cfb5a653-42bf-465e-a4e8-56c2cc4b5ee7 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2975-151/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22189-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 75.4.3.; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. J.-P., jos atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. J.-P. ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl įraÅ¡o apie sudarytÄ santuokÄ panaikinimo, n u s t a t ė:              IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6) praÅ¡o panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) apie (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp S. J.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o D.

P. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „P.“; bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės ir netaikyti LR CPK 376 str. 2 d. nuostatų bei nesiimti priemonių Å¡alims sutaikyti; priteisti iÅ¡ atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal byloje pateiktus dokumentus.IeÅ¡kinyje ir teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovė, nurodė ir paaiÅ¡kino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neįgijo.

Namų apyvokos bei buities daiktus ieÅ¡kovė ir atsakovas yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo. Kadangi abu su atsakovu yra darbingo amžiaus, materialinio iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo nereikalauja, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės materialinis iÅ¡laikymas taip pat nepriteistinas. IeÅ¡kovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei nėra žinoma. Su atsakovu D. P. negyvena kartu bei bendro Å«kio neveda nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio, todėl santuokiniai ryÅ¡iai tarp ieÅ¡kovės S. J.-P., ir atsakovo yra nutrÅ«kę, taigi pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jų santuoka tapo tik formali ir nebėra perspektyvos jos iÅ¡saugoti.

Nepaisant jos begalinio atsidavimo sutuoktiniui, ypatingo dėmesio namų gerbÅ«vio puoselėjimui ir priežiÅ«rai, pastebėjo, kad atsakovas vis mažiau laiko pradėjo skirti jų Å¡eimai, nebeleisdavo kartu laisvalaikio, bendraudavo Å¡iurkščiai, kartais visiÅ¡kai nekalbėdavo. Jai sunku buvo suprasti, kodėl Å¡eimoje susiklostė tokia situacija, stengėsi kalbėtis su savo vyru, norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Tarp sutuoktinių vis dažniau kildavo konfliktai dėl buitinių dalykų, kol galų gale dėl konfliktų dažnumo ieÅ¡kovė suprato, kad santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko ir iÅ¡blėso jausmai vienas kito atžvilgiu.

Dažnai prašydavo, kad atsakovas jai padėtų atlikti namų buities darbus, tačiau jis į tai nekreipdavo dėmesio, sakydavo, kad jam priekaištauja. Stengėsi, kad namams nieko netrūktų, tačiau atsakovas nevertindavo ieškovės pastangų, priekaištaudavo, kad nesugeba tinkamai atlikti elementarių namų buities darbų, sakydavo, kad ji niekam tikusi žmona, priekaištaudavo, kad per daug dirba, nors jos darbo užmokestis ir būdavo jų nuolatinės pajamos. Tokie vyro pareiškimai žeidė ieškovę kaip moterį, ji jautėsi žeminama ir nemylima, nesijautė reikalinga, pilnaverte asmenybe.

Taip pat, jautė didelį fizinį nuovargį, nes viena rÅ«pinosi Å¡eima. Nors dar kurį laikÄ gyveno kartu, tačiau tarp jų nebeliko pagarbos vienas kitam. Akivaizdu, kad abu buvo nelojalÅ«s vienas kitam, t. y. tiek atsakovas D. P., tiek ieÅ¡kovė S. J.-P., pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinių bei gyvenimo partnerių, pareigas ir nesugebėjo iÅ¡saugoti savo Å¡eimos. Abu suprato, kad toliau taip gyventi nebegali, gyvenimas tapo kančia, jų požiÅ«riai į gyvenimÄ kardinaliai skiriasi, ko pasėkoje, ieÅ¡kovas D.

P. iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvo namų, kuriuose jie su atsakovu kartu gyveno.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l. 19-21), kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo atmesti; skirti 6 mėnesių terminÄ susitaikyti. Taip pat pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 40). Atsiliepime, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovas, jo atstovė, nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog nesutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta, nes santuoka faktiÅ¡kai nėra iÅ¡irusi, galima tikėtis, kad ieÅ¡kovės nuomonė dėl santuokos nutraukimo pasikeis, o santuokos nutraukimas pažeistų tiek jo, tiek pačios ieÅ¡kovės interesus bei teisėtus lÅ«kesčius.

Ä® sutuoktinių bendrÄ gyvenimÄ pradėjo kiÅ¡tis ieÅ¡kovės tėvas A. J. ir nuteikinėti ieÅ¡kovę prieÅ¡ jį bei kiÅ¡tis į jų tarpusavio santykius. IeÅ¡kovė dažnai bÅ«davo labai užimta ir per mažai laiko ir pastangų skyrė jų tarpusavio santykių puoselėjimui. IeÅ¡kovė turėtų prisiimti atsakomybę prieÅ¡ atsakovÄ , nes savo laisva valia sudarė santuokÄ su juo bažnyčioje, prisiekė mylėti laimėje ir nelaimėje, ligoje ir varge. Trejus metus su ieÅ¡kove kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ , yra Å¡eima, todėl taip paprastai viskÄ iÅ¡ardyti negalima, o nutraukus santuokÄ , bÅ«tų traumuojami tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek jo gyvenimai.

Nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiais, kad sutuoktinių skirtingos pažiÅ«ros į Å¡eimos gyvenimÄ , sutuoktinių pareigas, o visos pastangos prisitaikyti nedavė jokių teigiamų rezultatų, nes esminės jų abiejų Å¡eimos gyvenimo vertybės sutampa. Bendro laisvalaikio su ieÅ¡kove buvo mažai dėl jos pačios didelio užimtumo, ji grįždavo namo labai vėlai, o ir kiekvienÄ savaitgalį iÅ¡vykdavo dirbti, nepaisydama atsakovo praÅ¡ymų pasilikti namie ir praleisti laikÄ su juo. Kai žmona papraÅ¡ydavo iÅ¡valyti namus, atsakovas tÄ darė, ir be jokio praÅ¡ymo, norėdamas jÄ nustebinti, tačiau ji to net nepastebėdavo.

Niekada nėra sakęs, kad ieÅ¡kovė yra niekam tikusi žmona, tačiau yra iÅ¡reiÅ¡kęs savo nuomonę dėl to, kad ji per daug dirba. SiÅ«lė jai kartu eiti pas psichologÄ , bet ji nesutiko. IÅ¡ namų atsakovas iÅ¡sikraustė ne savo noru, o ieÅ¡kovės tėvo iÅ¡praÅ¡ytas. Mano, kad ieÅ¡kovė, kaip žmona, turi gyventi ten, kur gyvena jos vyras, o ne ten, kur jai liepia gyventi jos tėvas. IeÅ¡kovės sprendimÄ nutraukti santuokÄ laiko skubotu, pažeidžiančiu atsakovo, kaip sutuoktinio, teises bei teisėtus lÅ«kesčius gyventi Å¡eimoje kartu su ja.

Žino, kad ieÅ¡kovė paskutiniu metu labai blogai jaučiasi, jÄ kamuoja vidiniai prieÅ¡taravimai, todėl mano, kad Å¡iuo metu santuokÄ nutraukti bÅ«tų neprotinga, reikia laiko jai susivokti, kas iÅ¡ tiesų vyksta ir kreiptis pagalbos į specialistus. Santuoka nėra galutinai iÅ¡irusi, atsakovas savo žmonÄ myli ir yra jai iÅ¡tikimas, nori toliau kurti bendrÄ gyvenimÄ , jei sutiktų. Mano, kad atsakovas iÅ¡ savo pusės iÅ¡ esmės jokių savo kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, todėl negali bÅ«ti kaltinamas santuokos iÅ¡irimu.

PraÅ¡o teismo skirti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikymui. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl įraÅ¡o panaikinimo.   IÅ¡ bylos medžiagos nustatytina, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Ä®raÅ¡as apie santuokos sudarymÄ Ä¯raÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, jų sudaryta santuoka yra tik formali ir nebėra perspektyvos jos iÅ¡saugoti.  Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi bÅ«ti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis).

PraÅ¡ymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.  Teismas, tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ Ä¯traukus į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įraÅ¡Ä dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje ir iÅ¡sprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai).

Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įraÅ¡as, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi sutuoktiniams sudarius santuokÄ bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryÅ¡iai.

Demokratinės teisės sampratos požiÅ«riu tokia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir objektyviai iÅ¡reikÅ¡tai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokÄ , atitinkamai pasirenka iÅ¡ to iÅ¡plaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos pabaigos pagrindus bei procedÅ«ras.

Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuokÄ , preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (Å¡eimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.  Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytÄ santuokÄ , kai ji įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kuriÄ gali nutraukti civilinis teismas.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.                  Bendrosios kompetencijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ , panaikinant santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje.

 Nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , todėl Å¡eimos santykiams pagal analogijÄ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos, todėl teismas turi pareigÄ nustatyti visas teisines pasekmes panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įraÅ¡Ä . Nustatytina, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo (b.l. 9-10).

VÄ® ,,Regitra“ pažymos patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise transporto priemonių neįgijo (11-12). Jokio kito registruotino turto Å¡alys neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. IÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja. Nepilnamečių vaikų Å¡alys neturi. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuokÄ sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo.

Sudarę santuokÄ , sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ .  Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v.

J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). IeÅ¡kovė byloje teigė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai buvo nelojalÅ«s vienas kitam, tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė, pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinių bei gyvenimo partnerių, pareigas ir nesugebėjo iÅ¡saugoti savo Å¡eimos. Nurodė, kad su atsakovu negyvena kartu bei bendro Å«kio neveda nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio, todėl santuokiniai ryÅ¡iai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra nutrÅ«kę, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jų santuoka tapo tik formali ir nebėra perspektyvos jos iÅ¡saugoti.

Nustatytina, kad Å¡alys turi rÅ«pintis vienas kitu, tačiau posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jiems bendraujant kyla įtampa, t.y. psichologinis klimatas Å¡eimoje yra labai sunkus. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio gyvenant atskirai nuo sutuoktinio pagerėjo jos sveikatos bÅ«klė, nes ji turėjo psichologinių problemų (serga depresija). Atsakovas ilgÄ laikÄ niekur nedirbo, materialiai juos aprÅ«pindavo ji ir jos tėvas, be to ir ji, esant sudėtingam bendravimui Å¡eimoje, nenorinti bendrauti su atsakovu ir fizine prasme.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl CK 3.60 ir 3.61 straipsnių taikymo pažymėjo, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26–3.30 ir kiti straipsniai).

Å ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas miÅ¡rios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis, LAT 2007 02 07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007).CK 3.61 str. numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Nors atsakovas mano, kad jis iÅ¡ savo pusės iÅ¡ esmės jokių savo kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, tačiau įvertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigas, todėl nustatytina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).Atsakovas nurodė, kad nori iÅ¡saugoti santuokÄ , prašė termino susitaikymui, tačiau teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kategoriÅ¡kÄ ir tvirtÄ norÄ santuokÄ nutraukti, paaiÅ¡kino, kad nėra galimybės Å¡eimÄ iÅ¡saugoti suteikiant terminÄ susitaikymui.

Atsakovas nors ir mano, kad santuokÄ galima iÅ¡saugoti, tačiau nurodė, kad jis sutiks santuokÄ nutraukti tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nutrauks bažnytinę santuokÄ . Atsakovas taip pat ieÅ¡kovę kaltino neiÅ¡tikimybe, per didelį bendravimÄ su tėvu, jo nuomonės nepaisymÄ , tačiau net ir nurodęs Å¡iuos motyvus santuokos nutraukti nenori, todėl teismas mano, kad Å¡is atsakovo praÅ¡ymas yra tik įžeistos savimeilės iÅ¡raiÅ¡ka. Byla yra iÅ¡kelta 2014 11 21. Pirmas posėdis įvyko 2015 02 04, antras posėdis įvyko 2015 03 12, tačiau per Å¡iuos keturis mėnesius bei tarp posėdžių, Å¡alys nebendravo, atsakovas nurodė, kad nebandė taikytis su ieÅ¡kove, nes esÄ ji su juo nesutinka bendrauti, tai tik dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovės apsisprendimas yra tvirtas.

Taigi remiantis nurodytais motyvais, teismas nutarė atsakovo praÅ¡ymÄ atmesti. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad tarp Å¡alių sudarytos santuokos nenutraukia, o tik panaikina atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä . Santuokos įtraukimas į oficialiÄ apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje sutuoktiniams suteikia galimybę tikėtis civilinės teisinių santykių apsaugos, numatytos civilinio kodekso trečioje knygoje, t.y. atsiranda galimybė nusistatyti savo teises ir pareigas pagal civilinius teisinius santykius, o Å¡iuo konkrečiu atveju nusistatyti civilines teisines pasekmes.  Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai.

SantuokÄ nutraukus, Å¡ie santykiai nutrÅ«ksta iÅ¡skyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iÅ¡ tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga. Reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ galima tik esant santuokai, taip pat jÄ nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Teisės į iÅ¡laikymÄ neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).Konstatavus abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). IeÅ¡kovei paliekama ikisantuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – „P.“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė byloje patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų – advokato pagalbai apmokėti, viso 355,22 Eur, kurias praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (b.l. 13-14, 35, 36-37, 38-39). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 355,22 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Taip pat iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 41,71 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7) (CPK 93 str.)Valstybei iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (LR CPK 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, str. 263- 270 str., n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktÄ santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp S. J.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.IeÅ¡kovei S. J.-P. palikti ikisantuokinę pavardę – J., atsakovui D. P. palikti pavardę – P..Priteisti iÅ¡ atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) 355,22 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir 41,71 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 71 ct) žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Rita Ulejevienė