cfb5f56a-34b8-4d62-8ae6-e882c6f1a6ee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-396-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovei A. Z. ,apeliantui atsakovui A. S. , jo atstovui adv. Alfredui Sokolovski,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-407-127/2009 pagal ieÅ¡kovės A. Z. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. Z. prašė pripažinti atsakovÄ A.

S. D. Z. tėvu, priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. iÅ¡laikymÄ D. Z. naudai po 400 Lt per mėnesį, iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 14 mėnesių – 5 600 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. Z. , kurio tėvas gali bÅ«ti A. S. Atsakovas tėvystės nepripažino. Nustačius tėvystę, atsakovas turėtų sÅ«nui teikti materialinį iÅ¡laikymÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimÄ Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, vaiko poreikiams kas mėnesį iÅ¡leidžiamus 800 Lt, prašė priteisti vaiko iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį.

Teigė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis sunki, nes gauna tik 97 Lt paÅ¡alpÄ vaikui, rugsėjo mėnesį planuoja grįžti į darbÄ , kur jos darbo užmokestis buvo apie 800 Lt, padeda jos motina. Kadangi atsakovas sÅ«nui pinigų neskyrė nuo jo gimimo, prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo vaiko gimimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, nuo (duomenys neskelbtini)- 5 600 Lt.Atsakovas A. S. tėvystę pripažino, prašė nustatyti sÅ«nui 200 Lt iÅ¡laikymÄ per mėnesį. Nurodė, kad turi nepilnametę dukrÄ , gimusiÄ , (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su motina ir kurios iÅ¡laikymui jis skiria 200-300 Lt per mėnesį.

Dirba UAB „Vilnista“ darbininku – kelininku, uždirba apie 1 500 Lt per mėnesį, turi dviejų kambarių butÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė nustatyti, kad atsakovas A. S. yra D. Z. tėvas, priteisti iÅ¡ atsakovo vaikui iÅ¡laikymÄ po 400 Lt nuo jo gimimo. Nurodė, kad atsakovas yra darbingas, turi butÄ , o ieÅ¡kovės materialinė padėtis sunki, ji nedirba, augina sÅ«nų, gyvena kukliame ieÅ¡kovės motinai priklausančiame bute 8 kv. m. kambaryje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė, kad A. S. yra D. Z. tėvas, o D. Z. yra A. S. sÅ«nus. Priteisė iÅ¡ A. S. nepilnamečiui sÅ«nui D. Z. iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo gimimo dienos, t.y. 2007-06-20, kol sÅ«nus sulauks pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sÅ«naus atstovei – motinai A. Z. , priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisė iÅ¡ A. S. turėtas 126 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas A. Z. ir 144 Lt žyminį mokestį bei 52 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ . Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nustatė A. S. butui(duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ) siekiant kad A. S. iÅ¡laikymo prievolę nepilnamečiui sÅ«nui D. Z. realiai vykdytų.Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 800 Lt.

Atsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį, t.y. į tai, kad vaiko motina A. Z. yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, vaikui sulaukus dviejų metų, motinystės paÅ¡alpos negauna, jokio turto neturi, yra iÅ¡laikoma savo motinos, planuoja nuo rudens leisti sÅ«nų DeividÄ Ä¯ darželį ir sugrįžti į darbÄ kavinėje, kurioje dirbo indų plovėja ir gaudavo minimalų darbo užmokestį. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Lt, jis nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butÄ , (duomenys neskelbtini), moka dukters iÅ¡laikymui savo nuožiÅ«ra 200-300 Lt per mėnesį.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu atsakovas pripažintas darbingu. BÅ«damas jauno amžiaus ir darbingas, turėdamas nuolatinį darbÄ ir pajamas, atsakovas privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iÅ¡ kurių sÅ«nui galėtų mokėti 400 Lt iÅ¡laikymÄ per mėnesį. Kadangi atsakovas pripažino, kad iÅ¡laikymo gera valia neteikė, teismas iÅ¡laikymÄ priteisė nuo sÅ«naus Deivido gimimo. Siekiant, kad atsakovas iÅ¡laikymo prievolę nepilnamečiui vaikui vykdytų realiai, savo iniciatyva nustatė atsakovo butui, (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ).Apeliaciniu skundu atsakovas A.

S. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ , sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 250,00 Lt per mėnesį ir panaikinti buto, (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ). Nurodė, kad teismas, nenustatęs konkrečių vaiko poreikių, preziumavo, kad jam skirtinas MMA (800 Lt) dydžio iÅ¡laikymas, nors įstatymas tokios prezumpcijos nenustato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga, iÅ¡laikymÄ , tačiau iÅ¡laikymo dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta apžvalga).

Apelianto teigimu teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ E. S. ir jos iÅ¡laikymui skiria vidutiniÅ¡kai 250 Lt per mėnesį. Taigi priteisęs sÅ«nui 400 Lt, teismas pažeidė įstatymo įtvirtintÄ vaikų lygybės principÄ ir tokio sprendimo nemotyvavo. SprendimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui nuo jo gimimo datos teismas motyvavo tuo, kad atsakovas gera valiai iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis nežinojo, jog D. yra jo sÅ«nus, ieÅ¡kovė neprašė mokėti iÅ¡laikymo, o iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ .

Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovo sveikatos bÅ«klę, apribojančiÄ jam galimybes gauti didesnes pajamas ir teikti iÅ¡laikymÄ . Savo iniciatyva nustatė butui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ), nors jo taikymo tikslingumo nemotyvavo. Atsakovas nuolat dirba, neatsisako teikti iÅ¡laikymo, 2009-08-05 pervedė ieÅ¡kovei 700 Lt, todėl atsakovo turtui taikyti priverstinį įkeitimÄ netikslinga.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. Z. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsakovo A.

S. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d., vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , iÅ¡laikymo dydis ir forma neturėtų apsiriboti tik minimalių poreikių patenkinimu. Nors sÅ«nui yra dveji metai, jo poreikiai nėra tiek maži, kad iÅ¡laikyti pakaktų 250 Lt. Jis greitai auga, todėl kas sezonÄ reikalingi kiti drabužiai, avalynė, vaikas dažnai serga, todėl reikia vaistų, vitaminų, kurie brangiai kainuoja.

Atsakovas nurodė dukrai teikiantis 250 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ , tačiau savo argumentų įrodymais nepagrindė. Be to, nėra žinoma atsakovo dukters motinos turtinė padėtis, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ ji iÅ¡ abiejų tėvų gauna. Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes atsakovas apie vaiko gimimÄ puikiai žinojo, be to, pats pripažino, jog prie sÅ«naus iÅ¡laikymo nuo pat jo gimimo niekuo neprisidėjo, vaiko nelankė. IÅ¡vadoje dėl atsakovo darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyti rizikos veiksniai, kuriems esant atsakovas negali dirbti, leidžia jam pasirinkti pakankamai daug galimos darbinės veiklos sričių, jog jis gautų atlyginimÄ , kurio užtektų teikti teismo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, tuo labiau, kad nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis nustatytas tik vienerių metų terminui.

Atsakovo elgesys kelia abejonių, ar jis nesiekia sÄ moningai savo turtinės padėties parodyti kiek galima blogesnės. Nesutikdamas su priverstiniu įkeitimu, atsakovas nurodė dirbantis, nors apibÅ«dindamas savo turtinę padėtį sakė, kad nedirba. Atsakovas nėra padengęs net dalies įsiskolinimo, atsisako sudaryti jo iÅ¡mokėjimo grafikÄ , sužinojęs apie sÅ«nų, keitė darbovietes, gyvenamÄ sias vietas, po teismo ekspertizės skubėjo, kad jam bÅ«tų nustatytas kuo mažesnis darbingumo lygis, o tai kelia pagrįstų abejonių geranoriÅ¡ku iÅ¡laikymo teikimu, todėl priverstinis atsakovo turto įkeitimas tikslingas.

Atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti. Å alims – ieÅ¡kovei A. Z. ir atsakovui A. S. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. Z. Atsakovo tėvystė patvirtinta moksliniais tyrimais – 2009-05-05 ekspertizės aktu Nr. ES 110/09(01) (l. 7, 68). Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo A. S. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. priteisė po 400 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sÅ«naus gimimo. Civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad motina nedirba, turto neturi, jos pajamas sudarė motinystės paÅ¡alpa – 432,32 Lt kas mėnesį (l. 8), gyvena savo motinai priklausančio namo dalyje, 8 kv.m. kambaryje (l. 33).

Atsakovas A. S. dirba, darbo užmokestis sudarė apie 1 500 Lt (l. 35-38, 84), turi nuosavybės teise butÄ (duomenys neskelbtini), 54,27 kv.m. ploto, rinkos vertė 249 000 Lt (l. 82-83), turi nepilnametę dukrÄ E. S., g. (duomenys neskelbtini) (l. 79), kuriai nurodė pats teikiantis iÅ¡laikymÄ po 250 Lt kas mėnesį.Apeliantas teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius 2009-05-07 pripažino jį darbingu nepilnai, 80 procentų (l. 85-87).

Apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad iÅ¡ darbo UAB „Vilnista“ atleistas 2009-08-07 (l. 97-99), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2009-08-06 jam nustatė 50 proc. darbingumo lygį, nurodė, kad negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai svoris daugiau kaip 15 kg., dirbti darbÄ susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, aukÅ¡tyje, virÅ¡ 1,3 m., virÅ¡ 5 m; rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienos ar savaitės darbo laikÄ (l. 100-104).Ä®statymas – CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus; iÅ¡laikymÄ turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui D. Z. nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini), atsižvelgė tiek į vaiko poreikius, tiek į abiejų tėvų galimybes – t.y. gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Nustatydamas vaiko poreikius, teismas rėmėsi CK 6.461 str. 2 d. prezumpcija, kad vieno mėnesio trukmės iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ algÄ , kuri Å¡iuo metu sudaro 800 Lt. Apeliantas skunde teigia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė vaiko poreikių dydžio, nepagrįstai mažo vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas įvertino 800 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų per mėnesį suma yra fakto klausimas byloje, kuris nustatomas pagal civilinio proceso kodekse numatytas įrodinėjimo taisykles. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškinyje A. Z. nurodyto išlaikymo vaikui poreikio atsakovas neginčijo, apskritai neteikė atsikirtimų dėl sūnaus išlaikymo poreikių dydžio pagrįstumo, taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinio pagrindo nustatyti kitokį nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų poreikį, negu ieškovės nurodytas ir įprastai nustatomas teismų praktikoje.

Atsikirsdama į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė patvirtino, kad sutinka su teismo nustatytu nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalingų iÅ¡laidų dydžiu; tokia lėšų suma bÅ«tina visavertei mitybai, vaistams ir vitaminams, nes vaikas dažnai serga perÅ¡alimo ligomis, drabužiams ir avalynei kiekvienÄ sezonÄ , nes vaikas greitai auga ir vystosi, vaiko lavinimo priemonėms.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ atsakovo priteisdamas pusę nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalingos sumos, objektyviai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neturi turto ir jos pajamas sudarė iki teismo sprendimo priėmimo tik motinystės paÅ¡alpa.

Atsakovas turėjo pajamų – apie 1 500 Lt kas mėnesį, nekilnojamojo turto, todėl priteistas 400 Lt iÅ¡laikymas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokos nėra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad kitam nepilnamečiui vaikui jis teikia mažesnį iÅ¡laikymÄ , apie 250 Lt kas mėnesį, nereiÅ¡kia, kad sudaromos nelygios sÄ lygos vaikams, nes nėra žinoma, kokias sÄ lygas turi ir kokį iÅ¡laikymÄ dukrai Erikai teikia jos motina.Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai apie darbo sutarties nutraukimÄ ir mažesnio lygio (50 proc.) darbingumo atsakovui nustatymÄ yra susiję su aplinkybėmis, kurios atsirado po teismo sprendimo priėmimo dienos.

Darbingumo lygis 50 proc. yra nustatytas terminuotai, vieneriems metams; po darbo sutarties nutraukimo atsakovas gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokas, Å¡iuo metu yra pradėjęs dirbti pagal naujÄ darbo sutartį, darbo užmokestis – minimalus. Dėl savo pobÅ«džio jos vertintinos kaip laikinos, neturinčios esminės reikÅ¡mės apelianto turtinei padėčiai ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį. Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi, ji negali perimti didesnės vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tos dalies.Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria yra jo nekilnojamajam daiktui – butui – nustatyta priverstinė hipoteka.

Pirmosios instancijos teismas priverstinę hipotekÄ atsakovo turtui nustatė siekdamas užtikrinti realų prievolės nepilnamečiui vaikui vykdymÄ . TokiÄ galimybę numato įstatymas – CK 3.197 str. Atsakovas lėšų vaikui gera valia neskyrė, iÅ¡laikymÄ pradėjo teikti tik po teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju priverstinė hipoteka nustatyta pagrįstai, atsakovo turto suvaržymas nėra neproporcingas jo prievolei, atsižvelgiant į jos mastÄ ir pobÅ«dį - teikti iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės vaikui, kuris Å¡iuo metu yra labai mažas (3 m.) ir yra susidaręs įsiskolinimas.Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti.

Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo priteistina 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo A. S. 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                       Virginija Volskienė Teisėjos                                                    Romualda Janovičienė                                                                  Neringa Švedienė