Legislator Case Law & Legislation
cfbb0ddb-c8cf-4392-a04c-6a11ddb1a8a2 AI generated

cfbb0ddb-c8cf-4392-a04c-6a11ddb1a8a2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cfbb0ddb-c8cf-4392-a04c-6a11ddb1a8a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. Å¡alių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 400 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2018-11-14) iki sÅ«naus pilnametystės, pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei;

Legislator headnote

AI generated

cfbb0ddb-c8cf-4392-a04c-6a11ddb1a8a2 · Vilniaus apygardos teismas: sutinkant iÅ¡mokėti E. P. 9 000 Eur kompensacijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡leido savo asmeninių poreikių tenkinimui bei leisti jai su vaiku Å¡eÅ¡is mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitÄ gyvenamÄ plotÄ sau ir nepilnamečiam Å¡alių sÅ«nui. Tačiau suėjus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui ieÅ¡kovė iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė ir pateikė ieÅ¡kinį dėl uzufrukto nustatymo. IeÅ¡kovė privalėjo pasirÅ«pinti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ ja vieta Å¡alių sulygtu terminu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-2478-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35826-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.4.4.2; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovės) E. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. P. ieÅ¡kinį atsakovui R.

R. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sÄ lygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. Å¡alių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 400 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2018-11-14) iki sÅ«naus pilnametystės, pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktÄ ir nustatyti Å¡alių nepilnamečiam vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motinai (ieÅ¡kovei) teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini) (Å¡eimos turtu), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui, uzufrukto teise iki kol Å¡alių nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės (t. 1, b. l. 173–174; t. 2, b. l. 148-149).

2. Nurodo, kad laikotarpiu, kai ji teikė teismui 2016 m. ieÅ¡kinį dėl uzufrukto teisės nustatymo ir kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimas dėl uzufrukto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, ieÅ¡kovė dirbo VÄ® „Centrinė hipotekos įstaiga“ (po reorganizavimo VÄ® „Registrų centras“) pagal terminuotÄ darbo sutartį – kiekvienÄ mėnesį gaudavo 468 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2016-10-10 dirbo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal terminuotÄ darbo sutartį Nr. S-83 (termino pabaiga 2018-10-10 arba kai darbuotojas grįš iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų) – kiekvienÄ mėnesį gaudavo po 738 Eur atskaičius mokesčius.

Darbo sutartis buvo nutraukta 2017-11-11. IeÅ¡kovė jau vienerius metus negauna pajamų, susijusių su darbo santykiais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nuo 2017-11-25 iki 2018-08-24 mokėjo ieÅ¡kovei nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ (382,31 Eur per mėnesį). Å iÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė skirdavo nepilnamečio sÅ«naus poreikiams patenkinti, taip pat savo ir sÅ«naus poreikius tenkindavo iÅ¡ turimų santaupų. IeÅ¡kovė iÅ¡ turimų santaupų sumokėjo atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2019 priteistas 3 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė Å¡iai dienai realiai turi santaupų apie 800 Eur. Nors jai nuosavybės teise priklauso du žemės Å«kio paskirties sklypai, jų turėjimas nepatvirtina galimybės gauti pakankamai lėšų, kurios bÅ«tų naudojamos galimo gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui ar ilgalaikei nuomai, siekiant užtikrinti nepilnamečiam vaikui ilgalaikį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

3. IeÅ¡kovė nuo 2018-05-05 pradėjo sirgti. 2017-02-14 ieÅ¡kovės vardu atidarytose banko sÄ skaitose iÅ¡ viso buvo virÅ¡ 12 000 Eur. IeÅ¡kovė 2017-11-17 įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir Å¡iuo metu iÅ¡registruota. IeÅ¡kovės teigimu, jos turtinė padėtis, lyginant, kai buvo priimtas (įsiteisėjęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, labai pablogėjo: ji neturi jokių galimybių viena užtikrinti vaiko teisės į bÅ«stÄ , o turimas nekilnojamas turtas yra menkavertis.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio automobilio pardavimas neįmanomas, kadangi Å¡iuo metu ieÅ¡kovės judėjimas dėl patirtos kelio traumos yra ribotas ir, neturint automobilio, bÅ«tų neįmanomas vaiko pristatymas į ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , lankomus bÅ«relius. Atsakovo turtinė padėtis labai gera: turi pastovias pajamas – dirba AB „Litgrid“ vyriausiuoju inžinieriumi apie dvideÅ¡imt metų, vidutinis darbo užmokestis yra virÅ¡ 2 000 Eur, mokami dienpinigiai, kurie neįskaitomi į darbo užmokestį; turi automobilį (6 000 Eur vertės), ginčo butÄ ir santaupų banke; sÅ«nui moka minimalų 290 Eur iÅ¡laikymÄ , nors daugiau iÅ¡laikytinių neturi.

4. Paaiškino, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai susideda iš šių pagrindinių išlaidų: kokybiškam maistui, aprangai, būsto išlaidos, vaiko sveikatai ir jos stiprinimui, vaiko ugdymui, mokymuisi ir tobulėjimui, vaiko laisvalaikiui ir pramogoms: žaislų, atostogų, kelionių ir panašios išlaidos. Vaiko poreikiams patenkinti reikia 690 Eur per mėnesį, taigi iš atsakovo priteistas 290 Eur išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovė, dėl pirmiau nurodytų savo pasikeitusių aplinkybių, neturi galimybių skirti sūnaus išlaikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, todėl būtina, kad vaiko tėvas R. R. skirtų didesnę lėšų vaikui išlaikyti dalį.

5. Atsakovas R. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė esminiai pasikeitusių aplinkybių, remiantis kuriomis teismas priimtų sprendimÄ padidinti teikiamÄ iÅ¡laikymÄ ir (ar) nustatyti uzufruktÄ . Teigia, jog Å¡alys, iÅ¡reiÅ¡kusios savo valiÄ , pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuriÄ patvirtino teismas (civilinė byla Nr. 2-711-726/2016). Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ vienas ginčytinų klausimų buvo uzufrukto E. P. ir vaikui nustatymas, tačiau Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas bendrame kontekste siejant jį su kitais reikalavimais, R.

R. sutinkant iÅ¡mokėti E. P. 9 000 Eur kompensacijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡leido savo asmeninių poreikių tenkinimui bei leisti jai su vaiku Å¡eÅ¡is mėnesius gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad E. P. galėtų susirasti kitÄ gyvenamÄ plotÄ sau ir nepilnamečiam Å¡alių sÅ«nui. Tačiau suėjus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui ieÅ¡kovė iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė ir pateikė ieÅ¡kinį dėl uzufrukto nustatymo. IeÅ¡kovė privalėjo pasirÅ«pinti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ ja vieta Å¡alių sulygtu terminu.

Be to ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ vietÄ yra deklaravusi savo tėvų bute, į kurį ketino iÅ¡sikelti po santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, nors dar 2014 m. ieÅ¡kovės motina nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog E. P. su sÅ«numi gyventų nurodytame bute. Nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡tuokos metu priteistas 290 Eur per mėnesį iÅ¡laikymas buvo Å¡alių sulygta atsižvelgiant ir į galimas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas įsigyjant ar nuomojantis bÅ«stÄ . Atsakovas buvo priverstas ne tik kad mokėti komunalinius mokesčius už butÄ , kuriame negyvena, bet ir nuomotis kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises.

IeÅ¡kovė turi kito nekilnojamojo turto (žemės sklypus), jai buvo iÅ¡mokėta kompensacija, ji turėjo santaupų bankuose, dirbo, tačiau dėl iÅ¡laidavimo ir kitų neaiÅ¡kių priežasčių taip ir neužtikrino nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygų.

7. Atsakovo teigimu, E. P. su ieÅ¡kiniu pateikė 2016-09-08 darbo sutartį Nr. S-83, iÅ¡ kurios matyti, kad buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2018-10-10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė neturėjo galimybės tęsti darbÄ iki sutartyje nurodyto termino. Pateikti susiraÅ¡inėjimai apie galimai vykdytas darbo paieÅ¡kas neatskleidžia tikrosios padėties ir neįrodo realių ieÅ¡kovės pastangų susirasti darbÄ .

8. Nurodo, kad vieno kambario buto nuoma L. A. g. yra nuo 180 iki 220 Eur. IeÅ¡kovė pagal 2016-09-08 darbo sutartį uždirbdavo 780 Eur, taip pat gaudavo ir gauna pinigus iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui, turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, tačiau niekada nedėjo (nededa) pastangų įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ . Visos jos pastangos ir energija buvo sutelkta į bylinėjimÄ si. Vien iÅ¡ atsakovo sumokėtos 9 000 Eur kompensacijos ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi realiÄ galimybę nuomotis tokio pat tipo butÄ , įvertinus didžiausiÄ praÅ¡omÄ 220 Eur kainÄ , daugiau nei trejus metus. Tačiau iÅ¡ visų teisminių ginčų sekos akivaizdu, kad ieÅ¡kovės siekis buvo kitas.

9. Å iai dienai teikiamas atsakovo iÅ¡laikymas visiÅ¡kai gali užtikrinti nepilnamečio sÅ«naus bÅ«tiniausius, ir ne tik, poreikius, tuo labiau, kad atsakovo mokamas iÅ¡laikymas indeksuojamas. IÅ¡ pateiktos su ieÅ¡kiniu lentelės matyti, kad sÅ«nui kas mėnesį perkami žaislai, kai kurių kaina siekia gerokai virÅ¡ 100 Eur. Jei ieÅ¡kovė tokiais savo veiksmais gali iÅ¡laidauti, tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad didesnė dalis tos finansinės naÅ¡tos turi bÅ«ti perkelta atsakovui. IeÅ¡kovė pati sprendžia kÄ pirkti, į kokius bÅ«relius leisti vaikÄ , visų Å¡ių klausimų nederindama su atsakovu. Be to, ieÅ¡kovė sistemingai pažeidinėja santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu, dalis finansinės naÅ¡tos persikeltų jam.

10. IeÅ¡kovės pateikta suma kuro iÅ¡laidoms – 80 Eur, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi iki sÅ«naus darželio yra 6 km, tuo labiau, jog dukart per savaitę sÅ«nų nuveža atsakovas. Atsakovui taip pat neaiÅ¡ku, kaip su vaiko poreikiais susijęs automobilio padangų pirkimas ir ar jų sÅ«nui bÅ«tinas dronas, kurio kaina – 130 Eur. IeÅ¡kovės pateiktoje lentelėje yra dvi grafos, kurios dubliuojasi. Vien vaiko žaislams ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia virÅ¡ 100 Eur, kas mėnesį perkamos knygos, DVD, žaislai, kartais ir ne po vienÄ .

Nesuprantama, kaip 6 metų vaiko gimtadieniui iÅ¡leidžiama 309 Eur ir dar plius žaislui 94 Eur. Nesutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad ji daug iÅ¡leidžia nepilnamečio sÅ«naus maistui, nes produktus perka turguose, Å«kininkų Å«kiuose, pas atskirus žmones. IeÅ¡kovės tėvai turi Å«kį, traktorių, kombainÄ . Kai Å¡alys gyveno santuokoje, E. P. atsiveždavo iÅ¡ tėvų daržovių, mėsos, kiauÅ¡inių, pieno, bulvių ir kitus produktus.

11. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės nurodomi susirgimai nėra liga, kuri apribotų ieÅ¡kovės galimybes dirbti. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė yra diplomuota teisininkė, jos darbo pobÅ«dis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to, jeigu nebÅ«tų galima dirbti – bÅ«tų nustatomas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija. Išėjusi iÅ¡ darbo ir tapusi bedarbė ieÅ¡kovė nesistengė taupiau gyventi ar mažiau iÅ¡laidauti. Nagrinėjant bylÄ dėl uzufrukto nustatymo ieÅ¡kovės sÄ skaitoje buvo 12 221 Eur, o Å¡iai dienai – 800 Eur. IeÅ¡kovė gaudavo darbo biržos paÅ¡alpÄ 382,31 Eur, 309 Eur kas mėnesį mokėdavo atsakovas, jai buvo mokama valstybės vaiko iÅ¡moka 38 Eur ir įvertinus tai, kad iÅ¡ 12 221 Eur santaupų liko tik 800 Eur, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė kas mėnesį iÅ¡leisdavo apie 1 600 Eur. Akivaizdu, kaip žmogui, neturinčiam darbo, tai yra ženkli suma.

12. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai mažamečio J. P. interesais, siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamÄ sias patalpas. Dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-12 sprendimu (Ž3 t., b. l. 75–92) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 27,82 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, taip pat nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje esančiuose medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡uose nenurodytos tokios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dėl sveikatos problemų yra nedarbinga ar jos darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jai nustatytos specialios darbo sÄ lygos. Teismas pažymėjo, kad pačios ieÅ¡kovės pozicija dėl jos sveikatos bÅ«klės aplinkybių nenuosekli. IeÅ¡kovės darbo pobÅ«dis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu, be to, jeigu liga neiÅ¡gydoma ir dėl jos žmogus negali dirbti, yra forminamas atitinkamas invalidumas ir gaunama invalidumo pensija.

15. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės lėšų judėjimÄ jos turimose banko sÄ skaitose, konstatavo, jog įrodymų visuma nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių, kad jos finansinė padėtis neleido jai pasirÅ«pinti savo ir nepilnamečio sÅ«naus poreikiais. PrieÅ¡ingai, teismo nustatytos aplinkybės rodo nepateisinamÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidumÄ , realios situacijos nesuvokimÄ , savo asmeninių, bet ne vaiko, poreikių iÅ¡kėlimÄ .

16. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog ji sÅ«naus poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžia 690 Eur, pažymėjo, kad ne visos ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos tėvai Å«kio neturi. Vien teiginys, kad ieÅ¡kovės tėvai patys negali dirbti Å«kyje, nepaneigia, kad Å«kyje gali dirbti kiti asmenys. Be to, Lietuvoje turgavietėse yra įrengti kasos aparatai ir kiekvienam gyventojui, atsikaičiusiam grynaisiais pinigais ar mokėjimo kortele, turi bÅ«ti iÅ¡duodamas fiskalinis kasos aparato kvitas.

Teismas ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams laikė labai didelėmis. Be to, ieÅ¡kovės pateiktoje lentelėje dvi grafos akivaizdžiai dubliuojasi: iÅ¡laidos su iÅ¡laidomis vaiko ugdymui, mokymuisi, kurioje taip pat nurodomi žaislai, dėlionės, konstruktorius. Teismas sprendė, jog nesuprantamas prie vaiko poreikių automobilio padangų skaičiavimas, nurodant 120 Eur sumÄ , kai naujomis automobilio padangomis naudojasi ir pati ieÅ¡kovė ir (ar) vidutiniÅ¡kai 55–65 Eur per mėnesį iÅ¡laidų transportui poreikis.

Ieškovė, teigdama, jog turimi žemės sklypai yra mažaverčiai, nesant galimybių jas parduoti, gali dėti pastangas sklypus išnuomoti.

17. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, susijusiais su minimalia iÅ¡laikymo dydžio riba – 550 Eur, kadangi toks kriterijus yra tik orientacinis. Nustatė, kad ieÅ¡kovė yra darbingas, jaunas asmuo, neturintis tokių sveikatos problemų, dėl kurių bÅ«tų apribotas ar sumažintas jos nedarbingumo lygis. IeÅ¡kovės pajamas sudaro tik atsakovo mokamas 209 Eur iÅ¡laikymas ir valstybės mokama iÅ¡moka sÅ«nui (vaiko pinigai), tačiau ji nurodo, kad sÅ«naus poreikius užtikrina geriausiai ir sutinka sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti po 150 Eur, kas sudarė pagrindÄ teismui pagrįstai manyti, kad ji gauna pajamų, kurių byloje nenurodė.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos intensyvias pastangas susirasti darbÄ , kad ir ne pagal savo specialybę ir (ar) įgyti kitÄ kvalifikacijÄ ir kt. Teismas vertino, kad atsakovo kas mėnesį mokamas 209 Eur (po indeksacijos 307 Eur) iÅ¡laikymas nelaikytinas minimaliu, yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. IeÅ¡kovei pažeidinėjant santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , akivaizdu, kad vaikui daugiau laiko praleidžiant su tėvu, dalis finansinės naÅ¡tos persikeltų jam.

Teismas sprendė, kad Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui yra panaÅ¡ios, todėl jos turi galimybę prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo lygiomis dalimis.

18. Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto nustatymo, pažymėjo, kad ieÅ¡kovės padėtis po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasikeitė į teigiamÄ pusę: ji dirbo, gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį; turėjo ir turi nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo santaupų. IeÅ¡kovės įrodinėjama aplinkybė, kad ji dirbo pagal terminuotÄ darbo sutartį turėjo bÅ«ti svarbi tam, kad susirasti tiek geriau apmokamÄ darbÄ , tiek darbÄ , leisiantį užtikrinti ne tik savo, bet ir nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus poreikius.

Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės elgesys, nenurodžius visų ir teisingų duomenų apie gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du neiÅ¡naudojus visų galimybių dėl paskolos gavimo, pernelyg didelio iÅ¡laidavimo, konstatuota galimybė ieÅ¡kovei nuomotis bÅ«stÄ . Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus nepateisinamÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidumÄ , realios situacijos nesuvokimÄ , savo asmeninių, bet ne vaiko, poreikių iÅ¡kėlimÄ , teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl atsakovo daiktinės teisės suvaržymo, ypač kai ieÅ¡kovė nedėjo pastangų ne tik kad įsigyti bÅ«stÄ nuosavybės teise, bet ir (ar) iÅ¡sinuomoti, naudoti panaudos pagrindu ar kitais bÅ«dais.

19. Teismas, nenustatęs atsakovo ir jo atstovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesÄ Å¾iningo veikimo prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė.

20. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kovė, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, pateikė teismui naujus įrodymus, nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl jų nevertino. III. Apeliacinio skundo argumentai 21. Apeliantė (ieÅ¡kovė) E. P. apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 106–126) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Taip priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirti atsakovo atstovei advokatei V. Z. baudÄ dėl bylos vilkinimo ir perduoti medžiagÄ prokuratÅ«rai dėl advokatės veiksmais galimai suklastotos sÄ skaitos iÅ¡klotinės ir apie tai informuoti Lietuvos advokatÅ«rÄ .

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė nurodė ir pagrindė įrodymais savo pasikeitusiÄ turtinę padėtį ir negalėjimÄ teikti tokio iÅ¡laikymo vaikui, kurį galėjo teikti nutraukiant santuokÄ tarp Å¡alių. Teismas, vertindamas iÅ¡laidas vaikui, netyrė pateiktų čekių, nevertino, kokias konkrečiai prekes vaikui pirkdavo apeliantė, taip pat nepagrįstai teigė, kad vaiko iÅ¡laidų lentelėje vaikui pirkti žaislai priskiriami prie dviejų grafų, o rėmėsi tik banko pateiktomis iÅ¡klotinėmis ir vertino, kiek kartų ieÅ¡kovė atsiskaitydavo parduotuvėse.

Kiekvienas mokėjimas į lentelę iÅ¡raÅ¡ytas atskirai (nedubliuojant) ir pagrįstas konkrečiu čekiu. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės mokėjimus už vaiko darželį į biudžetinę įstaigÄ , ieÅ¡kovės maitinimÄ si pietų metu, mokėjimus, kurių kodas – 5660, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, priskyrė prie nepateisinamo ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimo, o mokesčio permokos grÄ Å¾inimÄ prilygino įplaukomis (pajamomis).

23. Teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kur iÅ¡leido 9 000 Eur kompensacijÄ , neatsižvelgė į savo 2018-11-16 priimtÄ nutartį, taip pat pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų (ieÅ¡kovės tėvų), kurie neturi pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių vaiko, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Be to, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, suabsoliutino atsakovo, kuris nebuvo prisaikdintas, paaiÅ¡kinimus, taip pat vadovavosi tik prielaidomis, o ne įrodymais, suabsoliutino Lietuvoje vykdomÄ fiskalinę politikÄ ir, neįvertindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad turguose visi pardavėjai privalo iÅ¡duoti čekius už perkamas prekes, dėl ko ieÅ¡kovės argumentÄ , kad dalį maisto prekių (žemės Å«kio produkcijÄ ) perka turguose ir turi iÅ¡laidų, tačiau negali patvirtinti mokėjimų, nepagrįstai atmetė.

Teismas vadovavosi dokumentais, kurie pateikti į bylÄ pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintas įrodymų pateikimo taisykles ir juos pripažino įrodytais, taip pat įvertino tik dalį įrodymų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, ir nevertino atsakovo santaupų, didelėmis sumomis dovanotų piniginių lėšų, netinkamai paskaičiavo atsakovo darbo užmokestį, nevertino Å¡alių turtinės padėties proporcingumo principo, nustatant iÅ¡laikymo dydį vaikui, bei nepateikė jokių argumentų, darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė galimybės kitu bÅ«du užtikrinti vaiko teisės į bustÄ , t. y. kokie tie kiti bÅ«dai.

Teismas priimtu sprendimu apribojo vaiko teisę turėti bÅ«stÄ , taip pat buvo Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės atžvilgiu.

24. PrieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, ieÅ¡kovė nėra jauna ir turi sveikatos problemų. Darbo rinkoje jos amžiaus teisininkai nėra paklausÅ«s, o jos sveikatos bÅ«klė neleidžia jai dirbti teisinio darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovei kojos kelio gydymas nebuvo užbaigtas, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, jog galimas neįgalumo nustatytas, neatitinka teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. Be to, teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės pateiktus elektroninius laiÅ¡kus dėl darbo paieÅ¡kų, kurie patvirtina, kad ir sirgdama ieÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai, siekė susirasti darbÄ . Teismas iÅ¡kraipė ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, taip pažeisdamas CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.

25. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės sÄ skaitas bankuose, susipainiojo įrodymų tyrime, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl 9 000 Eur kompensacijos iÅ¡leidimo, kadangi ji dalį kompensacijos panaudojo automobilio įsigijimui ir jo remontui. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir joje nustatyta kaina patvirtina transporto priemonės realiÄ Ä¯sigijimo kainÄ ir sukelia visas teisines pasekmes, sietinas su mokesčių mokėjimu. PrieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, iÅ¡gryninti pinigai (iÅ¡skyrus atsakovui sumokėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos) buvo skirti ieÅ¡kovės ir sÅ«naus asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, už dalį pinigų buvo pirkta kelionė į TurkijÄ , sumokant už jÄ grynais. Pajamas, gautas už bedarbio paÅ¡alpÄ â€“ po 382 Eur, skirdavo vaiko iÅ¡laikymui, o pati gyveno iÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų.

26. Nupirktos dvi kelionės neturėtų bÅ«ti laikomos iÅ¡laidavimu, kadangi abi Å¡alys privalo užtikrinti vaiko teisę į poilsį. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad negalėtų mokėti didesnio iÅ¡laikymo vaikui. IeÅ¡kovė tenkino iÅ¡skirtinai vaiko, o ne savo, interesus. Vien vaiko mėnesinės iÅ¡laidos bÅ«reliams ir darželiui siekia 200 Eur, iÅ¡laidos komunalinėms paslaugoms, degalams sudaro apie 300 Eur per mėnesį, maistas, drabužiai, poilsis, laisvalaikis, kas sudaro pagrįstÄ sumÄ per mėnesį, kuri yra nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje. Dalį iÅ¡laidų – 120 Eur, už padangų pirkimÄ priskyrė prie vaiko poreikių (padangos kainavo apie 250 Eur), kadangi jos buvo perkamos iÅ¡skirtinai dėl vaiko saugumo. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovė yra pateikusi teismui paskolos sutartį ir yra pasiskolinusi 3 000 Eur. Å i aplinkybė pagrindžia ieÅ¡kovės pinigų turėjimÄ ir galimybę iÅ¡ jų skirti vaikui iÅ¡laikymÄ .

27. Teigia, jog maisto produktus yra pigiau nusipirkti turguje, negu užauginti. Teismo konstatavimas, kad ieÅ¡kovė yra apmokėjusi už skelbimÄ dėl karvės pardavimo niekaip nėra sietinas su maisto atsivežimu, nes karvės pardavimas sietinas su karvės netekimu.

28. Teismas skundžiamame sprendime nevertino tėvų turtinės padėties proporcingumo, paskirstant iÅ¡laikymo dydį vaikui tarp Å¡alių, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 str. 1 ir 3 d., taip pat atsakovo gautų pajamų nuo santuokos nutraukimo. Atsakovas turi visas galimybes mokėti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui. Pragyvenimo lygis ženkliai pakito (nuo 350 Eur iki 550 Eur), todėl ir dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti peržiÅ«rimas vaiko iÅ¡laikymo lygis. Nenustačius uzufrukto, vaiko iÅ¡laikymo dydis taip pat turėtų padidėti.

29. Teismas, pasisakydamas dėl uzufrukto teisės nustatymo, sprendime nevertino pasikeitusių aplinkybių po priimto 2017-02-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1846-779-2017. Neįmanoma specialiai sukurti traumų, ligų ar nedarbo. IeÅ¡kovė neturėjo kitokio pasirinkimo ir kreipėsi į teismÄ , siekdama užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ . Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi nevertino aplinkybių, kaip bus užtikrinta vaikui teisė turėti jo poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

30. Nesutinka su teismo sprendimu neskirti atsakovei baudos už bylos vilkinÄ , kadangi advokatė klaidino teismÄ , vilkino teismo galimybę paskirti parengiamÄ jį teismo posėdį, kuris galėjo bÅ«ti paskirtas visu mėnesiu anksčiau, nei buvo paskirtas. Advokatė įrodymus pradėjo rinkti tik po keturių mėnesių nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, antro parengiamojo teismo posėdžio metu prašė iÅ¡duoti teismo liudijimÄ , t. y. įrodymams gauti, kurie galėjo bÅ«ti gauti anksčiau. Be to, advokatė vadovavosi suklastota sÄ skaitos iÅ¡klotine, ji sÄ moningai iÅ¡kraipo aplinkybes.

31. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. R. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 130–139).

32. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl uzufrukto nustatymo nebuvo keliamas ir sprendžiamas, kadangi jis buvo iÅ¡spręstas – atsakovas sutiko iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 9 000 Eur kompensacijÄ bei leisti jai su sÅ«numi gyventi 6 mėnesius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute tam, kad ieÅ¡kovė galėtų susirasti kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ sau ir sÅ«nui. IeÅ¡kovė žadėjo įsikelti į jos motinai nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovė tokiÄ galimybę turėjo, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-33740-127/2014. Å iame bute ieÅ¡kovė yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tai, kad buvo sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos kausimas, patvirtina 2016-03-03 sprendimo rezoliucinės dalies 8 p. Å¡alių įtvirtintas susitarimas. 2016-10-03 ieÅ¡kovė turėjo darbÄ ir nebuvo patyrusi traumos. Po Å¡ios datos ieÅ¡kovė buvo pasyvi, gautas lėšas bei turimas santaupas iššvaistė.

Ieškovė teismo argumentus interpretuoja savaip.

33. Apeliantei, esant diplomuotai teisininkei, buvo žinomos atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lygos tiek savo noru, tiek darbdavio valia. Ji turėjo visas galimybes iki 2018-10-10 dirbti. Jei ji bÅ«tų dirbusi iki nurodytos datos – jai bÅ«tų užtikrintas nedarbingumas ir nedarbingumo paÅ¡alpa. Apeliantė, įvardindama turimas ligas, nepateikia įrodymų, kaip jos susijusios su uzufrukto nustatymu. IeÅ¡kovė turėjo pateikti įrodymus, kokių veiksmų ėmėsi ir kokias galimybes iÅ¡naudojo ieÅ¡kodama kitokio pobÅ«džio darbo, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovės pateikti elektroniniai laiÅ¡kai dėl darbo paieÅ¡kos bei argumentai dėl vykimo į keliones turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovė žinojo, kad 2017-11-08 bus atleista, tačiau ji 2017-11-02 su sÅ«numi iÅ¡vyko į TurkijÄ , vietoje to, kad lėšas atostogoms skirtų pragyvenimui.

34. IeÅ¡kovė teikia teismui su ginču nesusijusius argumentus. Byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečiui yra bÅ«tinos specialios gyvenimo sÄ lygos ar papildomos iÅ¡laidos jo galimai turimoms ligoms gydyti. Teigia, jog apeliantė, nurodydama, kad 2018-11-23 sÅ«nui buvo atlikta operacija, teikė įrodymus dar 2016 m. Minėta operacija buvo planinė, finansuojama iÅ¡ ligonių kasų. Vaistai vaikui buvo perkami savo iniciatyva.

35. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, atsakovo uždarbis yra 1 200 Eur – 1 300 Eur. Atsakovo gaunami dienpinigiai negali bÅ«ti prilyginami kaip pastoviai gaunamos pajamos. Atsakovas turi įsipareigojimų prieÅ¡ bankÄ ir yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius apie iÅ¡duotÄ kreditÄ . Apeliantei buvo iÅ¡duotas teismo liudijimas dėl įrodymų rinkimo, kurio pagrindu ji iÅ¡sireikalavo atsakovo turimų bankuose sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėjo galimybę teikti argumentus apie mokamas įmokas kreditui ir ginčyti, ar kredito sutartis yra galiojanti, tačiau to nepadarė ir apeliaciniame skunde remiasi tik prielaidomis.

36. Apeliantė siekia suklaidinti teismÄ , kadangi nurodo klaidingÄ atsakovo banko sÄ skaitos numerį, be to, prieÅ¡ingai, nei ji teigia, 2 721 Eur atsakovui padovanojo jo tėvas, o ne atvirkščiai. Atsakovas Å¡iai dienai neturi jokių santaupų, kadangi jos nuo 2014 m. buvo naudojamos buto nuomai. Atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi.

37. Teismas analizavo visus čekius ir kvitus ir dėl jų pasisakė. Susipažinus su jais akivaizdu, kad pagrinde yra perkamos deÅ¡relės be jokių pridėtinių E, jogurtas, coca cola. Nors apeliantė teigė, kad vaikÄ maitina iÅ¡skirtinai ekologiÅ¡ku maistu, kurį perka turguose, ji nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio Å¡ias aplinkybes. Pateikti kvitai nepatvirtina, jog vaiko ugdymui, lavinimui ir pramogoms reikalingos tokios didelės lėšos, kaip nurodė ieÅ¡kovė. Å eÅ¡ių bÅ«relių lankymas per 2018 m. metus per mėnesį kainavo 55,37 Eur. Atsakovui neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė vaikui pirko 130 Eur kainuojantį dronÄ ir per mėnesį skiria dideles iÅ¡laidas vaiko žaislams. IeÅ¡kovė neužtikrina atsakovui galimybės praleisti kuo daugiau laiko su sÅ«numi (nė karto nepraleistas savaitgalis su nakvyne, atostogos ir pan.), kas atitinkamai reikÅ¡tų ir jos finansinės naÅ¡tos sumažėjimÄ .

38. IeÅ¡kovės argumentai, susiję apie galimai nesuderinamÄ advokatės elgesį su Lietuvos advokatÅ«ros keliamais standartais advokatams, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų atsakovas nepasisakė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Apeliacinis skundas netenkintinas.

40. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d. Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

41. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai, pasikeitus aplinkybėms, pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, įrodinėdama, jog padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai ir pablogėjo jos turtinė padėtis (dėl nedarbo, sveikatos bÅ«klės suprastėjimo ir santaupų neturėjimo), prašė pakeisti iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir jį padidinti iki 400 Eur, taip pat nustatyti uzufruktÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodytus ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. Apeliantė E. P. apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su skundžiamu teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iÅ¡ esmės suabsoliutino atsakovo argumentus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

43. CK 3.201 str., reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , 1 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pagal Å¡io straipsnio 2 d., priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiÅ«ra).

44. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal minėtÄ straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalykÄ . Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti iÅ¡laikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti iÅ¡laikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12 ir 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

45. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 3K-3-400-916/2018 pagal ieÅ¡kovės (nagrinėjamoje byloje – apeliantės) kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-58-275/2018, 2018-10-31 nutartyje suformulavo taisyklę, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės, galima keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trunkamuosius teisinius santykius įtvirtinančias sÄ lygas, t. y. pakeisti sutarties sÄ lygas dėl uzufrukto, kai yra iÅ¡ esmės pasikeitusios aplinkybės, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti Å¡alių sÅ«naus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika, jog, praÅ¡ant pakeisti iÅ¡laikymo dydį, svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikui), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti sÅ«nui uzufrukto teisę galėtų bÅ«ti tenkinamas, jei ieÅ¡kovė įrodytų egzistuojant aplinkybes, kurios bÅ«tų esmingai pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, įsiteisėjimo momento, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti Å¡alių sÅ«naus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

47. Apeliantė įrodinėjo, kad dėl savo pasikeitusių aplinkybių (nedarbo, sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, santaupų neturėjimo), neturi galimybių skirti sÅ«naus iÅ¡laikymui apie 400 Eur, kurį skirdavo ankščiau, be to, vaiko poreikiai padidėjo, todėl bÅ«tina nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir tuo pagrindu vaiko tėvas turėtų skirti didesnę lėšų vaikui iÅ¡laikyti dalį. Apeliantė dėl savo pasikeitusių poreikių taip pat prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo Å¡alių susitarimu sÄ lygas ir leisti jai su nepilnamečiu sÅ«numi naudotis uzufrukto teise jo tėvui priklausančiu butu, iki jų vaikas sulauks pilnametystės.

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po 2016-03-03 teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo momento, ieÅ¡kovės turtinė padėtis buvo pasikeitusi į teigiamÄ pusę, tačiau pati apeliantė atliko tam tikrus veiksmus Å¡iai padėčiai pabloginti. Kaip teisingai bylos duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė 2016-03-03 dienai gaudavo 468 Eur darbo užmokestį, tačiau nuo 2016-10-10 ji uždirbdavo 760 Eur (t. 1, b. l. 31–35); ieÅ¡kovė 2017-11-17 darbo santykius nutraukė savo noru (t. 2, b. l. 173); vyko į poilsinę kelionę užsienyje, kur patyrė papildomų iÅ¡laidų; apranga, avalynė ir žaislai buvo perkami ne tik kad kiekvienÄ mėnesį, bet ir po kelis sykis per mėnesį.

Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo advokatės pateikta sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotine (t. 2, b. l. 35–36), kadangi apeliantė kelionę pirko ne iÅ¡ vaiko pinigų sÄ skaitos, bet iÅ¡ savo sÄ skaitos, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pačio fakto, jog ji žinodama, kad ji pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 tik iki 2016-10-04 turėjo leidimÄ kartu su mažamečiu vaiku gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, 2016 m. rugsėjo mėn. skyrė ženkliÄ dalį – virÅ¡ 1 200 Eur – iÅ¡laidų ne pirmo bÅ«tinumo poreikiams užtikrinti.

Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, jog 2017 m. rudenį kartu su sÅ«numi vyko į dar vienÄ kelionę užsienyje. Sutiktina su apeliantės teigimu, jog abi ginčo Å¡alys privalo užtikrinti vaiko teisę į poilsį, tačiau, planuojant iÅ¡laidas, Å¡i pareiga turi bÅ«ti vykdoma racionaliai, atsižvelgiant į svarbesnės pareigos vykdymÄ â€“ pasirÅ«pinti kur ir kokiomis sÄ lygomis vaikas gyvens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

PrieÅ¡ingas tokios situacijos vertinimas prieÅ¡tarautų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

49. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikrus ieÅ¡kovės atliktus mokėjimus (mokėjimai už vaiko darželį, ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už maitinimÄ si kavinėse-restoranuose 2016-2017 m. pietų metu, mokėjimus VMI, žvejo bilietus) priskyrė nepateisinamam ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimui, o ne bÅ«tinoms iÅ¡laidoms, o iÅ¡ VMI gautÄ permokos grÄ Å¾inimÄ prilygino gautoms pajamoms. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidumÄ , realios situacijos nesuvokimÄ , savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iÅ¡kėlimÄ , vertino įrodymus apie tam tikrus atliktus mokėjimus ne atskirai, bet vertino įrodymų visumÄ .

Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas, neprisaikdinęs atsakovo, jo teiktus paaiÅ¡kinimus ir jų įrodomÄ jÄ vertę suabsoliutino. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas CPK 186 str. 6 d. nustatyta tvarka buvo prisaikdintas, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismas skundžiamame sprendime tam tikras iÅ¡vadas darė vadovaudamasis įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei pageidauja ar interpretuoja apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog neabejotina, jog pagal bylos I ir II priedų duomenis, ieÅ¡kovė, pirkdama tam tikras prekes (maistÄ , rÅ«bus ir pan.) užtikrino ir bÅ«tinus savo sÅ«naus poreikius. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų iÅ¡vadų. Kita vertus, tam tikri bylos I ir II priedai (čekiai, kvitai) patvirtina, jog apeliantė tenkindavo ir savo poreikius, kadangi iÅ¡ bylos I ir II priedų matyti, kad buvo perkamos prekės, kurios nėra susijusios su bÅ«tinu vaiko poreikių užtikrinimu (pvz., dažnai perkami loterijos bilietai – 2016-10-04, 2016-10-28, 2017-12-05, 2017-12-09, 2018-01-04, 2018-01-24, 2018-02-05, 2018-02-12, perkamos kapų žvakės – 2016-10-31, perkamas bangų krosnelės indas – 2016-10-13, perkamas lauko skėtis – 2017-06-26, ir pan.).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, jog nuo 2016-03-03 teismo sprendimo įsiteisėjimo iki Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (2018-11-14) vaikas paaugo ir Lietuvoje padidėjo minimali mėnesinė alga, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pakankamo pagrindo keisti sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui.

52. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad vaiko išlaidų lentelėje vaikui priskiriami žaislai priskiriami prie dviejų grafų. Iš bylos duomenų matyti, kad dubliuojasi ieškovės nurodytos išlaidos, patiriamos vaiko ugdymui, mokymuisi bei vaiko kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms ir žaislams, t. y. šiose abiejuose grafuose galima rasti, jog patiriamos išlaidos dėl žaislų, laisvalaikio (t. 1, b. l. 25–26). Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog byloje nebuvo tiriami jos pateikti čekiai, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamo teismo sprendimo 26 punkte vertino ieškovės pateiktus čekius.

53. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nepilnamečiui vaikui nustatytas astigmatizmas, alerginiai susirgimai, 2018 m. daryta operacija, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečiui vaikui yra bÅ«tinos specialios gyvenimo sÄ lygos ar yra bÅ«tinos papildomos iÅ¡laidos jo galimai turimoms ligoms gydyti. IeÅ¡kovės pateiktoje lentelėje matyti, jog ne kiekvienÄ mėnesį patiriamos iÅ¡laidos vaiko sveikatai arba patiriamos iÅ¡laidos yra labai nežymios (1 t., b. l. 25–26). Dėl apeliantės ir pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, susijusių su apeliantės atsiskaitymų turguose, pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog pirkdama prekes iÅ¡ turgaviečių patyrė bÅ«tent tokias iÅ¡laidas. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės nevertinamos kaip esminės, sudarančios pagrindÄ keisti 2017-02-13 teismo sprendimu patvirtintos sutarties sÄ lygas.

54. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų: skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės tėvams nebuvo nustatytos, pripažintos ar panaikintos jokios materialiosios teisės ir pareigos, todėl su tuo susiję ieÅ¡kovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

55. Apeliantė teigia, jog teismas, įvertindamas jos sveikatos bÅ«klę, nevertino bylos II priede esančių reikÅ¡mingų įrodymų, jog ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės mėn. patyrė traumÄ ir buvo apribotos galimybės judėti, daryta operacija ir paskirta reabilitacija, taip pat jog apeliantei nustatyti gimdos kÅ«no polipai, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl apeliantės sveikatos ir galimybių susirasti darbÄ .

56. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino apeliantės argumentus, susijusius su sveikatos bÅ«klę, ir nustatė, jog apeliantės problemos su sveikata prasidėjo 2018 m. balandžio mėn., tuo tarpu apeliantė iÅ¡ darbo savo noru išėjo 2017-11-11. Taigi, kaip minėta anksčiau, pati apeliantė, nuspręsdama iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, pablogino savo turtinę padėtį, nors žinojo, kad turėjo visas galimybes dirbti iki 2018-10-10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė neturėjo galimybės tęsti darbÄ iki sutartyje nurodyto termino. Nors iÅ¡ apeliantės byloje pateiktų el. laiÅ¡kų matyti, jog apeliantė nuo 2017-11-21 buvo iÅ¡siuntusi savo gyvenimo apraÅ¡ymus įvairioms darbovietėms (bylos II priedas, b. l. 41–63, 65–84), tik dvejais atvejais (bylos II priedas, b. l. 55, 71) buvo gauta informacija, jog apeliantė nebuvo atrinkta teisininkės pareigoms. Vienu atveju (bylos II priedas, b. l.

64) apeliantė buvo informuota apie galimai įvykstantį darbo pokalbį. Apeliantės pateikti el. laiški neįrodo dėl kokių priežasčių apeliantė nerado kito darbo - ar į ieškovės siųstus laiškus buvo atsakyta, ar ieškovė buvo kviečiama darbo pokalbiui ir ar ji į juos nuėjo, t.y. šie įrodymai nepatvirtina, jog apeliantė nerado kito darbo dėl objektyvių priežasčių.

57. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje esančiuose medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡uose nenurodytos tokios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dėl sveikatos problemų yra nedarbinga ar jos darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jai nustatytos specialios darbo sÄ lygos. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė yra kvalifikuota teisininkė, todėl jos darbo pobÅ«dis bei darbo specifika nėra susijusi su stovėjimu ar nuolatiniu vaikščiojimu. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog jai dėl paskirtų vaistų nerekomenduota dirbti darbo, susijusio su padidinta nervine įtampa, t. y. teisininko darbo, apeliantės nurodytame bylos II priedo 98 puslapyje tokia rekomendacija nėra nurodyta. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų ir argumentų, jog dėjo intensyvias pastangas susirasti darbÄ , kad ir ne pagal savo specialybe.

58. Apeliantė teigia, jog ji įsigijo automobilį už 4 500 Eur iÅ¡ gautos 9 000 Eur kompensacijos, taip pat jog ji laikotarpyje nuo 2016-03-03 iki 2019-01-31 iÅ¡grynino 12 524 Eur, iÅ¡ kurių pervedė atsakovui 3 050 Eur už bylinėjimosi iÅ¡laidų padengimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017, o likusiÄ sumÄ â€“ 8 400 Eur, naudojo asmeniniams ir vaiko poreikiams tenkinti, pažymėtina, jog toks kompensacijos panaudojimo bÅ«das tik patvirtina neracionalų disponavimÄ pinigais. Be to, minėta, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 tik iki 2016-10-04 apeliantė turėjo leidimÄ kartu su mažamečiu vaiku gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, likus kelioms savaitėms iki uzufrukto termino pabaigos, ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama palikti nepilnamečiam sÅ«nui ir ieÅ¡kovei naudotis gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančia atsakovui R. R., uzufrukto teise, kol Å¡alių sÅ«nus sulauks pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-02-13 civilinėje byloje Nr. 2-1846-779/2017 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismui 2018-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-58-275/2018 nutarus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Tačiau šiuo atveju ieškovė, žinodama, jog jos ieškinys yra atmestas, vis tiek, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, naudojosi, kaip ji teigia – 8 400 Eur santaupomis iki 2019-01-31 savo asmeniniams ir vaiko poreikiams tenkinti, tačiau nesiėmė protingų pakankamų veiksmų spręsti vaiko gyvenamosios vietos (t.y. būsto) klausimo.

59. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamo teismo sprendimo 41 punkte nenurodė, kokių konkrečių galimybių apeliantė turėjo imtis užtikrinant vaiko teisę į bÅ«stÄ , - iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, jog tokios galimybės buvo aptartos (nurodyta, kad pati ieÅ¡kovė nedėjo pastangų įsigyjant bÅ«stÄ nuosavybės teise, iÅ¡sinuomojant, naudojant panaudos pagrindu ar kitais bÅ«dais), be to, iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės nepasikeitė aplinkybės, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti Å¡alių sÅ«naus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus, buvo padaryta motyvuotai įvertinus visų įrodymų ir aplinkybių visumÄ .

60. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino šalių turtinės padėties proporcingumo principo, taip pat vertino tik dalį įrodymų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

61. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

62. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir jų finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius, taip įvertindamas Å¡alių turtinės padėties proporcingumo principÄ , t. y. vertino abiejų Å¡alių turimÄ turtÄ bei ieÅ¡kovės pastangas realizuoti turimÄ turtÄ , skolinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas sÅ«nui iÅ¡laikyti. Nors apeliantė teigia, jog pastovus atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra virÅ¡ 1 500 Eur, byloje pateiktos pažymos (1 t., b. l. 103, 2 t., b. l.

62) apie darbo užmokestį patvirtina prieÅ¡ingai: laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. matyti, jog atsakovo pastovios pajamos, atskaičius mokesčius, yra 1 200 Eur – 1 300 Eur, tik du mėnesius – 2018 m. balandžio ir gegužės mėn., atsakovas gavo atitinkamai 2 580 Eur ir 2 594 Eur. Nuo 2017-11-26 iki 2018-11-14 atsakovui buvo iÅ¡mokėti 931 Eur dienpinigių (t. 2, b. l. 63), o nuo 2018-10-14 iki 2019-02-25 dienpinigių nebuvo iÅ¡mokėta (t. 2, b. l. 42). Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , dienpinigiai savo esme nėra prilyginamos pastovioms pajamoms, o yra skirti kompensuoti darbuotojo iÅ¡laidas, kylančias dėl jo iÅ¡vykimo, komandiruotės, todėl negali bÅ«ti prilyginami pastovioms atsakovo gaunamoms pajamoms.

63. Byloje pateikta 2019-02-11 kredito sutartis ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko patvirtina, jog atsakovas paėmė 38 000 Eur kreditÄ (1 t., b. l. 101–102, 104). Apeliantė apeliaciniame skunde apskritai ginčija pateiktos kredito sutarties, kaip dokumento tikrumÄ , kadangi jame yra užtuÅ¡uotos tam sutarties dalys, t. y. informacija apie maksimaliÄ hipotekÄ (įkeitimÄ ), sÄ skaitos numerį, sutarties mokestį, IV dalis nenukopijuota. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartyje yra pateikta pagrindinė informacija apie iÅ¡duodamÄ kreditÄ kredito gavėjui – atsakovui, į tai, jog tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodė prielaidas dėl minėto dokumento tikrumo, nors turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme nurodyti nesutikimo su minėta sutartimi susijusius argumentus, juolab, kad apeliantei 2019-02-28 buvo iÅ¡duotas teismo liudijimas dėl įrodymų rinkimo, bei atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ banko nurodyta, jog atsakovas turi 38 000 Eur įsipareigojimų, darytina iÅ¡vada, jog apeliantė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, jog atsakovas turi įsipareigojimų pagal minėtÄ kredito sutartį.

64. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovas, paimdamas minėtÄ kreditÄ , 2 721 Eur sumÄ padovanoja savo tėvui, kadangi iÅ¡ byloje esančios banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtÄ sumÄ atsakovui padovanojo jo tėvas, o ne atvirkščiai (2 t., b. l. 105). Tai, jog apeliantė nurodė atsakovo SEB banke esančiÄ banko sÄ skaitos numerį (duomenys neskelbtini), nors Å¡is numeris iÅ¡ tikrųjų yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64), laikytina apeliantės raÅ¡ymo apsirikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, jog atsakovas po santuokos su ieÅ¡kove nutraukimo iÅ¡ turimų santaupų iÅ¡grynino tam tikras pinigų sumas, disponuoja savo banko sÄ skaitose turimas lėšas ir pan., nereiÅ¡kia, jog atsakovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė ir tapo žymiai geresnė, lyginant su apeliantės, tuo labiau, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog pati apeliantė buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, nepateisinamai iÅ¡laidavo, realiai nesuvokdama esamos situacijos.

65. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė baudos atsakovo atstovei advokatei baudos, kadangi, apeliantės vertinimu, buvo vilkinama byla.

66. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. 67.

Nors byloje nustatyta, jog atsakovo atstovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimui, kadangi reikia rinkti įrodymus, nurodytus ieÅ¡kinyje, ir teismas šį terminÄ pratęsė iki 2019-01-15 (pirminis teismo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo apie 2019-12-20), tačiau atsakovo atstovė, pateikusi teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, įrodymų nepateikė, o tam tikrus įrodymus teikė vėliau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas (jo atstovė) procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį.

Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, byla yra didelės apimties, todėl priešingai šaliai su tokia dokumentų apimtimi reikėjo ilgesnio laiko susipažinimui. Be to, šalių procesinis lygiateisiškumas nebuvo pažeistas, kadangi abiem ginčo šalims buvo išduoti liudijimai įrodymams rinkti.

68. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

69. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. V. Dėl apeliantės praÅ¡ymo paskirti atsakovo atstovei baudÄ ir Lietuvos advokatÅ«ros informavimo 70.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , susijusiÄ su CPK 95 str. taikymu, tiek apeliantės praÅ¡yme skirti baudÄ nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovÄ (jo atstovę) piktnaudžiaujant teise. Pažymėtina, jog apeliantė turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teisme teikti argumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktų argumentų.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog atsakovas atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodė argumentus ir aplinkybes, su kuriomis nesutinka apeliantė, kuriuos paneigti ar patvirtinti apeliantė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme, negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu atsakovo (jo atstovės) elgesiu CPK 95 str. prasme. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovo ir (ar) jo atstovės advokatės nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudÄ .

71. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo atstovė advokatė 2019-03-13 pateikė teismui papildomus dokumentus (2 t., b. l. 32–46), kuriuose (2 t., b. l.

36) nurodoma, jog ieÅ¡kovė 2016-09-15 atliko 1 207,46 Eur pavedimÄ UAB „Baltic Cliper“, perkant poilsinę kelionę. Nurodyto dokumento kampe nurodomas puslapis „33“, tuo tarpu ankstesniame lape (2 t., b. l. 35), kurioje nurodoma sÄ skaita – (duomenys neskelbtini), nurodomas puslapis „2“. Sulyginus nurodytÄ dokumentÄ , kurio kampe nurodytas puslapis „33“ (2 t., b. l.

36) su kitu byloje esančiu banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u (2 t., b. l. 195) matyti, jog sutampa Å¡iuose dokumentuose nurodyta informacija, tuo tarpu informacija, kuri nurodoma puslapyje „2“ (2 t., b. l.

35) nesutampa. Dokumento, kurio kampe nurodytas puslapis „33“ (2 t., b. l. 36), pateikta informacija nesutampa su pilnu byloje esančiu banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u (2 t., b. l. 182–189). Taigi, matyti, jog ieÅ¡kovė 2016-09-15 atliko 1 207,46 Eur pavedimÄ UAB „Baltic Cliper“ iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nedarė iÅ¡vados, jog minėta kelionė buvo pirkta iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina aplinkybė, jog teismas skundžiamame sprendime nurodė tik antro bylos tomo 36 bylos lapÄ .

Teismas Å¡iÄ aplinkybę vertino visų įrodymų kontekste, t. y. jog apeliantė pirko kelionę. Todėl atsižvelgiant į tai, jog teismas vadovavosi dokumentu, kuris byloje kartojasi ir nurodomas kitame banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e, bei įvertinus tai, jog byla yra didelės apimties ir tikėtina, jog atsakovo atstovė, teikdama teismui papildomus dokumentus, juos teikė ne kaip vientisÄ dokumentus, o kaip atskirus (teikė puslapį Nr. 2 ir Nr. 34), darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo byloje taikyti CPK 184 ir 299 str. ir kreiptis į atitinkamas institucijas.

VI. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 72. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

73. Atsakovas praÅ¡o teismo priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , pateikė 2019-08-26 PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ir mokėjimo nurodymus (3 t., b. l. 145–146). Taigi, atsakovas įrodė, jog patyrė praÅ¡omas priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.9 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos.

Nors apeliantė teigė, jog atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažintinos dėl nesÄ Å¾iningo elgesio byloje, teismas nenustatė atsakovo (jo atstovo) nesÄ Å¾iningo elgesio bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl toks apeliantės praÅ¡ymas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina