cfc0c56e-0208-4fcd-8f2b-00628edf9dfc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1147-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05388-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. D. skundÄ atsakovėms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasnustatė:1.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–4, 23–26), praÅ¡ydama priteisti laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, priedo už kvalifikacinę klasę bei staÅ¾Ä dalį – 4 795,73 Lt (priskaitoma suma 6 310,31 Lt).

2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos tarnyba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. ReikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) nuostatas prieÅ¡taravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jai turi bÅ«ti priteista dėl Å¡ių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai.3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė FNTT atsiliepime (b. l. 45–46) iÅ¡ esmės sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTÄ® nuostatas, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėjai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai, pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Nurodo, kad dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo FNTT turės teisę spręsti tik tada, kai bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis kompensavimo mechanizmÄ .Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismaskonstatuoja:Skundas atmestinas.4. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai VTĮ nuostatas.

5. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja: FNTT direktoriaus 2003-12-30 įsakymu Nr. 227 TE nuo 2004-01-01 eina Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 35); FNTT direktoriaus 2005-01-20 įsakymu Nr. 15 V pareiškėjai nuo 2005-01-20 suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 37); FNTT direktoriaus 2011-02-24 įsakymu Nr. JE-65 nuo 2011-03-01 perkelta į Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (b. l. 38).

6. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2009-08-01 pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Pareiškėja teismo prašo priteisti 4 795,73 Lt (priskaitoma suma 6 310,31 Lt) (atitinkamai 1 388,94 Eur (1 827,59 Eur)), teigia, kad ši darbo užmokesčio nepriemoka jai susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje pateiktos FNTT pažymos (b. l. 30–33) matyti, jog 4 795,73 Lt (priskaitoma suma 6 310,31 Lt) darbo užmokesčio nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30. Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos skunde suformuluoto praÅ¡ymo ribas, teismas Å¡ioje byloje spręs dėl pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30 neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Å iame kontekste teismas pažymi, kad pagal nusistovėjusiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, praÅ¡yme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (praÅ¡ymo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimÄ (praÅ¡ymo pagrindÄ ); teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. pvz., 2008-09-25 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).7.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Å iame įstatyme, be kita ko, nustatytas neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® nuostatas, kompensavimo mechanizmas.

GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi Å¡iuo metu galiojančiame GrÄ Å¾inimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiÅ¡kėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® nuostatas.8.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įtvirtintÄ Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal jÄ :

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus, o pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.9.

Atsižvelgiant į tai, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiÅ¡kėjai ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-30, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai pripažintas VTÄ® nuostatas.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjos J. D. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                               Rytis Krasauskas