cfbe5492-e618-4d18-9c5a-4db7e918d443 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ), Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1117/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20273-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Danutei DokÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui, nukentėjusiajai G. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A.“, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė: D. T. 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ delnu trenkė savo sugyventinei G.

S. į veido sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Taip pat D. T. 2020 m. gruodžio 20 d. apie 11 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ alkÅ«ne trenkė savo sugyventinei G. S. į veido sritį ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Ä®rodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas Kaltinamasis D. T. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad tebėra vedęs, tačiau dėl planuojamų skyrybų buvo išėjęs gyventi atskirai.

Susipažino su G. S., pradėjo draugauti maždaug prieÅ¡ metus. Gyveno kartu su G. S., tačiau pradėjo pyktis, nes jis kartais grįždavo pas žmonÄ . G. S. jam kerÅ¡ydama taip pat pradėjo kažkur iÅ¡eidinėti, baliavoti. Datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. gruodžio 19 d. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), tarp jo ir G. S. kilo konfliktas. Jis grįžo iÅ¡ darbo, G. S. nebuvo buvusi namuose visÄ naktį, todėl iÅ¡ pavydo pradėjo konfliktuoti. G. S. ėmė krautis daiktus, jis prašė jos neiÅ¡eiti, ji Å¡Å«kavo, abu apsistumdė.

Konflikto metu jis jai su pirÅ¡tų galais grybÅ¡telėjo per skruostÄ . Tai nebuvo tyčinis sudavimas delnu, o tiesiog atsitiktinis dalykas, kadangi buvo įpykęs. Tada G. S. iÅ¡važiavo pas mamÄ , o jis taip pat išėjo iÅ¡ namų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pasakė, kad pajuto fizinį skausmÄ , nes tai norėjo iÅ¡girsti tyrėja. KitÄ dienÄ jie vėl apsipyko bÅ«dami namuose, nes G. S. norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jis jÄ apkabino, prašė neiÅ¡eiti, bet ji tiek įsierzino, kad, paėmusi koridoriuje stovėjusį Å¡ampano butelį, užsimojo į jį, tačiau butelis krito, dužo ant grindų.

Norėdamas, kad ji nesidraskytų, stumtelėjo G. S. į lovÄ ir netyčia brÅ«kÅ¡telėjo jai alkÅ«ne. Net nesuprato, kad jai kažkÄ padarė, kol ji vėliau neatsiuntė jam nuotraukos su mėlyne ant skruosto. Konflikto metu abu buvo nervuoti, Å¡aukė, tuo momentu nesuprato, kad truputį skaudžiau padarė. Po Å¡ių įvykių G. S. gyveno pas savo mamÄ , jis nuvežė vaistų mėlynei gydyti, atsiprašė. Žinutės yra jo raÅ¡ytos, taip rašė gal iÅ¡ pavydo. Buvo kurį laikÄ iÅ¡siskyrę, tačiau dabar savaitę laiko vėl gyvena kartu, susitaikė.

Garantuoja, jog nebeskriaus G. S., atsiprašo jos, gailisi, kad taip įvyko. Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiosios G. S. parodymai buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad D. T. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 9 mėnesius(duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 19 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino pažįstamas taksistas.

D. T. iÅ¡girdo, kad skambina vyras, klausėsi, kÄ ji kalbėjo. Baigus pokalbį D. T. ėmė jai priekaiÅ¡tauti, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, paėmęs už megztinio apykaklės pradėjo tampyti, atėmė telefonÄ bei paskambino tam pačiam taksistui ir pradėjo Å¡iam grasinti necenzÅ«riniais žodžiais. Taksistas padėjo ragelį, o D. T. toliau ant jos Å¡aukė ir vienÄ kartÄ iÅ¡ rankos delno trenkė jai į veido sritį, po to jÄ paleido. Dėl smÅ«gio ji pajuto fizinį skausmÄ .

Tada ji paėmė du Å¡ampano butelius, buvo užsimojusi jais į D., bet trenkė į grindis. Vienas butelis sudužo. Trenkė butelius į grindis, nes D. T. jos neiÅ¡leido iÅ¡ namų. Po to iÅ¡Å¡lavė stiklo Å¡ukes ir, kad tik galėtų iÅ¡eiti iÅ¡ namų, paėmusi tas Å¡ukes, D. T. pasakė, kad jas iÅ¡neÅ¡ į konteinerį, apsimovusi striukę, išėjo į laukÄ . IÅ¡metusi Å¡ukes, išėjo pas savo seserį R. S.. Sesuo suprato, kad kažkas atsitiko, nes ji atėjo verkdama, o deÅ¡inės pusės skruostas, į kurį trenkė D., buvo paraudęs. Papasakojo R., kad D. jai trenkė ir Å¡i jai pasiÅ«lė pasilikti.

D. visÄ vakarÄ jai rašė SMS žinutes, vienu momentu atsipraÅ¡inėjo, kitu momentu jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Pasiliko miegoti pas R., o 2020 m. gruodžio 20 d. apie 6-7 val. ryto grįžo namo. Jai grįžus, D. T. namuose nebuvo. Apie 11 val. jis grįžo, ėmė priekaiÅ¡tauti. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir prie jos priėjęs D. T., vienÄ kartÄ iÅ¡ alkÅ«nės trenkė į veido sritį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmÄ , iÅ¡ lÅ«pos ėmė bėgti kraujas, pamėlynavo, t. y. atsirado kraujosruva deÅ¡iniajame skruoste.

D. jÄ rankomis prispaudė prie lovos, o ji pradėjo čiupinėtis veidÄ , nes labai skaudėjo, užčiuopė kraujÄ . Tada D. nuo jos pasitraukė ir pradėjo atsipraÅ¡inėti, sakė, kad nenorėjo taip pasielgti, paskutinį kartÄ jai trenkė ir daugiau tai nepasikartos. Jis visÄ dienÄ nuo jos nepasitraukė, o ji bijojo paskambinti į policijÄ . Vakare išėjo į darbÄ , o rytÄ grįžo pas savo mamÄ , nes bijojo grįžti pas D.. Jis atsipraÅ¡inėjo, ji atleido ir 2020 m. gruodžio 23 d. grįžo į namus, Å¡ventes praleido kartu. 2020 m. gruodžio 26 d. jie vėl susipyko, ji iÅ¡sikraustė gyventi pas mamÄ .

D. jai toliau rašė SMS žinutes, grasino, todėl ji paskambino į policijÄ . D. bijo, nes Å¡is yra agresyvus, neprognozuojamas, tačiau Å¡iuo metu su juo susitaikė, gyvena kartu, atleido ir tiki, kad daugiau prieÅ¡ jÄ nebesmurtaus (1 t., b. l. 24-25, 30). Liudytoja R. S. parodė, kad D. T. pažįsta kaip sesers G. S. sugyventinį. Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo panaudotas smurtas prieÅ¡ jos seserį. G. atėjo pas jÄ nusiverkusi, matėsi paraudusi lÅ«pa ir skruostas. Sesuo jai papasakojo, kad kivirčo metu gavo per veidÄ iÅ¡ delno nuo sugyventinio.

TÄ kartÄ sesuo liko pas jÄ , bet paryčiais išėjo namo. KitÄ dienÄ jai paskambino mama ir sakė, kad G. kažkas atsitiko su lÅ«pa, lÅ«pa buvo kruvina. Liudytoja J. Å . parodė, kad D. T. pažįsta, o nukentėjusioji yra jos dukra. Pernai gruodžio mėnesį, datos nepamena, D. dėjo G. į veidÄ . Dukra atėjo pas jÄ kruvinom lÅ«pom ir mėlynu skruostu. G. pasakojo, kad jai trenkė D., tik nesakė su kuo. PrieÅ¡ šį įvykį dukra gyveno su D., paskui kelias dienas gyveno pas jÄ . Žino, kad Å¡iuo metu jie vėl bendrauja.

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 26 d. G. S. pranešė apie sugyventinio D. T. fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. Užfiksuota, jog smurtÄ patyrusio asmens (G. S.) sužalojimai yra patinimas ir kraujosruva (mėlynė) deÅ¡inio skruosto srityje (1 t., b. l. 8-11). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 27 d. asmens apžiÅ«ros protokolo, fotolentelės matyti, kad nukentėjusiosios G. S. apžiÅ«ros metu galvos srityje iÅ¡orinių sužalojimų nesimato. Veido srityje ant deÅ¡inio skruosto matosi pageltusi kraujosruva (mėlynė), daugiau sužalojimų veido srityje nesimato.

Daugiau jokių iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nesimato, rÅ«bai suplėšyti nebuvo (1 t., b. l. 16-19). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. M. pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ jis nuomoja D. T. savo butÄ , esantį(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66-68, 69-71, 72-73). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. S. pateikė susiraÅ¡inėjimų su D. T., vykusių 2020 m. gruodžio 19-20 d., fotonuotraukas iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono.

SusiraÅ¡inėjimų turinys patvirtina, kad D. T. vadina G. S. necenzÅ«riniais žodžiais, grasina jai, pripažįsta pliaukÅ¡telėjęs pirÅ¡tų galais. G. S. raÅ¡o D. T., kad ji prieÅ¡ šį "nepaÅ¡okinėja", kad jam galvÄ daužyti. D. T. taip pat raÅ¡o, kad labai apgailestauja už tÄ nesusivaldymÄ , praÅ¡o suteikti jam dar vienÄ galimybę, susitaikyti, o G. S. atraÅ¡o, kad nenori, jog Å¡is ir vėl jai galėtų galvÄ daužyti. D. T. praÅ¡o G. S. pasilikti ir teigia, kad ji dar ne tokia "mėlyna" bus, kai per visus "bardakus Å¡aguos".

G. S. raÅ¡o D. T., kad Å¡is miega pas žmonÄ , o grįžęs, jai dar dvi dienas "snukį" daužo. Ji raÅ¡o, jog neleis D. T. daugiau savęs žeminti ir muÅ¡ti (1 t., b. l. 74-90). IÅ¡ 2021 m. vasario 9 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji G. S. akistatos su kaltinamuoju D. T. metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, nurodė aplinkybes dėl smÅ«gio delnu ir smÅ«gio alkÅ«ne sudavimo. Akistatos metu D. T. taip pat patvirtino G. S. parodymus (1 t., b. l. 132-135). 2021 m. vasario 10 d. kaltinamasis D.

T. ir nukentėjusioji G. S. pasirašė susitaikymo protokolÄ , nes kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o Å¡i sutiko taikytis (1 t., b. l. 150-151). Baudžiamojoje byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo parodymai gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-554/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje, iÅ¡vadų 4 punktas); teismo iÅ¡vadų pagrindimas vien Å¡iais parodymais neabejotinai reikÅ¡tų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimÄ . Teismas gali grįsti iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-55/2009). Å iuo atveju, kaltinamojo D. T. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo įrodo paties kaltinamojo, liudytojų R. S., J. Å . parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai. Å iuos įrodymus atitinka ir nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D.

T. ir nukentėjusioji G. S. yra sugyventiniai, nusikalstamų veikų padarymo metu jie gyveno D. T. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, jog tarp sugyventinių 2020 m. gruodžio 19-20 d. įvyko du atskiri konfliktai, kurių metu D. T. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ G. S., neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau jis sumenkina savo atliktų veiksmų pobÅ«dį, nurodydamas, jog vienu atveju (2020 m. gruodžio 19 d.) konflikto metu tik grybÅ¡telėjo pirÅ¡tų galais G. S. per veidÄ , o kitu atveju (2020 m. gruodžio 20 d.) stumdamas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ lovÄ užgavo alkÅ«ne, nesuprato, jog skaudžiai padarė.

Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis suÅ¡velninti atsakomybę, sumenkinti savo veiksmų pobÅ«dį. Liudytoja R. S. patvirtino, jog po pirmojo konflikto G. S. atėjo pas jÄ nusiverkusi, matėsi raudona lÅ«pa ir skruostas, sakė, kad konflikto metu gavo per veidÄ iÅ¡ delno nuo sugyventinio D. T.. Liudytoja J. Å . patvirtino, kad pernai gruodžio mėn. dukra G. S. pas jÄ atėjo kruvinom lÅ«pom ir skruostu, sakė, jog trenkė D., liko pas jÄ gyventi kelias dienas. Akistatos metu G. S. patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D.

T. sukėlė jai fizinį skausmÄ vienÄ kartÄ konflikto metu trenkdamas delnu į skruostÄ , o kitÄ dienÄ , stumdamas į lovÄ , alkÅ«ne sudavė į veidÄ , dėl ko jai iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas. Tokius nukentėjusios parodymus akistatos metu patvirtino ir kaltinamasis. Tai, jog G. S. po antrojo smurto atvejo buvo kruvina lÅ«pa patvirtino liudytoja J. Å ., taip pat liudytoja R. S., nurodydama, jog sekančiÄ dienÄ po pirmojo smurto atvejo jai skambino mama ir pasakojo, jog G. lÅ«pa kruvina. Net praėjus savaitei po antrojo įvykio, 2020 m. gruodžio 27 d. asmens apžiÅ«ros metu, ant G.

S. deÅ¡inio skruosto tebesimatė gelsvėjanti kraujosruva (mėlynė), kas taip pat patvirtina prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudoto fizinio smurto faktÄ . Byloje pateikti susiraÅ¡inėjimai patvirtina, jog 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, D. T. rašė sugyventinei įžūlaus, įžeidžiančio turinio žinutes, Å¡i atraÅ¡inėjo priekaiÅ¡taudama jam dėl panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu. Vertinant susiraÅ¡inėjimo visumÄ galima spręsti, jog D.

T. tomis žinutėmis taip pat pripažino fizinio smurto panaudojimÄ . Tai, jog žinutės yra jo raÅ¡ytos, kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti teisės normoje padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia Å¡is nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Å iuo atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. T. 2020 m. gruodžio 19–20 d. mušė savo sugyventinę G. S. (vienÄ dienÄ trenkė jai delnu į veido sritį, sekančiÄ dienÄ trenkė jai alkÅ«ne į veido sritį) ir dėl Å¡ių kaltinamojo veiksmų G. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, smÅ«giai buvo suduoti konflikto metu, elgiantis impulsyviai, todėl, teismo vertinimu, D. T. veikė netiesiogine tyčia.

IÅ¡tyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitÄ papildančius įrodymus teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad D. T. 2020 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. muÅ¡damas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ir tuo padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas D. T. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: laikomas neteistu (1 t., b. l. 91-99), administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 101-107); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala, nukentėjusioji G. S. nereiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis tik iÅ¡ dalies pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsiprašė nukentėjusiosios dėl smurto, nukentėjusioji jam atleido. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, D. T. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis), jų dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį, ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, prie griežtesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, skirtinos už 2020 m. gruodžio 19 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pridedama dalis – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, iÅ¡ skirtinos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės už 2020 m. gruodžio 20 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Laisvės apribojimo laikotarpiu D. T. įpareigotinas neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Nors kaltinamasis prašė jam skirti kuo Å¡velnesnę bausmę ir nurodė, jog prokuroro praÅ¡omas skirti laisvės apribojimas yra per griežta bausmė, o jis galėtų sumokėti baudÄ , teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje baudos bausmė nėra numatyta ir teismas tokios bausmės paskirti negali. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

D. T. kelis kartus smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis). Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nukentėjusioji G. S. civilinio ieškinio nepareiškė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 19 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimÄ 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 20 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 722 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi bÅ«ti įvykdyta iki 2021 m. gruodžio 1 d. Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja Aida Stulpinienė