cfbbb49a-45bd-4b4b-a34f-8d319a190510 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B                                                                                           Civilinė byla Nr. 2S-434-154/2014                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02379-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;124.2.2.;124.2.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-306-304/2014 pagal pareiÅ¡kėjo E. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, irn u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas E. B. kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų E. B. ir A.

B. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Nurodė, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo turtinės teisės, pateikti ne visi faktai apie santuokoje įgytÄ turtÄ , neįtraukti brangÅ«s dalintini namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, netiksliai įvertintos automobilių kainos. Teigė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė neapdairiai, psichologiÅ¡kai paveiktas skyrybų proceso, visko tinkamai neįvertinęs, todėl nepagrįstai materialiai nukentėjo.

Mano, kad teismas padarė LR CK 3.53 str. 1, 2, 3 d. pažeidimus. ProcesÄ prašė atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkte ir 9 punkte numatytais pagrindais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011.Teismas nurodė, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog praÅ¡ymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumÄ (LR CPK 370 str. 3 d.).

Pažymėjo, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (LR CPK 368 str.1 d.). Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti teismo procesÄ , nurodydamas, kad nutraukiant santuokÄ padalytas ne visas santuokoje įgytas turtas. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad proceso atnaujinimo terminÄ jis praleido dėl svarbių priežasčių; pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ; pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis praÅ¡o atnaujinti procesÄ byloje, negali bÅ«ti pripažįstamos pagrindu proceso atnaujinimui, nes jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu; teismo sprendimÄ jis suprato ir turėjo galimybę laiku apskųsti; byloje dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjas naudojosi advokatės teisine pagalba ir realiai turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ bei įgyvendinti teisę dėl proceso atnaujinimo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo negali bÅ«ti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas E. B. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nurodo, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas ne žodinio, o raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl tai pareiÅ¡kėjui sutrukdė iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti bei pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ ; buvo atimta galimybė pateikti įrodymus, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus LR CPK 368 str. nustatytų terminų. Pažymi, kad nebuvo iÅ¡klausyta ir suinteresuoto asmens A. B. nuomonė.2. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 priimdamas sprendimÄ , teismas pažeidė LR CK 3.55 straipsnį, nes nutraukiant santuokÄ nebuvo praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡eima yra iÅ¡irusi.

Kartu su buvusia sutuoktine pareiÅ¡kėjas tuomet negyveno tik du mėnesius. Be to, teismas nesiėmė sutuoktinių taikymo veiksmų, tuo pažeisdamas LR CK 3.64 str. Teisme nedalyvavo vaikų teisių apsaugos institucijų atstovai, nebuvo patvirtintas jo (E. B.) susitikimų su vaikais laikas.3. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 teismas klaidingai įvardijo buvusį Å¡eimos turtÄ . Jis turėjo bÅ«ti laikomas bendra jungtine nuosavybe ir dalijamas, vadovaujantis lygybės principu, todėl tai daro sprendimÄ Å¡ioje dalyje negaliojančiu.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo A. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1. 2011 m. gruodžio 5 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 priėmė sprendimÄ , kuriuo nutraukė santuokÄ tarp A. B. ir E. B. bendru sutikimu bei patvirtino abiejų sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas E. B. dalyvavo ir teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama minėta civilinė byla.

Tai visiÅ¡kai patvirtina paties pareiÅ¡kėjo pateikta teismo sprendimo kopija. Pažymi, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ , teisėja konkrečiai klausė abiejų sutuoktinių dėl reikalingumo skirti terminÄ susitaikymui, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokio termino skyrimo pasekmės, tačiau bÅ«tent E. B. kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kė, jog termino susitaikymui nenori ir iÅ¡saugoti santuokos jau nepavyks.

2. E. B. atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ , nedalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, nebuvo nustatyta vaikų lankymo ir bendravimo su jais tvarka, tačiau pagal LR CK 3.178 str. 1 d. valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra bÅ«tinas tik tuomet, kai yra nagrinėjami ginčai dėl vaikų. Å iuo atveju, kadangi pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas bendru sutikimu, Å¡ios institucijos atstovo dalyvavimas nebuvo reikalingas.3. Nepagrįstas E. B. motyvas dėl neteisingo santuokinio turto padalijimo.

Santuokos metu įgyto turto pasidalijimo bÅ«dÄ buvę sutuoktiniai patys nurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jokio kito santuokos metu įgyto turto santuokos nutraukimo momentu jie neturėjo. Remiantis LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiÅ¡kėjas nurodo kaip priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra A. B. asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo.

Å io buto pirkimui ji buvo paėmusi kreditÄ , kurį moka iki Å¡iol.4. Dėl transporto priemonių vertės pažymi, kad automobilių vidutinę rinkos vertę nurodė kartu su E. B., jokio ginčo tuo metu dėl Å¡ių verčių nebuvo. Tik dabar E. B. persigalvojo ir nurodo, jog bÅ«tent jam atitekusi transporto priemonė esanti dvigubai pigesnė nė buvo nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tuo pačiu ir teismo sprendime. Tokiu bÅ«du E. B. klaidina teismÄ , norėdamas pateikti, jog, neva, jam atitekusi santuokinio turto dalis buvusi žymiai mažesnė.

Kadangi iki santuokos nutraukimo jau buvę sutuoktiniai gyveno atskirai, todėl kilnojamuosius daiktus santuokos nutraukimo momentu jau buvo pasidaliję gera valia. Atsižvelgiant į tai, kilnojamieji daiktai dar kartÄ dalijami nebuvo.5. LR CPK 366 str. 1 dalyje yra numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. PareiÅ¡kėjas E. B. savo praÅ¡ymÄ grindžia minėto straipsnio 2 punktu, kuriame nurodyta, jog procesÄ galima atnaujinti, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

E. B. nepateikė absoliučiai jokių naujų aplinkybių, kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurių bÅ«tų galima atnaujinti byloje procesÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindžia ir CPK 366 straipsnio 9 punktu, kuriame nurodoma, jog procesÄ galima atnaujinti, jei padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo A. B. teigia, kad tokios klaidos, nagrinėjant civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo, padaryta nebuvo.

PareiÅ¡kėjui tuo metu buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su dalintinu turtu, buvo sutartas iÅ¡laikymo vaikams dydis, iÅ¡spręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas ir visi kiti klausimai, kurie privalomai sprendžiami nutraukiant santuokÄ .PareiÅ¡kėjas E. B. pateikė paaiÅ¡kinimus į suinteresuoto asmens A. B. atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame be atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad visas bendra jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo įsigytas už bendras lėšas, tik butas įsigytas ir banko paskola buto įsigijimui įforminti A.

B. vardu. PareiÅ¡kėjo E. B. uždirbtos piniginės lėšos buvo pervedamos į niekur nedirbančios A. B. bankinę sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo dengiama paskola. Teigdama, kad butÄ suinteresuotas asmuo A. B. įsigijo iki santuokos, akivaizdžiai meluoja bei klaidina teismÄ . Tai lengvai galima paneigti bankinių operacijų iÅ¡raÅ¡ais, liudytojų parodymais. Butas įsigytas jau vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ tuoktis. BÅ«sima sutuoktinė tuo metu laukėsi kÅ«dikio, faktiÅ¡kai Å¡eima jau egzistavo.

Santuoka teisiškai įforminta praėjus vos mėnesiui po buto pirkimo-pardavimo sandorio teisinio įforminimo. Po santuokos sudarymo, įsigytas butas buvo kapitališkai suremontuotas, buvo ženkliai iš esmės pagerintas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Teikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų E. B. ir A.

B. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pareiÅ¡kėjas E. B. praÅ¡ymÄ grindžia Å¡iais proceso atnaujinimo pagrindais:

1) naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o bÅ«tent, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo turtinės teisės, pateikti ne visi faktai apie santuokoje įgytÄ turtÄ , neįtraukti brangÅ«s dalintini namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, netiksliai įvertintos automobilių kainos, esminiu argumentu nurodydamas, kad butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepagrįstai teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pripažintas priklausantis A.

B. asmeninės nuosavybės teise. Teigia, kad minėtas nekilnojamasis turtas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas, vadovaujantis lygybės principu, nes minėtas turtas buvo įsigytas ir pagerintas už bendras sutuoktinių lėšas;2) teismo sprendime, kuriuo nutraukta pareiÅ¡kėjo santuoka, yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, o bÅ«tent, kad teismas pažeidė LR CK 3.55 straipsnį, nes nutraukiant santuokÄ Â nebuvo praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡eima yra iÅ¡irusi, be to, teismas nesiėmė sutuoktinių taikymo veiksmų, tuo pažeisdamas LR CK 3.64 straipsnį, taip pat, kad teisme nedalyvavo vaikų teisių apsaugos institucijų atstovai, nebuvo patvirtintas pareiÅ¡kėjo susitikimų su vaikais laikas.Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pagrindÄ , kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v.

Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; kt.).

Kad bÅ«tų užkirstas kelias formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (LR CPK 368 straipsnis), nurodomÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ turi patvirtinti iÅ¡dėstyti motyvai, įrodymai (LR CPK 369 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių bÅ«tų taikoma naujų įrodymų atveju, jos pagal teismų suformuotÄ praktikÄ turi atitikti tokius kriterijus:

1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti nustatyta Å¡ių aplinkybių visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad naujai paaiÅ¡kėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, jie turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui.

Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar Å¡ios aplinkybės galėjo bÅ«ti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai, ar, esant tokioms sÄ lygoms, kokios buvo nagrinėjant bylÄ , asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti.

Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2008). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas.

Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik vieÅ¡osios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (LR CK 3.53 str. 4 dalis).

Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia iÅ¡sprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymÄ nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ turtÄ apskaitančių įstaigų ar turtines teises iÅ¡vieÅ¡inančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Tokios pat sÄ lygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (LR CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Atsižvelgus į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus bei turto, kuris nurodomas kaip nepagrįstai pripažintas suinteresuoto asmens A. B. asmenine nuosavybe, teisinę prigimtį, darytina iÅ¡vada, kad nė viena iÅ¡ nurodytų aplinkybių neleidžia vertinti jos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios po bylos iÅ¡nagrinėjimo ar negalėjusios bÅ«ti žinoma apeliantui, susitariant dėl turto pasidalijimo (santuokos nutraukimo padarinių).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog santuoka tarp Å¡alių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytÄ sutartį. Be to, pareiÅ¡kėjus santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė, ji ruošė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl savo teises pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ginti tinkamai.Byloje nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo E. B. ir suinteresuoto asmens A. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 5-6).

IÅ¡ byloje esančio VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad dar 2006-05-03 buvo iÅ¡vieÅ¡inta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 9-10). Tokį pat iÅ¡raÅ¡Ä buvę sutuoktiniai yra pateikę ir į civilinę bylÄ Nr. 2-2566-339/2011, kur buvo nagrinėjamas jų praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, todėl teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad minėtas butas priklauso A.

B. asmeninės nuosavybės teise. Be to, civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , buvo pateikta VÄ® „Registrų centro“ TelÅ¡ių filialo pažyma, kurioje buvo nurodyta, kad E. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi (civ. b. Nr. 2-2566-399/2011, b. l. 13). Taip pat apeliantas nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų apie tai, kad santuokos nutraukimo dienÄ buvusių sutuoktinių pasidalintos transporto priemonės buvo kitokios vertės nė buvo nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, ar kad buvo kito santuokoje įgyto dalintino turto, kuris tuo metu bÅ«tų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors tokiÄ pareigÄ turėjo (LR CPK 178 str.).

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo E. B. nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažįstamos pagrindu proceso atnaujinimui, nes jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimÄ jis suprato ir turėjo galimybę laiku apskųsti. Taip pat pripažintini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo E. B. argumentai, jog prieÅ¡ nutraukdamas santuokÄ , teismas turėjo įsitikinti, ar yra praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡eima yra iÅ¡irusi (LR CK 3.53 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjo E. B. ir A. B. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o įstatymas kelia reikalavimÄ , kad sutuoktiniai gyventų skyrium daugiau nei vienerius metus, kai santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio praÅ¡ymu (LR CK 3.51 str. 1 d. 1 p.). Teismui, nagrinėjančiam santuokos nutraukimo bylÄ , kurioje reikalavimas dėl santuokos nutraukimo reiÅ¡kiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įstatymas numato sÄ lygÄ Ä¯sitikinti, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai (LR CK 3.51 str. 1 d. 1 p.).

Buvę sutuoktinai nagrinėjamu atveju buvo susituokę jau daugiau kaip penkerius metus. Å iuo atveju LR CK 3.53 str. 2 d. nurodyta prezumpcija, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas nesirėmė, nes pareiÅ¡kėjas E. B. ir A. B. savo pareiÅ¡kime buvo nurodę, kad daugiau negu du mėnesius gyvena atskirai ir santuokos iÅ¡saugoti nebegalima. Pažymėtina, kad teikdami pareiÅ¡kimÄ santuokÄ nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiÅ¡kėjas E. B. ir A.

B. buvo nurodę, kad terminas susitaikymui neskirtinas, nes tai susidariusios situacijos jau nebepakeistų ir prieÅ¡tarautų jų interesams, pareiÅ¡kimas yra jų abiejų pasiraÅ¡ytas, o teismui nagrinėjant jų pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo, abu buvę sutuoktiniai teismo posėdyje dalyvavo, byloje yra pasiraÅ¡ytos jų priesaikos (civ. b. Nr. 2-2566-399/2011, b. l. 1, 19, 20). Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo pažeistos LR CK 3.54 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių taikinimÄ .Byloje taip pat nustatyta, kad praÅ¡ydami teismo patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiÅ¡kėjas E. B. ir A.

B. buvo susitarę dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dėl teiktino iÅ¡laikymo vaikams, todėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo bÅ«tinas (LR CK 3.178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas E. B. gali kreiptis ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (LR CK 3.53 str. 3 d., 3.175 str.), tačiau tokios tvarkos nenustatymas, kai byloje tarp tėvų dėl to nebuvo ginčo, nėra pagrindas civilinės bylos proceso atnaujinimui. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nusprendžia praÅ¡ymÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (LR CPK 370 str. 2 d.), tai reiÅ¡kia, kad teismas turi teisę, tačiau ne pareigÄ , praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

IÅ¡ byloje esančios teisėjo rezoliucijos matyti, kad pareiÅ¡kėjo E. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo buvo nuspręsta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 1), pareiÅ¡kėjui bei suinteresuotam asmeniui A. B. buvo iÅ¡siųsti teismo praneÅ¡imai, kuriuose nurodyta, kad praÅ¡ymas bus nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka 2014 m. vasario 10 d. bei, kad neatvykimas netrukdys teismui priimti procesinį sprendimÄ (b. l. 21, 22), todėl pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui E. B. buvo atimta galimybė pateikti įrodymus, jog jis nėra praleidęs LR CPK 368 str. nustatytų terminų.

Pažymėtina, kad tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė ir su atskiruoju skundu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie nurodomas, neva, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, pareiÅ¡kėjui buvo žinoma bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nagrinėjimo metu.  Dėl iÅ¡dėstyto, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                       Danutė Matiukienė