoti. Žemės sklypas pateko į pareiškėjai A. V. A. grąžintinos žemės plotą. Tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), Birštone, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1354/2011 ir 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 bei Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-97-505/2019. Atsakovas paaiškino, kad Žemės sklypo planas pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu.

12. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 nurodyta, kad formuojant ginčo žemės sklypą būtina atsižvelgti į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo planą, į statinių išdėstymą, gretimų sklypų ribas formuojant ginčo žemės sklypą statiniams eksploatuoti. Taip pat teismas įpareigojo suformuoti žemės sklypą prie R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių (duomenys neskelbtini), Birštone, parengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui.

13. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Aprašo 7 punkto reikalavimus, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (3.11.7)KDP-19 pateiktos kadastro duomenų bylos kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad pastatų (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatacijai buvo naudojamas 663 kv. m ploto žemės sklypas. Įvertinus tai bei galiojančių teisės aktų visumą, sklypas buvo suformuotas racionalių formų, maksimalaus dydžio, 0,0732 ha ploto, didesnio, negu nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktame sklypo plane. Suformuotas žemės sklypas ribojasi su esamu pėsčiųjų taku, pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovo teigimu, sklypas tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, numatant privažiavimo kelią, atsižvelgiant į automobilių statymo galimybes, kadangi automobilių stovėjimo aikštelių formavimas vakarinėje sklypo dalyje nėra galimas, nes nebus išlaikomi teisės aktais nustatyti minimalūs atstumai iki jau įregistruotų statinių ((duomenys neskelbtini), Birštone). Ginčo žemės sklypas formuotas ne plėtrai, o esamiems statiniams eksploatuoti.

14. Atsakovas nurodė, kad Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ pritarta šešių automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo sprendimu buvo išspręstas automobilių stovėjimo vietos numatymas Žemės sklype nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, numatant stovėjimo vietas 10 m atstumu nuo įregistruotų statinių. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punktą, privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

15. Atsakovas teigė, kad Žemės sklypo planu taip pat išspręstas įvažiavimas į Žemės sklypą suformuojant 5 m pločio įvažiavimą į sklypą, numatytą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, visi atstumai yra pakankami pagal istoriškai susiklosčiusį užstatymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sklypas suformuotas prie jau esamų statinių (ne prie naujai statomų), todėl atitinka galiojančius teisės aktus. Galimybės patekti į Žemės sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra. Administracija ir teritoriją planuojantys Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengėjai nustatė, jog viešinamame plane nurodytas kelio servitutas yra visoms šalims optimalioje vietoje. Atsakovas pažymėjo, kad visuomeninės paskirties žemės sklypas, esantis Birštone, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal galiojančius teisės aktus yra per mažas tinkamai jame stovinčio administracinės paskirties pastato eksploatacijai. Šiame pastate veiklą vykdo Birštono savivaldybės taryba, Administracija, Valstybinės mokesčių inspekcijos Prienų skyrius, Birštono trečiojo amžiaus universitetas, Birštono miesto vietos veiklos grupė. Administracijos struktūriniai padaliniai privalo nedelsdami reaguoti į įvykius, savivaldybės administraciniame pastate yra numatyta apie 70 darbuotojų darbo vietų, nuolat atvyksta lankytojai, interesantai. Stovėjimo aikštelėje privalėtų būti ne mažiau kaip 40 vietų prie savivaldybės administracinio pastato, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų gali stovėti apie 10 automobilių abiejose aikštelėse savivaldybės administracinio pastato sklype. Įrengus privažiavimą A. V. A. nurodytoje vietoje į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų pažeisti žemės sklypo, esančio Birštono m., (duomenys neskelbtini), naudotojų (darbuotojų, interesantų) interesai bei teisės aktų reikalavimai, statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ numatytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius prie administracinės paskirties pastatų.

16. Atsakovas nurodė, jog VĮ Valstybės žemės fondas parengė Žemės sklypo planą, suderino su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Prienų ir Birštono skyriumi. Parengtas planas 0,0732 ha ploto Žemės sklypo, kuris pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjų teisių nepažeidžia. Pareiškėjai buvo informuoti apie parengtą ginčo planą, turėjo teisę teikti pretenzijas ir pasiūlymus, į juos buvo tinkamai atsakyta, pareiškėjai atsakymų neskundė, nors galėjo tą padaryti.

17. Atsakovo teigimu, Administracija įvykdė teismo įpareigojimą suplanuoti teritoriją prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei teisės aktais, todėl naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai jų nurodytu būdu formuoti ginčo žemės sklypą netenkintini, nes neatsižvelgiama į optimaliausią žemės sklypo formavimo būdą ir galimybes.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos A. V. A. skundą nurodė, kad ginčas spręstinas teismo nuožiūra. NŽT pažymėjo, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą bei naudojamų kitos paskirties žemės sklypų formavimą, pareiga suformuoti natūra grąžintiną žemę turėtoje vietoje bei žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, miesto teritorijoje yra nustatyta savivaldybių administracijoms.

II. 19. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. V. A., R. S. ir G. S. skundus.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ginčijamas planas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai ir juos lydintieji teisės aktai, galiojantys iki 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 redakcijos įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-415/2022, kuria ginčas dėl šioje byloje skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo perduotas Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

21. Teismas vadovavosi iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir nurodė, kad Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Aprašas. Teismas nustatė, kad iš Įsakymo matyti, jog atsakovas, jį priimdamas, vadovavosi galiojusio 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Aprašu, kadangi Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu dar galiojant Aprašui. Teismas nustatė, kad Įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas pagal parengtą sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą. Žemės sklypo plano rengimo tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą, naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

22. Pasisakydamas dėl privažiavimo kelio ir jo servituto, teismas vadovavosi Aprašo 16.3 punktu, iš sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto nustatė, jog plane nurodytas privažiavimas patenka į valstybinę žemę, kurioje anksčiau privažiavimo kelio niekada nebuvo. Teismas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad kelias toje vietoje būtų buvęs suformuotas ar numatytas kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Iš R. S. ir G. S. pateiktų Žemės sklypo fotonuotraukų teismas nustatė, jog šiaurės rytinėje sklypo dalyje 5 m pločio privažiavimo prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai nėra, šioje valstybinės žemės dalyje prie ginčo žemės sklypo yra tik pėsčiųjų takas. Ginčo žemės sprendinių brėžinyje nurodyta tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis.

23. Teismas nurodė, kad apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria ginčas perduotas nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino Aprašo 16.3 punkto reikalavimus, nes plano sprendiniai valstybinėje žemėje leis įrengti privažiavimą prie žemės sklype esančio administracinės paskirties pastato, prie kurio šiuo metu nėra suformuotas privažiavimo kelias. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog privažiavimas prie statinių numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę. Privažiavimui žemės sklypas ginčo planu neformuojamas. Privažiuojamasis kelias yra kito žemės sklypo teritorijoje ir turi būti formuojamas atsižvelgiant į galiojančius (duomenys neskelbtini), Birštone, sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinius.

24. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, pagal kurias žemės servitutus nustato NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu, ir pažymėjo, kad kelio servitutas detaliuoju planu nėra ir neturėjo būti suplanuotas. Servituto nustatymo tarnaujančiame daikte (gretimybe esančiame valstybinės žemės sklype) klausimas spręstinas įsigaliojus (duomenys neskelbtini), Birštone, sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, Įsakymu tvirtindamas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

25. Teismas nustatė, jog pareiškėja A. V. A. siekia, kad privažiavimas į ginčo sklypą būtų numatytas iš sklypo pietinės pusės, valstybinėje žemėje nustatant servitutą, sujungiantį administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę ginčo brėžinyje numatytoje vietoje teisėtumo iš esmės paneigia pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą dėl šio pobūdžio argumentų ir atskiro vertinimo nereikalauja. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl jos siūlomo privažiavimo nepagrįsti.

26. Teismas nurodė, kad valstybinėje žemėje iš pietų pusės Žemės sklypas ribojasi su visuomeninės paskirties žemės sklypu, esančiu Birštone, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi administracinis pastatas, o jame įsikūrusi savivaldybės administracija su struktūriniais padaliniais ir kitos viešosios paskirties savivaldybės ir valstybės institucijos. Visuomenei svarbaus pastato tinkamai eksploatacijai yra skirtas 0,3096 ha sklypo plotas. Pagal Birštono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TS-164 patvirtintą Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūrą, formuojama teritorija patenka į gyvenamojo–visuomeninio funkcinio prioriteto zoną. Ši zona yra skirta kurorto gyvenamiesiems, visuomeniniams, komerciniams ir kitiems statiniams ir įrenginiams.

27. Teismas nustatė, kad, atsakovo duomenimis, kurie nepaneigti byloje kitais įrodymais, savivaldybės administraciniame pastate yra apie 70 darbuotojų darbo vietų, prie šio pastato nuolat atvyksta interesantai, didžioji dalis darbuotojų bei interesantų automobilių statomi artimiausiose gatvėse, nes sklypo automobilių stovėjimo aikštelėje visi automobiliai netelpa. Teismas darė išvadą, jog įrengus privažiavimą pareiškėjos A. V. A. nurodytoje vietoje į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje ir taip didelis automobilių srautas, būtų pažeistas viešasis interesas ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ numatytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius prie administracinės paskirties pastatų, todėl pagrįstai ir teisėtai minėtas pasiūlymas viešo svarstymo metu buvo atmestas kaip neracionalus ir pažeidžiantis visuomenės teisę tinkamai naudotis viešosiomis paslaugomis.

Numačius žemės servitutą, sujungiantį administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve, būtų apribotos ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, bet ir visoje savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų galimybės tinkamai naudotis ir savivaldybės administracijos teikiamomis paslaugomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. į savivaldybės administracinį pastatą yra suplanuotas ir įrengtas per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ priskirtą prie rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Nemuno kilpų regioninio parko teritorijos (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės jo platinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos iniciatyva pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2018 m. lapkričio 6 d. ekspertine išvada teismui nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis, nes ši išvada yra konsultacinio pobūdžio, klausimai specialistui pateikti nederinant su kitomis šalimis, nepatvirtinus teismui, t. y. šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Ekspertinėje išvadoje privažiavimo sprendinių aptarimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes gautas privataus susitarimo pagrindu, siekiant palankios bylos baigties.

28. Pasisakydamas dėl ginčo sklypo ploto ir ribų, teismas nurodė, kad Įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, vadovavosi Aprašo 7, 16.2 punktais, nustatė, kad Administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl ginčui aktualių duomenų iš kadastro duomenų bylos pateikimo. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (3.11.7.) KDP-19 pateikė kadastro duomenų bylos kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodytas bendras plotas prie administracinės paskirties pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių yra 0,0663 ha. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikta žemės sklypo statinių išdėstymo schema ir namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenys (kadastro duomenys užfiksuoti 1999 m. rugpjūčio 9 d., kurie galiojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu). Apie kiemo statinių (kiemo aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užimamą plotą juose duomenų nėra, minėti statiniai nepažymėti statinių išdėstymo schemoje, nesuteiktas jiems indeksas. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2019 m. spalio 14 d. VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog priimant Įsakymą buvo aktualūs kadastro duomenys, kurie užfiksuoti 1999 m. gruodžio 30 d., kiemo aikštelės pažymėjimas plane nenurodytas.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjų R. S. ir G. S. atstovės iniciatyva 2022 m. gegužės 17 d. pateiktas Statinių išdėstymo planas, kuriame kadastrinius matavimus atlikusios įmonės pažymėti papildomi duomenys, be kita ko, ir dėl kiemo aikštelės b1, kurios indeksas užfiksuotas vėliau išduotame 2022 m balandžio 18 d. VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išraše, teismo vertinimu, negali turėti esminės reikšmės Įsakyme nurodytam žemės sklypo plotui, nes minėti duomenys buvo užfiksuoti ir pateikti jau po Įsakymo priėmimo, todėl nepagrindžia Įsakymo neteisėtumo ir pareiškėjų argumentų pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai minėti pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė konkrečių aplinkybių, teisės aktų ir jų teisių pažeidimų dėl sklypo ploto ir ribų neatitikties, siejant tai su kiemo aikštelės matmenimis, jos išsidėstymu pagal faktinę situaciją ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2022 m. gegužės 17 d. Statinių išdėstymo plano matyti, jog kiemo aikštelė yra pietinėje pastato pusėje, iš ginčijamo Įsakymo sprendinių brėžinio matyti, jog pietinėje pusėje nuo pastato iki sklypo ribos yra paliktas pakankamas atstumas.

30. Teismas taip pat nurodė, kad, nustatant sklypo plotą ir ribas, buvo vadovaujamasi naudojamo žemės sklypo planu iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų ribas, sklypas buvo suformuotas 0,0732 ha ploto, t. y. didesnio, negu nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktame sklypo plane, tačiau panašios konfigūracijos ir artimo dydžio, nurodytam Preliminarioje žemės sklypo plano schemoje (0,0780 ha), pateiktoje prie Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207, kuriuo buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Suformuotas Žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su esamu pėsčiųjų taku, pietinėje dalyje ribojasi su valstybinės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje valstybinėje žemėje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, atsižvelgiant į kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus pagal galiojančių toje teritorijoje teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

31. Pasisakydamas dėl pareiškėjų R. S. ir G. S. argumentų, jog nebuvo atsižvelgta į faktinį žemės sklypo naudojimą, teismas pažymėjo, jog tvirtindami, kad faktiškai naudojosi apie 0,1299 ha ploto žemės, pareiškėjai faktinio naudojimo nepagrindė objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų apie didesnį nei Įsakyme nurodytą teisėtą valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pagrindą (valstybinės žemės sutartį ar preliminariąją sutartį, valstybinės žemės patikėtinio sprendimą, žemės mokesčio duomenis už naudojimąsi atitinkamo dydžio žemės sklypu ir pan.). Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktas 2008 metų detaliojo plano brėžinys, kuriuo parengtas 1 299 kv. m žemės planas ir siekis juo vadovautis, nėra pagrįstas, nes teisminiai ginčai dėl šių aplinkybių yra pasibaigę pareiškėjų nenaudai. 2018 metų matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schema, kurioje pažymėtas 1 516 kv. m ploto naudojamo žemės sklypo plotas, į bylą 2020 m. lapkričio 11 d. minėtų pareiškėjų iniciatyva pateiktas 2020 m. lapkričio 2 d. matininko Manto Valaičio parengtas 1327 kv. m naudojamo žemės sklypo planas, teismo vertinimu, negali būti pagrindu teisėtam faktiniam žemės naudojimui pagrįsti, nes minėti duomenys neatitinka Aprašo 16.2 punkte nurodytų dokumentų ir kriterijų dėl formuojamų žemės sklypų dydžių ir ribų, be to, tai pažeistų pareiškėjos A. V. A. teises ir interesus atkuriant jai nuosavybės teises.

32. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjai R. S. ir G. S. tvirtino, jog Įsakymu patvirtintas ginčo sklypo planas yra neracionalų ribų, tačiau atkreipė dėmesį, kad jie konkrečiai nenurodė, kurioje vietoje ir kaip konkrečiai pasireiškia minėti trūkumai. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir jų išreikštos pozicijos matyti, jog siekiama, kad tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neliktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kurios negalima suformuoti atskirais racionalaus ploto ir ribų žemės sklypais, jų teigimu, siekiant racionalios žemėnaudos sklypo ribų. Iš jų iniciatyva pateiktų schemų, Ekspertinio nagrinėjimo teismas sprendė, kad pareiškėjai nori, jog jų sklypas prasiplėstų ir iš sklypo vakarinės pusės būtų sutapdintas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į kurį 2008 metais sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. L., ribomis, tačiau, teismo vertinimu, tai atlikus, būtų pažeista pusiausvyra tarp siekiančio nuosavybės teises atkurti asmens interesų ir pareiškėjų, kaip valstybinės žemės naudotojų, interesų, nepagrįstai jiems suteikiant pranašumą, tokie veiksmai neatitiktų minėtą ginčą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotų aplinkybių dėl rengiamo plano įgyvendinimo tikslų. Teismas akcentavo, kad teismai yra konstatavę, jog minėtas planas rengiamas tam, kad būtų užtikrinti tiek pareiškėjų, tiek V. L. turtinių teisių perėmėjų teisės ir jų teisėti interesai.

33. Pasisakydamas dėl automobilių stovėjimo vietų, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pastatas, kuriam eksploatuoti, suformuotas Žemės sklypas, yra administracinės paskirties. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį, kuria ginčas grąžintas nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra paneigiančių įrodymų, jog ginčo žemės sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo (duomenys neskelbtini) kampų nužymėjimo taškais), kurios ribojasi su pėsčiųjų taku ir (duomenys neskelbtini), Birštone, žemės sklypu, Žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti ir žmonėms su negalia. Teismas nustatė, jog Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“, buvo numatytas 6ų automobilių stovėjimo vietų įrengimas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Administracija tvirtino, jog šiuo sprendimu buvo išspręstas automobilių stovėjimo vietos numatymas Žemės sklype nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, numatant stovėjimo vietas 10 m atstumu nuo įregistruotų statinių. Nors pareiškėjai R. S. ir G. S. teigė, jog minėtas sprendimas nėra susijęs su ginčo sklypu, tačiau iš šalių susirašinėjimo, Administracijos atsakymų į pareiškėjų pasiūlymus, pretenzijas teismas darė išvadą, jog pareiškėjams ginčijamo plano rengimo metu buvo išaiškintos ir žinomos aplinkybės dėl minėto įsakymo priėmimo tikslo, siekiant išspręsti formuojamo ginčo sklypo automobilių stovėjimo vietos klausimą, todėl tai, kad minėtas sprendimas nenurodytas Įsakyme ir jį lydinčiuosiuose dokumentuose, teismas laikė neesminiu trūkumu, nesudarančiu pagrindo panaikinti Įsakymą, be to, atsižvelgė į tai, kad minėtas procedūrinis pažeidimas buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme, išsiaiškinus ginčo esmę, išklausius šalis, ištyrus įrodymus.

34. Teismas nustatė, jog pareiškėjai R. S. ir G. S. siekia, kad automobilių stovėjimo aikštelė būtų įrengta valstybinės žemės sklype administracinio pastato vakarinėje pusėje tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo atstovas Administracijos vyriausiasis architektas teigė, jog minėtoje vietoje nėra galimybės įrengti automobilių stovėjimo aikštelių, nes dėl per mažo atstumo tarp pastatų jų įrengimas pažeistų higienos normas ir nebūtų gautas Visuomenės sveikatos centro pritarimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą nenustatytas atstumas tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau vyriausiojo architekto paaiškinimas byloje dėl galimų pažeidimų nepaneigtas, priešingų duomenų pareiškėjai teismui nepateikė. Tai, jog pareiškėjai tvirtino, kad Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 numatyta aikštelė neįrengta, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo Įsakymo neteisėtumui pagrįsti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje konstatavo, jog automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas yra kitas teritorijų planavimo etapas, o atsakovo pareigos tai daryti tuo pačiu metu formuojant Žemės sklypą teisės aktai nenumato. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai siekia automobilių aikštelės teritorijoje, kuri taip pat neįrengta (automobiliai statomi ant žolės). Teismas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė numatyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai patvirtina Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo turinys ir jo priedas – schema ant kadastro žemėlapio ištraukos, privažiavimo kelias į ginčo žemės sklypą numatytas taip pat iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl teismas vertino, jog pareiškėjų argumentai dėl negalėjimo privažiuoti ir naudotis aikštele yra nepagrįsti. Teismas darė išvadą, jog automobilių stovėjimo aikštelės klausimas ją numatant Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 buvo išspręstas, o ginčo žemės sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo (duomenys neskelbtini) kampų nužymėjimo taškais) Žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti ir žmonėms su negalia, kaip numato STR 2.06.01:1999 ir STR 2.06.04:2014 nuostatos.

35. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų R. S. ir G. S. informavimo apie žemės sklypo projekto rengimą, vadovavosi Aprašo 26–28 punktais, nustatė, kad apie pradėtą rengti ir apie parengtą žemės sklypo planą buvo paskelbta Birštono miesto savivaldybės tinklalapyje, nurodytas laikas ir vieta susipažinti ir teikti pasiūlymus. Tai patvirtina į bylą pateikti duomenys iš savivaldybės tinklalapio, pareiškėjai šių aplinkybių neginčija. Teismas atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato savininkai R. S. ir G. S. apie parengtą planą buvo informuoti registruotais laiškais. Plano rengėjo pateiktoje ginčo plano dokumentacijoje dalyje „Visuomenės informavimas“ yra duomenys apie tai, kad pareiškėjams 2019 m. gegužės 27 d. buvo išsiųsti registruoti laiškai paštu (adresas: (duomenys neskelbtini), Birštonas), tačiau objektyvių duomenų apie jų įteikimą pareiškėjams nėra, todėl teismas negalėjo teigti, jog buvo tinkamai įgyvendintos Aprašo 28 punkto nuostatos dėl pareiškėjų informavimo. Teismas pažymėjo, kad iš plano dokumentacijos dalies „Pretenzijos ir pasiūlymai“ spręstina, jog pareiškėjams apie parengtą planą buvo žinoma, tai patvirtina jų vėliau pateiktos pretenzijos ir pasiūlymai (2019 m. birželio 10 d., 2019 m. birželio 18 d.), pareiškėjai nuo pat planavimo pradžios aktyviai domėjosi šiuo procesu, į teismą dėl ginčijamo Įsakymo kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, jų skundas buvo priimtas, Įsakymo teisėtumas patikrintas teismo, todėl teismas minėtą pažeidimą pripažino neesminiu, nesudarančiu pagrindą panaikinti Įsakymą.

36. Pasisakydamas dėl pareiškėjų R. S. ir G. S. teiginių, kad ginčijamame sklypo plane nenumatytas želdynų plotas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, sklype pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo aprašą turi būti numatyta ne mažiau kaip 15 proc. ploto želdynams, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Želdynų aprašas) 6 ir 7 punktais, iš Žemės sklypo brėžinio nustatė, jog žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramonės objektų statybos. Pagal Želdynų aprašo priedą, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, ploto norma nuo viso žemės sklypo ploto tokio pobūdžio sklypui numatyta 15 proc., tačiau pagal Želdynų aprašo 5 punktą, šis aprašas netaikomas sklypams, esantiems senamiesčiuose, miestų centro susiklosčiusioje užstatymo zonoje, bet numatytas reikalavimas, jog esamų želdynų plotas, atitinkantis normas tuose sklypuose, neturi būti mažinamas. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas yra miesto centro susiklosčiusioje užstatymo zonoje, į bylą nepateikta objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju esamų želdynų plotas būtų mažinamas.

37. Teismas pažymėjo, kad pagal Birštono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TS-164 patvirtintą Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūrą, formuojama teritorija patenka į GI gyvenamojo–visuomeninio funkcinio prioriteto zoną. Teismas vertino, kad į bylą pateikta ištrauka iš Birštono kurorto Bendrojo plano, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AV-04, įrodo, kad nuo pareiškėjų nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), Birštone, (duomenys neskelbtini). Minėti objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ priskirti prie rekreaciniu požiūriu ypač vertingos Nemuno kilpų regioninio parko teritorijos.

38. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog suformuotas ginčo sklypas patenka į gamtiniu, ekologiniu ir sveikos gyvensenos požiūriu palankią teritoriją, todėl Želdynų apraše įtvirtintas tikslas dėl priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo (siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą) nagrinėjamu atveju įgyvendintas (Želdynų aprašo 1 p.). Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl priklausomųjų želdynų ploto pažeidimo.

39. Įvertinęs pareiškėjų R. S. ir G. S. argumentus, kad Įsakymas tinkamai nemotyvuotas, neaiškus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra motyvuotas, jame išdėstytas teisinis ir faktinis pagrindai, iš Įsakymo ir jo lydimųjų dokumentų (brėžinio, aiškinamojo rašto ir kitų) yra suprantamos jo priėmimo ir pagrindimo priežastys ir motyvai. Jį priimant iš esmės buvo laikytasi teisės aktais reglamentuotų procedūrų, todėl teismas darė išvadą, jog jis atitinka esminius VAĮ reikalavimus.

40. Pasisakydamas dėl pareiškėjų R. S. ir G. S. teiginių, jog didelę dalį ginčo žemės sklypo užima tarnaujantis servitutas, inžinerinės, elektros ir kitų tinklų komunikacijos, plane nepažymėtas pastato aukštingumas, užstatymo tankumas, Žemės sklypo schema ir brėžinys yra nepakankamai aiškūs ir pan., teismas nurodė, kad iš ginčo plano brėžinio ir aiškinamojo rašto matyti, jog Žemės sklype nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) – tiesti, naudoti ir aptarnauti centralizuotas bendrojo naudojimo požemines ir antžemines komunikacijas – 0,0538 ha plote. Plano sprendiniais nustatoma, kad Birštono m., (duomenys neskelbtini), savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: I. Ryšių linijų apsaugos zonos (89 kv. m); VI. Elektros linijų apsaugos zonos (140 kv. m); IX. Dujotiekių apsaugos zonos (47 kv. m); XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinė kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (79 kv. m); XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos (482 kv. m); XVI. Kurortų apsaugos zonos (732 kv. m); XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai (732 kv. m) nustatytų reikalavimų. Plano brėžinyje ir aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato aukštis yra nustatytas pagal pastato inventorinės knygos techninės apskaitos lentelę, kurioje pažymėtas pastato ir priestatų aukštis. Kadangi šiuo žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamo pastato 1B1Ž aukštingumas nėra keičiamas, todėl plane yra įrašomas esamas pastato aukštis. Sklypo užstatymo tankumas yra 18 proc. Šiuo projektu nėra keičiamas esamas užstatymo tankumas.

41. Teismas pažymėjo, jog ginčo sklypas suformuotas ne plėtrai, o esamiems statiniams eksploatuoti. Planuojamam sklypui turi būti taikomos teisės aktais reglamentuotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, inžinerinių įrenginių apsaugos zonos (prie formuojamo sklypo yra prijungtos miesto komunikacijos, prie pastato yra nutiesti elektros, šilumos, vandentiekio, nuotekų tinklų įvadai), todėl privalo būti atsižvelgta į ginčo teritorijoje galiojančius tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir juos atitikti.

42. Teismo vertinimu, pareiškėjai R. S. ir G. S. skunde aplinkybes dėl servituto, komunikacijų nustatymo grindė iš esmės abstraktaus pobūdžio argumentais, nenurodė plano sprendinių neatitikimo teisės aktams, neišdėstė, kaip pasireiškia konkretūs jų teisių pažeidimai, tiek dėl sprendinių, tiek dėl kitų nurodytų aplinkybių (pastato aukštingumo, brėžinio neaiškumo ir pan.).

43. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, ir dėl to atmetė pareiškėjų skundus.

III. 44. Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria jų skundas atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Apeliantai nurodo, kad teismas netyrė byloje esančių duomenų, tinkamai nemotyvavo sprendimo, o tik perrašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties motyvus. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje buvo nustatyta, jog įvažiavimo bei parkavimo vietų projektavimas ginčo planu neformuojamas, kadangi tai nustatytina kitu etapu. Pareiškėjų teigimu, ši aplinkybė nereiškia, kad sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo, iš naujo gražinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, neturi būti sprendžiama, ar Įsakymu formuotino žemės sklypo plotas prie administracinės paskirties pastato yra pakankamas, jog kitu etapu įgyvendinimas (t. y. privažiavimo ir parkavimo aikštelių projektavimas) būtu įmanomas, t. y. nepaisant to, kad ginčo žemės sklypo planu nėra reikalavimo projektuoti parkavimo vietų ar įvažiavimo, teismas privalėjo ištirti, ar Įsakymu formuotino Žemės sklypo prie administracinės paskirties pastato plotas atitinka įstatymu keliamus reikalavimus ir bus pakankamas, siekiant užtikrinti visų įstatyme nustatytų reikalavimų žemės sklypui prie administracinės paskirties pastato įgyvendinimą bei tinkamą administracinės paskirties pastato eksploatavimą. Pareiškėjai pažymi, kad, sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turėjo iš naujo vertinti bylos duomenis kartu su naujai, t. y. po priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, pateiktais duomenimis, sprendžiant, ar Įsakymu nustatytas Žemės sklypo plotas administracinės paskirties pastatui eksploatuoti yra pakankamas įgyvendinti visus įstatymais nustatytus reikalavimus, siekiant tinkamai eksploatuoti administracinės paskirties pastatą.

46. Apeliantai pažymi, kad teismas, sprendimą išimtinai grįsdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties motyvais, nevertino akivaizdžių prieštaravimų, egzistuojančių tarp pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų bei nutartyje išdėstytos šiam teisiniam ginčui taikytinos teisės normų taikymo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje išaiškino dėl šiam teisiniam ginčui taikytinų teisės aktų, tačiau toje pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, pasisakant dėl teisės aktuose nustatytinų parkavimo vietų reikalavimų, kurie taikytini šiam teisiniam ginčui, yra nepagristai vadovaujamasi teisės aktais, kurie įsigaliojo po 2013 m. gruodžio 1 d., todėl teismo išaiškinimai dėl teisės aktų, priimtų po 2013 m. gruodžio 1 d., taikymo, yra nepagrįsti.

47. Apeliantai tvirtina, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Įsakymo priėmimo metu galiojusio Aprašo 16.3 punkto nuostatas, imperatyvius įstatymų keliamus reikalavimus dėl parkavimo vietų įrengimo numatymo prie formuojamo žemės sklypo administracinio pastato bei esant kitiems pažeidimams. Įsakymu suformuotas Žemės sklypas prie statinio neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų dėl parkavimo vietų įrengimo nenumatymo prie formuojamo žemės sklypo administracinio pastato, t. y. Įsakymu suformuotame žemės sklype nebus galimybės (net ir kitu etapu) išpildyti teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl parkavimo vietų prie administracinės paskirties pastato, kas įrodo Įsakymo neteisėtumą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad, nors sklypas formuotinas pagal Aprašo, galiojusio 2013 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, tiek skundžiamame sprendime neteisingai akcentuota, jog šiam teisiniam ginčui taikytini teisės aktai, galioję iki 2013 m. gruodžio 1 d.

48. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai vertino teismo eksperto G. T. parengtą 2022 m. gegužės 11 d. specialisto nagrinėjimą–konsultaciją. Šioje byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių specialisto nagrinėjime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, dėl ko minėtas specialisto nagrinėjimas yra aktualus šiam teisiniam ginčui ir vertintinas kitų bylos duomenų kontekste. G. T. yra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, kuriam suteikta teisė atlikti teritorijų planavimo dokumentų ekspertizes. Specialisto nagrinėjime nurodytų teisės aktų, taikytinų iki 2013 m. gruodžio 1 d. administracinės paskirties pastatams analizė, kurios teismas nevertino, leidžia daryti išvadą, jog Įsakymu formuotinas 0,0732 ha žemės sklypas neatitinka keliamų reikalavimų parkavimo vietoms prie administracinio pastato ir yra akivaizdžiai per mažas, t. y. teisės aktų reikalavimus atitinkančios automobilių parkavimo aikštelės suformavimas kitu etapu, esant ginčijamu Įsakymu nustatytam žemės sklypo plotui, yra neįgyvendinamas. Teismo sprendime iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties perrašytas motyvas, kad byloje nėra paneigiančių įrodymų, jog ginčo sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo (duomenys neskelbtini) kampų nužymėjimo taškais), kurios ribojasi su pėsčiųjų taku ir (duomenys neskelbtini), Birštone, žemės sklypu, Žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti ir žmonėms su negalia, yra nepagrįstas ir neatitinka bylos duomenų. Apeliantai vadovaujasi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 117 punktu, kuriuo numatomas reikalavimas, formuojant žemės sklypą, numatyti prie statinio transporto priemonių sustojimo vietas žmonių išlipimui, krovinių iškrovimui, nepaisant jau numatytų stovėjimo vietų prie objekto, ir daro išvadą, kad atsakovas pagal Įsakymą ir jo priedus, formuojant žemės sklypą bei nustatant jo dydį, neatsižvelgė į jokius administraciniam pastatui keliamus reikalavimus dėl parkavimo vietų.

49. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nei Įsakymo turinyje, nei jo prieduose — sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte, nėra numatyti jokie duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie 0,0732 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, įrengimo, nėra nurodyta, kad formuojant tokio ploto Žemės sklypą tenkinami teisės aktuose nustatyti reikalavimai parkavimo vietoms prie administracinio pastato, jas formuojant kitu etapu. Pareiškėjų teigimu, tai įrodo, jog parkavimo vietos prie administracinio pastato ginčo plane nebuvo numatytos priimant Įsakymą, t. y. nustatant formuotino žemės sklypo dydį, nebuvo atsižvelgta į keliamus teisės aktų reikalavimus parkavimo vietoms prie administracinio pastato ir galimybes juos įgyvendinti, tačiau šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo vertintos.

50. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime netinkamai vertino Administracijos vyriausiojo architekto teiktus paaiškinimus. Tai, kad ginčo planu nėra reikalavimų projektuoti būtinas parkavimo vietas prie administracinės paskirties pastato, nereiškia, jog atsakovas, formuojant žemės sklypą, gali nepaisyti ir neatsižvelgti į administracinės paskirties pastatui keliamus reikalavimus, sprendžiant dėl formuotino žemės sklypo ploto. Net ir atsakovo atstovui patvirtinus, jog Įsakymu formuotinas žemės sklypas yra per mažas išpildant administraciniam pastatui keliamus reikalavimus dėl parkavimo vietų, teismas sprendime vyriausiojo architekto paaiškinimus neteisingai vertino kaip paneigiančius skundo pagrįstumą. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad aikštelė b1 buvo įregistruota VĮ Registrų centre dar prieš Įsakymo priėmimą, todėl sprendžiant dėl formuotino Žemės sklypo ploto, atsakovas privalėjo atsižvelgti į aikštelės egzistavimą ir jos naudojimą, tačiau tai nebuvo padaryta, o teismas šios aplinkybės taip pat nevertino kaip pagrindžiančios Įsakymo neteisėtumą.

51. Apeliantų vertinimu, Žemės sklype yra galimybė suformuoti reikiamas automobilių parkavimo vietas, nes faktiškai yra naudojamas apie 13 arų žemės sklypas ir buvo parkuojamos šiame sklype transporto priemonės prie administracinio pastato. Apeliantai pažymi, kad teisės aktai numato galimybę parkavimo vietas projektuoti kitoje vietoje tik tuomet, kai nėra galimybių jų suformuoti formuojamame žemės sklype. Į bylą pateikti NŽT 2020 m. lapkričio 23 d. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, naudojimo patikrinimo aktas bei 2020 m. lapkričio 23 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu parengtas naudojamo sklypo koordinavimo taškų schema įrodo 1 344 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, faktinį naudojimąsi, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

52. Apeliantai tvirtina, kad teismo sprendimo motyvai, jog Įsakymas priimtas teisėtai, kadangi atsakovas kitu įsakymu yra numatęs už žemės sklypo ribų 6 parkavimo vietas, kurios nėra įrengiamos prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio pastato ir neskirtinos jo eksploatacijai, yra nepagrįstas. Teismas taip pat nevertino, jog buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos, kadangi atsakovas nepagrįstai tariamas parkavimo vietas numatė už formuojamo žemės sklypo ribų, netinkamai taikė STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punkto nuostatas. Atsakovas Įsakymu suformavo tokio ploto Žemės sklypą, kuriame administraciniam pastatui keliamų reikalavimų dėl parkavimo vietų įgyvendinimas yra neįmanomas nei šiuo metu, nei ateityje, kas prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams ir leidžia daryti išvadą dėl Įsakymo nepagrįstumo.

53. Apeliantai nurodo, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Aprašo 16.3 punkto nuostatas. Nors byloje neginčytinai nustatyta, jog jokio realaus privažiavimo prie administracinės paskirties pastato nebuvo numatyta, tačiau teismas sprendime to nevertino kaip pažeidimo. Atsakovas ginčo žemės sprendinių brėžinyje nenumatė nei aiškaus privažiavimo prie statinio kelio, nei nustatytino servituto, kuriuo būtų faktiškai galima patekti prie statinio, nurodė tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis, o aiškinamajame rašte tik tai, kad šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nors atsakovo numatytomis įvažiavimo į pastatą ir išvažiavimo kryptimis ir numatomu privažiavimu faktiškai nėra galimybės patekti prie pastato, kadangi toje vietoje neegzistuoja joks kelias.

Šiaurės rytinėje sklypo dalyje 5 m pločio privažiavimo prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai nėra, šioje valstybinės žemės dalyje prie Žemės sklypo yra tik pėsčiųjų takas, todėl lieka neišspręstas klausimas – kas, kada bei kieno lėšomis įrengs naują privažiavimo kelią. Aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje buvo nustatyta, kad ginčo planu šioje stadijoje atsakovas neturi pareigos formuoti kelio ar kelio servitutą, pareiškėjų teigimu, nepaneigia atsakovo pareigos, nustatant administracinės paskirties pastatui eksploatuoti formuotino žemės sklypo dydį, atsižvelgti į keliamus reikalavimus dėl patekimo į pastatą ir formuoti tokio dydžio ir formos žemės sklypą, jog būtų užtikrintas realus patekimas prie statinio.

Pareiškėjai nurodo, kad, įvertinant aplinkybę, jog žemės sklypo planas buvo rengiamas visuomeninės paskirties pastatui eksploatuoti, ne tik pastatų savininkams, bet ir visuomenei turėjo būti užtikrintas patogus patekimas – privažiavimas prie administracinio pastato ir statinių. Valstybinėje žemėje nesuformavus realaus privažiavimo kelio ar kelio servituto, suteikiančio teisę privažiuoti prie žemės sklype esančio administracinio pastato, administracinio pastato eksploatavimo sąlygos yra nepagrįstai ribojamos, dėl ko Aprašo 16.3 punkte numatytas reikalavimas, jog prie kiekvieno žemės sklypo turi būti suformuotas privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas, nebuvo tinkamai įgyvendintas, o teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas priešingai, netinkamai taikė ir aiškino Aprašo nuostatas faktinių aplinkybių kontekste.

54. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime nevertino aplinkybės, jog, rengiant planą, buvo pažeisti Aprašo 16–16.3 punktai. Tiek pagal teisės aktų nuostatas, tiek pagal įsiteisėjusių teismų sprendimus formuojant žemės sklypą atsakovas turėjo atsižvelgti į statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, inventorinėje byloje esančiame žemės plane, kuris yra galiojantis, naudojamą žemės plotą. Pagal galiojančius inventorinėje byloje esančius duomenis jų naudojamas žemės sklypo plotas 947 kv. m. Todėl atsakovas, formuodamas tik apie 0,0732 ha žemės sklypą pareiškėjams priklausančių statiniams, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatuoti, neatsižvelgė į faktiškai eilę metų naudojamą žemės sklypo plotą (1 299 kv. m) statiniams eksploatuoti, į pačią statinių paskirtį, nesivadovavo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, inventorinėje byloje esančiu žemės planu, kuriame pažymėtas naudojamas žemės plotas – 947 kv. m, ir nepagrįstai sumažino formuotino žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, plotą iki 0,0732 ha (732 kv. m).

55. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nevertino, jog Birštono miesto valdyba 2000 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 35 pripažino netekusiu galios Birštono miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 178 „Dėl Birštono vartotojų kooperatyvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, detaliojo plano tvirtinimo“. Todėl 663 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini), Birštono m., planas buvo panaikintas, 1962 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro duomenų bazėje užregistruotas 947 kv. m. žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Birštone. Tačiau jau daugelį metų naudojamas plotas sudaro 1 299 kv. m, o pagal nustatytus reikalavimus esamiems statiniams eksploatuoti reikalingas 1 516 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Birštone.

56. Apeliantai nurodo, kad, nors teismas nustatė, jos atsakovas tinkamai neįgyvendino Aprašo 28 punkto nuostatos dėl pareiškėjų informavimo, tačiau nepagristai konstatavo, jog pažeidimas nelaikytinas esminiu, užkirtusiu jiems teisę ginti savo, kaip statinio savininkų, teises. Jau nuo 2008 m. buvo siekiama aplink jiems priklausantį administracinį pastatą suformuoti ginčo žemės sklypą, t. y. su atsakovu teisiniai ginčai dėl žemės sklypo suformavimo administracinės paskirties pastato eksploatacijai vyksta jau nuo 2008 metų, todėl atsakovui yra žinomi apeliantų kontaktiniai duomenys. Tik per atsitiktinumą 2019 m. gegužės 10 d. jie pastebėjo, jog svetainėje www.birstonas.lt Administracija pateikė informaciją apie rengiamą Žemės sklypo planą.

57. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

58. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl visų apeliantų keltų reikalavimų. Atsakovo teigimu, teismui privaloma atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje pateiktus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus. Atsakovas tvirtina, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, ir paaiškina, kad Žemės sklypo planas buvo rengiamas vadovaujantis Aprašu, Teritorijų planavimo įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Pastaruoju įsakymu buvo leista rengti Žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatytas žemės sklypo plano rengimo tikslas, reikalavimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gamtos apsaugos apribojimai, pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai. Prie Įsakymo pridėta preliminari žemės sklypo ribų schema.

59. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 19, 16.1 punktais ir pažymi, kad formuodamas Žemės sklypą VĮ Valstybės žemės fondas vadovavosi schema, kuri buvo pridėta prie planavimo sąlygų, taip pat Birštono savivaldybės pateikta topografine nuotrauka. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašą (duomenys neskelbtini), Birštone, yra registruoti du statiniai: pastatas – Administracinis ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Taip pat prie planavimo sąlygų buvo pateikta 1998 metų statinių išdėstymo schema bei namų valdos techninė apskaitos kortelė. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 1 punktu, daro išvadą, kad Žemės sklypo planas buvo rengiamas laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų: viešai apsvarstytas, suderintas su institucijomis, išnagrinėti pasiūlymai ir pretenzijos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas įvertino, jog skundžiamas Įsakymas yra motyvuotas, jame išdėstytas teisinis ir faktinis pagrindas, iš Įsakymo ir jo lydimųjų dokumentų (brėžinio, aiškinamojo rašto ir kitų) yra suprantamos jo priėmimo ir pagrindimo priežastys ir motyvai. Jį priimant iš esmės buvo laikytasi teisės aktais reglamentuotų procedūrų, todėl atsakovas daro išvadą, jog jis atitinka esminius VAĮ reikalavimus.

60. Pasisakydamas dėl automobilių stovėjimo vietų, privažiavimo kelio ir jo servituto. atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Dėl apeliantų argumentų, kad Įsakymu patvirtintas ginčo žemės sklypo planas yra neracionalų ribų, atsakovas pažymi, kad apeliantai nepateikė teisinio pagrindo, argumentų, kokio dydžio privalo būti sklypas. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad apeliantai siekia, jog tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neliktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kurios negalima suformuoti atskirais racionalaus ploto ir ribų žemės sklypais, nori, kad jų sklypas prasiplėstų ir iš sklypo vakarinės pusės būtų sutapdintas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į kurį 2008 metais sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. L., ribomis, tačiau, tai atlikus, būtų pažeista pusiausvyra tarp siekiančio nuosavybės teises atkurti asmens interesų ir pareiškėjų, kaip valstybinės žemės naudotojų, interesų, nepagrįstai jiems suteikiant pranašumą, tokie veiksmai neatitiktų minėtą ginčą nagrinėjusių teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotų aplinkybių dėl rengiamo plano įgyvendinimo tikslų.

61. Atsakovas sutinka su teismo argumentais dėl apeliantų informavimo apie Žemės sklypo projekto rengimą, pretenzijų nagrinėjimo, pateiktų eksperto išvadų.

62. Pareiškėja A. V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

63. Pareiškėja nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog V. L. dar 1991 metais buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir nuo to laiko ši žemė priklauso grąžintinai žemei ir negalėjo būti laikoma valstybine žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/99) bei į tai, kad detalieji planai buvo rengiami 1998–2001 metais, jis turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą iki 1 ha Birštono mieste.

64. Pareiškėja cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2004 ir nurodo, kad žemė, savininkui priklausiusi Pirmosios Respublikos metu, liko to paties savininko nuosavybe ir atkūrus nepriklausomybę 1991 metais.

65. Pareiškėja pažymi, kad Žemės sklype esantis administracinis pastatas, pastatytas 1961 metais, bet įteisintas tik 10-aisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, keletą kartų perparduotas. Nė viename dokumente nėra nurodyta, kad pastatui yra priskirta žemė, nes ji gali būti tik išnuomota. O išnuomoti ją ar ne, gali spręsti tik teisėtas jos šeimininkas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 583 bei 2005 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 723, kuriais vadovavosi Birštono miesto savivaldybė, nėra įtraukti į jokius registrus. Pareiškėja akcentuoja, kad teisės aktai negali būti taikomi atgaline data.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 66. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų R. S. ir G. S. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. AV-27 bei įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, pagal 2008 metų detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1 299 kv. m žemės planas, arba pagal 2018 metų matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

67. Pažymėtina, kad Įsakymu patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, šiame sklype esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantiems nuosavybės teise apeliantams, eksploatuoti. Žemės sklypo planas parengtas Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207, kuriuo leista rengti žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Birštone, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 atsakovas įpareigotas suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties apeliantams nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-1474/2014, išnagrinėjęs ginčą dėl minėto Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 teisėtumo, šį įsakymą pripažino teisėtu ir konstatavo, kad žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, planą būtina parengti ne tik tam, jog apeliantai galėtų realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą, reikalingą jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti, bet ir tam, kad suformavus šį žemės sklypą, būtų galima tęsti nuosavybės teisių į žemės atkūrimo natūra procedūrą V. L. turtinių teisių perėmėjams.

68. Atsakovo priimtą Įsakymą ginčijo tiek pareiškėjai R. S. ir G. S., tiek ir pareiškėja A. V. A., paduodami skundus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu abu skundus atmetė ir šį sprendimą apeliaciniu skundu apskundė tik pareiškėjai R. S. ir G. S..

69. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

70. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinio skundo ribos, bei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama šio apeliacinio skundo ribų.

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą po to, kai jau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino 2020 m. gruodžio 10 d. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo išnagrinėjus apeliantų skundo argumentus buvo panaikintas Įsakymas, ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-415/2022).

72. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

73. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-415/2022 (toliau – ir Nutartis) nurodyti teisės išaiškinimai, suformuluoti išnagrinėjus proceso šalių argumentus, įvertinus byloje jų pateiktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas šios bylos faktines aplinkybes.

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai bei juos lydintieji teisės aktai, galioję iki 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 redakcijos įsigaliojimo. Pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teritorijų planavimo dokumentams priskiriami ir miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti suformuotų žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo plano rengimo tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą, naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Aprašo 4.1 ir 7 p.).

75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje iš esmės išnagrinėjo proceso šalių šioje byloje išsakytus argumentus ir įvertino pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo Įsakymu nustatytais sprendiniais dėl įvažiavimo į Žemės sklypą (privažiavimo prie Žemės sklype esančio pastato, servituto nustatymo) ir dėl automobilių stovėjimo (parkavimo) vietų nustatymo (įrengimo). Akcentuotina ir tai, kad Nutartimi yra išnagrinėti ir įvertinti apeliantų atsiliepimo į Administracijos apeliacinį skundą argumentai, kurie vėl nurodomi apeliaciniame skunde (Nutarties 52–54 p.), ir nepripažinti pagrįstais.

76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje, vadovaudamasis Aprašo 16.2 ir 16.3 punktų nuostatomis, CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai įgyvendino Aprašo 16.3 punkto reikalavimus, nes plano sprendiniai valstybinėje žemėje leis įrengti privažiavimą prie Žemės sklype esančio administracinės paskirties pastato, prie kurio šiuo metu nėra suformuotas privažiavimo kelias, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad privažiavimas prie statinių numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę, privažiuojamasis kelias yra kito žemės sklypo teritorijoje ir turi būti formuojamas atsižvelgiant į galiojančius (duomenys neskelbtini), Birštone, sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinius.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 14 punktu, Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Birštono miesto teritorijos suskirstymo į zonas, nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos“, STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, galiojusio planavimo sąlygų išdavimo metu iki 2015 m. sausio 1 d., 10 lentelę, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytu pagrindiniu pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotu – 87,86 kv. m (statiniui reikalingos 4 parkavimo vietos), STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 2.8 , 3.1 ir 3.2 punktais, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Bendrieji reikalavimai“ 117 punktu, nepripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Įsakyme ir jo prieduose nėra numatyti duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie Žemės sklypo įrengimo, nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas yra kitas teritorijų planavimo etapas, o atsakovo pareigos tai daryti tuo pačiu metu formuojant Žemės sklypą teisės aktai nenumato, Žemės sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo (duomenys neskelbtini) kampų nužymėjimo taškais), kurios ribojasi su pėsčiųjų taku ir (duomenys neskelbtini), Birštone, žemės sklypu, žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti bei žmonėms su negalia.

77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų pareiškėjų argumentų dėl Įsakymo neteisėtumo, konstatavęs, jog pažeidimų dėl įvažiavimo į Žemės sklypą ir dėl automobilių stovėjimo (parkavimo) vietų, kurie Nutartyje pateiktais argumentais paneigti, pakanka panaikinti Įsakymą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir gražino tam pačiam pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo ir įvertinti visus kitus pareiškėjų argumentus, kuriais ginčijamas atsakovo priimtas Įsakymas.

78. Taigi nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu jau yra išnagrinėti apeliantų skundo argumentai, susiję su Įsakymo neteisėtumu tais aspektais, jog netinkamai išspręsti klausimai dėl įvažiavimo į Žemės sklypą (privažiavimo prie Žemės sklype esančio pastato, servituto nenustatymo) ir dėl automobilių stovėjimo (parkavimo) vietų nustatymo (įrengimo).

79. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėtais klausimais, suponuoja išvadą, kad apeliantai iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo Nutartyje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su įvažiavimu į Žemės sklypą (privažiavimu prie Žemės sklype esančio pastato, servituto nenustatymu) ir dėl automobilių stovėjimo (parkavimo) vietų nustatymu (įrengimu), siekia, kad dar kartą iš naujo būtų vertinamos šios aplinkybės ir paneigiamos apeliacinės instancijos teismo Nutartyje pateiktos išvados šiais aspektais. Tokia apeliantų pozicija teisiškai nėra pagrįsta, nes bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo Nutartyje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir pateiktais teisės aktų išaiškinimais.

80. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismui perdavus iš naujo nagrinėti bylą apeliantai pirmosios instancijos teismui neteikė patikslinto skundo, kuriame būtų nurodytos naujos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kurios nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos apeliacinės instancijos teismo Nutartyje, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo dar kartą vertinti apeliantų skundo argumentus minėtais aspektais, iš naujo nagrinėti skundo argumentus, kurie jau yra išnagrinėti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime (Nutartyje).

81. Pažymėtina, kad apeliantai skundą grindė G. T. 2018 m. liepos 23 d. ekspertiniu nagrinėjimu, kuriame buvo nurodytos aplinkybės ir teisės aktų normos, pagal kurias Žemės sklype turi būti nustatytos 5 automobilių stovėjimo vietos ir viena vieta žmonėms su negalia, nustatyta galimybė įvažiuoti / išvažiuoti iš sklypo, kt. Apeliantai skunde iš esmės buvo nurodę tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti G. T. 2018 m. liepos 23 d. ekspertiniame–nagrinėjime, kuris buvo atliktas jų užsakymu, t. y. G. T. suteikė konsultaciją apeliantams, kad jie galėtų nurodyti argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo. Taigi apeliantų pateiktas G. T. 2018 m. liepos 23 d. ekspertinis–nagrinėjimas buvo įvertintas kartu su kitais įrodymais, priimant Nutartį.

82. Apeliantų pateiktoje G. T. 2022 m. gegužės 11 d. specialisto nagrinėjime–konsultacijoje yra nurodytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir anksčiau pateiktame ekspertiniame nagrinėjime. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai suformulavo G. T. naują klausimą, kuriuo prašė atsakyti, ar Įsakymu patvirtintas planas atitinka žemės sklypo formavimo teisės aktų reikalavimus, galiojusius iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. teisinio pobūdžio klausimą, kurį pagal ABTĮ nuostatas nagrinėja ir į jį atsako teismas, nagrinėjantis konkretų ginčą.

83. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teisės aiškinimas ir taikymas yra priskirtas teismo kompetencijai. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 1 ir 2 d.). Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 31 str. 2 ir 3 d.).

84. Įvertinus apeliantų G. T. 2022 m. gegužės 11 d. specialisto nagrinėjime–konsultacijoje nurodytus argumentus (vertinimus), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio dokumento konsultacinį pobūdį ir pagrįstai nepripažino, kad šio specialisto vertinimai paneigia pirmiau aptartas Nutarties išvadas ir sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą.

85. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal apeliacinės instancijos teismo Nutarties išaiškinimus ir nurodymus privalėjo išnagrinėti ir įvertinti kitus apeliantų skunde nurodytus argumentus, dėl kurių prašoma Įsakymą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir nurodymai buvo įgyvendinti tinkamai.

86. Apeliantai skundą be jau pirmiau nurodytų argumentų grindė tuo, kad Įsakymu nuspręsta formuoti tik apie 0,0732 ha ploto Žemės sklypą, kuris neatitinka faktiškai jų naudojamo ploto statiniams eksploatuoti (nurodė, kad faktiškai jie naudoja 1 299 kv. m ploto sklypą), o matininkas 2018 metais yra parengęs projektą dėl 1 516 kv. m žemės sklypo suformavimo. Apeliantai taip pat skunde buvo nurodę, kad atsakovas privalėjo suformuoti Žemės sklypą racionalių ribų, plotą nustatyti, atsižvelgdamas į statinių tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, į specialiąsias sąlygas, keliamas administraciniams pastatams naudoti pagal paskirtį (siekiant tinkamai vykdyti administravimo ar kitos veiklos uždavinius, nustatyti automobilių parkavimo vietas, įvažiavimą), atsižvelgti į pastatų išsidėstymą, naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kitus dokumentus, kurių pagrindu naudojamasi žemės sklypu.

87. Vertinant pareiškėjų skundo argumentus, būtina pažymėti, kad skunde nėra nurodyta teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog nustatytos neracionalios Žemės sklypo ribos, neatsižvelgta į statinių tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, bei į pastatų išsidėstymą. Iš esmės skunde detaliai buvo nurodyti argumentai, susiję su automobilių parkavimo vietomis ir negalimumu stovėjimo automobilių vietas numatyti kitame žemės sklype, dėl nenustatyto įvažiavimo į Žemės sklypą (taip pat kad nenustatytas privažiavimo kelias, nurodytas 2018 metų A. P. brėžinyje, kuriame suformuotas žemės sklypo plotas dėl šio privažiavimo kelio yra 1 516 kv. m). Šie argumentai ir aplinkybės, susijusios su šiais klausimais jau yra išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo Nutartyje ir nepripažinti pagrįstais. Dėl neracionalumo buvo nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas paliekant įsiterpusią valstybinę žemę tiek iš rytinės, tiek iš vakarinės pusės, tačiau šie argumentai nebuvo pagrįsti įrodymais, kad būtent apeliantams turėjo būti priskirta ši valstybinė žemė, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės. Skunde hipotetiškai ir abstrakčiai nurodyta, kad atkuriamo žemės sklypo konfigūracija tikėtinai netenkins ir būsimų savininkų.

88. Skunde taip pat buvo nurodoma, kad rengiant planą buvo pažeisti Aprašo 16–16.3 punktai, nurodyta, jog esamos būklės analizei panaudota 2015 m. kovo mėnesio teritorijos topografinė nuotrauka, kad žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 29 punkte nurodyta, jog projekto rengėjas kaip kartografinį pagrindą turi naudoti naujausius ortofotografinius žemėlapius; nei plane, nei brėžinyje, nei aiškinamajame rašte nepažymėti želdiniai ir nenurodomas konkretus plotas, išskiriamas želdinių vietai (administracinės paskirties pastatui taikomas visuomeninės paskirties sklypo naudojimo būdo normatyvas – 15 proc.; pagal galiojančius inventorinėje byloje esančius duomenis, apeliantų naudojamas žemės sklypas yra 947 kv., o Įsakymu buvo sumažintas iki 732 kv. m.

89. Pirmosios instancijos teismas apeliantų argumentų dėl netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nustatyto Žemės sklypo ploto dydžio ir jo ribų nepripažino pagrįstais.

90. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrįstai ir teisėtai buvo parengtas 0,0732 ha ploto Žemės sklypo planas, suponuoja išvadą, jog apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę dėl atsakovo patvirtinto 0,0732 ha ploto Žemės sklypo plano.

91. Įrodymų vertinimo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

92. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

93. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

94. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su apeliantų ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp siekiančio nuosavybės teises atkurti asmens interesų ir pareiškėjų, kaip valstybinės žemės naudotojų interesų, ir jiems negali būti suteiktas pranašumas, t. y. apeliantams negali būti nustatytas didesnis Žemės sklypo plotas, nei kad jis reikalingas statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti pagal jų paskirtį.

95. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantų argumentų, jog turėjo būti suformuotas Žemės sklypas, kuris atitiktų jų faktiškai naudojamą sklypo plotą ir ribas (1 299 kv. m), arba dar didesnis (matininko nustatytas 1 516 kv. m), nes žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengiamas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p., Aprašo 4.1 ir 7 p.), o ne pagal tai, kokio dydžio sklypu faktiškai naudojamasi arba pageidaujama naudotis. Apeliantai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie turėjo teisę naudotis jų nurodomu faktiškai naudojamu 1 299 kv. m ploto valstybinės žemės sklypu ar didesnio dydžio sklypu, t. y. jiems teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta tokia teisė, todėl argumentai dėl jų nurodomo dydžio ploto nustatymo yra teisiškai nepagrįsti.

96. Aprašo 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais.

97. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) įtvirtina, kad „prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.“ Taigi, pagal minėtas Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties, t. y. jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Tai, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime, reiškia, kad kiekvienu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai.

98. Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019; kt.).

99. Aprašo 16 punktas nustato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – schema), rengiama šia tvarka: schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą, sudarytą geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine ir spausdintine forma M 1:500; jeigu nėra parengto topografinio plano, pradinis žemės sklypo planas rengiamas naudojant naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 georeferencinių duomenų baze GDB5LT arba Lietuvos Respublikos apskričių centrų M 1:2000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį) (16.1 p.); schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų (16.2 p.); schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (16.3 p.). Aprašo 19 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas rengiamas naudojant Aprašo 16.1 punkte nurodytus dokumentus, kuriuos plano rengėjas įsigyja iš juos platinančių institucijų.

100. Įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, sprendžiant, ar rengiant ir tvirtinant Žemės sklypo planą, buvo laikytasi pirmiau nurodytų reikalavimų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus šiuo aspektu.

101. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo planui parengti Administracija reikalingus dokumentus gavo iš VĮ Registrų centro. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (3.11.7.) KDP-19 (Administracijoje gautas 2018 m. sausio 22 d.) pateikė kadastro duomenų bylos kopiją Nr. 16530923 (registro Nr. 20/3748, inventorinis Nr. 126), kurioje nurodytas bendras plotas prie administracinės paskirties apeliantams nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, yra 0,0663 ha. Iš 2019 m. spalio 14 d. VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad priimant Įsakymą buvo aktualūs kadastro duomenys, kurie užfiksuoti 1999 m. gruodžio 30 d. ir kiemo aikštelės b1 pažymėjimas plane nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantų pateiktą 2022 m. balandžio 18 d. VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašą bei nurodė, kad jie skundo negrindė Žemės sklypo ploto ir ribų neatitiktimi dėl kiemo aikštelės.

102. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir detaliai aptarė visus teisiškai reikšmingus kriterijus, pagal kuriuos nustatytas Žemės sklypo plotas ir jo ribos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų Įsakymu nustatytų Žemės sklypo ploto ir ribų.

103. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytas pažeidimas dėl tinkamo apeliantų neinformavimo apie Žemės sklypo projekto rengimą (Aprašo 28 p. pažeidimas), konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai ir pirmosios instancijos teismo įvertintas Žemės sklypo projekto rengimo ir derinimo procesas, pareiškėjų pateiktos pretenzijos ir pasiūlymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl nustatyto pažeidimo turėjo būti panaikintas Įsakymas.

104. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

105. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas apeliantų prašymas priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė