2025-03-26 Nr. AB-5233-3-61-3-06350-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-371-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06350-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas) bei prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, VGTPT) 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. ATP-B-2024-09487 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-21477/2023. Pareiškėjas taip pat pateikė 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė 14 kalendorinių dienų terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatyta tvarka sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo G. B. skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog ši nutartis neužkerta kelio jam kreiptis į teismą iš naujo, grąžino su skundu pateiktus priedus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, nustatė, kad teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis, kurioje buvo nustatytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį, pareiškėjui buvo įteikta pasirašytinai 2024 m. gruodžio 20 d., terminas nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti baigėsi 2025 m. sausio 3 d., tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, motyvuoto prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) integruotus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis apie žyminio mokesčio apmokėjimą, teismas nustatė, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, o taip pat ir kiti asmenys nėra sumokėję šio mokesčio už pareiškėją.

Kadangi pareiškėjas tinkamai nepašalino teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų patikslinto skundo trūkumų, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas G. B. procesiniame dokumente, pavadintame skundu, prašo visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio administracinėje byloje Nr. eI-4306-1102/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-06350-2025-5.

Pareiškėjas, susipažinęs su teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi, kuri motyvuojama ABTĮ 34 straipsniu, procesiniame dokumente, pavadintame skundu, teigia, kad dėl sunkios padėties esant suimtam, jam yra per sunku sumokėti žyminį mokestį, todėl buvo pateikęs prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir akcentuoja, jog kreipdamasis į VGTPT pateikė metinę asmens pajamų ir asmens turto deklaraciją, pagal kurią jis yra tinkamas gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo G. B. skundas ABTĮ 33 straipsnio 1 pagrindu, pareiškėjui nesumokėjus žyminio mokesčio, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo procesiniu dokumentu, pavadintu skundu, ir jame nurodytu prašymu (visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio administracinėje byloje Nr. eI-4306-1102/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-06350-2025-5), atkreipia dėmesį, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.), o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 154 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2025). Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo procesinio dokumento, pavadinto skundu, turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas procesiniu dokumentu (toliau – ir atskirasis skundas) iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi bei jos motyvais dėl žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose; šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnyje išvardinti žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai), o ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybė.

Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi, be kita ko, sprendė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis apie jo pajamas bei turtinę padėtį (Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. raštas su priedais: Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį), priėjo prie išvados, kad pareiškėjo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis neturėtų galimybių sumokėti santykinai nedidelį žyminį mokestį bei, kad neturėjo galimybių susitaupyti tokio dydžio sumos, todėl netenkino šio pareiškėjo prašymo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (pavedimo kopiją arba kitus duomenis apie mokėjimo atlikimą) (ABTĮ 35 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas už skundą teismui nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose, teiktuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, neįrodė sunkios savo padėties, įvertinus tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą (žr., pvz., 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-575/2023), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Iš pareiškėjo teismui reiškiamo reikalavimo matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas, be kita ko, panaikinti VGTPT 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. ATP-B-2024-09487 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paduotas skundas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją, o pareiškėjas nepatenka į įstatymuose nustatytų subjektų, kurie gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, sąrašą, todėl paminėta nuostata pareiškėjui negali būti taikoma.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė