cfb6c4fa-2c67-4338-80b7-41d71ebd6db8 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4204-999/2018 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00493-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2; 3.2.3.8 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. Z., jos atstovui advokatui R. G., suinteresuotam asmeniui V. Z., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, suinteresuotam asmeniui A. R., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. R., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. Z. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji yra J.

R. nesantuokinė biologinė dukra. Tėvas jÄ dar kÅ«dikį iÅ¡ biologinės motinos paėmė į savo ir sutuoktinės B. R. Å¡eimÄ . R. jÄ nuo pat kÅ«dikystės augino ir auklėjo kaip savo dukrÄ , iÅ¡leido į mokslus. Jos gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas biologinės mamos tėvo vardas J.. Biologinė jos mama buvo S. Ž.. Kitų vaikų R. nebuvo susilaukę. Å ilalės rajono Upynos apylinkės Paežerio kaimo Å«kinėse knygose R. Å¡eimos sÄ raÅ¡e nurodyti Å¡eimos nariai: Å¡eimos galva - J.

R., žmona - B. R., duktė - I. R., J., gim. (duomenys neskelbtini) . Tėvams nusenus, ji juos prižiÅ«rėjo, slaugė. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. R.. Ji organizavo jo laidotuves. Netrukus po tėvo mirties dėl prastos sveikatos bÅ«klės ir senatvės amžiaus priežiÅ«ros reikalinga jos įmotė B. R. persikėlė ir iki mirties, apie penkerius metus, gyveno jos namuose. Po tėvo J. R. mirties, viskÄ paveldėjo B. R., kuri viskÄ pardavė ir parėjo gyventi pas jÄ Ä¯ Å ilalės miestÄ .

Tuo metu žemė buvo dar nesugrÄ Å¾inta, o kito turto tuo metu B. nebeturėjo. Ji slaugė B., o jai 1992 m. mirus ir palaidojo. Kol dar buvo gyva B. R., ji vežėsi B. į Kaltinėnus ir ji parašė praÅ¡ymÄ Å¾emės grÄ Å¾inimui, tačiau B. sprendimo dėl žemės grÄ Å¾inimo nebesulaukė. Visi dokumentai dėl žemės parėjo į jos namus, tačiau B. R. vardu. Ji važiavo su matininku dėl žemės matavimų. 1999 m. spalio 29 d. Tauragės apskrities sprendimu Nr. 87-5963 B. R. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J.

R. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å is sprendimas buvo iÅ¡duotas jai, kaip B. R. turto paveldėtojai. Nuo to laiko ji minėtÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kaip savininkė nepertraukiamai daugiau, nei 10 metų, sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdė bei naudojosi, tvarkė, rÅ«pinosi priežiÅ«ra. 2015 m. liepos 17 d. ji pagal Privačios žemės panaudos sutartį žeme iki 2020 m. liepos 17 d. leido neatlygintinai naudotis A. R.. A. R. yra R. artimas giminaitis, todėl ji leido naudotis žeme, parašė žemės panaudos sutartį, kad žemė bÅ«tų dirbama, neapleista.

Ji negalėjo naudotis žeme, nes gyveno mieste. Nuosavybės teisė į žemės sklypÄ B. R. buvo atkurta po jos mirties. Nei B. R. mirus per tuo metu galiojančio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , nei po nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo 1999 metais, dėl B. R. palikimo priėmimo į notarÄ jokie asmenys, tame tarpe ir B. R. sesuo V. Z., gimusi antroje jų tėvo J. L. santuokoje (seserų amžiaus skirtumas 33 metai), su kuria B. R. visiÅ¡kai nebendravo, nesikreipė, palikimo nepriėmė.

Ji paveldėti faktinės įmotės B. R. turtÄ pretenduoti negalėjo, nes oficialiai B. R. nebuvo įvaikinta, t.y. nebuvo jos įpėdinė. Tik praėjus beveik 26 metams po B. R. mirties staiga atsirado pastarosios sesuo V. Z., kuri, pretenduodama į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. B. turėjo dvi seseris V. ir A.. V. pirmÄ kartÄ ji pamatė per teismo posėdį, nors žinojo, kad tokia yra.

Mama jai buvo sakiusi, kad turi dvi seseris, tačiau jos buvo vieno tėvelio, o ne vienos mamos. V. nebendravo su B., nebuvo jos laidotuvėse, nelanko jos kapo. B.su seserimi nebendravo, nesusitikdavo. Ji atitinka visas sÄ lygas, kad bÅ«tų galima konstatuoti daikto nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ : ji nėra žemės sklypo savininkė, žemės sklypas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ji sÄ Å¾iningai įgijo žemę, sÄ Å¾iningai ir teisėtai jÄ valdo daugiau kaip 10 metų, visÄ laikÄ Å¾emės sklypÄ valdė atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ .

Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė I. Z. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Tiek atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėja tvirtina, kad yra J. R., nors gimimo liudijime nurodyta, kad tėvas yra J., biologinė dukra. Tačiau gimimo liudijime nurodyta I. Z. pavardė – Ž.. PareiÅ¡kėja nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos ir J. R. giminystės ryšį. Namų Å«kio knyga, kurioje pareiÅ¡kėja nurodyta, kaip J. R. dukra, jokių teisinių padarinių nesukuria, kadangi tokių knygų pildymas buvo atliekamas netikrinant nurodomų faktų pagrįstumo.

Be to, B. R. niekada V. Z. neminėjo, kad I. Ž. (Z.) yra biologinė J. R. dukra. Ji nepažįsta I. Z.. Ji bendravo su B. R., kol buvo dar gyvi jos tėveliai. Kai iÅ¡tekėjo bÅ«dama 19 metų, tai mažiau bendravo su B., rečiau atvažiuodavo, nes gyveno Tauragėje, o dabar gyvena Ukmergėje. PirmÄ kartÄ I. Z. matė per teismo posėdį. B. R. buvo jos sesuo, tačiau ne vienos mamos, o vieno tėvelio. Kita jos sesuo A.jau 20 metų yra mirusi. Ji žinojo, kad pas B. auga I., nes A. pasakojo. I. Z. lyg nuo 3 metų pasiėmė R. auginti, kadangi jie savo vaikų neturėjo.

Ji žinojo apie B. mirtį, tačiau į laidotuves niekas jos nepakvietė. Ji taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo išduotas pareiškėjai, kaip B. R. turto paveldėtojai. 1999 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 87-5963 6 punkte nurodyta, kad sprendimas išduodamas paveldėtojams. Tuo tarpu pareiškėjos ir B. R. jokie giminystės ryšiai nesiejo, todėl pareiškėja negalėjo būti B. paveldėtoja. Po B. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėja suvokė, jog negali pretenduoti į B. R. turtÄ , tačiau, tyčia, galimai vedina savanaudiÅ¡kų paskatų, NŽT Å ilalės skyriui tvirtino, kad yra B. R. turto paveldėtoja nuosavybės atkÅ«rimo dokumentuose taip pat save įvardindavo kaip įpėdinę. Taigi pareiÅ¡kėja nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (unikalus Nr. 8724-0003-0056) siekė įgyti apgaulės bÅ«du. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja, pasinaudodama susiklosčiusia padėtimi ir neinformuodama mirusiosios B.

R. giminaičių apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , siekė įgyti mirusiosios turtÄ , neturėdama tam teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėja suvokdama, kad neturi nuosavybės teisių į mirusiajai B. R. priklausantį turtÄ , paslapčia, sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, kurios pagrindu suteikė teisę A. R. naudotis minėtu žemės sklypu ir galimai gauti valstybės paramÄ už be teisinio pagrindo valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Akcentuotina tai, kad sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi panaudos davėju gali bÅ«ti tik daikto savininkas arba įgaliotas atstovas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos sudaryta panaudos sutartis buvo po B. R. mirties, t.y. nesant nei atstovavimo santykių, nei turint nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ . Be to, pareiÅ¡kėja negali minėto žemės sklypo įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, nes įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Å iuo metu, VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre ginčo objektas - žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra registruotas mirusiosios B.

R. vardu. Taigi, konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas yra registruotas B. R. vardu, pareiÅ¡kėja nėra minėto turto sÄ Å¾ininga įgijėja, daiktas buvo valdomas neteisėtai, neturint tam teisinio pagrindo ir suvokiant, kad pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti mirusiosios B. R. įpėdinė. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog teismui nustačius, kad yra visos sÄ lygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, neprieÅ¡tarautų, kad pareiÅ¡kėjos I.

Z. pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, jog I. Z. pažįsta daug metų. JÄ atsimena nuo mokyklos laikų. IrenÄ augino J. R. ir B. R., leido į mokslus. Lyg 1998 metais prasidėjo Žemės reforma, todėl I. tvarkėsi dokumentus dėl žemės, tačiau niekas neprieÅ¡taravo, nes ji buvo tikra J. R. dukra ir tai žinojo visa giminė.

Jo tėvai yra Irenos sÅ«naus krikÅ¡tatėviai. I. R. pasiėmė auginti, kai ji dar nevaikščiojo, nekalbėjo. I. Z. prižiÅ«rėjo J. R. ir B. R.. 1987 m. mirė J. R., o B. R. I. Z. iÅ¡sivežė į Å ilalę pas save. B. R. pardavė savo namus. V. Z. jis nepažinojo, tik jos seserį A. gerai pažinojo, nes su jos dukromis kartu ėjo į mokyklÄ . Su I. Z. sudarė žemės panaudos sutartį ir moka už žemę mokesčius. Buvo sudarytos dvi panaudos sutartys 2015 ir 2005 metais. Panaudos sutarties jis niekur neregistravo, kadangi nėra reikalinga.

Jis gauna iÅ¡mokas už žemę visÄ laikÄ . I. jam žemę iÅ¡nuomojo kaip savininkė. Visi žinojo, kad jam žemė yra iÅ¡nuomota ir niekas pretenzijų neturėjo. Be I., Å¡ita žeme niekas daugiau nesirÅ«pino. Jis moka mokesčius už visÄ Å¾emę, nes buvo toks susitarimas su I.. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992 m. rugsėjo 7 d. mirė B. R. (1992 m. rugsėjo 8 d. mirties liudijimas, įraÅ¡o Nr. 36). Tauragės apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-5963, B.

R., gim. 1908 m. lapkričio 3 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,40 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1999 m. gruodžio 17 d. minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įraÅ¡o Nr. 87/9281), žemės sklypo savininkė nurodyta B. R.. 2015 m. liepos 17 d. privačios žemės panaudos sutartimi I. Z. leido naudotis 9,40 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) A. R.. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas).

Jis taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: pareiÅ¡kėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011.

Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sÄ lygos, įgyjamosios senaties institutas negali bÅ«ti taikomas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti jai nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta aukščiau, nekilnojamojo turto registre į minėtÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teisė yra įregistruota B. R. vardu, Apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-5963 pagrindu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo nuostata bei esantys raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad nei nuosavybė B. R. vardu, nei jos įgijimo pagrindas – Apskrities virÅ¡ininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-5963 – įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pabrėžtina, jog Å¡i nuostata yra imperatyvi ir negali bÅ«ti paneigta vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2015 konstatavo, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas vieÅ¡ame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme.

Å ioje byloje teismas taip pat pažymėjo, kad kitaip aiÅ¡kinant, bÅ«tų iÅ¡kreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sÄ lyga, jog turtas, kurio nuosavybės teisę pageidauja įgyti asmuo, neturi bÅ«ti registruotas vieÅ¡ame registre, skirta tam, kad bÅ«tų užtikrinta, jog valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, bÅ«tų įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinotų apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo.

Tačiau nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė buvo įregistruota vieÅ¡ame registre ir pareiÅ¡kėja žinojo, jog žemės sklypas priklauso B. R., ir turėjo suprasti, kad po savininkės mirties Å¡is turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Tiek B. R., tiek V. Z. teigimu, paveldėjimo byla po B. R. mirties užvesta nebuvo. Mirus fiziniam asmeniui, jo turėtas turtas yra paveldimas CK 5-osios knygos reglamentuojama tvarka. Kai mirÅ¡ta daiktinę teisę turėjęs asmuo, jo įpėdiniai, o jų nesant – valstybė, paveldi tokiÄ daiktinę teisę.

Teisėtai nuosavybės teise valdytas turtas po savininko mirties netampa beÅ¡eimininkiu. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti, tačiau ne įteisinti savo nuosavybės teisę į turtÄ , į kurį daugiau teisių turi kitas asmuo. Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bÅ«tinos sÄ lygos, kadangi vieÅ¡ame registre įregistruota B.

R. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , registro Nr. 87/9281. Todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡omu pagrindu nuosavybė negali bÅ«ti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktas yra įregistruotas kito asmens vardu. Ta aplinkybė, jog savininkas miręs, o paveldėtojų nėra ar, jiems esant, palikimo priėmimo neįformino, esmės nekeičia, nes CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota įstatyminė norma, draudžianti įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato iÅ¡imčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų bÅ«ti netaikomas.

Be to, CK 5.2 straipsnio 3 dalyje, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, ar turtas testamentu paliktas valstybei, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei arba jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymÄ , o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis taip pat pereina valstybei.

Esant paminėtiems atvejams, įstatymas nenumato jokios alternatyvos palikimo perėjimui valstybei. Tai reiÅ¡kia, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar neatliks palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ .

Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).

Taigi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikėjo mirties momento. Ä®statyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, iÅ¡duodant jai paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Todėl tai, kad valstybė (jÄ atstovaujančios institucijos) iki Å¡iol nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo į B. R. priklausiusį turtÄ iÅ¡davimo, nesudaro pagrindo teigti, jog jai priklausęs turtas neperėjo valstybei CK 5.2 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog dėl B. R. palikimo priėmimo į notarÄ jokie asmenys, tame tarpe ir B. R. sesuo V. Z. nesikreipė, palikimo nepriėmė, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog B. R. priklausęs turtas liko nepaveldėtas. Kaip jau minėta, nesant įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , arba nė vienam iÅ¡ įpėdinių nepriėmus palikimo, mirusiojo turtas nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatavus negalimumÄ B. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ pareiÅ¡kėjai įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kiti pareiÅ¡kėjos argumentai apie jo sÄ Å¾iningÄ , atvirÄ ir nepertraukiamÄ ginčo turto valdymÄ nesvarstytini, nes Å¡iais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties bÅ«du. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog nėra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos įgyjamosios senaties instituto taikymui, nesant tam bÅ«tinų sÄ lygų visumos, t. y. nesant sÄ lygų dėl įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgyjamo daikto nebuvimo kito asmens (ne valdytojo) nuosavybe, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja I.

Z. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 9.40 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 8724-0003-0056, esantį Å ilalės r. sav., Upynos sen., Paežerio k. Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 480 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos I. Z. pareiÅ¡kimas atmestamas, ji yra laikoma pralaimėjusia byloje Å¡alimi, todėl iÅ¡ I. Z. V. Z. priteistinos jos patirtos 480 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjos I. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Priteisti iÅ¡ I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), V.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Teisėja Daina Dyburienė