cfbc9a62-e255-4e36-9e45-b75b8440eedd · Jonavos rajono apylinkės teismas

     Civilinė byla Nr. 2YT-1011-490/2016     Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00691-2016-8     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)      3.2.6.1; 3.4.4.2. JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo R. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. K., R. K., G. K. ir V. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.PareiÅ¡kime nurodė, kad 2015-11-12 mirė jo tėvas J. K.. Po tėvo mirties kaip pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas jis kartu su savo broliais G. K., R. K. ir G. K. ir seserimi V. P. nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Jonavos rajono 4-Ä jį notaro biurÄ , tačiau tvarkant dokumentus paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad jų tėvas J.

K. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės ir pareiÅ¡kėjo bei suinteresuotų asmenų motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties. Iki pat savo mirties V. K. su J. K. gyveno kartu jiems jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas J. K. vardu. 2008-11-17 mirus V. K., pareiÅ¡kėjo tėvas J. K. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, remontavo namÄ , mokėjo mokesčius už elektrÄ ir kitas komunalines paslaugas.

Ä® notarÄ dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties tėvas nesikreipė dėl to, kad visas nekilnojamasis Å¡eimos turtas buvo įregistruotas J. K. vardu ir tėvas buvo įsitikinęs, kad jis faktiÅ¡kai palikimÄ po sutuoktinės mirties priėmė pradėjęs minėtÄ turtÄ valdyti. Po motinos V. K. mirties pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys įstatymo nustatyta tvarka palikimo taip pat nepriėmė (b. l. 2–3).Suinteresuoti asmenys G. K., R. K., G. K. ir V. P. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , nurodydami, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui.

Jie po motinos V. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į motinos turtÄ nereiÅ¡kė (b. l. 26, 27, 28, 29).Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Remiantis pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-11-17 mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų motina V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2015-11-12 mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). V. K. ir J. K. buvo sutuoktiniai, susituokė 1951-11-22 (b. l. 10). Po tėvo J. K. mirties kaip pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai R. K., G. K., R. K., G. K. ir V. P. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Jonavos rajono 4-Ä jį notaro biurÄ , notarų biure pradėta paveldėjimo byla (b. l. 7). PareiÅ¡kėjas R. K. yra mirusiųjų J.

K. ir V. K. sÅ«nus (b. l. 4, 9 ). PareiÅ¡kėjo tėvai nuosavybės teise turėjo ir valdė žemės sklypÄ (reg. Nr. 46/10700, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (tvartu, malkine, Å«kiniais pastatais, garažu kiemo statiniais) esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13). Mirusiosios V. K. deklaruota gyvenamoji buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). PareiÅ¡kėjo R. K. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, mirus pareiÅ¡kėjo ir suinteresuotų asmenų motinai, tėvas ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su V. K. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, remontavo namÄ , mokėjo mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ , taip pat visus kitus mokesčius, kÄ patvirtina prie praÅ¡ymo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 16–19). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2016-03-02 informacija, po pareiÅ¡kėjo motinos V. K., mirusios 2008-11-17, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjos įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 8).

Ä® notarÄ dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjo tėvas J. K. nesikreipė dėl to, kad visas nekilnojamasis Å¡eimos turtas įregistruotas jo vardu ir tėvas buvo įsitikinęs, kad jis faktiÅ¡kai palikimÄ po sutuoktinės mirties priėmė pradėjęs minėtÄ turtÄ valdyti. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ .

Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad po pareiÅ¡kėjo motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jos turtÄ valdyti.

Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintys faktas yra įrodytas aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 2,96 Eur, valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2008-11-17, mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jos sutuoktinis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                                  Jolanta Damulienė