cfbfc692-7a84-4e6b-8ac7-844fc15fc6df · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-785-392/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02145-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovams J.

K. ir V. J. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų J. K. ir V. J. 1 962 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimo iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sauda“ įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . 2018 m. liepos 22 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Policijos pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo transporto priemonę ir remiantis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę. 2018 m. gegužės 8 d. sutarties Nr. 10-ST2-89 priede Nr. 1 nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo leidimo grÄ Å¾inti transporto priemonę dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) iki skolos perleidimo dienos (2019 m. sausio 11 d.), įsiskolinimo suma (2 Eur + ((140 dienos × 14 Eur)) t. y. 1 962 Eur. IeÅ¡kovė bandė suderinti skolos dengimo klausimÄ ikiteismine tvarka bei siuntė praneÅ¡imus žinomais transporto priemonės savininko ir valdytojo adresais, tačiau nei vienas iÅ¡ jų jokio atsakymo nepateikė ir jokių veiksmų nesiėmė.

VieÅ¡ame transporto priemonių registre VÄ® „Regitra“ transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas E. M., tačiau jis 2018 m. liepos 22 d. pardavė transporto priemonę atsakovui J. K.. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus pateiktÄ informacijÄ apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. J.. Teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas V.

J. automobilį vairavo neblaivus, todėl transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę. Leidimas atsiimti transporto priemonę iÅ¡duotas 2018 m. liepos 26 d. registre nurodytam savininkui, tačiau jis pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ automobilį perleido atsakovui J. K.. Ä®siskolinimas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo iÅ¡duotas antras leidimas atsiimti transporto priemonę E. M.. J. K. praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 22 d., tačiau jie nebuvo įteikti.

Duomenų, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas V. J. galėjo atsiimti automobilį, nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo J. K. ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai 476 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. ieÅ¡kovės naudai 478 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Nustatė, kad 2018 m. liepos 22 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST 2-89, akto suraÅ¡ymo dienÄ transporto priemonė nugabenta į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę. 2018 m. spalio 2 d.

Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-26, pradinis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės „VW Golf“ savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ perleido naujajam kreditoriui (ieÅ¡kovei) UAB „Jurisdictus“. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės nuvežimo dienÄ (2018 m. liepos 22 d.) Kelių transporto priemonių registre automobilio „VW Golf“ savininku registre buvo nurodytas E. M..

E. M. ieškovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo automobilį pardavė atsakovui J. K.. Ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. J..

4. Pirminis kreditorius UAB „Sauda“ nuo 2018 m. liepos 22 d. laiko ginčo transporto priemonę savo aikÅ¡telėje. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Sauda“ per šį laikotarpį informavo kurį nors iÅ¡ atsakovų apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ siuntė atsakovui V. J. 2019 m. sausio 14 d. reikalavimÄ dėl įsiskolinimo apmokėjimo (įsiskolinimas praneÅ¡ime nurodytas 2 368 Eur sumai), kuris atsakovui V.

J. buvo įteiktas 2019 m. vasario 7 d. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ siuntė atsakovui J. K. 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. reikalavimÄ dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau laiÅ¡kai grįžo neįteikti. Taip pat 2019 m. sausio 11 d. reikalavimÄ perėmęs ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik po daugiau nei pusės metų (2019 m. liepos 23 d.). Pirminio kreditoriaus UAB „Sauda“ elgesys neinformuojant arba delsiant informuoti atsakovÄ apie automobilio atsiėmimÄ ir besikaupiančiÄ skolÄ , taip pat nesikreipiant į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovų priteisimo neatitiko rÅ«pestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų.

Jei pirminis kreditorius bÅ«tų nedelsiant kreipęsis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tai ieÅ¡kinio suma bÅ«tų mažesnė. Todėl nesikreipimas į teismÄ kuo ilgiau, teismo nuomone, yra vertinamas, kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas. Teismas sprendė, kad reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas pirminio kreditoriaus UAB „Sauda“ nesiimant priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti savininko ir praneÅ¡ti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimÄ .

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirminio kreditoriaus su policijos atstovais sutartyje turėjo bÅ«ti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Teismo vertinimu, buvusioje sutartyje numatyta sÄ lyga imti užmokestį už kiekvienÄ dienÄ nepriklausomai nuo termino yra nesÄ Å¾ininga, nes neretais atvejais paslauga tampa brangesnė net už pačiÄ transporto priemonę.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas V. J. per reikalaujamÄ laikotarpį (2018 m. rugpjūčio 24 d. – 2019 m. sausio 11 d.) bent vienÄ kartÄ buvo informuotas apie saugomÄ automobilį, besikaupiančiÄ skolÄ ir galimybes jį atsiimti jam asmeniÅ¡kai, o ne savininkui. Atsakovas V. J. neturėjo galimybės atsiimti transporto priemonę iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, nes neturėjo automobilio savininko įgaliojimo. Apie tai saugotojas žinojo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra teisingo teisėto pagrindo ieÅ¡kinį atsakovo V.

J. atžvilgiu tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡oma apimtimi, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. iÅ¡laidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ , nes bÅ«tent jis kaltas dėl susidariusios situacijos, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2018 m. liepos 22 d. iki jo galimybės atsiimti 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. 2 Eur už nuvežimÄ ir 476 Eur už saugojimÄ , viso 478 Eur.

7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei užkirsti keliÄ naujojo kreditoriaus nepagrįstam praturtėjimui bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ automobilio savininko J. K. priteisiama suma nuo paskaičiuotos sumos mažinama iki 476 Eur už visÄ laikotarpį nuo leidimo grÄ Å¾inti transporto priemonę dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) iki skolos perleidimo dienos (2019 m. sausio 11 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 33 straipsnio 8 dalies normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apeliantės nuomone, yra įstatymu įtvirtintas pagrindas taikyti solidariÄ atsakomybę. Ä®statymų leidėjo nuostata Å¡iuo aspektu yra gan nuosekli. Visų pirma, įstatymų leidėjas nustatė pareigÄ tiek savininkui, tiek valdytojui pasirÅ«pinti transporto priemone (SEAKÄ® 20 straipsnis), bei kartu nustatė ir jų atsakomybę (SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsakovų prievolę ieÅ¡kovei modifikuodamas iÅ¡ solidarios į dalinę, priėmė sprendimÄ , kuris prieÅ¡tarauja įstatymui. 8.2.

Teismo sprendimas nėra objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, o priimtas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus įrodymus ir teismų praktikÄ , iÅ¡rinkus tik tas teismų praktikos dalis, kurios leido pasiekti teismo iÅ¡ anksto suplanuoto bylos rezultato. 8.3. IÅ¡ policijos veiklÄ reglamentuojančių įstatymų matyti, kad asmuo priėmęs automobilį valdyti, neprivalo turėti raÅ¡ytinio dokumento, suteikiančio teisę naudotis automobiliu, automobilį gali atsiimti ne tik savininkas, bet ir valdytojas.

Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog realių teisų į kito asmens nuosavybės valdymÄ po jos priverstinio nuvežimo valdytojas neturi. Akivaizdu, kad atsakovui buvo suteikta teisė naudotis automobiliu ir naudodamas jį atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilis priverstinai nuvežtas. Nors teisė vairuoti automobilį buvo apribota, tačiau paÅ¡alinus grėsmę eismo saugumui, automobilio valdytojas, gali atsiimti automobilį ir toliau juo naudotis tuo pagrindu, kuriuo jam automobilį suteikė automobilio savininkas. 8.4.

Nors pirmosios instancijos teismas praktiÅ¡kai visÄ dėmesį skyrė neva ieÅ¡kovės ir pirminio kreditoriaus nesÄ Å¾iningumui aptarti, tačiau apeliantė atkreipė dėmesį, jog visų pirma pasirÅ«pinti transporto priemone yra atsakovų pareiga. Transporto priemonės valdytojas apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę žinojo jau nuo pat pirmos dienos. Taigi apdairus ir rÅ«pestingas valdytojas visų pirma turėtų dėti pastangas automobilį atsiimti, taip pat informuoti savininkÄ apie automobilio priverstinį nuvežimÄ .

Be to, automobilio savininkas taip pat apsunkino galimybę sužinoti apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, nes laiku VÄ® Regitroje neįregistravo duomenų pasikeitimo, t. y. transporto priemonės įsigijimo. Todėl atsakovas neturi teisės gintis argumentu, kad jam nebuvo tinkamai ir operatyviai praneÅ¡ta apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Taip pat transporto priemonės savininkas jam siunčiamų laiÅ¡kų neatsiima. 8.5. Apeliantė pažymi, kad laikas per kurį ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ neįtakoja praÅ¡omos priteisti sumos dydžio, nes ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. sausio 11 d.

Kai tuo tarpu į teismÄ kreipėsi 2019 m. liepos 23 d. Tačiau teismas vis tiek remiasi argumentu, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik po daugiau nei pusės metų ir ieÅ¡kovės elgesį vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ . Automobilio vertė Å¡ioje byloje nėra nustatyta. Ji nėra nustatinėjama ir kitose tokio pobÅ«džio bylose, nes automobilio vertė sprendžiant klausimÄ dėl saugojimo iÅ¡laidų atlygino teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga. Saugojimo kaina už transporto priemonės saugojimÄ nustatoma vieÅ¡o konkurso bÅ«du. 8.6.

Apeliantė nurodė, jog teismas neturėtų vertinti, ar Å«kio subjektas veikia pelningai ar ne. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo paslaugÄ atlieka Å«kio subjektas. Ūkio subjekto tikslas yra gauti pelnÄ . Tačiau teismo sprendime naudojamos formuluotės iÅ¡ anksto nurodo, kad Å«kio subjektas veikia pelningai, Å¡ių aplinkybių net neanalizavus. Teismas iÅ¡ esmės preziumuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡kart yra nepagrįstas ieÅ¡kovės pelnas. Toks pirmosios instancijos teismo konstatavimas yra nepagrįstas jokiais duomenimis. 8.7.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-258/2018, nes šioje nutartyje ir nagrinėjamoje situacijoje faktinės bylos aplinkybės skiriasi. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-436/2009, nes šioje byloje buvo analizuojama kokia turėtų būti sudaryta pirminio kreditoriaus (Saugotojo) ir policijos įstaigos sudaryta sutartis. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

9. Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , teisingai ir pagrįstai įvertino ieÅ¡kovės bei pradinio kreditoriaus veiksmus / neveikimÄ , turėjusį įtakos didelės ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos susidarymui. Atsakovo nuomone, teismas turėjo pareigÄ patikrinti taikomo įkainio pagrįstumÄ sÄ Å¾iningumo aspektu. VieÅ¡ais prieinamais duomenimis analogiÅ¡ku pradinio kreditoriaus teikiamų paslaugų rinkoje kaina už vienÄ mėnesį sudaro pvz.: apie 36 Eur, kai tuo tarpu ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovų praÅ¡omas priteisti skolos dydis nustatytas skaičiuojant po 14 Eur už parÄ .

Apmokėjimas už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimÄ yra paslauga, bet ne bauda už padarytus neteisėtus veiksmus, tai Å¡ios paslaugos kaina turi atitikti tokiai paslaugai taikomÄ rinkos vertę (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019). Teismų praktikoje nurodoma, kad paslaugos kaina negali bÅ«ti stipriai atitolusi nuo paslaugos teikimo sÄ naudų bei panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugų rinkos kainos, tai yra bÅ«ti nepateisinamo dydžio, nes tai reikÅ¡tų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas ir saugojimas, taikymÄ .

Dėl didelės skolos, reikalaujamos priteisti ieÅ¡kiniu, susidarymo, iÅ¡ esmės kaltas pradinis kreditorius, kurio teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovė. Teisės normos numato teisinį reglamentavimÄ , kuriuo kreditoriai skatinami elgtis teisingai ir savo neveikimu nedidinti skolos sumos, o elgiantis prieÅ¡ingai, t. y. savo veiksmais prisidėjus prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, yra pagrindas žalÄ mažinti arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kaip matyti iÅ¡ sutarties, vykdytojas (UAB „Sauda“) įsipareigojo ne tik teikti nuvežimo ir saugojimo paslaugas užsakovui, bet ir imtis visų priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo greičiau atsiimtos: informuoti transporto priemonių savininkus ir/ar valdytojus apie saugomÄ automobilį, vietÄ , saugojimo įkainius ir pareigÄ jį atsiimti (7.6 punktas); gavęs informacijos apie galimybę gražinti transporto priemonę, vykdytojas savo jėgomis siunčia registruotus praneÅ¡imus transporto priemonės savininkui (valdytojui) su informacija apie transporto priemonės saugojimo vietÄ , atsiėmimo laikÄ ir atsiskaitymÄ už transporto priemonės transportavimÄ ir saugojimÄ .

Per protingÄ terminÄ nuo laiÅ¡ko transporto priemonės savininkui iÅ¡siuntimo, vykdytojas dėl skolos už suteiktÄ paslaugÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ savininko/valdytojo kreipiasi į teismÄ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Sutarties 3 priedo 12 punktas). Nei vienos iÅ¡ Å¡ių pareigų sutarties vykdytojas, pažeisdamas sutartį bei teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir bendradarbiauti, neįvykdė. Iki ieÅ¡kovės su pradiniu kreditoriumi sudarytos cesijos sutarties, vykdytojas neatliko jokių aukščiau iÅ¡vardintų pareigų ir tiesiog „leido“ augti skolai.

Atsakovo nuomone, dėl pradinio kreditoriaus pasyvumo, nerÅ«pestingumo, nebendradarbiavimo, kooperavimosi principo pažeidimo susidarė didelė ir nepateisinama ieÅ¡kiniu reikalaujama suma ir tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sÄ Å¾iningumo ar protingumo principus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ dydžio priteisimo, ir atsakovų prievolės pobÅ«džio.

12. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST 2-89. 2018 m. liepos 22 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tÄ pačiÄ dienÄ buvo nugabenta į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę. Transporto priemonės nuvežimo dienÄ automobilio savininku VÄ® Regitroje buvo nurodytas E. M., kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. automobilį pardavė atsakovui J.

K.. Pažeidimo metu transporto priemonę vairavo atsakovas V. J.. 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03, 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-26, pradinis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės „VW Golf“ savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ perleido naujajam kreditoriui (ieÅ¡kovei) UAB „Jurisdictus“.

13. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų J. K. ir V. J. 1 962 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų pareigÄ atlyginti dėl transporto priemonės saugojimo ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, tačiau esminiai sumažino priteistų iÅ¡laidų dydį, vietoj ieÅ¡kovės praÅ¡omų 1 962 Eur, priteisdamas iÅ¡ atsakovo J.

K. 476 Eur už transporto priemonės priverstinį saugojimÄ , iÅ¡ atsakovo V. J. 478 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 14. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų panaikintas ir bÅ«tų priteista visa ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį saugojimÄ suma.

15. Priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytÄ sutartį, kuri nustato sutarties Å¡alių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokiÄ sutartį gali kilti (kyla) ne tik jÄ sudariusiam vieÅ¡Ä jį pirkimÄ organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nedalyvavusiam ir sutarties sÄ lygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui.

Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiÅ¡kas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties Å¡alims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas bÅ«tų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iÅ¡ jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 30 punktas).

16. Teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau, į Å¡iÄ sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio.

Nustačius, kad ieÅ¡kovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigÄ patikrinti taikomo įkainio pagrįstumÄ sÄ Å¾iningumo aspektu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.

Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiÅ¡kų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiÅ¡kų paslaugų įkainius, turėtų bÅ«ti įvertinti panaÅ¡ių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti bÅ«tinas papildomas iÅ¡laidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 36 punktas).

18. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydį nustatė pagal 2018 m. gegužės 8 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST 2-89 priede Nr. 1 nustatytus įkainius, t. y. už transporto priemonės nuvežimÄ iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimÄ â€“ 14 Eur mokestis. IÅ¡laidų dydis paskaičiuotas už 140 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sutarties priede Nr. 2, nurodyti įkainiai, kurie taikomi kai transporto priemonės saugojimÄ apmoka Vyriausiasis policijos komisariatas yra daug kartų mažesni, t. y. 0,01 Eur už vienos paros saugojimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokį skirtingÄ iÅ¡laidų saugojimui dydį, nors teikiama paslauga yra ta pati.

19. Pažymėtina, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne bausmė už padarytÄ veikÄ , o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali bÅ«ti paslaugos teikimo sÄ naudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikÅ¡tų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymÄ . Apeliantė (ieÅ¡kovė), kaip specialiÄ sias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobÅ«džio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiÅ¡kai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

20. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nustatyti įkainiai yra nesÄ Å¾iningi, transporto priemonės savininkams ir valdytojams sukuria pareigÄ mokėti mokesčius, kurių dydis akivaizdžiai virÅ¡ija paslaugos ir kainos santykį.

21. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė kreipdamasis į teismÄ savo reikalaujamos sumos dydžio nepagrindė, nepateikė jokių duomenų apie analogiÅ¡kų paslaugų, t. y. priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo įkainius toje pačioje vietovėje tuo pačiu laikotarpiu. Atsakovas V. J. atsiliepime nurodė, kad vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, analogiÅ¡ku pradinio kreditoriaus teikiamų paslaugų rinkoje kaina už vienÄ mėnesį sudaro apie 36 Eur, t. y. apie 1,20 Eur už vienÄ saugojimo parÄ . Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendžia, jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už transporto priemonės priverstinį saugojimÄ , t. y. 1 962 Eur (140 saugojimo dienos x 14 Eur saugojimo mokestis) ženkliai virÅ¡ija vidutinę priverstinio transporto priemonės saugojimo paslaugos kainÄ rinkoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas sumažino.

22. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST 2-89 sutarties 7.6 punkte nustatyta, kad vykdytojas (pirminis kreditorius UAB „Sauda“) įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo greičiau atsiimtos: informuoti transporto priemonių savininkus ir/ar valdytojus, apie saugomÄ automobilį, vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie leidimo grÄ Å¾inti automobilį iÅ¡davimÄ 2018 m. liepos 26 d. informavo V.

N. (ankstesnį transporto priemonės savininkÄ ), 2018 m. rugpjūčio 24 d. – E. M. (ankstesnį transporto priemonės savininkÄ ), tačiau nei atsakovÄ transporto priemonės valdytojÄ V. J., nei atsakovÄ transporto priemonės savininkÄ J. K. apie Å¡iÄ teisę neinformavo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir kad pirminis kreditorius UAB „Sauda“ laikotarpiu nuo leidimo atsiimti transporto priemonę iÅ¡davimo iki reikalavimo perleidimo, informavo kurį nors atsakovÄ apie galimybę atsiimti transporto priemonę, apie laikymo įkainius ir skolos dydį.

Taigi ir pirminis kreditorius pareigos informuoti transporto priemonės savininkÄ ir valdytojÄ nevykdė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pirminio kreditoriaus elgesys neinformuojant atsakovÄ apie transporto priemonės atsiėmimÄ ir besikaupiančiÄ skolÄ , neatitiko rÅ«pestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų.

23. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo atsakovui V. J. buvo įteiktas praėjus mėnesiui nuo reikalavimo teisės perleidimo, tačiau atsakovui transporto priemonės savininkui J. K. reikalavimÄ ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė tik po 7 mėn. Taigi, Å¡iuo atveju, transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų padidėjimÄ lėmė ne tik atsakovų bet ir pirminio kreditoriaus bei ieÅ¡kovės elgesys, t. y. delsimas atsakovus įspėti apie skolÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovė, kaip transporto priemonės saugotoja tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ atsakovų atžvilgiu, t. y. buvo pakankamai rÅ«pestinga ir aktyvi, siekdama kuo greičiau iÅ¡spręsti saugomos transporto priemonės grÄ Å¾inimo klausimÄ .

24. Apeliantė nurodo, kad atsakovas V. J., žinodamas apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, turėjo dėti pastangas transporto priemonę atsiimti, taip pat informuoti savininkÄ apie automobilio priverstinį nuvežimÄ . Pažymėtina, kad atsakovų delsimas atsiimti priverstinai saugomÄ transporto priemonę negali bÅ«ti neginčijamas pagrindas apeliantei reikalauti, jog už transporto priemonės saugojimÄ atsakovai sumokėtų po 14 Eur už vienÄ saugojimo parÄ , kai Å¡is įkainis dėl nepagrįstų priežasčių žymiai virÅ¡ija Sutarties priede Nr. 2 nurodytÄ analogiÅ¡kų paslaugų įkainį bei analogiÅ¡kų paslaugų įkainius toje pačioje vietovėje tuo pačiu laikotarpiu.

25. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas didžiÄ ja dalimi pagrįstai vertino paslaugos įkainio dydžius sÄ Å¾iningumo aspektu ir pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovės taikomas įkainio dydis yra nesÄ Å¾iningas, t. y. iÅ¡ esmės per didelis.

26. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovų prievolę ieÅ¡kovei modifikuoti iÅ¡ solidarios į dalinę. Apeliantė nurodo, jog įstatymas numato, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ savininkas ir valdytojas atsako solidariai, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti solidariÄ atsakomybę. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

27. SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Å«kinę komercinę veiklÄ Å«kio subjektas taip pat turi teisę imti už tai atlyginimÄ , o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga šį atlyginimÄ sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota įstatyme, t. y. SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalyje. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ tik du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamus atsakingus asmenis – transporto priemonės savininkÄ J. K. ir valdytojÄ V. J.. Ginčo dėl to byloje nėra. Kaip minėta anksčiau, įstatymas numato, jog už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ savininkas ir valdytojas atsako solidariai. Todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma transporto priemonės savininko ir valdytojo solidari atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nustatant, kad atsakovų prievolė atlyginti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas yra solidari.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Nustatyti, kad atsakovų J. K. ir V. J. prievolė UAB „Jurisdictus“ 476 Eur priteisimo dalyje yra solidari. Teisėjas Virginijus Kairevičius