cfb846dd-0b8a-416f-9eba-1da382b48df0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-61-423/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05585-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorei A.

A. – KakoÅ¡kinai, atsakovo E. V. atstovei advokatei V. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir E. V., trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A., dėl administracinių aktų, paveldėjimo liudijimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintu praÅ¡ymu praÅ¡o:

1. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – AAVA) 1999-08-04 sprendimo Nr. 38-6343, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 3,90 ha žemės, dalį dėl 0,78 ha žemės;

2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 1999-04-23 sprendimo Nr. 85-2547, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 26,70 ha žemės ir į 19,40 ha miško, dalį dėl 2,886 ha žemės;

3. Pripažinti negaliojančia 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Not. Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kuria E. V. paveldėjo: 111,6000 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 2,886 ha; 1,34 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0800 ha; 813 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,4800 ha; 3,7300 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,2200 ha.

4. Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn: - dalį 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y.- 0,2195 ha ( E. V. dalis), - dalį 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis), - dalį 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 0,4515 ha (E. V. dalis), - dalį 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 2,8981 ha (E. V. dalis).

5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1426 2.2.4. papunktį, kurio E. V. buvo nutarta išmokėti 119,32 Eur (412 Lt);

6. Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ E. V. 119,32 Eur (412 Lt), įpareigojant pinigus pervesti į AB Swcdbank esančiÄ Nacionalinės žemės tarnybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras patikslintame praÅ¡yme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į P. P. valdytÄ Å¾emę pateikė pretendentai: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., T. Č., H. Č., V.

S.. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 1998-03-02 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , kad P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 160 ha žemės, iÅ¡ jų 70 ha miÅ¡ko, iÅ¡ jų 13,20 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso tiek VAVA, tiek AAVA sprendimais Varėnos ir Å alčininkų rajonuose pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaimuose valdytÄ Å¾emę - 204,98 ha. 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusius žemės sklypus paveldėjo A. Z., K. P., R. V., J. V., J. V., E. V. ir L. S.. Šioje proceso stadijoje kilo ginčas tik dėl atsakovui E. V. priklausančios žemės dalies, kadangi jis paveldėjo 22,750 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį -1,052 ha, 111,60 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 8,11 ha, 3,73 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,22 ha, 1,34 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,08 ha, 8,13 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,48 ha.

Dėl kitiems pretendentams tenkančių ginčo žemės sklypų dalių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2018-05-09 nutartimi Å¡i administracinė byla dalyje buvo nutraukta (pareiÅ¡kėjui atsisakius nuo praÅ¡ymo reikalavimų), kitoje dalyje teismas patvirtino Taikos sutartis tarp Å¡alių. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius.

Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natÅ«ra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ . AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ miÅ¡kÄ arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę.

Å i nuostata, nustatanti maksimaliÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo ribÄ -150 ha, nebuvo keičiama. Taigi, pretendentams į P. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę AAVA ir VAVA sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į 204,98 ha žemės, t. y. 54,98 ha daugiau nei nustatyta AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, o tai reiÅ¡kia jog nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos pažeidžiant minėtas teisės akto nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miÅ¡ko ir vandens telkinius) plotÄ .

Kadangi AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natÅ«ra grÄ Å¾inamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ , todėl likusios dalies J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu vėliausiai priimtų sprendimų dalys turi bÅ«ti panaikintos, kadangi bÅ«tent Å¡ių administracinių aktų pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pažeidžia AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miÅ¡ko ir vandens telkinius) plotÄ .

Atsižvelgus į tai, kad ginčijami žemės sklypai iki tol priklausę valstybei grÄ Å¾inti be pagrindo, pretendentas (Å¡iuo atveju E. V.) praturtėjo nepagrįstai. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkÅ«rimo procese, kurių pažeidimas reikÅ¡tų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkÅ«rimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn, panaikinimas yra vieÅ¡ojo intereso dalis.

Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė, yra reikÅ¡mingas visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų priimtus įsakymus ir sprendimus. Kaip jau minėta, neteisėtais ginčijamais administraciniais aktais, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems pretendentams - J. S., A. S., T. Č., H. Č., J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra grÄ Å¾inti bendro 54,98 ha ploto žemės sklypai, iÅ¡ kurių J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusios dalies 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dalis Å¡iuo metu priklauso atsakovui E. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais iÅ¡reikalauti tiek kilnojamÄ jį, tiek nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , liečiantį restitucijos taikymÄ , panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl E. V. paveldėto l11,6000 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies -2,886 ha; 1,34 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,0800 ha; 813 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,4800 ha; 3,7300 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,2200 ha.

Taigi, iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾intina valstybės nuosavybėn: dalis 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,2195 ha (E. V. dalis); dalis 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis); dalis 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,4515 ha (E. V. dalis); dalis 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 2,8981 ha (E. V. dalis) bei E. V. už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto trÅ«kumÄ iÅ¡mokėta suma - 119,32 Eur.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su patikslintu praÅ¡ymu sutinka pareiÅ¡kėjo nurodytais motyvais. Atsakovas E. V. ir jo atstovė su patikslintu praÅ¡ymu nesutinka. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra pretendentės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) įpėdinis. J. S. nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos 1997 - 2000 metais. Atsakovo nuomone, materialaus teisinio intereso gynimo terminas praleistas ir praÅ¡o taikyti senatį.

PareiÅ¡kėjo skundžiami administraciniai aktai priimti 1999 - 2012 m., t. y. kreipimosi į teismÄ dienai ir bylos nagrinėjimo dienai yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ , teismas, nagrinėjantis bylÄ , turi teisę atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ , tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Atsižvelgiant į nustatytÄ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkÄ , tuometinėms Å alčininkų ir Varėnos rajonų agrarinės reformos tarnyboms buvo žinoma, kad P. P. žemės sklypas, atsižvelgiant į dabartinį administracinį paskirstymÄ , iÅ¡sidėstęs dvejuose rajonuose - Å alčininkų ir Varėnos. Nustatyta tvarka apylinkių agrarinės reformos tarnybos pagal pretendentų pateiktus praÅ¡ymus turėjo sudaryti asmenų ir žemės plotų suvestines (kiekvienai grupei pagal kaimus).

J. S. žemėtvarkos tarnybos nenurodė, kad ji pateiktų papildomus dokumentus ar kreiptųsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadų, kad žemėtvarkos institucijoms nebuvo žinoma faktinė aplinkybė apie istoriÅ¡kai buvusių savininko žemės plotų iÅ¡sidėstymÄ dvejuose rajonuose ir grÄ Å¾inamos žemės plotus. Atkreiptinas dėmesys, kad net žemės sklypai dvejuose rajonuose suprojektuoti taip, kad bendrame plote jungtųsi į vienÄ .

Atsakovui, paveldėjusiam žemės sklypus, yra žinoma, kad pretendentė siekė susigrÄ Å¾inti savo asmeninę žemę - 50 hektarų, gautÄ kaip kraitį, ir motinos P. (J. S.) P. žemę, valdytÄ iki nacionalizacijos. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės atkurtos į jai tenkančiÄ P. P. nuosavybės teise iki 1940 m valdytÄ Å¾emės plotÄ ir jos pačios asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. valdytÄ Å¾emės plotÄ , todėl laikytina, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesas J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausiÄ teisinę galiÄ turinčiame teisės akte, yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris reikalauja, jog bÅ«tų užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, o visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės institucijos veiktų remdamosis teise ir paklusdamos teisei. Atsižvelgiant į tai, teiginys, kad iki 1940 metų Å¡eima, valdžiusi daugiau kaip 400 hektarų žemės, atkuriant nuosavybės teisę į žemę ir jai grÄ Å¾inant 204 ha praturtėjo nepagrįstai, yra nekorektiÅ¡kas, net atsižvelgiant į įstatyminę nuostatÄ dėl grÄ Å¾inamo turto apribojimų.

Prašė praÅ¡ymÄ atmesti. PraÅ¡ymas tenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) į P. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, kurios dalį paveldėjo E. V., teisėtumo bei pagrįstumo. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į P. P. valdytÄ Å¾emę pateikė pretendentai: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., T. Č., H.

Č., V. S.. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 1998-03-02 sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , kad P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 160 ha žemės, iÅ¡ jų 70 ha miÅ¡ko, iÅ¡ jų 13,20 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini) 1998-07-10 pretendentai į P. P. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ sudarė susitarimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę, pagal kurį J. S. tenka 25,00 ha žemės, A.

S. tenka 24,99 ha žemės, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenka 16,67 ha žemės, T. S. tenka 16,67 ha žemės, H. Č. tenka 16,67 ha žemės, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenka 50,00 ha žemės. IÅ¡ viso tiek VAVA, tiek AAVA sprendimais Varėnos ir Å alčininkų rajonuose pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į P. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę - 204,98 ha. Taigi, natÅ«ra be pagrindo grÄ Å¾inti iÅ¡ viso 54,98 ha ploto žemės sklypai minėtiems pretendentams. 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusius žemės sklypus paveldėjo A. Z., K. P., R. V., J. V., J. V., E. V. ir L. S.. Šioje proceso stadijoje kilo ginčas tik dėl vienam pretendentui E. V. priklausančios žemės dalies, kadangi jis paveldėjo 22,750 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį -1,052 ha, 111,60 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 8,11 ha, 3,73 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,22 ha, 1,34 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,08 ha, 8,13 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,48 ha.

Dėl kitiems pretendentams tenkančių ginčo žemės sklypų dalių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018-05-09 nutartimi ši administracinė byla dalyje buvo nutraukta (pareiškėjui atsisakius nuo prašymo reikalavimų), kitoje dalyje teismas patvirtino Taikos sutartis tarp šalių. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24 įsakymu Nr. 3VĮ- (14.3.2.)-1426 „Dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų keitimo ir nustatyto žemės ploto skirtumo kompensavimo“ buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, kadangi kadastriniais matavimais nustatytas plotų skirtumas viršijo leistinumo ribas (plotų skirtumas - 0,4829 ha, leistinas plotų skirtumas - 0,2851 ha).

Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas - 7,6471 ha. Å iuo įsakymu taip pat nurodyta, be kita ko, kompensuoti E. V. už nustatytÄ Å¾emės sklypo 0,0285 ha ploto trÅ«kumÄ , kurio vertė - 119,32 Eur (412 Lt) ir Å¡i suma 2013-05-02 buvo pervesta atsakovui E. V.. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas - specifinis socialinis teisinis procesas, sÄ lygotas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių.

Å ios priežastys nulėmė ir tai, kad paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumÄ , automatiÅ¡kai jie nėra atkuriami: įstatymų leidėjas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, reglamentuodamas privatinės nuosavybės instituto atkÅ«rimÄ , numatė ribotÄ restitucijÄ . Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas, Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pasisakęs, kad pagal specialų, nuosavybės teisių restitucijos teisinius santykius reglamentuojantį AtkÅ«rimo įstatymÄ , nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ir ne į visÄ turėtÄ turtÄ . Å iame įstatyme yra specialių sÄ lygų (apribojimų), taikomų buvusiems savininkams, norintiems susigrÄ Å¾inti savo turtÄ natÅ«ra (Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas), todėl AtkÅ«rimo įstatymas vertintinas kaip kompromisinis sprendimas tarp siekimo likviduoti okupacijos padarinius ekonominių santykių srityje ir kartu bÅ«tinumo atsižvelgti į Lietuvoje susiformavusius socialinius ekonominius santykius (Konstitucinio Teismo 1995-06-20 nutarimas).

AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natÅ«ra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ miÅ¡kÄ arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę. Å i nuostata, nustatanti maksimaliÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo ribÄ -150 ha, įstatymo leidėjo nebuvo keičiama. Å iuo atveju pretendentams į P. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę AAVA ir VAVA sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į 204,98 ha žemės, t. y. 54,98 ha daugiau nei nustatyta AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, o tai reiÅ¡kia jog nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos pažeidžiant minėtas AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miÅ¡ko ir vandens telkinius) plotÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, numatyta, kad tuo atveju, jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natÅ«ra grÄ Å¾inamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ , todėl ginčijamos J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu vėliausiai priimtų sprendimų dalys naikintinos, kadangi bÅ«tent Å¡ių administracinių aktų pagrindu atkurtos nuosavybės teisės pažeidžia AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises į didesnį nei 150 ha žemės (įskaitant miÅ¡ko ir vandens telkinius) plotÄ . Taigi, neteisėtais ginčijamais administraciniais aktais (AAVA 1999-08-04 sprendimu Nr. 38-6343 dėl 0,78 ha žemės; VAVA 1999-04-23 sprendimu Nr. 85-2547 dėl 2,886 ha žemės) J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra grÄ Å¾inti minėti žemės sklypai, iÅ¡ kurių J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausiusios dalies 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, dalis Å¡iuo metu priklauso atsakovui E. V.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , panaikinus ginčijamus administracinius aktus (jų dalis), pripažintina negaliojančia ir dalis 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. V. paveldėto l11,6000 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies -2,886 ha; 1,34 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,0800 ha; 813 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,4800 ha; 3,7300 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies - 0,2200 ha.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-518/2011, 2007-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007 ir kt.). Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi bÅ«ti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais iÅ¡reikalauti tiek kilnojamÄ jį, tiek nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ pagal nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir joms taikyti reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

Taigi, vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis iÅ¡ atsakovo, panaikinus minėtuosius administracinius aktus (jų dalis) ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalį, grÄ Å¾intina valstybės nuosavybėn: dalis 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,2195 ha (E. V. dalis); dalis 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis); dalis 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,4515 ha (E. V. dalis); dalis 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 2,8981 ha (E. V. dalis) bei E. V. už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto trÅ«kumÄ iÅ¡mokėta suma - 119,32 Eur.

Atsižvelgus į tai, kad ginčijami žemės sklypai iki tol priklausę valstybei grÄ Å¾inti be pagrindo, pretendentas praturtėjo negrįstai. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkÅ«rimo procese, kurių pažeidimas reikÅ¡tų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkÅ«rimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų (jų dalies) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn, panaikinimas yra vieÅ¡ojo intereso dalis.

Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė yra reikÅ¡minga visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų priimtus įsakymus ir sprendimus. Atsakovas E. V. ir jo atstovė taip pat kelia klausimÄ dėl termino prokurorui kreiptis į teismÄ , siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , praleidimo. AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismÄ su skundu dėl sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, 2008-07-25 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Prokuroras ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kad yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismÄ termino pradžia.

Tapatų AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡io ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ pradžios skaičiavimo momento specifikos, kai į teismÄ kreipiasi prokuroras, yra nurodęs, kad prokuroras, AtkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikÅ¡mingÄ asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimui paÅ¡alinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Prokuroro kaip ieÅ¡kovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklÄ reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, privalo patikrinti, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingos aplinkybės, lėmusios prokuroro sprendimÄ imtis ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teismo tvarka, paaiÅ¡kėjo tik 2015-10-26 Kauno apygardos prokuratÅ«roje gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyriaus praÅ¡ymÄ Nr. 3SD-6518-(14.3.7) spręsti vieÅ¡ojo intereso gynimo klausimÄ dėl atkurtų nuosavybės teisių į dalį P. P. valdytos 204,98 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pretendentams: J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. S., A. S., T. Č., H. Č.. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ kreipėsi 2015-11-26, todėl terminas praÅ¡ymui paduoti nėra praleistas. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo patikslintas praÅ¡ymas pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti. Panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-08-04 sprendimo Nr. 38-6343, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 3,90 ha žemės, dalį dėl 0,78 ha žemės. Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-04-23 sprendimo Nr. 85-2547, kuriuo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 26,70 ha žemės ir į 19,40 ha miÅ¡ko, dalį dėl 2,886 ha žemės. Pripažinti negaliojančia 2003-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Not.

Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria E. V. paveldėjo: 111,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 2,886 ha; 1,34 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0800 ha; 813 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,4800 ha; 3,7300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,2200 ha.

Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn iÅ¡ atsakovo E. V.: - dalį 3,7218 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y.- 0,2195 ha ( E. V. dalis), - dalį 1,3729 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. - 0,0820 ha (E. V. dalis), - dalį 7,6471 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. – 0,4515 ha (E. V. dalis), - dalį 81,8317 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), t.y.

– 2,8981 ha (E. V. dalis). Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2012-10-24 įsakymo Nr. 3VÄ®-(14.3.2.)-1426 2.2.4. papunktį, kurio E. V. buvo nutarta iÅ¡mokėti 119,32 Eur (412 Lt); Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ E. V. 119,32 Eur (412 Lt), įpareigojant pinigus pervesti į AB Swcdbank esančiÄ Nacionalinės žemės tarnybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta Urbonienė Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė